Kthehu   Kreu > Ateistėt > Parime tė antiteizmit
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 24.4.2007, 22:12   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Feja, ideologji antikombėtare


Pasojat e fesė:
- Abrahamizimi (araboēifutizimi) i kulturės (letėrsisė, artit, muzikės, shkencės) dhe ēdo pikėpamjeje tė kulturės e qytetėrimit qė nuk ėshtė e tillė;
- Vrasja e arsyetimit, zhdukja e mendimit kritik, idiotizimi afatgjatė i intelektit;
- Pėrjetėsimi dhe infektimi i kombit me frikėn nga vdekja;
- Tregtimi masiv i fesė si bar qetėsues pėr tė shqetėsuarit;
- Tregtimi i fesė si produkt konsumi pėr tė cekėtit;
- Shfrytėzimi pėrjashtues i energjive qė pėrndryshe do tė ishin pėrdorur pėr kombin.
Feja shėrben pikė sė pari pėr "abrahamizimin" e vazhdueshėm dhe tė kontrolluar tė veprimtarisė mendore, e pėr pasojė krijuese, tė subjekteve tė saj. Njė "shqiptar fetar", me detyrim tė dyanshėm, ėshtė ose fetar, ose shqiptar, pasi fetė abrahamike bien ndesh ballazi me kombin, sė pari si njėsi identifikimi, sė dyti si njėsi kulturoro-shoqėroro-qytetėruese, sė treti si mėnyra jetese.

Togjet "shqiptar mysliman" apo "shqiptar kristian" janė kundėrthėnėse, nuk kanė kuptim. Nėn fe krejt kultura dhe veprimtaria kombėtare ashtu si dhe arsyetimi i subjekteve kalojnė pėrmes filtrit tė plotfuqishėm fetar. Historia, artet, shkencat riinterpretohen rigorozisht sipas kėtij filtri duke humbur krejt lidhjen me realitetin dhe duke iu pėrshtatur doktrinave abrahamike. Personazhet mitologjike arabo-ēifute dhe shprehje kulturore tė lindura prej kėsaj mitologjie zėnė vend nė jetėn e pėrditshme tė shqiptarit duke i infektuar botėkuptimin, mėnyrėn e shprehjes e vetė fjalorin, deri tek emrat identifikues tė individėve.

Ēdo referim pėr standarde e vlera caktohet nė figura tė mitologjisė arabo-ēifute, ēdo model pėr rritjen dhe edukimin e subjekteve vilet prej mitologjisė ose historisė sė shkretėtirės dhe pėr pasojė tėrė procesi i mendimit, arsyetimit e krijimtarisė ka pėr bazė kėto standarde, ka pėr udhėrrėfyes kėto standarde dhe mbrohet e identifikohet kudo me kėto standarde duke mėnjanuar, zbehur, zhdukur dhe vartėsuar kombin nė shėrbim tė fesė abrahamike. Muzika, letėrsia, filozofia, krejt kultura fetarizohen, abrahamizohen duke identifikuar tashmė njė subjekt arab apo njė subjekt ēifut dhe jo njė shqiptar.

Pėrveē asimilimit kulturor kombėtar pasoja mė e rėndė ėshtė aktualisht dobėsimi me kalimin e kohės i aftėsisė arsyetuese tė popullatės, duke ēuar nė idiotizimin dhe handikapatizimin e vazhdueshėm tė individėve e pėr rrjedhojė dhe tė kombit, pėr tė prodhuar bagėti tė bindur ndaj autoritetesh tė pamerituara e tė vetėshpallura ideologjike, morale, etike, shoqėrore e pseudoshkencore si kleri dhe institucionet gėrryese qė ky pėrfaqėson.

Nėn fetė abrahamike ēdo mendim apo pohim fiton vėrtetėsi duke marrė pėr bazė "autoritetin" dhe jo vėrtetėsinė, vėzhgimin, arsyen, faktin a pėrvojėn. Njeriu nxitet tė besojė gjithēka qė i thuhet dhe tė mos arsyetojė, duke asgjėsuar krejt aftėsinė e mendimit kritik, pasi e vėrteta, krejt e vėrteta, ndodhet nė librat e shkretėtirės nė Mekė dhe nė Jeruzalem e nuk ka nevojė pėr mendjen, arsyen, apo realitetin a natyrėn. Paaftėsia mendore, pezullimi i trurit, promovohet dhe pėrpallet si virtyt duke synuar dhe marrė fėmijėt qė tė vegjėl dhe duke i indoktrinuar nė kėtė mėnyrė (mos)mendimi e duke sjellė kėshtu afatgjatė, sipas ligjeve tė natyrės, degradimin e vazhdueshėm tė intelektit nė popullsinė e prekur.

Sakaq faktori mė i rėndomtė tė cilin feja thirret tė zgjidhė dhe mbi tė cilin mbėshtetet mė fort se kudo, duke u shtrirė mė tej me "tė mirat" e tjera tė saj, ėshtė frika e subjekteve tė caktuara nga vdekja. Nė kėtė pikė ēka nuk kuptohet prej mendjeve naive ėshtė se zgjidhja kėtu nuk ėshtė pėrrallėzimi dhe pėrgjumja e kėsaj frike me narkotikė si feja (e aq mė keq feja abrahamike), por stėrvitja agresive mendore me disiplina arsyetimi apo disiplina ideologjike kombėtare tė provuara e zbatuara historikisht, ku tė paktėn kėtyre maleve vdekja shihet si njė formė e jetės dhe nė asnjė rast nuk pranohet kėndvėshtrimi i pėrbuzshėm frikac dualist i shkretėtirės, i cili zbut frikėn e dhimbjet e kėsaj me shpikje realitetesh fiktive (njėsoj si nė raste individėsh patologjikė, por pėr fat tė keq abrahamizmi e zbaton nė masa tė gjera).

Feja nuk e zgjidh frikėn ndaj vdekjes, ajo e pėrjetėson kėtė frikė aty ku e gjen, e zgjeron dhe e zhvillon mė tej; shkakton vazhdueshėm trembjen e subjektit, sepse nėse synohet dhe arrihet shpėrbėrja e kėsaj frike nga vdekja, atėherė feja nuk do tė ishte e nevojshme pėr pjesėn dėrrmuese tė kėtyre subjekteve. Nė njė shoqėri ku hasen njerėz tė mbyllur mes muresh betoni nuk janė tė pakta rastet qė kjo frikė tė lindė, duke qenė se subjekti ka shkėputje tė plotė nga realiteti natyror dhe e zėvendėson atė (ose ia imponojnė nė fėmijėri kur nuk ka ende aftėsi arsyetimi kritik) me norma pseudosociale dhe teori "letrare".

