Kthehu   Kreu > Ateistėt > Vrojtim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 28.1.2008, 09:46   1
sigint
anėtar/e
 
sigint
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Vendndodhja: Hėnė

Islamizmi, paganizėm arab


Duke lexuar pėr ritet islamike, del se nė fakt islamizmi ėshtė paganizėm shkretėtire (kulti i Hėnės), pra pėrmban doket dhe zakonet arabe, qė sot i kanė ripaketuar pėr eksport. Qė nga momenti qė feja tė detyron me rregullat e saj tė sillesh si semit, do tė thotė qė nuk ėshtė mė ēėshtje "besimi", por vegėl asimilimi.

Kėtu poshtė shihen pėrpjekjet e "dijetarėve" islamikė tė sqarojnė se nė fakt ritet pagane arabe qė sot quhen gjoja tė islamizmit nuk janė rite pagane arabe:
Pelegrinazhi nė Mekė

1.Pas pelegrinazhit, nė kohėt pagane, pelegrinėt mblidheshin nė kuvende ku lavdėronin tė parėt e tyre. Duke qenė se tėrė ritet e pelegrinazhit u spiritualizuan nė islam, kėshtu u spiritualizua dhe rezultati i pelegrinazhit (Kurani i shejtė, kom. i Abdulla Jusuf Aliut, 1872-1952, bot. I 1938, bot. 1973 fq.80, shėn. 223)

2. "Tempuj tė zotave tė hėnės, me rituale tė njėjta nė shumė prej hollėsive me pelegrinazhin para-islamik dhe islamik nė Mekė" (Britannica, Arabia, History of, p1045, 1979)

3. "Njė festim kryesor e publik i arabėve ishte dhe pelegrinazhi vjetor, nė tė cilin fiset qė kishin lidhje besimi tė sė njėjtės hyjni nė tė njėjtėn vend tė shenjtė, mblidheshin atje. Njė model i pėrbashkėt festimi ishte ai rreth betylit (gurit tė shenjtė) dhe ky model mund tė shihet ende nė zakonin e mbijetuar tė pelegrinazhit nė Mekė" (Britannica, Arabian Religions, p1059, 1979)

4. "Ėshtė e vėrtetė se nė haxhillėk janė ruajtur shumė praktika para-islamike, por siē treguam mė lart, prejardhja e kėtyre praktikave mund tė shkojė tek Abrahami dhe secila prej tyre ka kuptim spiritual" (The Religion of Islam, Maulana Muhammad Ali, p. 448, 1936, Muslim).

5. "A nuk ėshtė njė fatkeqėsi se shumė orientalistė e kanė keqinterpretuar nderimin mysliman tė Kabasė, Gurit tė Zi dhe ritet e pelegrinazhit nė tėrėsi, duke i pėrfytyruar si ndonjė lloj adhurimi idhujsh, ose duke i hedhur fare poshtė ato si tė kota, qesharake a thjesht relike tė bestytnive idhujtare? Njė hamdendje tjetėr e gabuar ėshtė se ritet e pelegrinazhit janė mbetje tė njė kulti para-islamik qė u fut prej pejgamberit nė pėrpjekjen e tij pėr tė paqtuar mekasit idhujtarė me fenė. (The Sublime Qur'an and Orientalism, Mohammad Khalifa, p. 140, 1983, Muslim).

6. "Arabėt gjatė epokės para-islamike praktikonin disa gjėra qė u pėrfshinė nė sharinė islamike. Ata psh nuk martonin dhe nėnėn dhe bijėn e saj. Ata konsideronin martesėn me dy motra si krim tė neveritshėm. Gjithashtu ndalonin martesėn me njerkėn dhe e quanin mashkullin e tillė daizan. Ata bėnin pelegrinazhin e madh (haxh) dhe tė vogėl (umra) nė Kabė / Qabe, vinin rrotull rreth Kabės / Qabesė (tavaf), kalonin shtatė herė mes maleve Safa and Marva (sai), gjuanin gurė dhe laheshin pas aktit seksual. Gjithashtu bėnin gargarė, rrufisnin ujė me hundė, prisnin thonjtė, hiqnin leshtė nga sqetullat, rruheshin rreth organeve gjenitale dhe bėheshin synet. Gjithashtu i prisnin dhe dorėn e djathtė hajdutėve." (Al-Milal wa al-Nihil, Muhammad ibn 'Abdalkarim al-Sharastani, Muslim, vėll. 2 kapitulli pėr arabėt para-islamikė, cituar nga al-Fadi nė "Is the Qur'an Infallible?", fq. 122)
Materiali mė i gjerė kėtu: http://www.bible.ca/islam/islam-poly...on-worship.htm

Nga kėto del se "traditat myslimane" janė nė fakt tradita e kulturė arabe, shqiptari kur bėhet mysliman, nė tė vėrtetė duket se bėhet arab, merr emėr arab, nderon traditėn arabe, kulturėn arabe, duhet tė mėsojė arabisht, tė vishet, tė qethet, tė rruhet e tė sillet, tė gėzojė tė hidhėrohet e tė jetojė e deri dhe tė vdesė si arab.

Por tė gjitha kėto i kamuflon nėn maskėn "feja islame".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.5.2008, 16:36   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Allat ka qenė perėndeshė arabe, Muhamedi e shėndrroi nė mashkull dhe ia ndryshoi shkronjėn e fundit.

http://www.wheeloftheyear.com/images/2006/allat.jpg
http://www.thaliatook.com/AMGG/goddessart.html

Kjo mė poshtė ėshtė perėndesha Allat:

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	allat.jpg
Shikimet:	93
Madhėsia:	81,1 KB
NNJ:	7646

Nė tė majtė: Allah
Nė tė djathtė: Allat

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	virus.jpg
Shikimet:	118
Madhėsia:	23,1 KB
NNJ:	7645

Madje nėse ato dy pikat e shkronjės "T" nė emrin Allat, vendosen pak mė lart, atėherė formojnė njė vijė imagjinare qė ngjan plotėsisht me emrin nė tė majtė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2008, 21:31   3
Guri1986
 
Fjala Allah nuk eshte emri i Allahut, por eshte emer qe e ka fituar ne baze te merites, pra Allah i bie, ME I ADHURUARI.

Nuk eshte e vertete se shqiptaret muslimane jane nacionaliste arab. Une kam zemer shqiptari, ndersa shpirt muslimani, feja Islame nuk eshte e arabeve, por per gjithe njerezimin. Duet te kemi parasyshe se feja e kombi jane sikurse dy ane te nje monedhe, pra te pandashme nga njera tjetra.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.7.2008, 05:07   4
art
 
As nuk tė paskan ra nė sy shkrimet qė janė diskutu deri tash.

Nejse me qė ra fjala, ilah dtth ZOT. Mos e thekso pavėrtetėsinė me asi fjale plako. Se islami nuk ėshtė feja mė e pėrhapun. E as aq e vjetėr sa tia kaloj feve tjera qė predikojnė adhurime nė zotėr tjerė.


Citim:
Nuk eshte e vertete se shqiptaret muslimane jane nacionaliste arab. Une kam zemer shqiptari, ndersa shpirt muslimani, feja Islame nuk eshte e arabeve, por per gjithe njerezimin. Duet te kemi parasyshe se feja e kombi jane sikurse dy ane te nje monedhe, pra te pandashme nga njera tjetra.
Islami vjen prej arabėve qė nė edhe vend tė vetė fillimisht u pėrhap me luftėra. Islami asht pasardhės i krishterimit, ndėrsa krishterimi prej judaizmit rrjedh drejtpėrdrejt. Judaizmi asht formu prej besimeve tė ndryshme pagane. Mė shumė ndoshta pėr me e identifiku popullin ēifut tė rebeluar nga popujt tjerė pagan.

Normal feja asht diēka personale por... diēka qė mė pengon nė lidhje me kėtė temė asht se gati tė gjithė shqiptarėt musliman qė i kam pyet "A mė vėlla e ke njė shqiptar katolik apo njė turk musliman" ata pohuan pėr turkun.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.7.2008, 21:33   5
Guri1986
 
Notrid qe te dy llojet e personave une i konsideroj vllezer, pra katolikun e konsideroj vella shqiptar, nga kombi pra, ndersa turkun e arabin e te tjere musliman te sinqerte i konsideroj vellezer musliman. Ngase Zoti keshtu na meson, edhe me te vertete keshtu mire do te ishte te konsideroheshim me njeri tjetrin.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.7.2008, 20:26   6
art
 
Citim:
Notrid qe te dy llojet e personave une i konsideroj vllezer, pra katolikun e konsideroj vella shqiptar, nga kombi pra, ndersa turkun e arabin e te tjere musliman te sinqerte i konsideroj vellezer musliman. Ngase Zoti keshtu na meson, edhe me te vertete keshtu mire do te ishte te konsideroheshim me njeri tjetrin.
Cilit i jep pėrparėsi? Cilit vėlla pra!

Nuk pyes cilin e ke vėlla por cilit i jep mė pėrparėsi, cili tė pėrshtatet mė shumė, e te cili mundesh me pas besim e RESPEKT mė shumė, cilit i kishe ndihmu ma pėrpara...

Dhe sigurisht qė kishe me mė befasu nėse pėrgjigjeja jote kishte me e pranu shqiptarin e krishter - meqė nė pėrvojėn time gjithė kėta fetarėt musliman... e jo rrall edhe ata jo aq fetar, e mbėshtetėn turkun.

Ja sa ka rėndėsi pėr ju kjo gjendje e thjeshtė psikologjike- BESIMI. Vetėm njė pohim pėr disa premisa si tė vėrteta ju mjafton pėr me u pėrzi me ēfarėdo dallime tjera. Kjo mė zhgėnjen.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.7.2008, 20:29   7
art
 
Eh meqė ra fjala Guri... me temat e kalume u pajtove? Heshtja pohon.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.2.2009, 00:51   8
DarkGoroTh
 
Hahahahahaha e fort
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.10.2009, 14:07   9
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Pse islamizmi ėshtė totalisht kulturė arabe:

1. Pėrbetimi i jo-muslimanit kur hyn nė kėtė fe, quhet Shehadet (fjalė arabe).
2. Ky pėrbetim thuhet nė arabisht.
3. Namazi nė pjesėn mė tė madhe thuhet nė arabisht.
4. Gjatė kėtij namazi besimtarėt i luten njė perėndie arabe
5. Gjatė kėtij namazi besimtarėt kthehen kah Arabia
6. Agjėrimi musliman ndonėse pėr kah mėnyra si bėhet nuk ka ndonjė gjė arabe, vetė periudha kur mbahet ky agjėrim ėshtė e caktuar sipas kalendarit arab, ku edhe vetė muaji i agjėrimit sikurse muajt tjerė kanė emra arabė.
7. Nė therrjen e flisė (kurbanit), koka duhet t'i drejtohet kah Arabia.
8. Ndihma shoqi-shojt (zekati), bėhet ēdo vit hėnor, pra sipas kalendarit arab, e jo ēdo vit diellor ashtu siē e bėnin shqiptarėt.
9. Pelegrinazhi bėhet nė Arabi, jo sikur paganėt iliro-shqiptarė qė e bėjnė nėpėr maja malesh nė trojet tona.
10. Perėndia nė tė cilėn besohet ėshtė perėndi arabe.
11. Engjėjt nė tė cilėt besohet janė engjėj ose hyjni tė mitologjisė semite (ēifute dhe arabe), psh Gabriel-Xhebrail, Mikael-Mikail etj
12. Profetėt nė tė cilėt besohet janė tėrėsisht njė mitologji-histori popullore, qė pėrfshin vetėm semitėt (ēifutė e arabė).
13. Librat fetare nė tė cilat besohet, janė tė pėrpiluara nėpėr trojet semite nga vetė semitėt (arabė e ēifutė).
14. Sipas vetė besimit tė muslimanėve Kurani i vėrtetė ėshtė vetėm nė arabisht.
15. Pėrforcim i kėsaj ideje ėshtė ideja tjetėr se arabishtja ėshtė "gjuhė e zotit".
16. Hajni dėnohet me prerjen e dorės, njė zakon i arabėve para-islamikė.
17. Ende nė Mekė adhurohen gurėt e zinj, qė besohet tė kenė rėnė nga qielli, e kėta adhuroheshin edhe nė kohėn para-islamike nga arabėt.
18. Vetė feja islame u krijua nė Arabi, nga njė profet arab, u kumtua nė arabisht, u shkrua nė arabisht etj.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.10.2009, 12:56   10
DarkGoroTh
 
Me kete shkrim kuptojm se Feja Islame u Krijua nga Fejet Politeiste qe kan qen me te hershme ne Arabi dhe ne vendet me te aferta...

