Kthehu   Kreu > D1 > 1190-1478: Shtetet Arbėrore
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 7.2.2016, 21:19   1

Vijimėsia e pranisė shqiptare nė Malin e Zi


Citim:
Gjuraj-Cėrnojeviēėt. Vijimėsia e pranisė shqiptare nė Malin e Zi
NIKOLLĖ LOKA

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	213275_m.jpg
Shikimet:	41
Madhėsia:	101,1 KB
NNJ:	7404TIRANĖ - Shtrirja e shtetit serb tė Stefan Nemanjės nė territoret qė sot pėrbėjnė Malin e Zi, nė ēerekun e fundit tė shek. XII, solli aty elementė sllavė, qė erdhėn dhe iu shtuan grupeve tė tjera sllave tė kohėve tė kolonizimit tė parė tė shekujve VI-VII.

Nė Diokle, krahas popullsive shqiptare edhe atyre sllave, nė disa nga qytetet e bregdetit mbijetuan dhe grupe tė vogla tė banorėve tė romanizuar, tė pėrmendur edhe nga historiani - perandor Konstandin Porfirogjeneti nė shekullin X.

Pėr rrjedhojė, nė shekullin XIV Dioklea-Genta (Zeta), veēanėrisht ana e sipėrme e saj, u shfaqej tė huajve si njė vend "me popuj e fe tė ndryshme".

Gjithsesi, gjatė gjithė Mesjetės krahina e bashkėsi tė tėra, si Kuēi, Markajt (Markoviēėt), Pastroviēėt, Piprėt, Gjurashėt (Cėrnojeviēėt), etj., njihen si shqiptarė. Sipas Edit Durham:

“E thėna e pėrsėritur shpesh sikur Mali i Zi ėshtė themeluar prej refugjatėve serbė tė Kosovės, ėshtė me tė vėrtetė njė mit, mbasi beteja e Kosovės u bė njė shekull mė parė dhe pikėrisht mė 1389. Si pėrfundim, malazezėt janė mė tepėr boshnjakė, hercegovinas, shqiptarė sesa serbė prej Serbie. Gjatė periudhės sė sundimit serb tė Zetės ndodhi procesi i sllavizimit fetar onomastik tė popullsisė shqiptare tė besimit katolik dhe atij ortodoks bizantin tė viseve veriore dhe verilindore, atje ku presioni i shtetit serb ishte mė i fortė. Njė pjesė e popullsisė shqiptare tė kėtyre trevave, nėn presionin e dhunshėm tė pushtuesve serbė, gjendej nė njė fazė kalimtare tė asimilimit kulturor dhe fetar.

Nė mjaft treva, ky proces asimilimi u ndėrpre nė kushtet e reja qė u krijuan me shkatėrrimin e shtetit serb e mbėrritjen e turqėve osmanė…Megjithatė, nė njė pjesė tė territoreve nė fjalė, sidomos nė zona tė veēanta tė Gentės (Zetės), procesi i sllavizimit vazhdoi edhe mė vonė, duke ēuar gradualisht nė asimilimin kulturor dhe etnik tė bashkėsive tė tėra shqiptare.

Nė librin ” Pėr fiset, ligjet e zakonet e ballkanasve”, Edit Durham shkruan: “

Palabardhėt (Bjelopavliēėt), Piperėt, Kuēėt, Vasojeviēėt e tjerė, ku tė gjithė kėta popuj e troje ishin safi shqiptarė, si dhe tė besimit katolik, dalėngadalė, pėr tė shpėtuar fenė e krishterė, kishin pranuar tė kthehen nė ortodoksė”.


Dhe diku tjetėr thotė:

“Rusia dhe Austria arritėn njėrėn nga “marrėveshjet” e tyre tė shumta dhe sė bashku i shpallėn luftė Turqisė me 1788, duke deklaruar se qėllimi i tyre ishte ti jepnin fund sundimit tė Sulltanit. Sė toku ata nxitėn malazezėt tė krijonin incidente kufitare me Turqinė.

Mirėpo, me qė nuk u besonte malazezėve i dėrguari austriak shkruante:

“Ne mund tė mbėshtetemi shumė mė fort te besa dhe guximi i shqiptarėve katolikė tė Bėrdes, tek ata qė janė tė shumtė nė numėr, si Bjelopavliēėt, Piperėt, Kuēėt, Vasojeviēėt, si dhe te malėsorėt e Kelmendit, Hotit e tjerė, qė mund tė nxjerrin njė forcė prej 20 mijė luftėtarė tė fortė e shumė mė trima se sa malazezėt”.