Feja pikėrisht duke buruar prej njė industrie tė veēantė nė pazarin e konsumerizmit, ofrohet si produkt qė lehtėson kėto dhimbje tė modernizmit qytetės dhe stoqesh tė caktuara gjenetike frikacėsh, por qė duke synuar mendimet e subjektit i uzurpon nė fund vetė botėkuptimin duke e asimiluar. Ēėshtja qė shtrohet pėr kėtė kategori ėshtė: "Tė marr fe tė lehtėsoj frikėn nga vdekja duke mbetur prore njė frikac i varur prej fesė dhe i natyralizuar si bartės kulture abrahamike apo tė bėj kontakt me realitetin dhe natyrėn dhe tė ndjek disiplinat mendore dhe pse jo, dhe ato kombėtare?"

Feja, jo rrallė, shėrben gjithashtu si njė kinkalerizėm mė shumė, si njė veshje mė shumė pėr njė kategori tjetėr njerėzish qė nuk kanė identitet tė tyrin dhe qė duke grumbulluar veshje majtas e djathtas nė formėn e tabelave pėrpiqen tė identifikohen me anėn e kėtyre, duke mbetur nė tė gjitha rastet hipokritė. Shprehje tė tilla si "Unė jam mysliman", megjithėse as nuk ke dėshmuar shehadetin e as nuk ndjek ndonjė rregull tė myslimanizmit, apo "Unė jam kristian" megjithėse as nuk je pagėzuar kurrkund e as nuk ndjek ndonjė rregull tė kristianizmit, pėrkthehen nė "Jam njė sylesh qė hiqem fetar pėr sytė e botės, sepse sot po mė shkon kjo fe me veshjen dhe stinėn. Nesėr mund tė vesh diēka tjetėr, se varet nga ngjyrat dhe klima. Sot jam homo, nesėr do tė jem pede! Mė pėlqen nė tregun e zgjedhjeve tė kem disa veshje me tė cilat tė dal nė rrugė." shkurtimisht "Jam njė magjyp kulturor" njė "ballkanas".

Nė kėtė lloj plehu shfaqen dhe disa kandrra shumėngjyrėshe qė gėrvijnė dhe mburren pėr "tolerancėn historike fetare" mes shqiptarėve, duke mos vėnė re se diku rrugės sė fesė (rasti i fundit jo mė pak se 60-90 vjet pėrpara) humbėm mbi gjysmėn e kombit, qė u asimilua krejtėsisht nė jug, e pjesėrisht dhe nė lindje e veri tė gadishullit duke shėrbyer si material pėr kombet fqinje qė janė ende nė ngjizje biologjiko-kulturore (ndaj dhe vjedhin vazhdueshėm ēfarė tė gjejnė pėrpara); duke mos vėnė re gjithashtu se tolerancė midis teorish tė papajtueshme konfliktuale nuk mund tė ketė dhe "tolerantė" janė vetėm ata qė nė fakt pohojnė rrejshėm se i pėrkasin njė feje apo njė kombi e qė ose nuk ndjekin asnjė mėsim tė asaj feje ose nuk bėjnė asgjė pėr kombin.

E keqja ėshtė se kjo hipokrizi qė na shitet dhe si virtyt, po na kėshillohet se duhet ta kemi pėr mburrje qė t'i tregojmė tė tjerėve se nuk ka nevojė tė jesh fetar i vėrtetė, as kombėtar i vėrtetė, mund tė jesh hipokrit i vėrtetė dhe kėshtu ėshtė mė mirė... E tepėrt tė flitet mė tej pėr kėtė vlerė degraduese skllevėrish. Kjo kategori njerėzish duke futur dhe mikrobin e hipokrizisė nė tavė e duke e pėrligjur abrahamizmin nė emėr tė "tolerancės", i lė kėtij veprimtari tė lirė nė fushat ku doemos duhet tė veprojė kultura kombėtare, ai qė quhet qytetėrim vendas, i cili tek ne ėshtė nė krizė tė plotė prej rreth 5 shekujsh, pikėrisht prej tė prekurve nga abrahamizmi, me gjithė themelin e madh kulturor qė pararend.

Feja gjithashtu ėshtė ajo qė thith dhe zhduk energji tė tėra tė pallogaritshme tė rinisė, por dhe tė subjekteve tė kudondodhura kombėtare nga tė gjitha fushat e moshat duke i kushtėzuar vetėdijshėm ose pavetėdijshėm tė shpenzojnė tėrė ditėn e tėrė natėn sė menduari e vepruari, sė mbrojturi e luftuari pėr fenė "e tyre", pėr interesat e abrahamizmit, pėr kulturėn dhe vlerat joshqiptare qė ky promovon, e cila kohė nė ēdo rast hahet me kohėn qė do tė mund tė shpenzohej ndėrkaq pėr kombin, kulturėn dhe vlerat shqiptare.

Kur punon pėr fenė, nuk punon pėr kombin! Kaq e thjeshtė. Sė pari, sepse janė botėkuptime pėrjashtuese nė parim, sė dyti, sepse feja ėshtė vegėl manipulimi qė i natyralizon subjektet e veta nė qytetėrime aziatike sipas fesė pėrkatėse e sė treti, sepse gjithė synimi i fesė ėshtė zgjerimi dhe zhvillimi i vet dhe jo i njėsive tė tjera organizative shoqėrore siē ėshtė kombi.

Ky konflikt ndodh kudo, nuk ėshtė veēori vetėm shqiptare, por e ēdo kombi qė e respekton vetveten dhe qė ka pasur rastin e keq tė ketė tė bėjė me fetė abrahamike. Lufta kundėr kombit nė disa vende ėshtė kurorėzuar nė njė amalgamė tė padėshiruar hipokrizie qė fjala vjen nė rastin e Norvegjisė vazhdon tė prodhojė reaksion me 2 kisha tė djegura nė vit.

E tek ne sa subjekte fetare qė e quajnė veten shqiptarė njohin aq qytetėrim, folklor dhe histori shqiptare sa njohin qytetėrimin, folklorin dhe historinė e vendeve ku ka lindur "feja e tyre"? Sa prej kėtyre subjekteve dinė rreth kombit tė tyre sa dinė rreth "fesė sė tyre"? Keni raste nė jetėn e pėrditshme. Takoni njė fetar.

Pėr kėto arsye mjedisi mendor jo vetėm qė duhet ruajtur siē ruhet shėndeti, por madje duhet zhvilluar me rastin mė tė parė. Dėrgimi i fesė pėr riciklim ėshtė nga hapat e para tė nevojshme pėr tė ēliruar aftėsitė e arsyetimit, agresivitetin e dashurisė pėr jetėn, veten dhe familjen. Duhen fėmijė tė pabindur dhe tė zgjuar, me nisma vetjake dhe krijimtari, jo tė lodhurit nga jeta e bagėtitė mendjefjetura pėr thertoret e Lindjes.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.4.2007, 01:30   2
darwin
anėtar/e
 
darwin
 
Anėtarėsuar: 7.2006
Sot, gjeta diēka tė kobshme (mė duket fjala mė e duhur pėr t'u pėrdorur nė kėtė rast) nga ata qė vetėtrumbetohen si Mbrojtėsit e Fundit tė Moralit tė pėrfolur hyjnor aziatik.