Lexoni deri ne fund ate qe e kam postu me lart besoj se do ta kuptoni se si u Kriju Feja Islame...

Mos te harroj te gjitha Fejet jane ksi lloji qe jan kriju, vetem per Krishterizem dhe per Hebraizem ende s'kam gjetur Informata te duhura per ti postuar...

Lexim te kendshem...

Citim:
Nė ēastin kur njė mysliman lind dhe kur pėrsėri nė shtratin e tij tė vdekjes shtrihet, shtatė fjalė arabe i pėrsėriten nė vesh: La ilaha illa Allah, Muhammad Rasul Allah!; e qė do tė thotė: nuk ka Zot pėrveē Allahut; Muhamedi (ėshtė) profet i Allahut. Kjo kredo qė ėshtė pika kryesore e riligjionit islam futet nė mendje tė njė myslimani qė nga djepi e gjer nė varr. Ajo pėrsėritet pesė herė nė ditė me thirrjen pėr t`u falur. Myslimanėt po ashtu inkurajohen tė pėrsėrisin emrin e Allahut sa mė shumė qė tė munden gjatė ditės.


1. Allahu e grabit islamin

Fjala “Allah” e grabit islamin. Secili fis arab kishte perėnditė dhe perėndeshat, idhujt e vet, por njė numėr fisesh po ashtu njihte perėndi tė panjohur qė e quanin al-ilah, qė fjalė pėr fjalė do tė thotė “Zoti”. Ai mendohej tė jetė hyjni e padukshme dhe supreme; megjithatė ata nuk kishin koncept tė pėrbashkėt se kush ishte ai. Me kohė Allahu u bė “pėrgjithėsimi i perėndisė fisnore”, qė shpesh quhej al-ilah (zoti). Kur njė fis takohej me fisin tjetėr, e qė kishin tė njėjtin perėndi, e quanin al-ilah, dhe ata mendonin se e kishin fjalėn pėr tė njėjtėn qenie - kėshtu u formua ideja e pėrbashkėt pėr Allahun nė mesin e arabėve (Nazir Ali fq. 26)

Allahu dhe njė numėr i madh nga tė 99 emrat e tij pėrdoren zakonisht pėr tė pagėzuar meshkujt arabė sot. Kjo traditė praktikohej nė Arabi madje edhe para islamit. Edhe vetė babai i Muhamedit e kishte emrin Abd-Allah (rob i Allahut). Fakti se kėta emra pėrdoreshin zakonisht nė mesin e adhuruesve idhujtarė arabė cilėson tė vėrtetėn se Allahu nuk ishte Zot i Biblės. Ai ishte nė tė vėrtetė, hyjni pagane qė e njihnin vetėm arabėt e Gadishullit. Poezia arabe e periudhės sė Xhahilisė (injoranca ) para islamit e tregon kėtė qartė.

Qabja njihej si beit allah ose “shtėpia e allahut”. Edhe pse strehonte 360 perėndi idhuj, Qabja ishte nė fund tė fundit shtėpia e Allahut, perėndia supreme pagane. Si zot i Qabesė ai nuk paraqitej me ndonjė statujė reale siē paraqiteshin tė 360 idhujt e tjerė. A do tė jetonte Jahve, pra zoti i Biblės, nė njė shtėpi me 360 perėndi dhe perėndesha?


2. Profetėt arabė

Muhamedi s`ishte i pari qė provoi tė pėrkrah adhurimin monoteist tė Allahut. Para tij kishte tė tjerė arabė me mesazhe tė ngjashme. Njė njeri i quajtur Hud nga fisi A`d nė Jemenin jugor predikoi pėr disa vite, por kishte shumė pak bashkėmendimtarė. Salihi nga fisi Thamud, afėr Gjirit Aqaba, predikonte kundėr politeizmit. Njerėzit e tij e hodhėn poshtė porosinė e tij dhe vendosėn tė mbajnė idhujt e tyre. Shua `ub nga fisi hijaz ishte vetėm njėri nga disa qė filloi tė provojė pėr t’i ftuar arabėt tė besojnė nė Allahun dhe qė t’i rrėnojnė tė gjitha perėnditė e tyre tė tjera. Njė grup i vacantė i quajtur Hanifėt provoi tė pėrkra epėrsinė e Allahut mbi perėnditė jera. Arabėt hodhėn poshtė mesazhin e profetėve tė tillė dhe tė Hanifėve, duke preferuar perėnditė e tyre tė dukshme.


3. Muhamedi - profeti i fundit arab

Ėshtė me rėndėsi jetike pėr studentin e islamit qė tė kuptojė se Muhamedi vazhdoi trashėgiminė e paraardhėsve tė tij qė nuk ishin tė vetėdijshėm pėr judaizmin dhe nuk kėrkonin tė bashkoheshin me asnjėrin. Kėta profetė arabė pėrkrahnin njė ēėshtje krejtėsisht arabe dhe njė hyjni arabe.

Muhamedi ishte i fundit nė njė sėrė profetėsh qė kishin njė qėllim tė pėrbashkėt, t`i bashkojnė arabėt nėn njė hyjni supreme. Nė tė vėrtetė, njė shikim mė i pėrafėrt nė pėrvojėn e tij dhe nė mėnyrėn e tij tė udhėheqjes i japin vend tė fortė brenda traditės arabe. Apeli i tij pėr besimin nė Allah si hyjni e vetme nė themel ėshtė mesazh i njėjtė qė edhe paraardhėsit e tij arabė patėn predikuar.

Megjithatė, Muhamedi kishte gjasa t’ia dalė me misionin e vet pasi qė kishte fituar pasuri duke u martuar me Khadijan, si dhe pėr shkak tė pozitės sė spikatur qė mbante fisi i tij kurejshi ndaj fiseve tjera arabe dhe influencės sė hebrenjėve dhe tė krishterėve qė kontribuan nė zhvillimin e tij dogmatik. Pastaj, arabėt ishin tė magjepsur nga poezia se cilės i mveshnin forcė djallėzore. Pasiqė stili i arabishtes sė Kuranit ishte poetike dhe atraktive, arabėt mendonin se Muhamedi ishte i sofistikuar, i shquar dhe i fuqishėm.


4. Perėnditė paraislame tė arabėve

Nė mėnyrė qė tė arrijmė njė kuptim mė tė mirė tė konceptit islamik tė Allahut, duhet patjetėr tė kuptojmė atmosferėn religjoze nė Arabi para lindjes sė islamit. Muhamedi u lind nė fisin kurejshi dhe u rrit nė njė shoqėri gati krejtėsisht pagane. Edhe pse kishte pak hebrenj dhe tė krishterė qė jetonin nė Arabi nė atė kohė, ata kishin pak influencė nė jetėn fisnore.

Pėr shkak tė pozitės gjeostrategjike, Meka, shtėpia e fisit kurejshi, ishte qendėr kryesore tregtare dhe religjioze. Ishte shtėpia e Qabes, njė shenjėtore historike e cila strehonte 360 perėndi dhe perėndesha pagane. Kurejshitėt, qė fituan njė pozitė prominente nė mes arabėve, ishin mbrojtėsit e Qabes. Ata siguronin jetesė duke siguruar strehimet, ushqimin dhe nevojat tjera pėr pelegrinėt dhe tregtarėt qė vinin nga Arabia dhe regjionet fqinje pėr t’i vizituar idhujt favorit tė tyre nė Qabe. Pa dyshim kjo atmosferė multireligjioze ndikoi shumė Muhamedin duke formuar konceptet e tij religjioze, veēanėrisht atė tė hyjnisė.

4.1. Hyjnitė (perėnditė) arabe:

Para islamit, arabėt nuk kishin religjion formal, tė organizuar, praktika religjioze apo besime. Katėrqind vite para ngritjes sė islamit, arabėt ishin animistė duke njohur njė turmė tė perėndive dhe perėndeshave. Secili fis kishte perėndinė e vet, dhe kėta perėndi mund tė ndahen nė katėr kategori

4.1.1. Hyjnitė yjorė (astrologjike)

Sikurse edhe me shoqėritė tjera blegtorale, fokusi i religjionit tė benduinėve ishte hėna, qė siguronte dritė gjatė natės pėr kullotjen e kopeve. Gjer nė ditėn e sotme, ēdo xhami nė maje ka hėnėn drapėrore, dhe ende myslimanėt e ndjekin kalendarin lunar. Festat dhe kremtimet islamike, pėrfshirė edhe agjėrimin e Ramazanit janė tė rregulluara me daljen e hėnės. Mbijetimi i kėtyre praktikave ėshtė njė indikacion i pėrvetėsimit tė kėtyre praktikave astrologjike nė islam. Kurani flet nė favor pėr sabejtė dhe i vendos nė kategorinė e atyre qė e kėnaqin Perėndinė, kategori qė pėrfshinte gjithashtu edhe hebrenjtė dhe tė krishterėt (Sure 2:62;5:69). Shumė myslimanė nuk e dinė qė sabejtė ishin adhurues tė yjeve nė kohėn e Muhamedit. Ata e konsideronin hėnėn si perėndi- baba, diellin si perėndi-nėnė dhe yjet si pasardhės tė kėtyre perėndive

4.1.2. Hyjnitė gurorė

Perėnditė mė prominentė nga guri ishin Hubali, perėndia mashkull i Qabes, dhe tri perėndesha motra: Allati, Manati dhe Ouza. Fisi i Muhamedit, kurejshi, i konsideronte tė tri kėto perėndesha si bijat e Allahut. Pėrveē perėndive kryesore nė Qabe, ēdo fis arab kishte perėndi tė tjerė mė tė vegjėl pėr adhurim shtėpiak dhe devocion, dhe gjatė udhėtimit apo marshimit nė luftė, ata bartnin perėnditė e tyre tė nderuara, nė tė njėjtėn mėnyrė sikurse hebrenjtė bartnin Arkėn e Besėlidhjes. Sikurse perėnditė nga guri, ishin pa shpirtė dhe pa formė, ashtu edhe Allahu nė islam, ėshtė jopersonal dhe misterioz. Duke qenė religjionet primitive (pagane) hyjnitė e tyre nuk ishin tė mveshur me atribute personale.