Edhe Nicola Jorga i pėrmend kėto fise si shqiptare. Sipas tij “nė shekullin XIV-XV nė Zetėn e Sipėrme dhe atė tė Poshtme ekzistonin disa fise tė fuqishme, siē ishin Gjurash - Cernojeviēėt, Hotėt, Piprėt, Tuzėt, Shestanėt, Kuēėt, Grudėt, Biellopavliqėt, Kastratėt, Bitidosėt, Krajinėt, Pastroviēėt, etj, tė cilėt konsideroheshin nė mėnyrė eksplicite si fise shqiptare”.

Tė njėjtin mendim ka dhe historiani ynė Pėllumb Xhufi.

Njė pjesė e konsiderueshme e malazezėve tė sotėm kundėrshtojnė idenė se janė serbė dhe nė vend tė kėsaj pretendojnė se janė njė grup etnik i ndarė me origjinė tė pėrzierė sllavo-shqiptaro-vllahe, duke theksuar rėndėsinė e historisė divergjente tė Malit tė Zi.

Kundėrshtarėt mė tė ashpėr shkojnė dhe mė tej, duke thėnė se “malazeztė nuk janė sllavė, por pasardhės tė ilirėve tė vjetėr”, duke e parė origjinėn e tyre larg nė tė kaluarėn.


Gjuraj - Cernojeviēėt nė historinė shqiptare

Gjuraj - Cernojeviēėt ishin njė fis dhe si i tillė, patėn shumė familje e gjini qė jetuan nė mjedise tė ndryshme historike dhe fetare, ēfarė solli qė njė pjesė e tyre tė mbeteshin ortodoksė, siē kishin qenė nė origjinė dhe pjesa tjetėr u konvertuan nė katolikė. Por, meqenėse ortodoksia nė trevat veriore dhe verilindore shqiptare u monopolizua nga kisha serbe qė u ngrit deri nė rangun e Patriarkatit, ortodoksėt shqiptarė nė veri nėn presionin e kishės serbe dhe tė sundimtarėve serbė u sllavizuan, shpėtuan vetėm ata qė u konvertuan nė katolikė. Kjo ėshtė arsyea qė sot Gjurajt i kemi “sllavė” dhe shqiptarė.

Burimet veneciane sugjerojne se emri Cėrnojeviē ėshtė pėrkthimi sllavisht i emrit shqiptar Gjuraj dhe shpesh u referohen me kėtė emėr. Kėtė praktikė e kanė ndjekur dhe disa studiues malazezė.

Njėri prej tyre thekson se “Jurasheviē nuk dėshironte t’i dorezohej Despotit serb dhe as venedikasve. (Glasnik 14, Miklosic, f.52). Po kėshtu, duke folur pėr Arqipeshkėvinė e Tivarit, ndėr tė tjera, autori Gjokė Dabaj citon njė burim nga “Историја Цернагорa 2“, sipas tė cilit “njė i deleguar i Kotorrit i quan Cėrnojeviēėt arbėrorė, pėr t’i dalluar prej serbėve tė Bosnjės dhe prej turqėve”.

Gjuraj - Cėrnojeviēėt i kishin zotėrimet fillestare nė rrethinat e grykės sė Kotorrit dhe mė pas i shtrinė edhe nė Gentė. Ata u angazhuan nė njė luftė shumėvjeēare kundėr pėrpjekjeve tė Despotatit tė Rashės pėr pushtimin e viseve bregdetare shqiptare, qė shtriheshin nė veri tė lumit Buna.

Gjatė viteve 1451-1465, principata e Cėrnojeviēėve pėrjetoi kulmin e lulėzimit dhe tė zgjerimit tė saj drejt Lindjes. Qendėr politike dhe administrative e saj u bė Zhabjaku, buzė liqenit tė Shkodrės. Gjuraj - Cernojeviēėt mbajtėn anėn e venedikasve dhe nė vitin 1455 u bėnė vasalė tė Venedikut dhe sundues tė plotfuqishėm tė vendit.

Nė pamundėsi t’u rezistonin forcave tė shumta osmane, Cėrnojeviēėt braktisėn luginėn pjellore tė Zetės dhe u tėrhoqėn nė mes tė fshatrave nė brendėsi tė maleve mbi Gjirin e Kotorrit. Kėtu nė njė rrafshnaltė rrethuar me kodra vetėm prej guri, ndėrtuan njė manastir dhe themeluan Cetinėn, qendrėn e ardhėshme tė Mbretėrisė.

Prej Cetine, ata organizuan rezistencėn kundėr otomanėve, por pėrballė ushtrive tė mėdha turke u detyruan tė kalonin nė Venedik. Me largimin e tyre, rajoni rreth Cetinės, i njohur nė mbarė Ballkanin, mė nė fund ranė nėn sundimon osman.