Citim:
Numri: 1114 Data: 03.05.2003

Pyetja:
Esselemun alejkkum Vėlla Bekir desha ta shtroj njė pytje,insha/Allah ke mundesi te me pėrgjigjesh. Unė jetoj nė D.. qe 4 vite dhe para 3 viteve jam martuar me njė D...(ateiste) e cila para se tė kurorzohemi me ka premtuar qė do tė kthehet nė rrugen e Allahut xh.sh. Por duke ardhur dita ditės tash 3 vite ajo as nuk don as tė dėgjoj pėr islam . Sa i pėrket pėrpjekjes sime qė ta udhėzoj atė nė islam ėshtė maximale por pa sukses. A ėshtė e lejuar nė islam qė ti ipet ultimatum, udhėzim apo shkurorzim? Vėlla Allahu tė shpėrbleft me xhennet insha/allah. We alejkkumusselam.
Pėrdorimi masiv i arabo/arnautishtes pėrshkruan zhgėnjimin e kėtij frymori nga mos-nėnshtrimi i bashkėshortes sė tij nė lidhje me "dritėn e shkretėtirės'.


Pėrgjigja e mėsuesit fetar ėshtė alarmante dhe shpresoj tė jetė njė shtysė e mėtejshme nė luftėn ndaj kėtyre infeksionesh aziatike.

Citim:
Pėrgjigjja:
Ve alejkumusselam ve rahmetull-llahi ve berekatuhu!
All-llahun e falenderoj, paqa dhe bekimi qofshin mbi Muhammedin alejhisselam!
Vėlla i nderuar, nėse gruaja yte nuk e pranon islamin, e as nuk e ndien vehten si te krishtere, duhet dhene ultimatumin e fundit, sepse nuk i lejohet muslimanit te martohet me ateiste.Muslimanit i lejohet martesa me ehli kitabe, ithtare e Libirt, domethene te krishtere ose hebreje, mirepo asesi nuk lejohet ateiste, per kete, duhet dhene ultimatum, dhe duhet perdorur te gjitha metodat qe ajo te afrohet kah Islami. Pra, ky eshte hapi i fundit te cilin duhet ta ndermarish.

All-lahu e di me se miri.

Ndiq nyjen


Pala e vetėquajtur "e moraltė", jep instruksione se si tė shkatėrrohet njė familje, sepse njė nga elementėt e saj, nuk arrin dot tė shohė "dritėn verbuese tė islamizmit".

Nacionalizmi dhe natyralizmi janė mjetet mė tė mira pėr tė qėruar njėherė e mirė kėto sėmundje nga hapėsirat e kombit tonė. Duhet tė mundohemi sa mė shumė pėr t'i pėrhapur.

(vijon)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.5.2007, 16:14   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Subjekti arab mė lart thjesht papagallon "Kuranin". Psh. nė mėsimet fetare qė vijojnė mund tė kuptohet se ku e marrin frymėzimin "mėsuesit":

Citim:
9.Suretu Et-Tewbe

23. O ju qė besuat, mos u froni miqėsi (dashuri) prindėrve tuaj, as vėllezėrve tuaj, nėse ata vlerėsojnė mosbesim kundėr besimit. E kush prej jush miqėsohet me ta, ata janė mizor.
24. Thuaj (o i dėrguar): “Nė qoftė se etėrit tuaj, vėllezėrit tuaj, bashkėshortet tuaja, farefisi juaj, pasuria qė e fituat, tregėtia qė frikoheni se do tė dėshtojė, vendbanimet me tė cilat jeni tė kėnaqur, (tė gjitha kėto) janė mė tė dashura pėr ju se All-llahu, se i dėrguari i Tij dhe se lufta pėr nė rrugėn e Tij, atėherė, pritni derisa All-llahu tė sjellė vendimin e Tij. All-llahu nuk vė nė rrugėn e drejtė njerėzit e prishur.

http://www.aicc-ny.org/KURANI/a9.html
Citim:
9.Suretu Et-Tewbe

28. O ju qė besuat, vėrtetė idhujtarėt janė tė ndyrė, andaj pas kėtij viti tė mos i afrohen mė xhamisė sė shenjtė. Nėse i frikėsoheni skamjes All-llahu me dėshirėn e vet do t’ju pastroj me mirėsitė e Tij. All-llahu ėshtė i gjithdijshėm, ėshtė i urtė.
29. Luftoni ata qė nuk besojnė All-llahun e as botėn tjetėr, nuk e konsiderojnė tė ndaluar (haram) atė qė e ndaloi All-llahu dhe i dėrguari i Tij, nuk besojnė fenė e vėrtetė, prej atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė libri, derisa ta japin xhizjen nė dorė e duke qenė tė mposhtur.
30. E jehuditė thanė: Uzejri ėshtė djali i All-llahut , e tė kristerėt thanė: Mesihu ėshtė djalė i All-llahut. Ato ishim thėnie tė tyre me gojėt e tyre (fraza tė thata), qė imitojnė thėniet e jobesimtarėve tė mėhershėm. All-llahu i vraftė, si largohen (nga e vėrteta)!

http://www.aicc-ny.org/KURANI/a9.html


Sakaq nė anėn tjetėr tė shkretėtirės, flet "Bibla":


Citim:
Jeremia - Kapitulli 10

versioni ortodoks

1 Dėgjoni fjalėn qė Zoti po ju drejton, o shtėpia e Izraelit.
2 Kėshtu thotė Zoti: "Mos mėsoni tė ndiqni rrugėn e kombeve dhe mos kini frikė nga shenjat e qiellit, sepse janė kombet qė kanė frikė prej tyre.
3 Sepse zakonet e popujve janė kotėsi: sepse ėshtė si dikush qė pret njė dru nė pyll, puna e duarve tė njė punėtori me sėpatė.
4 E zbukurojnė me argjend dhe me ar, e fiksojnė me gozhda dhe ēekiēė qė tė mos lėvizė nga vendi.
5 Idhujt qėndrojnė drejt si njė palmė dhe nuk mund tė flasin; duhet t'i mbartėsh, sepse nuk mund tė ecin. Mos kini frikė prej tyre, sepse nuk mund tė bėjnė asnjė tė keqe dhe as qė kanė mundėsinė tė bėjnė tė mirė".
6 Askush nuk ėshtė i ngjashėm me ty, o Zot; ti je i madh dhe emri i yt ėshtė i madh nė fuqi.