4.1.3. Hyjnitė natyrore

Kontrasti ndėrmjet shkretėtirės sė thatė dhe oazės fertile tė heq njė dallim tė mprehtė ndėrmjet tė mirės dhe tė keqes nė mendjet e arabėve. Kjo formoi bazėn e konceptit tė hyjnisė sė tyre. Nė njė anė, e mira prezentohej nga hyjnitė shpirtmirė duke shfaqur vetėn nėpėrmjet lumenjve, burimeve, lisave dhe kafshėve. Nė anėn tjetėr, e keqja prezentohej nga demonė dhe xhinė qė jetonin nė shkretėtira dhe shpella, duke shkaktuar tmerre dhe fatkeqėsi.

4.1.4. Hyjnitė e panjohura

Poetė arabė tė periudhės paraislamike tė Xhahilisė, pėrdoren emrin “llah” nė poezitė e tyre, pėr t’iu referuar njė hyjnie supreme. Arabėt besonin nė njė hierarki tė perėndive, nė tė cilin ishin perėnditė e vegjėl dhe ata mė prominentė. Allahu ishte nė maje tė piramidės. Deklarimi islamik “Allahu akbar”, do tė thotė ’llahu ėshtė mė i madhi nga tė gjithė perėnditė tjerė pagane. Kjo ėshtė ajo ēfarė Muhamedi u mundua t‘i deklaronte fisit tė tij pagan. Qabja quhej seit Allah qė nėnkuptonte shtėpia e Allahut. Allahu ishte konsideruar Zot i padukshėm, i panjohur i Qabes. A ka mundur qė kjo ide tė huazohet nga perėndia i panjohur i grekėve i pėrmendur nė Veprat 17:23? Hubali, idhulli mė i lartė, ishte zotėruesi qė banonte nė Qabe tė cilit i ofroheshin adhurimi dhe flijimet e arabėve. Pėr nga rėndėsia e tyre me radhė vinin tė bijat e Allahut: Allat, Manat dhe Uza.


4.2. Atmosfera religjoze

Atmosfera religjioze nė Mekė ishte e llojllojshme. Pasi qė ishte edhe qendėr tregtare dhe religjioze. Meka ishte me pellgje qė mbusheshin nga pėrrenj tė shumtė religjoz, ndėrsa mbizotėronte politeizmi. Zoroastrionizmi, krishterimi, judaizmi dhe filozofia greke, tė gjitha kėto ndikuan nė zhvillimin e konceptit tė Muhamedit mbi hyjninė. Njė pjesė e madhe e kėtyre ndikimeve kanė mbetur nė islamizėm deri nė ditėt e sotme. Myslimanėt qėndrojnė me fytyrė nga Qabja sa herė qė falėn. Ato e puthin gurin e zi tė Qabes si pjesė e haxhit tė tyre nė Mekė. Nė tė vėrtetė shumica e ritualeve qė bėhen gjatė haxhit janė zakone pagane qė datojnė nga kohėrat paraislamike. Marrėdhėnia nė mes tė religjionit dhe politikės ishte e fortė. Pėr arsye se jeta e arabėve pėrqendrohej rreth perėndive fisnore, adhurimi ishte njėlloj si besnikėria politike. Refuzimi i adhurimit ndaj perėndisė fisnore konsiderohej mohim i Zotit (apostazi) dhe tradhėti. Nobokodonosori, nė librin e profetit Daniel kishte tė njėjtėn pikėpamje. Trajtimi islamik i apostazisė ishte vazhdimėsi e kėsaj shprehije fisnore.


4.3. Hyjnitė pagane tė Arabisė

Qysh nė shekullin 5 p.e.s., Herodoti, historiani, shkroi se arabėt kishin dy hyjni kryesore: Oratoll dhe Al- ilat. Samuel Zuemer beonte se kur ishin pėrkthyer nga greqishtja nė arabishte ato pėrbėjnė fjalėn pėr Allah Taal (perėndia shumė i lartė) dhe Allahu (gjinia femrore pėr Allahun), e qė tė dyjat ishin hyjni nė kohėn e Muhamedit. Perėnditė e mėposhtme janė disa nga ato qė Arabėt nderonin nė kohėn e Muhamedit dhe pėr qindra vite mė parė
Citim:
99 emrat e Allahut

1. Emrat e Allahut
Kuptimi Shqiptimi Arabisht

1. Njėjės Al-Uahid
2. I Vetėm Al-Ahad
3. I Pėrjetshėm As-Samad
4. I Fuqishmi Al-Kadir
5. I Plotėfuqishmi l-Muktadir
6. I Pari Al-Auual
7. I Fundit Al-Akhir
8. I Dukshmi Az-Zahir
9. I Fshehti Al-Batin
10. Sunduesi Al-Uali
11. I Larti Al-Muta’ale
12. Fanatiku Al-Barr
13. Zemėrbuti At-Tauuab
14. Falės Al-‘Afuv
15. I Dhimbshmi Ar-Ra’uf
16. Mbledhėsi Al-Jame’
17. I Vetėmjaftueshmi Al-Ghani
18. Drita An-Nur
19. Drejtuesi Al-Hadi
20. Novatori Al-Badi’
21. Zoti Rabb
22. Manifestuesi Mubin
23. I Forti Al-Qadir
24. Mbrojtėsi Al-Hafiz
25. Siguruesi Al-Kafil
26. Vlerėsuesi Ash-Shakir
27. Mė Bujari Al-Akram
28. Krijues Al-Khallak
29. Zotėruesi Al-Maula
30. Ndihmėsi An-Nasir
31. Perėndia Al-ilah
32. Perėndia Allah
33. I Mėshirshmi Ar-Rrahman
34. Zemėrbuti Ar-Rrahim
35. Sundimtari Al-Malik
36. I Pastėrti Al-Kuddus
37. Shpėtuesi As-Salam
38. Ruajtėsi Al-Mu’min
39. Kontrolluesi Al-Muhaimin
40. I Ndershmi Al-‘Aziz
41. Detyruesi Al-Jabbar
42. Krenari Al-Mutakabbir
43. Krijuesi Al-Khalik
44. Bėrėsi Al-Bari
45. Qepėsi Al-Musauuir
46. Falėsi Al-Qhaffar
47. Dominuesi Al-Kahhar
48. Dhuruesi Al-Yahhab
49. Furnizuesi Ar-Razzak
50. Hapėsi Al-Fattah
51. I Dituri Al-‘Alim
52. Dėgjuesi As-Sami’
53. Parashikuesi Al-Basir
54. I Butė Al-Latif
55. Mjeshtri Al-Khabir
56. I Durueshmi Al-Halim
57. I Shkėlqyeshmi Al-‘Azim
58. Ndjestari Al-Ghafurr
59. I Falėnderueshmi Ash-Shakur
60. Fisniku Al-‘Alijj
61. I Madhi Al-Kabir
62. Mbajtėsi Al-Hafiz
63. I Gjithėdijshmi Al-‘Allam
64. I Gjithėmundshmi Al-Kahir
65. Falės Al-Ghafir
66. Kreatori Al-Fatir
67. Sovrani Al-Makik
68. I Hirshmi Al-Hafijj
69. I Gjithėpushtetshmi Al-Muhit
70. Ndihmėtari Al-Musta’an
71. Madhėshtori Ar-Rafi’
72. I Mjaftueshmi Al-Kafi
73. Mbizotėruesi Ghalib
74. Hirėsi Al-Mannan
75. I Lavdishmi Al-Xhelil
76. Jetėdhėnėsi Al-Muhji
77. Vdekjedhėnėsi Al-Mumit
78. Trashėgimtari Al-Uarith
79. I Zgjuari Al-Ba’ith
80. I Amshueshmi Al-Baki
81. I Vėrteti Al-Hakk
82. Besniku Al-Uakil
83. I Fuqishmi Al-Kavi
84. I Qėndrueshmi Al-Matin
85. Rojtari Al-Uali
86. I Tejēmueshmi Al-Hemid
87. I Gjalli Al-Hejj
88. Vetėpohuesi Al-Kejjum
89. Miqėsori Al-Uedud
90. Lavduesi Al-Mxhid
91. Dėshmuesi Ash-Shehid
92. I Urti Al-Hekim
93. Ushquesi Al-Mukit
94. Listėmbajtėsi Al-Hesib
95. Zemėrgjėri Al-Kerim
96. Syhapuri Ar-Rakub
97. I Afėrmi Al-Kerib
98. I Pėrgjegjshmi Al-Muxhib
99. I Pafundmi Al-Uasi’


2. Atributet e gjetura nė lista alternative

1. Numėruesi Al-Muhsi
2. Shpikėsi Al-Mubdi
3. Ndreqėsi Al-Mu’id
4. Gjetėsi Al-Uaxhid
5. Pėrparimtari Al-Mukadim
6. Tėrheqėsi Al-Mu’akhir
7. Hakmarrėsi Al-Muntakim
8. Frikėsuesi Al-Muksit
9. Dhėnėsi Al-Mu’ti
10. Parandaluesi Al-Mani’
11. Dėmtuesi Al-Darr
12. Ndihmuesi Al-Nafi’
13. Ndėrtuesi Al-Kabid
14. Ēlirimtari Al-Basit
15. Abaser Al-Khafid
16. I Larti Ar-Rafi’
17. Ndershmi Al-Mu’izz
18. Pėrulės Al-Muthill
19. Gjyqtar Al-Hakam
20. I Paanshėm Al-‘Adl
21. Drejtues Ar-Rashid
22. Durimtar As-Sabur

3. Emrat e bukur tė Allahut

Kurani i urdhėron myslimanėt qė tė thėrrasin Allahun me emrat e tij tė bukur, qė quhen all- asma-u –l-husna. “Emrat e Allahut janė tė shkėlqyeshėm, prandaj e thirrni me ata emra” (Sure7:179); shih po ashtu 17:110; 20:8; 59:23, 24). Pasi qė Kurani nuk i numėron kėto emra, nė mesin e dijetarėve myslimanė ka shumė spekulime lidhur me atė se ēfarė janė kėta emra. Nė tėrė Kuranin ka qindra cilėsorė qė i qė i referohen Allahut dhe qė mund tė konsiderohen emrat apo atribute. Pasi qė Muhamedi vdiq nė vitin 632 p.e.s., myslimanėt debatuan lidhur me ēėshtjen e emrave tė hyjnisė sė tyre.

1. Ēfarė janė emrat e Allahut?