Parė nė retrospektivė, ngjarjet kryesore tė periudhės sė Cėrnojeviēėve: betejat kundėr osmanėve, largimi prej ultėsirės pjellore pėr nė malet e egra, themelimi i njė kryeqyteti tė ri me metropolinė e vet ortodokse. etj, japin material tė mjaftueshėm pėr ndėrtimin e historisė sė Malit tė Zi.

Ka pak rėndėsi qė Gjuraj - Cėrnojeviēėt nė atė periudhė ishin fisnikė lokalė dhe veēoria kryesore identitare e tyre ngjan tė ketė qenė nė radhė tė parė ortodokse. Banorėt qė populluan Malet e Zeza, pavarėsisht etnisė sė tyre, i ndoqėn nga pas dhe i njohėn si princa tė tyre.

Vendet nė tė cilat u tėrhoqėn zetanėt ishin domosdoshmėrisht tė pakapėshme me shkėmbinj dhe tė dominuara gjėrėsisht nga eponomi Mali i Zi. Pėr katėr shekuj, nė vijimėsi, karakteri fizik i atij mjedisi ndikoi nė mėnyrėn e jetesės sė banorėve dhe historinė politike tė vendit.

Mbėshtetur nė burime serioze historike, historiografia shqiptare i ka trajtuar Gjuraj - Cėrnojeviēėt si shqiptarė dhe ka pasqyruar hollėsisht veprimtarinė e tyre.

Kėshtu, kur flitet pėr mosmarrėveshjet midis Balshajve dhe venedikasve, nė librin “Historia e Popullit Shqiptar”, botim i Akademisė sė Shkencave shkruhet: ”Republika e Shėn Markut vazhdonte tė ndiqte me mosbesim fuqizimin e zotėrve shqiptarė tė Gentės dhe u mundua tė krijonte fshehurazi njė grupim kundėrshtar tė Balshajve me krerėt shqiptarė nga familjet Gjurashi (Cėrnojeviēi), Dukagjini, Zaharia, Dushmani, Shestani, tė cilėt Balshajt i kishin privuar nga pushteti dhe nga privilegjet e dikurshme. (Skėnder Anamali, etj. Historia e Popullit Shqiptar, vėllimi i parė, botim i Akademisė sė Shkencave, shtėpia botuese “Toena”, Tiranė 2002, f.301).

Po kėshtu, duke folur pėr luftėn e dyerve tė mėdha shqiptare kundėr sundimit serb, po nė kėtė libėr shkruhet:

“Pėrballė fuqisė sė papėrballueshme osmane, njė pjesė e fisnikėve shqiptarė ngurruan nė fillim t’i rrėmbenin armėt, kurse kundėr pushtuesve serbė ata u ngritėn tė gjithė, Gjurashėt nė radhė tė parė, zotėrimet e tė cilėve shtriheshin nė rrethinat e Grykės sė Kotorrit dhe nė tė gjithė Gentėn, Zahariajt, Dukagjinėt, Kastriotėt, etj”. (Skėnder Anamali, etj. Historia e Popullit Shqiptar, vėllimi i parė, botim i Akademisė sė Shkencave, shtėpia botuese “Toena”, Tiranė 2002, f.313).

Gjuraj - Cernojeviēėt dalin si familje sunduese nė periudhėn e Mbretėrisė Serbe prej vitit 1326 deri nė vitin 1362 dhe pastaj prej vitit 1403 deri nė vitin 1515. Me kohė kjo familje u sllavizua.

Principata e tyre nė shekujt XIV-XV u shtri nė malsinė midis Grykės sė Kotorrit dhe qytetit bregdetar tė Budvės. Personaliteti mė i shquar i saj konsiderohet Stefani, i cili nė vitin 1444, sė bashku me djemtė Gjergjin dhe Gjonin (Ivani) morėn pjesė nė Lidhjen e Lezhės. Gjuraj-Cėrnojeviēėt kanė bėrė disa lidhje martesore me familje princėrore shqiptare. Stefani u martua me Marėn, vajzėn e Gjon Kastriotit; Gojēini u martua me vajzėn e Koja Zaharisė; Gjuragj me Nora Komnenėn; Ivani me Gojslavėn, motrėn e Gjergj Arianitit; Gjon Cėrnojeviēi u martua me Vojsavėn, vajzėn e Skėnderbeut.

Marrėdhėniet e Gjuraj - Cėrnojeviēėve me princat e tjerė shqiptarė duhen parė si lidhje tė natyrėshme qė vijnė jo thjeshtė prej afėrsisė gjeografike, pasi si faktor me rėndėsi i kėtyre lidhjeve ishte dhe pėrkatėsia e pėrbashkėt etnike e tyre.

http://shqiptarja.com/news.php?id_legami=198146
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 17:42.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2017
Dijeni · Kontakt · Prektora · Pyetje · Kreu
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.