http://www.albkristian.com/bibla_shqip/b24c010.htm, http://www.shqiptarortodoks.com/teks...eremia.html#10


versioni katolik

1 Dėgjojeni fjalėn qė jua drejton Zoti juve, o shtėpia e Izraelit:
2 Kėshtu thotė Zoti: “Mos i bėni tuajat zakonet e paganėve, frikė mos kini nga shenjat e qiellit, sepse prej tyre tremben vetėm paganėt,
3 sepse ritet e paganėve janė njė asgjėsi, njė dru qė pritet nė pyll, vepėr e dorės sė mjeshtrit qė e laton me sėpatė,
4 e stolis me argjend e me ar, e forcon me gozhda e me ēekiē qė tė mos luajė vendit.

http://www.bibla.net/?cid=1,719

Nė kėto dy pjesė mė lart ėshtė interesant fakti se pėrkthimi njė herė thotė kombet njė herė thotė paganėt. Me sa duket, njėra nga dy palėt ėshtė duke "modifikuar" fjalėn e jahvehut... Sidoqoftė duke qenė se nuk ka patur ndonjė "origjinal" Bible, secili ka tė drejtė tė thotė ē'tė dojė nė vartėsi tė frymėzimit dhe llojit tė kėrpudhave.

Ideja qė rrjedh mė lart ėshtė se paganėt dhe kombet janė e njėjta gjė dhe se lufta kundėr paganizmit ėshtė luftė kundėr traditave kombėtare tė popujve. Pra, feja ėshtė kundėr kombit (pėrveē rastit nėse kombi ėshtė ai i Izraelit).

Kėto ishin nga "Dhiata e Vjetėr". Duke kaluar tek "e Reja" dėgjojmė personazhin e atyshėm, Jezus, tė thotė:

Citim:
Mateu 10

versioni ortodoks

34 "Mos mendoni se unė erdha tė sjell paqen mbi tokė; nuk erdha tė sjell paqen, por shpatėn.
35 Sepse unė erdha ta ndaj birin nga ati, bijėn nga nėna, nusen nga vjehrra,
36 dhe armiqt e njeriut do tė jenė ata tė shtėpisė sė vet.
37 Ai qė e do tė atin ose nėnėn mė shumė se unė, nuk ėshtė i denjė pėr mua; dhe ai qė e do birin ose bijėn mė shumė se unė, nuk ėshtė i denjė pėr mua.
38 Dhe ai qė nuk e merr kryqin e vet dhe nuk vjen pas meje, nuk ėshtė i denjė pėr mua.

http://www.albkristian.com/bibla_shqip/b40c010.htm, http://www.shqiptarortodoks.com/teks...-mateu.html#10


versioni katolik

34 “Mos mendoni se erdha tė sjell paqen mbi tokė. Nuk erdha tė sjell paqen, po shpatėn.
35 Sepse erdha tė ndaj djalin prej tė atit, vajzėn prej s’ėmės, tė renė prej vjehrrės,
36 Njeriu do t’i ketė armiq familjarėt e vet.
37 Kush e do tė atin e tė ėmėn mė shumė se mua, nuk ėshtė i denjė pėr mua. Kush e do djalin apo vajzėn mė shumė se mua, nuk ėshtė i denjė pėr mua!
38 Kush nuk e merr kryqin e vet e nuk vjen pas meje, nuk ėshtė i denjė pėr mua!

http://www.bibla.net/?cid=1,936
dhe

Citim:
Luka 12

versioni ortodoks

51 A kujtoni se erdha tė sjell paqen mbi tokė? Jo, po ju them, por mė shumė pėrēarjen;
52 sepse, tash e tutje, pesė veta nė njė shtėpi do tė jenė tė ndarė: tre kundėr dyve dhe dy kundėr treve.
53 Babai do tė ndahet kundėr tė birit, dhe i biri kundėr babait; nėna kundėr sė bijės dhe e bija kundėr nėnės; vjehrra kundėr nuses sė saj dhe nusja kundėr vjehrrės sė vet``.

http://www.albkristian.com/bibla_shqip/b42c012.htm, http://www.shqiptarortodoks.com/teks.../dir-luka.html


versioni katolik

51 A kujtoni se erdha tė sjell paqen mbi tokė? Jo, po ju them, por pėrēarjen!
52 Qė tani, pėr tė vėrtetė, pesė anėtarė nė njė shtėpi, do tė jenė tė ndarė: tre kundėr dyve e dy kundėr treve:
53 babai do tė zihet me djalin, e djali me babain, nėna me tė bijėn, e bija me t’ėmėn, vjehrra me tė renė e reja me vjehrrėn.”

http://www.bibla.net/?cid=1,985
dhe

Citim:
Luka 14

versioni ortodoks

25 Dhe turma tė mėdha shkonin me tė. Ai u kthye nga ata dhe tha:
26 "Nėse ndokush vjen tek unė dhe nuk urren babanė e vet dhe nėnėn e vet, gruan dhe fėmijėt, vėllezėrit dhe motrat, madje edhe jetėn e vet, nuk mund tė jetė dishepulli im.
27 Dhe kush nuk e mbart kryqin e vet dhe nuk mė ndjek, nuk mund tė jetė dishepulli im.

http://www.albkristian.com/bibla_shqip/b42c014.htm, http://www.shqiptarortodoks.com/teks.../dir-luka.html


versioni katolik

26 “Nėse ndokush vjen tek unė e do mė tepėr babain, nėnėn, gruan, fėmijėt, vėllezėrit, motrat, madje edhe jetėn e vet se sa mua, nuk mund tė jetė nxėnėsi im.
27 Kush nuk e mbart kryqin e vet e nuk mė vjen pas, nuk mund tė jetė nxėnėsi im!

http://www.bibla.net/?cid=1,987

Pėr njė grimė kupton qartė se ku ėshtė frymėzuar dhe Marksi...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.5.2007, 16:47   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Mes perlave tė islamizmit janė dhe disa hadithe tė mbledhura nga Abu Dauti, e qė pranohen e ndiqen nga gjithė sunitėt, ku del sėrish dėnimi i nacionalizmit, sepse organizimi rreth kombit dhe fisit e farės ėshtė ndyrėsi, ndėrsa rruga e drejtė ėshtė islamizmi qė organizon gjithēka vetėm sipas besimit nė "allah"...

Citim:
"Nuk ėshtė yni ai qė bėn thirrje pėr ashabija (komb/fis) apo ai qė lufton pėr kombin apo ai qė vdes pėr kombin..."
Citim:
"Lėreni (kombin, nacionalizmin, atdhetarinė), ėshtė i kalbur..."
Citim:
"Ka njėmend njerėz qė mburren pėr bėmat e paraardhėsve tė tyre, por nė sytė e allahut kėta janė mė tė neveritshėm se dhe brumbulli i zi qė rrotullon nė copė bajge me hundė. Dėgjoni, allahu e ka hequr prej jush mendjemadhėsinė e kohės sė xhahilit (injorancės) me mburrjet e lavdive tė paraardhėsve. Njeriu ėshtė veēse njė besimtar qė ka frikė prej allahut ose njė mėkatar fatkeq. Tė gjithė njerėzit janė fėmijė tė Ademit dhe Ademi u krijua nga dheu..."
Pėr mė shumė tė tilla: http://www.geocities.com/Heartland/F...article29.html.