Dijetarėt mysliman kėrkojnė tė bėjnė dallim nė mes tė emrave dhe atributeve. Shumė dijetarė pohojnė se Allahu ėshtė emri i vetėm i pėrshtatshėm pėr Zotin (ism- u-that) ose emri i madhėrisė (isma-ul-azam). Ashtu qė tė mistifikohet emri ata mohojnė tė ketė rrėnjė tė mund tė pėrkthehet ose tė ketė ndonjė kuptim. Ata kundėrshtojnė argumentet se fjala Allah ka rrjedhur nga al- ila (perėndia) duke polemizuar se Allahu nuk ka emėr tė prejardhur dhe se s`mund tė formohet shumėsi nga ai, pasi qė emri ėshtė nxjerrė nga Allahu dhe shkronjat e tij janė tė shkruara nė qiell. Ata qė Kurani i quan emra tė bukur kėta dijetarė i referojnė t’i quajnė atribute tė tij (asma-u-sifat).

Derisa Kurani dhe hadithet (literatura e traditės ) qartasi flasin pėr emrat e Allahut, kurse dijetarėt pohojnė se tė gjithė emrat tjerė pėrveē Allahut janė atribute, jo emra e mbiemra qė pėrshkruajnė Allahun. Ky argument barazohet nė faktin se fjala arabe isn dhe shumėsi i saj asma do tė thotė emėr ose atribut.

Megjithatė, hadithe pėr nga autoriteti janė dytėsore, pas Kuranit, Abu Iburarah tregon se Muhamedi thoshte se ekzistojnė 99 emra tė Allahut, dhe ai i cili i mban nė mend dhe i pėrsėritė ata do tė shkojnė nė parajsė. Muhamedi ka dhėnė njė shpjegim lidhur me numrin 99. Nė tė njėjtin hadith ai tha se Allahu ėshtė tek, prandaj i don numrat tek.

Nė gjuhėn arabe fjala tek poashtu do tė thotė vetėm duke nėnkuptuar veēantinė e Allahut. Disa myslimanė pohojnė se Allahu e ka shėnuar numrin 99 nė pėllėmbėt e duarve tė njerėzve. Rrudhat, pėrkatėsisht vijat, formojnė numrat 81 nė dorėn e majtė, dhe 18 nė dorėn e djathtė duke formuar kėshtu tė 99 emrat e tij. Nė arabisht numri 8 duket si shkronja V e kthyer pėrmbys (krahaso Musk).

Sektet tjera islamike besojnė se Allahu ka shumė mė tepėr emra. Pėr shembull nė vitin 1880 I. W. Redhouse nxorri njė listė me 552 emra nga Kurani. Sekti islamik sufi pohon se Allahu i ka 1000 emra, prej tė cilve 99 janė tė bukur e tė tjerėt siē ėshtė emri mashtrues, nuk janė aq tė bukur. Pa marrė parasysh se a janė emra apo atribute, myslimanėt e vijės kryesore besojnė se prej qindra emrash vetėm 99 emrat e bukur duhet tė mėsohen pėrmendėsh dhe tė pėrsėriten vazhdimisht. Ėshtė vėshtirė tė caktohen se cilėt janė ata 99 emra qė i referohen Allahut, pasi qė as Kurani e as Hadithet nuk i tregonjė ata.

2. Emrat mė tė madhėrishėm tė Allahut

Konfuzioni e ka edhe njė dimension krejt tjetėr. Dijetarėt myslimanė bėjnė dallimin nė mes emrave tė Allahut duke i ndarė nė madhėshtorė. Disa gjykojnė sipas pėrsėritjes sė paraqitjes tė ndonjė emri nė Kuran. Pranė fjalės Allahu, emri Ar-Rahman paraqitet mė shumė se tė tjerėt, 169 herė, pastaj vjen emri Alim, 158 herė, e kėshtu me radhė. Nė pėrgjithėsi ata pajtohen se Allahu ėshtė emri i duhur prandaj edhe mė i madhėrishmi. Pėr vendin e dytė konkurrojnė emrat Ar- Rabb (i cili nuk paraqitet nė tė gjitha listat) Ar- Rahman, Al-Rrahim, Al-Hay, Al-Qayum dhe As-Samad.

Shėnimet e Muhamedit nė vargjet e Kuranit ku mund tė gjendet emri mė i madh i Allahut vetėm sa e kanė shtuar hutinė. Nė letėrsinė e hadithe tė traditės thuhet tė ketė pėrmendur shumė herė emrin apo emrat e tij mė tė preferuar pėr Allahun. Asma, e bija e Jazidit, raportonte qė Muhamedi tė kishte thėnė: Emri mė madhėshtor i Allahut ndodhet nė kėtė varg (nga Kurani). Dhe Zoti i juaj ėshtė njė Zot. Nuk ka Zot tjetėr pėrveē tij, Ar-Rrahman (i mėshirshėm), Ar- Rrahim (mirdashės), Sure 2:163.

Pėrmendja e tillė e emrit Ar-Rrahman nga Muhamedi si emėr madhėshtor, sė bashku me faktin se emri Allah nuk paraqitet nė kėtė varg vėrteton teorinė se njė kohė Muhamedi mendonte njėmend tė merrte emrin Ar-Rrahman si njė emėr tjetėr pėr Allahun. Bashėshortja e Muhamedit, Ajsha, pohonte se ai besonte se Ar-Rabb (Zoti) ishte emri mė madhėshtor. Nė hadithe, Muhamedi nganjėherė numėronte njė listė emrash dhe thoshte se njėri nga ata ishte mė i madhi.Tjetri hadith njofton se Muhamedi thoshte emri madhėshtor i Allahut mund tė gjendej nė suret Bakara. Kjo u ka lėnė derėn tė hapur tej interpremtimeve spekulative.

Fakti qė Muhamedi i pėrmendi 99 emrat ka shkaktuar pėrpilimin e njė sėrė listave nga autorė tė ndryshėm. Nė tė gjitha listat janė tė pėrbashkėt emrat e Allahut qė gjenden nė sure dhe nė vargjet e tė cilave qartė iu referohet Muhamedi. Pėr tė kompletuar listen me 99 emrat disa kanė futur emra tė tjerė ekstrakuranik qė janė gjendur nė traditėn gojore.

Kjo huti do tė mund tė shpėrndajė kuptimin e njė atmosfere politeiste tė kohės sė Muhamedit. Arabėt e quanin zotin suprem me emra tė shumtė. Fiset e ndryshme nderonin emrat e vacantė mė shumė se tė tjerėt. Muhamedi pasi qė ishte i mendjemprehtė, provoi tė fitojė pėrkrahjen e tė gjithė dėgjuesve tė tij duke miratuar pėrdorimin e emrave tė ndryshėm. Porosia e tij ishte se ekzistonte vetėm njė Zot, e ai kishte shumė emra.


Nė magji

Myslimanėt i mveshin fuqi magjike pėrdorimit tė emrave tė Allahut. Tė 99 emrat pėrdoren nė shumė lloje tė arteve siē janė gdhendjet, afishet, pikturat dhe nė perde tė murit. Tė kesh njė vepėr arti me emrat e Allahut sjell mbrojtje dhe bekim. Nė islamizmin folklorik hajmalit dhe fetishet janė bėrė duke u pėrdorur kombinimet tė ndryshme tė emrave tė Allahut. Besohet se bartja e hajmalisė e mbronė myslimanin nga syri i keq dhe ēfarėdo rreziku qė mund t’i ndodhė. Gjithashtu, duke recituar emrat e vacantė disa herė nė situata tė caktuara fitohet shpėrblimi i posaēėm. Ai mund tė arrijė lumturinė, pasurinė, zgjedhjen e problemeve, largimin e sė ligės, pėrparimin nė zeje dhe plot shpėrblime tjera nėse pėrsėrit ndonjėrin nga emrat e Allahut ndonjėherė gjatė ditė apo natės. Diagrami pėrmban njė listė tė pėrjetshme.

Emri Frekuentimi & procedura Shpėrblimi

Ar-Rrahman (i mėshirueshėm) 100 herė gjatė ēdo lutjeje, Kujtesa e tij tė pėrmirėsohet totali 500 herė nė ditė dhe do tė jetė syēelė atė ditė
Ar-Rrahim (zemėrbutė) 100 herė pas lutjes sė agut Shkakton qė njerėzit tė jenė miqėsor me ty
Al-Kuddus (i shenjtė) 100 herė Do t’iu ēlirojė juve nga shqetėsimi
As-Salam (paqe) 160 herė pėr personin e sėmurė Do tė shėrohet i sėmuri
Al-Musavir (zbukurues) 21 herė pas prijes sė ujit gjatė Gruaja sterile do tė lindė agjėrimit
Al-Auual (i parė) 1000 herė pėr ēdo tė premte Gruaja sterile do tė lindė pėr 40 javė
As –Sami’ (dėgjues) 100 herė pa i folur dikujt tė enjteve Allahu do t’i plotėsojė njė pas lutjes sė mbrėmjes dėshirė
Al-Halim (ruajtės) Tė shkruash emrin nė njė cope letre Asnjė fatkeqėsi s’e gjen dhe t’i futesh nėpėr mure, oborr arat e tua
Al-Ghafour (falės) Duhet ta pėrsėritėsh kėtė emėr deri Do tė lirohesh nga sa do ta ndjesh veten mė mirė kokėdhembja dhe ethet
As-Shakur (mirėnjohės) 41 herė mbi gotten me ujė, pastaj Depresioni i juaj bie e lanė fytyrėn me kėtė ujė
Al-Hassib (llogaritės) 70 herė gjatė ditės dhe natės Do tė jesh i lirė nga frika pėr 7 ditė
Al-Uadud (miqėsor) Nėse dy grinden njėri prej tyre Grindja do tė pushojė pėrsėrit 1000 X mbi bukė, pastaj i jipet personit tjetėr qė ta hajė


http://www.answering-islam.org/filea...e_arabeve..pdf
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.10.2009, 13:22   11
fronti polar
MBARĖVAJTJA
veri-jug
 
fronti polar
 
Anėtarėsuar: 7.2006
Kjo pjesa me magjitė njėherė qenka thesar fare. Dhe kanė gojė e flasin kėta kundėr paganizmit...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.10.2009, 21:26   12
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Tėrė tradita arabe e paketuar si fe pėr asimilimin e tė tjerėve.

Nė dije tė kėtyre, cilėsimi si "shqiptar mysliman" ėshtė kontradiktė termash.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.10.2009, 18:38   13
kalimtar/e
 
Para ca kohėsh kam patur njė diskutim me njė musulman... gallatė fare:

Myslo: Tė gjitha fetė qė adhurojnė idhujt, janė nė gabim!
Unė: Cila ėshtė arsyeja?
Myslo: I pėrulen ca gurėve e drunjve, nuk tė duket gabim?
Unė: Po mirė, kur "ju" faleni (luteni), kuj i faleni?
Myslo: Ne i falemi allahut.
Unė: Me ē'di unė, allahu ėshtė kudo, kėshtuqė nuk ka rėndėsi nė cilin drejtim pėrkulesh.
Myslo: Jo, ne pėrkulemi vetėm drejt Mekės.
Unė: Po kur je nė Mekė, nga duhet tė pėrkulesh?
Myslo: Nga Kaba.
Unė: O plako, po Kaba, a nuk ėshtė njė gur i madh?!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.11.2010, 23:59   14
Citim:
Ylli kuranik tetėcepėsh dhe ylli i kuq pesėcepėsh: Misteri dhe lidhja (1)
Kastriot Myftaraj

Nė njė nga suret mė misterioze nė Kuran, Suretu Et Tarik (e Yllit tė Mėngjesit) Allahu u drejtohet njerėzve me gojėn e Muhametit, duke thėnė:

«Unė betohem pėr qiellin dhe Yllin e Mėngjesit
E ēka dini ju, se ēka ėshtė Tariku?
Ylli me dritė shpuese,
Atje nuk ka shpirt, por ka njė mbrojtės mbi tė».