Interesant dhe mėsimi i tė dy herezive tė judaizmit se tė gjithė e kanė prejardhjen nga hebrenjtė...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.5.2007, 21:00   5
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Kjo mė poshtė ndriēon mė shumė se gjithė tjerat:

Citim:
41.Suretu Fussilet
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

1. Ha, Mimė.
2. Zbritje prej Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
3. Libėr qė ajetet e tij janė tė shkoqitura, duke qenė Kur’an arabisht pėr njė popull qė di ta kuptojė.
Sipas kėsaj sureje, islamizmi ose ėshtė fe vetėm e arabėve, ose duhet qė tė gjithė muslimanėt tė arabizohen.

Mos tė harrojmė ku shtriheshin arabėt pėrpara e ku shtrihen sot. Kishin nė pronėsi vetėm gadishullin arabik ndėrsa me dyndjet e tyre nėn emrin e allahut asimiluan shumė popuj. Sot Afrika veriore ėshtė njė tokė arabe, pėrpara aty nuk jetonte asnjė arab. Poashtu popuj tė tėrė tė Lindjes sė Afėrme, u arabizuan. Qėllimet e islamizmit shihen nė rezultatet e luftės sė muxhahedinėve nė tė kaluarėn por edhe sot.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.8.2007, 16:42   6
art
 
Citim:
Feja, ideologji antikombėtare
Nuk mendoj se ky pėrkufizim (ideologji antikombėtare) pėr religjionet abrahamike e pėrmbledh gjithė qėllimet dhe budallallaqet e tyre! Me e definu si dogmė anti jetėsore besoj se asht ma afėr. Asht nė tė klartė se islamizmi/kristianizmi shėrbejnė si vegla pėr me robėru njerėzimin.

Kur njeri bien pre e frikės dhe mbyllet nė shkurt-pamėsinė e kėtyne dogmave tė pavlefshme, shpirtėsia e tij dhe intelekti kelbėn. Kaq i verbum nga friga, ai vullnetarisht e pranon vetvetėn si rob i kėti "zoti" qė na largoi nga drita e vėrtetė shpirtėrore nėn tė cilėn e vėrteta ishte e klartė. Ne nuk ishim tė pėrulun e inferior. Paqen shpirtėnore dikur e kishim. Ky tiran na ndaloj tė gjitha drejtėsitė qė na ban njerėzor!

Thuhet se mungesa e fesė nė shoqėri kish sjell dhunė e amoral, shkurtpamėsi e primitivizėm, pra se njeriu i pafe asht i pandershėm, pamoralshėm, apo kokzbrazėt ose mė sakt armik nė syt e besimtarėve vetėm se ai nuk asht si ata, me e lan frigėn me ia zgjedh udhėn (siē dėshmon Legjioni me citimet nga Suretu Et-Tewbe).

Pajtimi im asht vetėm se religjioni ka ndikimin ma tė fort nė mentalitetin e njeriut. Pra se besimi fetar ndikon ma sė shumti nė shoqėri. Dhe nga pikpamja e atij qė nuk pranon tė robėnohet nga ky monstrum (zoti), dukėt klartė se ky besim i bazuar nė frigė (dogmė) imponon karakter dėshtak nė besimtarė.

Prap keq se edhe jobesimtari detyrohet t'iu pėrshtatet kėti rrethi tė devijum.

Dije se anėn morale tė njeriut e paraqet karakteri i ti si tipar i personalitetit. Dhe ai mund trashigohet po ai edhe pėrsoset nga pėrvoja jetėsore. Fillimisht nga rrethi familjar, mandej nga shkolla, rrethi shoqėror e shteti. Nuk do tė thotė se vetėm feja predikon moral!

Unė hala s'kam pa ndonjė jobesimtar tė tillė qysh e pėrshkruan feja (i pandershėm, pamoral)! Nė fakt kėta qė i njoh janė shumė mė tė menēun e superiorė se ēdo fetar qė njoh! Kėta janė eduku prej familjeve tė pastėrta e tė pėrparume.

Pra unė nuk e shoh fenė si rregull pėr moralin! Ky moral fetar na degjeneroi shoqėrinė dhe sjell kurgja veq armiqėsi mes nesh. Dy sene nuk i toleroj. Ma sakt, i urrej! Dogmatizmi dhe egoizmi! Kėto dyja i shoh nė ēdo mėsim fetar!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2007, 09:12   7
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nga vetė "dijetarėt" islamikė pohohet me plot gojėn se islamizmi ėshtė doktrinė sociale-ekonomike-politike qė bie ndesh me nacionalizmin dhe ekzistencėn e kombit:

Citim:
1. Islamizmi dhe nacionalizmi si dy skaje tė kundėrta

Sikur islamizmi tė kish qenė veē njė fe pėrkushtimesh, mbase dhe e pranonte nacionalizmin. Por islamizmi ėshtė njė botėkuptim shoqėror dhe filozofik; Ai mundėson parime ekonomike e politike. Nacionalizmi po ashtu ka parimet e veta shoqėrore e politike, por tė cilat mbėshteten nė bindje e kritere tė tjera. Kėsisoj, konflikti midis islamizmit dhe nacionalizmit ėshtė i pashmangshėm. Ideologjia islamike nuk pajtohet me asnjė ideologji tjetėr pėr sa i pėrket sovranitetit tė saj mbi jetėn private dhe shoqėrore tė myslimanit. Njė mysliman nuk mund tė jetė nė tė njėjtėn kohė dhe mysliman dhe politeist, apo dhe mysliman dhe komunist. Nė islamizėm nuk ka vend pėr askėnd qė tė jetė nacionalist besnik dhe i vėrtetė. Kjo ėshtė ēėshtje identiteti dhe njėri kundėrshton tjetrin.

Nacionalizmi ėshtė i papajtueshėm me islamizmin, duke qenė se tė dy shkollat kanė ideologji tė kundėrta. Tė dyja zėnė vend nė dy skaje tė kundėrta pėr sa i pėrket frymės, thelbit, drejtimit dhe synimit.

Siē do tė shpjegojmė mė vonė, Kurani e ka hedhur shprehimisht poshtė themelin e nacionalizmit dhe shpall se gjuha, ngjyra dhe raca nuk janė kritere pėr bashkim a privilegjim. Kriteret e vetme sipas tij janė besimi dhe virtyti. Njė ideologji e pėrbashkėt ėshtė ajo qė pėrbėn themelin e bashkimit tė ymetit islamik, jo raca, jo vendi, jo gjuha e as kultura. Qėllimi i nacionalizmit ėshtė tė krijojė njėsi kombėtare, ndėrsa qėllimi i islamizmit ėshtė bashkimi universal. Pėr nacionalizmin mė e rėndėsishme ėshtė besnikėria dhe dashuria ndaj atdheut, ndėrsa pėr islamizmin ėshtė zoti dhe feja. Nacionalizmi vlerėson kufinjtė gjeografikė dhe ndryshimet racore, ndėrsa islamizmi i mohon kėto. Nacionalizmi prin drejt kufizimit dhe racės, ndėrsa islamizmi ka njė vėshtrim universal.


____________
1- Islam and nationalism as two opposite poles

Had Islam been only a religion of devotions, it might have agreed with nationalism. But Islam is a religion with a social and philosophical worldview, and provides for economic and political principles. Nationalism, too, has its own social and political principles based however on different beliefs and criteria. Therefore, conflict between Islam and nationalism is inevitable. The Islamic ideology is not compatible with any other ideology on the question of sovereignty over the private and social life of Muslims. A Muslim cannot at the same time be a Muslim and a polytheist, or a Muslim and communist. In Islam, there is no room for one to be a loyal and genuine nationalist. It is a question of identity, and one negates the other.

Nationalism is incompatible with Islam, both schools having two opposite ideologies. These two assume two totally opposite poles in their spirit, essence, direction and goal.

As we shall explain later, the Quran has explicitly rejected the basis of nationalism, and states that language, colour and race are no criteria for unity and privilege. The only criteria are belief and virtue. A common ideology is the basis of the unity of the Islamic ummah, not race, country, language or even culture. The goal of nationalism is to create national units, whereas the goal of Islam is universal unity. To nationalism what matters the most is loyalty and attachment to the homeland, whereas to Islam, it is God and religion. Nationalism gives authenticity to geographical boundaries and racial distinctions, whereas Islam negates them. Nationalism inclines to limitation and race, but Islam assumes a universal outlook.


http://www.al-islam.org/islamandnationalism/9.htm, http://www.al-islam.org/islamandnationalism/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.4.2009, 02:52   8
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Numri: 1285 Data: 15.05.2006
Pyetja: A kemi te drejte t'i festojme festat e tona kombetare cka i kemi, nese jo ndonje argument sipas mundesis...
Pėrgjigjja:

Citim:
All-llahun e falėnderoj, paqa dhe bekimi qofshin mbi Muhamedin dhe familjen e shokėt e tij.
JO, nuk kemi te drejte ti festojme sepse ato nuk kane baze ne fene e All-lahut, kurse muslimani duhet tu shmabget te gjitha festave qe nuk kane baze ne Islam, sikurse ndodhi me muslimanet e pare ne Medine, ata kishin festa injorante e Pejgamberi ua nderroji me dy festat e Bajramit dhe diten e Xhuma... edhe me cka duhet, edhe ne te mjaftohemi....
All-llahu e di me se miri
All-llahu ju dhashtė bereqet, tė mira nė kėtė botė dhe nė ahiret, dije tė dobishme dhe vepra tė mira.

http://www.albislam.com/pyetje/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.7.2009, 00:42   9
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Siē ėshtė nacionalizmi ideologji ashtu ėshtė edhe feja por tė paktėn nacionalizmi lufton pėr njė gjė qė e ke tėnden (kombin) ndėrsa feja pėr filozofi arabėsh e ēifutėsh. Kishte ndonjė profet shqiptar nga fetė semite? A ishin tė gjithė profetetėt ēifut (pėrveē Muhamedit)? A ti zėvėndėson feja traditat kombėtare me tradita aziatike? Pra janė tė gjitha pyetje retorike drejtuar njė krijese imagjinare qė jeton nė qiell, e cila i mban me hatėr semitėt.

Duke i'u referuar qėllimit kryesor tė feve semite, i cili ėshtė globalizmi me tipare bolshevike pėr barazi rracore e idiotlliqe tė tilla, mund tė dalim fare qartė tek titulli temės pa u lodhur me verse Kuranore ose Biblike. Dhe ėshtė ky globalizėm armiku mė i rrezikshėm i tė gjitha kombeve por qė fatmirsisht (dhe fatkeqsisht qė po del jashtė 'mode') e ka njė antivirus me emrin nacionalizėm. Adolf Hitler thonte njė gjė tė bukur, ''Nėse ēifuti arrin tė fitojė mbi popujt e botės, fitorja e tij do tė jetė kurora e funeralit tė njerėzimit dhe ky planet do tė shkojė mijėra vjet pas, do tė zhytet nė skllavėri''.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2010, 22:19   10
Citim:
Fshihen simbolet kombėtare nga Xhamia e Vėrbanit tė Vitisė

Viti, 6 qershor - Bashkėjetesa e simboleve kombėtare pėrkrah atyre fetare nė mure tė brendshme tė xhamisė sė fshatit Vėrban, nuk kanė gjetur mirėkuptim.

Disa Shqiponja tė pikturuara nė mure tė brendshme tė xhamisė qė nga viti 1988, tashmė janė fshirė. Kryetari i fshatit Vėrban, Bajram Bajrami, thotė se ky akt ėshtė i papranueshėm dhe pėr kėtė fajėson imamin e ri tė xhamisė.

“Shqiponjat kanė qenė aty tė vizatuara si simbol kombėtar dhe askėnd nuk e kanė penguar, sepse qysh atėherė Hoxha e ka paraparė dhe ka thėnė qė simboli kombėtar asgjė nuk pengon tė jetė nė objektin fetar, por tash si duket dikėn e ka pengu kjo gjė qė unė pėr veti dhe pjesa dėrrmuese e fshatarėve ndihen keq” ėshtė shprehur Bajrami.

Ai po ashtu ankohet se kjo xhami ėshtė ndėrtuar me kontributin e fshatarėve dhe nuk mund tė bėhen veprime pa u pyetur ata dhe kėshilli i xhamisė.

“Ėshtė kėshilli i Xhamisė por tė njoftohet edhe opinioni, fshatarėt se a janė tė pajtimit ata tė fshihen simbolet kombėtare, e jo tė qohet dikush edhe ta bėj krye nė veti” ka potencuar Bajram.

Mirėpo imami i xhamisė Hajrullah Aliu arsyetohet se simbolet janė larguar pėr arsye fetare.

“Nuk ėshtė ēėshtja te shqiponjat ėshtė ēėshtja pse krijesa, figura piktura qė kanė shpirt. Se nuk ėshtė se unė jam kundėr, zoti mos e bėftė, se unė vet jam shqiptar, vet kam shqiponja. Ne mundemi nėpėr shtėpia tona t’i mbajmė simbolet kombėtare” deklaroi imami Aliu. Sipas tij heqja e simboleve nuk ėshtė bėrė nga ai dhe se vendimet merren nė bashkėpunim tė plotė me kėshillin e xhamisė.