(Kuran, Sure Et Tarik: 86, 1-4)

Pėrse Allahu i Gjithėfuqishėm, krijuesi dhe Zoti i universit betohet mbi njė yll? Ēfarė tė veēante ka ky yll? Al-Tarik, Ylli i Mėngjesit, ėshtė planeti Venus, i cili ėshtė objekti qiellor mė i ndritshėm pas Hėnės. Venusi e ka ndriēimin mė tė madh pas perėndimit tė diellit dhe para lindjes sė tij. Pėr kėtė arsye Venusi qė nė Lashtėsi ėshtė quajtur “Ylli i Mėngjesit” dhe “Ylli i Mbrėmjes”.

Me planetin Venus lidhet njė simbol misterioz kuraniko-islamik, Oktogrami (ylli me tetė cepa), i cili nė arabisht quhet Rub el Hizb.

- Oktogrami ėshtė formuar nga dy katrorė, katėrkėndsha me brinjė tė barabarta, tė mbivendosur diagonalisht.
- Oktogrami nė teologjinė islame quhet “khatim sulayman”, “vula e profetėve”, njė term ky qė gjendet nė Kuran. Prandaj oktagrami pėrdoret si shenjė ndarėse e fragmenteve nė tekstin e Kuranit. Kurani ėshtė i ndarė nė gjashtėdhjetė hizbe. Oktogrami ndan ēdo njė tė katėrtėn e hizbit.
- Oktagrami gjithashtu pėrdoret si shenjė treguese e pėrfundimit tė kapitullit nė tekstet arabe, nė pėrgjithėsi.
- Oktogrami, me rreth nė mes, si pikėn e nėntė, ėshtė simboli kryesor i shkollės sufiste islame, dhe simbolizon fuqinė e pėrkryer.
- Oktogrami ishte nė flamurin e Imperisė Osmane, sė bashku me Hėnėn rritėse (Fjala “Gjysmėhėnė” qė pėrdoret nė shqip pėr anglishten “Crescent” nuk ėshtė e saktė, se Hėna nuk ėshtė pėrgjysėm nė fazėn nė tė cilėn quhet “Crescent”, ndryshe Hėna e re, nė rritje. Prandaj unė gjej si mė tė saktė fjalėn “Hėnė rritėse”) deri kur Ataturku e ndryshoi flamurin duke vendosur yllin me pesė cepa, pėr tė cilin nuk e shpjegoi kurrė bindshėm se ēka simbolizonte.
- Oktogrami ėshtė shumė i pranishėm nė ornamentet arkitektonike islame. Nė arkitekturėn islame, ku tradicionalisht nuk janė pėlqyer imazhet, ornamentet gjeometrike kanė pasur dhe kanė shumė rėndėsi.

Oktogrami ėshtė njė simbol shumė i vjetėr idhujtar. Origjina e tij ėshtė tek sumerėt, tė cilėt krijuan tė parin qytetėrim tė zhvilluar tė botės, nė Mesopotami, nė jug tė Irakut tė sotėm, pesė mijė vite p.e.s. Prej Urit, oktogrami kaloi dhe nė qytetėrimet e tjera vjetra tė Lindjes sė Mesme, babilonasit, kaldeasit, fenikasit, dhe mė tutje tek hindutė, etj. Oktogrami shihej si simbol i pajtimit dhe sintonisė sė njeriut me yjet.

Oktogrami ishte pjesė e kultit qė lidhej me planetin Venus. Pėr sumerėt, Venusi ishte perėndesha Inanna, e cila ishte hyjni e dashurisė, pjellorisė dhe luftimit. Perėndeshės Inanna i ishte kushtuar tempulli mė i madh nė qytetin kryesor sumer, Uruk (4000-3000 para Kr.). Ky tempull quhej Shtėpia e Qiellit. Simboli i perėndeshės Inanna ishte ylli me tetė cepa, oktogrami, i cili e pėrfaqėsonte atė. (Jeremy Black, Anthony Green, “Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustred Dictionary”, 1992, University of Texas Press, f. 156, 169-170) Inanna u bė Ishtar tek akadianėt (ata pėrdornin sumerishten si gjuhė religjioze), Astarte e fenikasve, Afrodita e grekėve tė vjetėr dhe Venus e romanėve.

“Inanna adhurohej nė mėngjes, duke i bėrė blatime, ndėrsa nė mbrėmje ajo bėhej patronesha e prostitutave tė tempujve, kur ylli i mbrėmjes kqyrej si prostitutė, qė endej nė qiejt e natės”. (Michael Jordan, “Dictionary of Gods and Goddesses”, New York 2004, Fact on File Inc., f. 137)

Ylli me tetė cepa shfaqet edhe tek Hinduizmi, ku quhet edhe Ylli i Lakshmit, i perėndeshės Lakshmi dhe ėshtė qartėsisht njė huazim i arianėve tė ardhur nė nėnkontinentin Indian, nga fetė vendore, tė influencuara nga sumerėt, toka e tė cilėve nuk qe shumė larg. Por kulti i Lakshmit ka rėndėsi pėr ēka analizohet kėtu, se ai ėshtė pėrshkruar nė librat e shenjtė hindu, Veda, dhe na bėn me dije tėrthorazi mė tepėr pėr kultin nga i cili ėshtė huazuar. Lakshmi ka ngjashmėri edhe me Venus. Sipas vedave:
“Lakshmi doli nga njė det prej qumėshti dhe qėndron mbi njė gjethe lotusi”. (po atje: f. 172)

Nė kultin e perėndeshės Inanna, ashtu si dhe nė atė tė tė ngjashmeve tė saj nė Lindjen e Mesme, si Isis, bėnte pjesė edhe linjshmėria shenjtė gjeometrike e pėrputhjes sė ciklit tė rritjes sė Hėnės, pėrkatėsisht Hėnės rritėse me atė tė ngritjes sė Canopus, yllit mė tė ndritshėm nė qiell pas Sirius. Kjo linjshmėri ishte simbol i virgjėrisė sė perėndeshės.

Tempujt sumerė, babilonas, kaldeas ndėrtoheshin nė mėnyrė tė tillė qė tė kishin pėrputhje gjeometrike me skema tė caktuara tė lėvizjes sė trupave qiellorė.
Perėndesha Inanna kishte lidhje me Hėnėn edhe pėr faktin se, nė mitologjinė sumere, Inanna ishte vajza e zotit-Hėnė, Nanna, Si nnė akadisht. (po atje: f. 212).

Zoti-Hėnė ėshtė tepėr i rėndėsishėm nė kultet e Mesopotamisė. Nana-Sin paraqitet nė trajtėn e Hėnės sė re, Hėnės rritėsė. Kėshtu, Inanna ėshtė bija e Hėnės sė re. Edhe perėndesha Lakshmi kishte lidhje me Hėnėn se ajo ishte motra e Chandra (Hėnės). Kur Chandra zbriste nė tokė, shoqėrohej nga Lakshmi.

Hėna rritėse (“Hilal” nė arabisht) ėshtė njė simbol shumė i rėndėsishėm nė Islam. Arabėt, si nė kohėn paraislamike ashtu edhe nė kohėn islamike e kishin dhe e kanė Hėnėn rritėse si referencė pėr kalendarin e tyre, qė ėshtė hėnor. Hėna e re shėnon fillimin e muajve nė kalendarin arab, ku muajt kanė dhe funksione religjioze. Prej kėtej qė arabėt e vjetėr qenė mė tė interesuar pėr muajin e lindjes sė njeriut, se pėr vitin.

Tempulli mė i shenjtė i Islamit, Kaaba (Qabja) nė Mekė ėshtė nė pėrputhje gjeometrike tė pėrkryer me dy dukuri astronomike, me ciklin e rritjes sė Hėnės dhe me ngritjen e Canopus, yllit mė tė ndritshėm pas Sirius. Saktėsisht muri jugor i Kaaba ėshtė nė kėtė pėrputhje gjeometrike astronomike, ēka ėshtė edhe mė interesante se Canopus njihet si ylli polar i jugut.

Islami pretendon se Kaaba ėshtė ndėrtuar fillimisht nga engjėjt e dėrguar nga Allahu, sipas modelit tė shtėpisė sė tyre nė qiell dhe pastaj ėshtė rindėrtuar nga Ibrahimi (Abrahami). Nėse ėshtė kėshtu, atėherė del se pėr Allahun paska njė rėndėsi tė madhe kulti i perėndeshės sumere Inanna! Apo mė saktė, Allahu nuk ėshtė gjė tjetėr veē njė evoulim i zotit suprem sumer, Nana-Sin, babait tė Inanna, i cili ka evouluar nė shumė trajta nė kultet e mėvonshme nė Lindjen e Mesme. Kėtė gjė e provon dhe fakti se zoti suprem nė Kaaba, nė kohėn e Muhametit ishte Hubal, zoti-hėnė.

Ėshtė edhe njė gjė tjetėr qė e lidh Kaaba-n me kultin perėndeshės Inanna, posaēėrisht me oktogramin. Kaba ėshtė njė ndėrtesė nė trajtė kubi dhe vetė fjala “Kaaba” do tė thotė “kub”. “Kaaba” me trajtėn e saj tė bėn asosacion me oktogramin. Aq mė tepėr kur Kaaba ėshtė njė tempull bosh, nė pikėpamjen e muslimanėve. Brenda Kaaba-s nuk ka asnjė objekt tė shenjtė tė veēantė, pėrveē Gurit tė Zi, i cili nė fakt ėshtė pjesė e ndėrtesės, duke qenė se gjendet nė njė qoshe tė saj. Por a mund tė ketė njė tempull ku nuk ka kurrgjė brenda?

Edhe sikur tė pranohet versioni islam se Kaaba u ndėrtua nga engjėjt nė kohėn e Adamit (Ademit), lind pyetja se ēka kishte brenda kėtij tempulli, gjė pėr tė cilėn Allahu nė kuran nuk thotė kurrgjė. Kjo tė bėn tė besosh se Kaaba nuk ka qenė gjė tjetėr veē njė tempull i perėndeshės sumere Inanna, i ndėrtuar nga udhėtarėt sumerė.

Duke konsideruar implikimin astronomik tė Kaaba-s, ėshtė e sigurt se ajo ėshtė ndėrtuar nga njė qytetėrim me dijeni tė thella astronomike dhe jo nga banorėt e Gadishullit Arabik, pėr tė cilėt vetė burimet islame thonė se nė kohėn para Muhametit jetonin nė atė qė quhej Xhahilia, Epoka e Padijes.