“Me vendimin e kėshillit, se unė nuk i kam fshi ato Shqiponja, i ka fshi mixha Ragip, pra ata janė pėrgjegjės anėtarė tė kėshillit xhamisė” thotė imami. Po tė njėjtėn gjė e konfirmon edhe kryeimami i Bashkėsisė Islame tė Vitisė, Feim Abazi.

“Imami na ka pyetur neve, mė ka tregu se si ėshtė rasti. Domethėnė ėshtė kėshilluar me ne. E kemi sugjerua imamin qė nė bashkėpunim me fshatarėt dhe kėshilltarėt e xhamisė, ta blejnė njė ngjyrė qė sė paku t’i largojnė prej vendit nė mimber ku kanė qenė tė vendosura, se njė gjė e tillė ėshtė e ndaluar. Ne jemi pėr simbole kombėtare, ne i ruajmė me gjithė kėnaqėsi, por vendin nuk e kanė nė xhami” ka deklaruar kryemami komunal, Fehmi Abazi.

Simbolet kombėtare nė xhaminė e fshatit Vėrban ishin pikturuar nga piktori i mirėnjohur Demir Behluli, mė 1988, nė kohėn kur xhamia ishte rindėrtuar.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,8,24051
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.8.2010, 16:52   11
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Pra xhamia nuk toleron kombin, as ēdo gja qė i pėrket kombit. Kėta qė flasin pėr tolerancė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.10.2010, 19:45   12
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Zyrtarėt e Konferencės Islamike e theksojnė dhe njė herė nė IRJM se pėrkatėsia kombėtare, sidomos shqiptaria, nuk pranohet nga bolshevizmi islamik. Ata e bėjnė tė qartė vazhdimisht, ndėrsa myslimanėt shqipfolės vazhdojnė tė na nanurisin se feja e tyre nuk ėshtė kundėr kombit.

Citim:
Shqipja injorohet nė Kongresin pėr qytetėrimin islam

As edhe njė fjalė apo shkrim nė gjuhėn shqipe nuk u pa nė hapjen e Kongresit tė katėrt ndėrkombėtar “Qytetėrimi islam nė Ballkan “ qė prej sot e deri nė fund tė javės do tė mbahet nė Shkup.

Pėrkundėr paralajmėrimeve se pėrveē pėrvec maqedonishtes, anglishtes dhe turqishtes nė kongres do tė flitet edhe nė gjuhėn shqipe, kjo nuk ndodhi ndėrsa askush nga organizatorėt nuk iu pėrgjigjen thirrjeve tė televizionit Alsat pėr tė mėsuar shkaqet e anashkalimit tė gjuhės shqipe.

Ndryshe Kongresi organizohet nga Akademia e arteve dhe shkencave tė Maqedonisė si dhe Qendra kėrkimore pėr historinė islame, artin dhe kulturėn nė Stamboll, ndėrsa mbėshtetet edhe nga presidenti i Maqedonisė Gjorge Ivanov. Nė kongres debatohet kryesisht rreth trashėgimisė dhe historisė islame nė Ballkan.

“Nė Maqedoni bashkėjetesa mes krishterėve dhe muslimanėve mund tė vėrehet pothuajse nė ēdo vend. Nė vendet e shenjta ku edhe krishterėt edhe muslimanėt bashkė i luten Zotit si dhe pėrmes traditės pėr kremtimin e festave mė tė rėndėsishme fetare. Ne kemi kuvendin, qeverinė dhe komunat ku sėbashku punojnė edhe funksionarė tė lartė dhe punonjės tė thjeshtė tė religjioneve tė ndryshme.”, tha Gjorge Ivanov, president i Maqedonisė.

Sekretari i Pėrgjithshėm i Organizatės sė Konferencės Islamike, Ekmeledin Ihsanoglu tha se zgjėrimi dhe pranimi i shpejtė i fesė islame nė Ballkan, nuk ishte si rezulat i dhunės, por i vlerave dhe konceptit qė ka feja islame.

“Do tė ishte gabim i madh qė tė trajtohet pranimi i islamit nė Ballkan nė baza nacionale. Historianėt thonė se zgjėrimi i islamit nė Ballkan ka qenė si rezultat i asj se ēfarė vlere ka feja islame, dhe si rezultat i konceptit tė mėnyrės sė jetesės tė cilėn e prezenton islami.”, tha Ekmeledin Ihsanoglu, sekretar gjeneral I OIC.

Kongrese tė ngjajshme kushtuar “Qytetėrimi islam nė Ballkan “ mė parė janė mbajtur edhe nė Sofje, Tiranė dheBukuresht.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/43748.html

Citim:
Konferenca Islamike pėrkrah Maqedoninė

Sekretari shtetėror nė MPJ, Abdulkadar Memedi ka pritur sot Sekretarin gjeneral tė Organizatės sė Konferencės Ilamike, z. Ekmeleddin Ihsanoglu, i cili vjen pėr herė tė parė si Sekretar Gjeneral i OIC nė Maqedoni.

Ai po qėndron nė Maqedoni pėr tė marrė pjesė nė Kongresin e Katėrt Ndėrkombėtar me temė “Civilizimi islam nė Ballkan”, nėn organizim tė Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Maqedonisė (ASHAM) dhe Qendrės pėr Hulumtime tė Artit, Kulturės dhe Historisė sė Islamit (IRCICA).

Gjatė takimit Memedi-Ihsanoglu, u bisedua pėr angazhimin e mundshėm tė Maqedonisė nė OIC dhe pėrkrahjen e ndėrsjellė pėr iniciativa tė ndryshme.

“Maqedonia, qė ėshtė shtet me mė shumė se 1/3 e popullatės myslimane duhet tė jetė urė lidhėse me shtete anėtare tė OIC. Vlen tė theksohet, se mbi 90 pėr qind e shtete anėtare tė OIC e kanė njohur Maqedoninė me emrin kushtetues”, tha Abdulkadar Memedi, sekretar shtetėror i MPJ-sė.

Nga ana tjetėr, Z. Ihsanoglu pėrshėndeti emėrimin e sekretarit shtetėror Abdulkadar Memedi, si i dėrguar special i Qeverisė sė Republikės sė Maqedonisė nė OIC.

z. Ihsanoglu nė Maqedoni vjen pas takimit paraprak tė Abdulkadar Memedit nė Stamboll, ku mori pjesė nė Mbledhjen e 26 tė ministrave tė komitetit pėr bashkėpunim ekonomik dhe tregtar (COMCEC) nėn kompetencat e Organizatės sė Konferencės Islamike qė u mbajt nga 4-9 tetor 2010.