Ėshtė e vėrtetė se beduinėt e pėrdornin Canopus-in si pikė orientimi nė udhėtimet e tyre, por atyre u mungonin dijenitė astronomike dhe arkitektonike pėr tė bėrė ndėrtime me implikime astronomike si Kaaba. Madje arabėt nuk e pėlqenin Canopus-in as si pikė orientimi nė udhėtimet e tyre, se Canopus zhduket pėrtej horizontit, ēka i bėnte arabėt qė ta quanin yll tė pabesė.

Derisa arabėt e Hexhazit jetonin nė Hemisferėn Veriore, ata qenė aq thellė nė jug sa tė mund ta shihnin yllin dhe ta pėrdornin si yll polar jugor, si pikė orientimi, por nuk e quanin si tė sigurt. Kjo pėr faktin se u mungonin njohuritė astronomike tė sumerėve, babilonasve, kaldeasve pėr t’ u orientuar nė hartėn qiellore.

Me siguri kanė qenė udhėtarėt sumerė ata tė cilėt ndėrtuan Kaaba-n, si tempull tė Inanna. Kulti i Inanna u trashėgua nga arabėt kurejshė tė Mekės tek kulti i Al-Uzza, perėndesha arabe e dashurisė, pėr tė cilėn Hisham Ibn Al-Kalbi (vdekur nė 821-822), nė “Libri i Idhujve”, burimi mė i rėndėsishėm pėr mitologjinė arabe paraislamike, thotė:

“Al-Uzza ishte idhulli mė i madh midis kurejshėve . Ata e kishin zakon qė tė udhėtonin tek ajo, t’ i ofronin dhurata dhe tė kėrkonin favoret e saj nėpėrmjet flijimeve”. (Hisham Ibn-Al-Kalbi: “The Book of Idols”, Princeton University Press 1952, f. 16)

Statuja e Al-Uzza gjendej nė Kaaba, sė bashku me idhujt e tjerė. Al-Kalbi shton pėr al-Uzza:

“Kurejshėt e nderonin atė mbi tė gjithė idhujt e tjerė”.(po atje: f. 19)

Kulti i Al-Uzza ishte i lidhur me planetin Venus. Ekziston njė analogji e qartė mes kultit dhe supremacisė sė perėndeshės Al-Uzza dhe perėndeshės hindu Lakshmi. Perėndesha Lakshmi nė kultin hindu ėshtė perėndeshė e pjellorisė, dijes, bukurisė, hijeshisė, fatit, kurajės. Ėshtė Lakshmi, e cila jep fuqi, madje edhe pėr Zotin suprem nė panteonin Indian, Narayana. Lakshmi pėrfaqėson energjinė shpirtėrore femėrore, pėr tė cilėn besohej se ka njė efekt pastrues, fuqizues dhe lartėsues mbi njerėzit. Pra, Lakshmi ėshtė qartėsisht homologia e Inanna, dhe kjo ka rėndėsi pėr diēka qė do ta shpjegoj mė tutje.

Kulti i Al-Uzza pėrmbante njė ritual astronomik, me origjinė tė qartė sumere. Sipas kėtij riti, tė shtatė priftėreshat tė cilat qenė nė Kaaba, nė shėrbim tė Al-Uzza dhe qė pėrfaqėsonin secila nga njė prej planetėve tė njohur, vinin rrotull Kaaba duke e qarkuar shtatė herė Gurin e Zi, njė herė pėr ēdo trup qiellor tė njohur (atėherė njiheshin shtatė trupa tė mėdhenj qiellorė, pesė planetė, si dhe Dielli dhe Hėna). Ēdo ritual pėrmbante mistere, dhe vetė zbulimet astronomike tė cilat lidheshin me kultet, qenė pjesė e mistereve. Derisa aspekti i dukshėm i ritit lidhej me numrin shtatė, misteri lidhej me numrin tetė.

Sumerėt e dinin se Venusi ishte njė planet dhe jo njė yll, pra se dy yjet tek te tė cilėt perceptohej ai qenė nė fakt njė planet. Kėshtu, kjo ishte njė performancė nderimi sipas traditės sė mistereve sumere, ku Guri i Zi simbolizonte Yllin e Mėngjesit, planetin Venus, prej tė cilit sumerėt besonin se vinin asteroidet qė binin nė tokė. Vetė Guri i Zi nuk ishte gjė tjetėr veēse njė asteroid i rėndomtė.

Arabėt idhujtarė besonin se Guri i Zi kishte rėnė nga planeti Venus, i lidhur me kultin e Al-Uzza, kėshtu qė nė misteret e Kaaba, Guri i Zi pėrfaqėsonte Al-Uzza. Sipas traditės sumere, nė Kaaba, gjatė performacės sė ritualit tė Al-Uzza bėheshin dhe orgji seksuale tė ritualizuara, ku priftėreshat e saj qenė nudo.

Nė vazhdim tė kėsaj tradite ritualesh misterioze idhujtare, edhe sot ata qė shkojnė pėr haxh nė Kaaba nuk veshin veēse njė rryp bezeje tė bardhė sa pėr tė mbuluar paksa njėrėn anė tė gjoksit dhe organin seksual.

Nė Antikitet, ylli me shtatė cepa, Heptagrami simbolizonte tė shtatė trupat e mėdhenj qiellorė tė njohur nė kultet dhe ritualet e mistereve qė kryheshin nė tempuj. Heptagrami ėshtė sot nė heraldikėn saudite, duke qenė figura nė urdhėrin mė tė lartė qė shteti saudit u jep individėve pėr merita, Urdhrin e Abdul Aziz, mbretit-themelues tė Arabisė Saudite.

Ibn Al-Kalbi, tek “Libri i Idolėve” shkruan pėr tre perėndeshat e Kaaba, ndėr tė cilat edhe Al-Uzza:

“Ato gjithashtu quheshin edhe ‘Vajzat e Allahut’ dhe supozohej tė ndėrmjetėsonin para Zotit (pėr njerėzit)”. (po atje: f. 17)

Sipas Hinduismit, perėndesha Lakshmi ka dy motra, Doddamma dhe Chikamma. Kėsaj tresheje i ofroheshin flijime se besohej qė kjo sillte fat. Arabėt idhujtarė quanin “Allah” zotin suprem tė panteonit tė tyre idhujtar. Vetė fjala “Allah” do tė thotė thjesht “zoti”. Idhulli kryesor nė panteonin idhujtar arab qe Hubal, pėr tė cilin Al-Kalbi shkruan:

“Kurejshit kishin gjithashtu idhuj tė ndryshėm brenda dhe pėrreth Kaaba. Mė i madhi prej tyre ishte Hubal… ai qėndronte brenda Kaaba”.(po atje: f. 23)

Hubal ishte zoti-hėnė, i ngjashėm me zotin-hėnė Nana tė sumerėve, babain e Inanna. Ajo qė tė bėn pėrshtypje nė Kuran ėshtė se i pari ndėr shumė betimet qė bėn Allahu ėshtė betimi pėr Hėnėn. Nė Suren “Al Muddath’ ir”, e treta sure sipas rendit nė tė cilin janė kumtuar ato, Allahu betohet:

“Pasha Hėnėn”.(Kuran, Al Muddath’ ir: 74, 32)

Pse Allahu i gjithėfuqishėm duhet tė betohet kėshtu? Betimin “pasha kėtė e pasha atė”, mund ta a bėjė ai qė ka rrezik t’ i humbė ato falė veprimit tė njė force superiore. Kush rrezikonte t’ ja merrte Hėnėn Allahut? Ėshtė e qartė se kėtu kemi tė bėjmė me njė betim politeist, tė Zotit-Hėnė, i cili ėshtė i pėrfshirė nė njė luftė me hyjnitė e tjera tė panteonit, tė cilat kėrkojnė ta pėrmbysin dhe t’ i zėnė vendin.

Muhameti ruajti rendin hėnor tė botės arabe paraislamike, madje nė shumė pikėpamje e theksoi atė. Kalendari paraislamik arab nuk ishte plotėsisht hėnor, por kishte njė pėrputhje me stinėt. Islami zhduku ēdo pėrputhje me stinėt, duke bėrė qė muajt tė shtegtojnė ēdo vit nėpėr stinė tė ndryshme, si beduinėt, duke u bėrė kėshtu absurde emėrtimet e muajve tė cilėt janė po ato tė kalendarit paraislamik. Muajt e kalendarit islamik janė bėrė rrėmujė e vėrtetė, ashtu si rendi i sureve tė Kuranit.

Rabi al-Awwahl ėshtė muaji i tretė i kalendarit arabo islamik, por fjala do tė thotė “i pari”. Nė mėnyrė domethėnėse, nė datėn 12 tė kėtij muaji ka lindur Muhameti (Shitėt besojnė se kjo ka ndodhur nė 17).

Muaji i parė nė kalendarin islamik ėshtė Muharem, qė vjen nga fjala “haram”, i ndaluar dhe qė ka tė bėjė me ndalimin e luftės nė kėtė muaj nga ana e arabėve idhujtarė. Ky, qė nė kohėn e idhujtarisė ishte muaji mė i shenjtė pas Ramadanit (Ramazanit). Kuptohet se kėta mjeranė luftonin mesveti, se kurkush nuk shkonte qė t’ i pushtonte territoret e tyre. Muhameti i ruajti tė pandryshuar muajt e shenjtė tė kalendarit paraislamik. Ata u bėnė muajt e shenjtė tė kalendarit islamik, me tė njėjtat atribute.

Muaji i dytė ėshtė Safar, qė do tė thotė “me udhėtuar”, se pėrgjithėsisht nė atė muaj niseshin karvanet, gjė qė nuk pėrkon mė nė kalendarin islamik.

Kalendari islamik zbulon mė sė miri se si Muhameti e adoptoi idhujtarinė arabe nė Islam. Kalendari ka rėndėsi tė madhe nė njė religjion, dhe po kėshtu ndodhte dhe nė politeizmin arab, i cili kishte kalendarin e vet. Muhameti e adoptoi kalendarin politeist arab pikė pėr pikė. Tė katėr muajt e shenjtė tė kalendarit idhujtar arab, u bėnė muajt e shenjtė tė Islamit.

Pėrveē Muharem, tė cilin e pėrmenda mė lart, Rajab ishte njė muaj i shenjtė i kalendarit idhujtar, i cili u bė muaji i shtatė i kalendarit islamik. Fjala do tė thotė “me respektuar”. Ky ėshtė njė nga katėr muajt e shenjtė tė kalendarit idhujtar nė tė cilėt lufta ka qenė e ndaluar. Dhu al-Qidah ishte njė muaj i shenjtė nė kalendarin politeist, dhe quhej “zoti i armėpushimit” se arabėt idhujtarė nuk bėnin luftė gjatė kėtij muaji. Ky ishte njė nga katėr muajt kur lufta ishte e ndaluar. Ky u bė muaji i njėmbėdhjetė i kalendarit islamik.

Dhu al-Hijjah ishte muaji i shenjtė nė kalendarin idhujtar. Ai ishte muaji i Haxhit, i cili bėhej nė ditėt 8, 9, 10 tė kėtij muaji. Vetė emri i kėtij muaji do tė thotė “Zotėruesi i haxhit”. Haxhi nė Kaaba ishte ritual paraislamik. Ky muaj u bė muaji i dymbėdhjetė i kalendarit islamik dhe njė tjetėr muaj i shenjtė i tij.

Emrat e muajve tė tjerė tė kalendarit islamik, tė trashėguar nga kalendari arab idhujtar, zbulojnė mė sė miri origjinėn e Islamit nė njė idhujtari tė shkretėtirės.

Jumada al-awwal ėshtė muaji i pestė. Fjala do tė thotė “toka tė thata”.

Shaban ishte muaji i tetė. Fjala ka kuptimin “i ndarjes” se arabėt idhujtarė shpėrndaheshin nė kėrkim tė ujit nė shkretėtirė.

Ramadan (Ramazan) ėshtė muaji i nėntė. Fjala ka kuptimin “i nxehtė i madh, tokė e djegur”. Ky ishte muaji mė i shenjtė pėr arabėt idhujtarė dhe mbeti i tillė edhe pėr Muhametin, i cili projektoi nė tė historinė e Abrahamit. Gjatė kėtij muaji ndalohej lufta nė kohėn paraislamike.

Shawal ėshtė muaji i dhjetė. Fjala do tė thotė “me ngritė, me bartė” dhe shenjon shtatėzaninė e devesė nė kėtė periudhė. Kėshtu urohet shtatėzania e devesė, e cila ishte e mirėpritur pėr arabėt nomadė pėr tė cilėt deveja kishte rėndėsi tė madhe. Por nė kalendarin islamik ku muajt nuk pėrputheshin me stinėt kjo kishte mbetur si njė rudiment pa kuptim.

Kalendari islamik ėshtė hėnor. Muajt fillojnė me Hėnėn e Re. Meqenėse kalendari ėshtė hėnor, dita kalendarike fillon pas perėndimit tė diellit, me muzgun. Viti nė tė cilin jemi ėshtė viti 1431, dhe ka filluar me fillimin e muzgut tė ditės sė 18 dhjetorit 2009 e do tė vazhdojė deri nė 6 dhjetor 2010. Kalendari, duke qenė hėnor, nuk pėrkon me stinėt natyrore, tė cilat tekefundit nė Arabi janė tė parėndėsishme. Pėrkimi me stinėt ndodh vetėm ēdo 33 vite.

Me kalendarin islamik u ruajt praktikisht kulti i zotit-hėnė, i Allah-Hubal, imitim i Nana sumer, atit tė Inanna. Al-Uzza, duke qenė vajza e Allah, siē e kam cituar mė lart, ishte praktikisht edhe vajza e Hubal. Nderimi i Al-Uzza mė tepėr se Allah-Hubal tė kujton prevalimin e Inanna tek sumerėt. Sė bashku me kėtė kult arabėt kishin trashėguar edhe traditėn e shoqėrive sekrete, tė tubuara nė tempujt idhujtarė.

Sulltanėt osmanė, tė cilėt u bėnė khalifė nė shekullin XVI, duke vendosur Hėnėn rritėse dhe yllin tetėcepėsh nė flamurin e shtetit tė tyre islamik, vizualizuan simbolikėn idhujtare qė bart Kaaba, vendi mė i shenjtė i Islamit. Por a menduan sulltanėt osmanė, tė cilėt e kishin origjinėn nga Azia Qendrore, se pėrse khalifėt arabė kurejshė para tyre, si dhe mbretėrit e Arabisė Saudite me krijimin e kėtij shteti nė shekullin XX, nuk e kanė pėrdorur dhe nuk e pėrdorin kėtė simbolikė? Duket se ky ishte problemi i fundit qė i shqetėsonte sulltanėt osmanė. Problemi kryesor pėr ta ishte ai i legjitimitetit tė munguar pėr mbajtjen e titullit tė khalifit.

Sulltanėt osmanė e dinin se ata nuk kishin legjitimitet si khalifė, se nuk i pėrkisnin fisit kurejshi tė Muhametit, tė cilit duhet t’ i pėrkisnin khalifėt sipas traditės osmane.

http://sot.com.al/index.php?option=c...news&Itemid=50
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2010, 22:22   15
Citim:
Kaba (Qabja) dhe Kremlini, Guri i Zi dhe Kulla Spaskaja (2)
Kastriot Myftaraj

Muhameti e ndėrtoi Islamin si njė doktrinė sundimi dhe duke bėrė kėtė u tregua mjaft pragmatik, duke sinkretizuar elementė tė Judaizmit dhe Krishterimit me mitologjinė arabe paraislamike, madje edhe me Zoroastrizmin persian.

Asgjė nuk e sinjifikon mė mirė projektimin nga Muhameti tė fesė sė re mbi kultet idhujtare arabe, se ruajtja dhe pėrshtatja nė Islam e kultit tė Gurit tė Zi tė Mekės. Kurani nuk thotė kurrgjė pėr Gurin e Zi. E megjithatė kulti i Gurit tė Zi ėshtė nė zemėr tė ritualit mė tė rėndėsishėm dhe tė shenjtė tė Islamit, haxhit.

Haxhinjtė (pelegrinėt) rrethojnė Kaabėn, ndėrtesėn kubike nė Mekė, duke kryer atė pjesė tė ritualit tė Haxhit qė quhet Tawaf. Haxhinjtė kėrkojnė qė tė puthin Gurin e Zi, por nuk ia dalin se janė shumė, kėshtu qė thjesht zgjasin duart nė drejtim tė tij, nė tė shtatė rrotullimet qė bėjnė rreth Kaaba.

Adhurimi i gurėve ishte nė qendėr tė mitologjisė arabe paraislamike. Hisham Ibn-Al-Kalbi shkruan nė “Libri i Idhujve”:

“Arabėt qenė tė pėrkushtuar me shumė pasion nė adhurimin e idhujve. Disa prej tyre ndėrtonin pėr vete njė tempull rreth tė cilit ata pėrqėndronin adhurimin e tyre, ndėrsa tė tjerėt adoptonin njė idhull tė cilit ata i ofronin adhurimin e tyre. Personi i cili ishte i paaftė qė tė ndėrtonte vetė njė tempull, ose qė tė adoptonte njė idhull, do tė ngrinte njė gur nė ballė tė Shtėpisė sė Shenjtė (Kaaba e Mekės- K.M.), ose nė ballė tė ndonjė tempulli tjetėr tė cilin ai do ta parapėlqente, dhe pastaj vinte rrotull tij nė tė njėjtėn mėnyrė nė tė cilėn do tė vinte rrotull Shtėpisė sė Shenjtė. Arabėt i quanin kėta gurė baetyls (ansab). Kahdo ku kėta gurė ngjanin me njė qenie tė gjallė, arabėt i quanin idhuj (asnam) dhe imazhe (awthan). Veprimin e ardhjes pėrreth tyre ata e quanin dawar. Kurdo qė njė udhėtar ndalonte nė njė vend pėr tė pushuar ose pėr tė kaluar natėn, ai do tė pėrzgjidhte katėr gurė, do tė merrte mė tė mirin mes tyre dhe do ta adoptonte atė si zotin e vet, dhe do t’ i pėrdorte tre gurėt e mbetur si mbėshtetėse pėr enėn e tij tė gatimit. Kur tė largohej, ai do t’ i linte ata pas dhe do tė bėnte tė njėjtėn gjė nė ndalesėn tjetėr”. (Hisham Ibn-Al-Kalbi: “The Book of Idols”, Princeton University Press 1952, f. 28-29)

Derisa Kurani nuk thotė asgjė pėr origjinėn e Gurit tė Zi tė Mekės, tradita islame ėshtė kontradiktore sa i pėrket origjinės dhe funksionit tė tij. Sipas njė tradite Islame Kaaba u ndėrtua nga engjujt para se Allahu tė krijonte njerėzit. Allahu urdhėroi engjujt qė tė ndėrtonin nė tokė njė shtėpi pėr adhurimin e tij, sipas modelit tė shtėpisė sė tij nė qiell, tė quajtur Al-Baytul Ma’ mur (Vendi i adhurimit tė engjujve).

Sipas traditės Islame ndėrtesa u dėmtua nga Pėrmbytja e Madhe dhe Guri i Zi ėshtė e vetmja mbetje prej saj, tė cilėn e pėrdori Ibrahimi (Abrahami) nė rindėrtimin e Kaaba, dhe gjendet nė kėndin lindor tė Kaaba. Kėtu nuk mund tė mos bėhet pyetja se ku shkuan nė shkretėtirė gurėt e tjerė tė themelit tė Kaaba? Nuk ėshtė se mund tė kenė shkuar larg, me gjithė Pėrmbytjen e Madhe.

Sipas njė tradite tjetėr islame, guri ra nga qielli, pėr t’ u treguar dy njerėzve tė parė, Adamit dhe Havasė (Adamit dhe Evės) vendin se ku duhej tė ndėrtonin njė tempull dhe t’ i ofronin flijime Allahut. Qė ka rėnė nga qielli kjo ėshtė e sigurt, se tė gjitha tė dhėnat tregojnė se Guri i Zi ėshtė njė meteor i rėndomtė.

Kur Guri i Zi u rizbulua nė vitin 951, pasiqė ishte vjedhur 21 vite mė parė, u tha se ai u identifikua se po lundronte mbi ujė. Kjo do tė thotė se ėshtė agate (njė copė llave bazalti), meteorit i gurtė. Kėto copėra kanė nė brendėsi zgavra tė mbushura me gaz, tė cilat i mundėsojnė masės sė gurtė qė tė lundrojė mbi ujė.

Tė tillė ka shumė nė krateret e Wabar nė vendin e quajtur Rub al khali, nė lindje tė Mekės, ku gjashtė mijė vite mė parė kanė rėnė meteorite tė cilėt janė coptuar. Pas tė gjitha gjasave, Guri i Zi i rigjetur nė 951, nuk ishte ai qė gjendej nė Mekė nė kohėn e Muhametit, por njė tjetėr copė e marrė nė krateret Wabar.

Ēdo lexues sadopak i vėmendshėm i Kuranit e kupton se Muhameti nuk ka bėrė gjė tjetėr veēse ka marrė fragmente nga librat e shenjtė tė Judaizmit dhe Krishterimit, Testamenti i Vjetėr dhe Testamenti i Ri, tė cilėt i ka pėrfshirė nė Kuran, duke e shpallur veten si vazhdues tė kėsaj tradite dhe Islamin si fenė e vėrtetė tė cilėn Zoti ua kishte shpallur profetėve tė Testamentit tė Vjetėr dhe tė Ri.

Kjo nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė pėrkryerje e traditės arabe tė grabitjes sė karvaneve tė deveve, ashtu qė beduini mė i shkathėt grabit devenė qė i pėlqen dhe pastaj merr pajimet e deveve tė tjera, pėr tė pajisur devenė qė e ka bėrė tė vetėn, duke e zbukuruar edhe me sendet e veta mė tė shtrenjta.

Nė Testamentin e Vjetėr, ku qartėsisht ka bėrė plagjiaturė Muhameti, nuk thuhet asgjė pėr rėnien e Gurit tė Zi nga qielli si shenjė pėr Adamin dhe Evėn. Atje nuk thuhet as ajo qė pretendonte Muhameti se tempulli dhe Guri u zhdukėn gjatė Pėrmbytjes sė Madhe, pėr t’ u gjetur mė pas nga Ibrahimi (Abrahami), i cili urdhėroi djalin e vet qė tė ndėrtonte njė tempull tė ri nė atė vend dhe tė vendoste nė tė gurin e shenjtė. Kėshtu supozohet qė tė jetė ndėrtuar tempulli i Kaaba.

Por, arkeologjia na thotė se Meka, si qytet, nuk ėshtė mė hershme se shekulli IV p.e.s., ndėrsa Abrahami kishte jetuar 2400 vite para kėsaj kohe.

E vėrteta ėshtė se Arabia Saudite sot pranon zyrtarisht vitin 1570 si datėn mė tė hershme tė ndėrtimit tė Xhamisė Al-Masjid al-Haram nė Mekė, ku gjendet Kaaba. Ky ndėrtim u bė nga sulltani osman Selimi II, nėn sundimin e tė cilit gjendej Meka dhe Gadishulli Arabik. Kurse pėr ndėrtimin e vetė Kaaba, data mė e hershme ėshtė viti 1629.

Teologėt islamė thonė se fakti qė ndėrtimi i Kaaba nė Mekė dhe Guri i Zi nuk pėrmenden nė Testamentin e Vjetėr dhe tė Ri nuk do tė thotė se ato nuk janė tė vėrteta, se pėr ta burimi kryesor ėshtė Kurani. Por ja qė Guri i Zi nuk pėrmendet as nė Kuran! Kundėr asaj qė thotė tradita islame pėr Gurin e Zi, ka edhe njė argument tė fortė logjik. Zoti nuk mund ta ndėrtonte shtėpinė-tempull tė Ademit dhe Havasė nė shkretėtirėn arabike.

Teologėt islamė sot thonė se Guri i Zi nuk ėshtė objekt adhurimi, e megjithatė shihet qartė se turmat e besimtarėve gjatė Haxhit shprehin adhurim ndaj tij, zgjatin duart ndaj tij, duke pasur dėshirė secili qė ta puthė atė. Ata e bėjnė kėtė se Muhameti vetė e puthi Gurin e Zi, kur u rikthye nė Mekė si triumfator. Muhameti nuk dha ndonjė shpjegim se pėrse e trajtoi Gurin e Zi si idhull, duke e puthur, nė njė kohė qė pretendonte se u kishte dhėnė fund riteve tė adhurimit tė idhujve.

I vetmi shpjegim i kėtij veprimi tė Muhametit ishte vazhdimėsia mes kultit idhujtar tė Kaaba dhe Gurit tė Zi, si dhe Islamit. Tempulli Kaaba dhe vetė Guri i zi i pėrkasin njė kulti politeist arab dhe mbaheshin si vend i shenjtė, pėrkatėsisht objekt i shenjtė, qė shumė kohė para Muhametit. Nė kohėn kur arabėt qenė paganė, ata e adhuronin Gurin e zi si njė objekt tė shenjtė dhe mendonin se ai ndrynte imazhin e 360 zotave (meshkuj dhe femra).

Kur Muhameti krijoi fenė islame, ai u tregua shumė praktik, si tregtar qė ishte. Derisa ai shpalli me fjalė ndalimin e idhujtarisė, me vepra i inkorporoi objektet e shenjta tė kulteve idhujtare nė fenė e re. Kėshtu, tempulli pagan i Kaaba nė Mekė u bė tempulli mė i shenjtė i Islamit dhe Guri i zi, objekti i shenjtė i fesė islame.

Arabėt mund ta pranonin njė fe tė re mė lehtė nė rast se ajo integronte kultet e mėparshme idhujtare. Ky qe sekreti i suksesit tė Muhametit. Nė tė vėrtetė adhurimi i gurėve qė supozohej se kishin rėnė nga qielli ishte idhujtaria mė e pėrhapur ndėr popujt semitikė, duke pėrfshirė edhe arabėt. Ēdo fis arab kishte Kaaba-n e vet, me gurin e vet tė shenjtė.

Muhameti tregoi njė fantazi tė madhe pėr tė integruar ritualet idhujtare nė fenė e re, qė supozohet tė ishte kundėr idhujtarisė, nė mėnyrė qė arabėt idhujtarė tė pranonin fenė e re. Kėshtu, arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė ecnin pėrreth tempullit Kaaba shtatė herė. Muhameti e pėrfshiu kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se kėshtu kishte bėrė Ibrahimi.

Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė puthnin gurėt e tyre tė shenjtė. Muhameti e pėrfshiu edhe kėtė rit nė fenė islame, edhe pse kjo ishte idhujtari flagrante.

Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė hidhnin gurė gjatė ritualeve tė shenjta. Muhameti e pėrfshiu kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se Hagari, gruaja e Ibrahimit dhe Ismaili, djali i tij, kishte gjuajtur me gurė djallin, kur ky u shfaq pėr tė tunduar Ibrahimin.

Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė gjatė ritualit tė vraponin mes dy kodrave, Isaf dhe Naila. Muhameti e pėrfshiu dhe kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se Hagari, gruaja e Ibrahimit, vrapoi mes dy kodrave kur shkoi tė mbushte ujė pėr Ismailin, djalin e saj.

Adhurimi prej muslimanėve i Gurit tė Zi ėshtė njė gjė e qartė derisa Kaaba me Gurin e Zi ėshtė pėr muslimanėt Kibla, do tė thotė kahu se nga ata drejtohen gjatė faljes. Pesė herė ditėn, tė gjithė muslimanėt praktikantė tė botės qė falen, kthehen nė drejtim tė Kaaba-s, ku si objekti mė i shenjtė ėshtė Guri i Zi.

E gjithė bota shikon me sy se siē do vit turmat e islamikėve nga gjithė vendet islamike tubohen pėrreth Kaaba-s (Qabes) ku ėshtė Guri i zi. Ēka tjetėr tregon kjo veē faktit se ai ėshtė objekti mė i shenjtė i fesė islame. Nėse nuk ėshtė kėshtu atėherė ēka bėjnė kėta njerėz rreth kėtij guri dhe pėrse ai gjendet nė tempullin e Kaaba?

Kėtė pyetje tė arsyeshme do ta bėnte edhe njė deve, sikur tė kishte gojė tė fliste.

A nuk ėshtė ogurzezė qė tė gjithė muslimanėt e botės drejtohen kah njė Gur i Zi?

Kėtij guri, nė traditėn islame i atribuohen veti mrekullibėrėse me pėrmbajtje tė qartė idhujtare. Kėshtu, tradita islame i jep njė shpjegim mistik edhe tipareve tė tjera tė Gurit, faktit qė ai ėshtė i zi nė sipėrfaqe, dhe qė vjen duke u bėrė i bardhė nė brendėsi. Sipas kultit islamik tė Gurit tė Zi, ky nė fillim ka qenė i bardhė, por u bė i zi se thith mėkatet e njerėzve. Kjo ėshtė aftėsia mrekullibėrėse qė i atribuohet atij. Ndryshe pėrse adhurohet nė atė mėnyrė?

Guri i Zi ėshtė coptuar nė shumė pjesė, tė cilat mbahen sė bashku nga njė kornizė, qė ėshtė mbėrthyer me thumba tė argjendtė. Njė idolatri e vėrtetė!

Kulti i Kaaba-s me Gurin e Zi qė gjendej dhe gjendet nė tė, u bė nė thelb njė kult i sundimit politik dhe ekspansionit tė dhunshėm. Ashtu si bolshevikėt me Leninin dhe Stalinin e bėnė Kremlinin qendrėn dhe tempullin e kultit tė pushtetit tė tyre, edhe islamikėt me Muhametin e bėnė Kaaba-n me Gurin e Zi kultin dhe tempullin e sundimit dhe ekspansionit tė dhunshėm.

Edhe sot, i vetmi titull zyrtar i mbretit tė Arabisė Saudite ėshtė “Kujdestari i dy xhamive tė shenjta” (Khadim al-haramain al-sarifain), duke u kuptuar me kėtė xhamia nė Mekė brenda sė cilės gjendet Kaaba dhe xhamia nė Medinė ku gjendet varri i Muhametit.

Mbreti saudit Fahd e ndėrtoi pallatin e vet tė ri nė njė pozicion tė tillė qė tė mbikqyrė xhaminė Al-Masjid- al Haram (xhaminė mė tė shenjtė islame nė Mekė, nė tė cilėn gjendet Kaaba) dhe krejt zonat e faljes pėrreth.

Kaaba ishte njė vend flijimesh. Muhameti e ruajti ritin idhujtar tė flijimeve. Nė Sure El Na’ mė ka dispozita pėr flijimet (kurbanin). Kjo ishte pjesė e kompromisit me idhujtarinė. Derisa nė Krishterim, me flijimin e Krishtit u eliminua riti i flijimit me gjak, Islami mbeti njė fe gjakėsore.

Njė idhujtari e ngjashme me Gurin e Zi ėshtė edhe adhurimi i Pusit Zamzam tė Mekės. Ai nuk ėshtė veēse njė pus i rėndomtė. Pusi ėshtė 30 metra i thellė dhe ka njė diametėr nga 108 deri nė 266 cm, pra njė pus mėse i rėndomtė nė ēdo pjesė tjetėr tė botės, veē shkretėtirės. Adhurimi i tij ėshtė njė gjė e kuptueshme, se ishte njė pus nė shkretėtirė. Arabėt idhujtarė tė shkretėtirės adhuronin puset, ēka ishte e kuptueshme.

Kaaba u ndėrtua nė atė vend se atje ishte pusi. Me siguri nga udhėtarėt sumerė. Pusi Zamzam ėshtė 20 metra larg Kaaba, nė lindje tė saj. Pikėrisht nė drejtimin ku ėshtė Guri i Zi. Uji i pusit nuk ka kurrgjė tė jashtėzakonshme. Nė ujin e pusit gjendet me tepri sodium chloride (kripa e rėndomtė), ēka i jep ujit njė shije tė kripur.

Muhameti e pėrfshiu kultin idhujtar tė Pusit Zamzam nė Islam, duke thėnė se Hagari, gruaja e Ibrahimit (robina e tij nė fakt) vrapoi mes dy kodrave, Safar dhe Marwah, duke kėrkuar ujė dhe Allahu i zbuloi pusin Zamzam. Tė gjithė ata shqiptarė qė besojnė tek kjo pėrrallė bėjnė mirė tė shkojnė e tė mbyten tek Pusi Zamzam.

Ylli Tetėcepėsh Kuranik, Ylli i Kuq i Moskės, Guri i Kremlinit, Guri i Zi i Mekės pėrbėjnė anė tė njė medaljeje tė sė keqes historike qė e ka msyrė kombin shqiptar gjatė historisė.

http://sot.com.al/index.php?option=c...mente&Itemid=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.3.2011, 03:54   16
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Qė Allahu ka qenė perėndi pagane, kėtė e dėshmon edhe vetė Kurani:

Citim:
Suretu En Nahl

57. Ata i pėrshkruajnė All-llahut vajzat. I pastėr ėshtė Ai nga ajo!, ndėrsa vetes sė tyre (i pėrshkruajnė) ēka u ka ėnda (djemtė).
Kėtu denoncohen paganėt arabė, pėr shkak se sipas besimit arab Allahu kishte tri vajza (hyjnesha).
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:20.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.