OIC ėshtė organizatė ndėrqeveritare e themeluar mė 25 shtator, 1969 nė Samitin nė Rabat tė Marokos dhe ka 57 shtete anėtare.

Objektivi kryesor i OIC ėshtė promovimi i vlerave islame dhe interesave nėpėr gjithė botėn. Sipas Kartės sė OIC, prioritetet kryesore janė: Respektimi i ligjit islam, promovimi i unitetit dhe solidaritetit ndėrmjet shteteve anėtare, mbrojtja dhe promovimi i interesave tė pėrbashkėta, tė respektojnė tė drejtėn e vetėvendosjes dhe mosndėrhyrja nė punėt e brendshme tė shteteve anėtare, respektimi parimeve tė OKB-sė dhe promovimi i vlerave islame tė paqes, tolerancės, barazisė, drejtėsisė dhe dinjitetit njerėzor, forcimi i lidhjeve politike dhe solidaritet midis botės islame, mbėshtetjes pėr shkėmbime ekonomike dhe tregtare nė mes tė shteteve anėtare. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...084c0ddcf&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.10.2011, 23:29   13
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Eksporti kulturor i shqiptarėve nė koloni ėshtė nacionalizmi arab:

Citim:
Xhami dhe Qendėr islamike nė Grenchen tė Zvicrės

Bashkatdhetarėt tanė nga tė gjitha trojet shqiptare, me punė tė pėrkohshme nė rajonin e qytetit Grenchen, tė Solloturnit nė Zvicėr, qė i takojnė besimit islam, tė mbėshtetur edhe nga pjestar tė tjerė tė besimit islam, kanė vendosur qė tė ndėrtojnė njė xhami me tė gjitha objektet tjera pėrcjellėse pėr tė qenė njė qendėr e vėrtetė islamike nė kėtė pjesė tė Zvicrės.

Pėr kėtė qėllim, ata kanė grumbulluar njė sasi tė konsideruar tė mjeteve dhe kanė blerė truallin pėr ndėrtimin e kėsaj qendre islamike, duke siguruar edhe leje ndėrtimi nga autoritetet zvicerane.

Derisa tė ndėrtohet dhe tė vihet nė funksion kjo qendėr islamike, besimtarėt janė duke shfrytėzuar disa ambiente tė tjera, jo aq tė pėrshtatshme.

Kėshilli pėr ndėrtimin e xhamisė dhe qendrės islamike, Ferid Sulejmani, me prejardhje nga Tėrnava e Preshėvės, lidhur me kėtė iniciativė u shpreh:”Qė para dy viteve kemi blerė truallin dhe nė ndėrkohė kemi siguruar edhe lejen e ndėrtimit nga autoritetet zvicerane dhe planifikojmė qė ndėrtimi tė fillojė nga mesi i muajit dhjetor tė kėtij viti. Vlera e objektit sipas parallogarisė tonė arrin nė 1.5 milion franga zvicerane, ndėrsa pėr truallin kemi shpenzuar afro gjysmė millioni franga. Nė kėtė rajon kemi rreth 400 familje shqiptare-myslimane, qė maksimalisht do ta mbėshtesin kėtė projekt, sepse ky objekt nuk do tė shėrbejė vetėm si xhami, por do tė jetė edhe qendėr kulturore e arsimore e sportive pėr shqiptarėt, e sidomos pėr fėmijėt e bashkatdhetarėve tanė”.


Anėtarėt e Kėshillit tė Xhamisė

Anėtar i Kėshillit tė xhamisė ėshtė edhe 82 vjeēari Faredin Arifi nga Rahovica e Preshevės, i cili bashkė mė anėtarėt tjerė tė Kėshillit ndihet “i ri” deri nė pėrfundim tė kėtij projekti madhor pėr besimtarėt dhe bashkatdhetarėt nė pėrgjithėsi. “Do tė jem i rehatshėm, kur tė pėrfundojė ky objekt dhe tė vihet nė funksion”-tha 82 vjeēari Faredin Arifi.

Ndėrkaq, Reshat Osmani nga Tėrrnoci i Bujanocit, rikujton fillimet e nismės pėr ndėrtimin e xhamisė, ku kanė hasė nė mirėkuptim ndėr bashkatdhetarėt qė jetojnė dhe veprojnė nė kėtė rajon, duke faleminderuar edhe autoritetet zvicerane pėr mirėkuptimin qė kanė treguar pėr kėtė objekt tė rėndėsishėm pėr mėrgimtarėt. “Duke pas parasysh se rinia ka marrė rrugė jo aq tė pėlqyeshme, konsiderojmė se me ndėrtimin e kėsaj qendre islamike, qendėr fetare, kulturore, arsimore e sportive, do tė mundemi qė ta edukojmė edhe mė mirė rininė tonė, pėr tė mos i rrėmbyer devijimi dhe dukuritė devijante qė po marrin hov gjithnjė e mė shumė”-pėrfundoi Reshat Osmani. (INA)

http://ina-online.net/diaspora/10579.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2012, 19:44   14
kalimtar/e
 
Lexova, dje, nė njė faqe islamike shqipfolėse, njė artikull mjaft interesant. Po citoj njė fjali:

Citim:
"ideja qė kombi apo kombėsia rrjedh nga etnia ėshtė tejkaluar nga komuniteti shkencor perėndimor - por edhe nga diskutimi publik - prej shumė kohėsh, nė favor tė idesė sė burimit nga kultura ose shteti."
Pėrveē mungesės sė logjikės dhe faktit qė islamikėve kur iu vjen pėr shtat nuk kanė probleme tė pėrdorin "Perėndimin", njė tjetėr gjė po mė mundonte. Nė kohėra tė tjera, dikush tjetėr kishte pėrdorur kėtė arsyetim. Nė fund m'u kujtua. Ishte Venizellosi, po ai famėkeqi.

Citim:
"E vėrtetė se shumica e popullsisė greke t'Epirit ka si gjuhė amtare shqipen e prandej me shumė gjasė asht shqiptare me rod; por kuptimi i kombėsisė i Aletavet asht ai i vetėdijes kombėtare,jo ai i racės e i gjuhės." (Leka Vj. XVI, Nr. III-1944, fq. 99.)
Ėshtė tepėr domethėnės fakti se njė islamik sot flet si njė vrasės grek i para 100 viteve. Duhet tė na bėjė tė mendojmė se me kė kemi tė bėjmė e se ē'qėllime kanė nė tė vėrtetė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.8.2012, 01:13   15
nexhat
 
feja esht e vetmja semundje qe nuk ka kure,perhapet shpejt dhe sulmon vetem ata me IQ nen 60,per mua esht absurdi me i madh te vras mendjen per nje gje te kot siq asht feja,kur ta mendosh se sa miliona njerez u vran ne emer te fes dhe vazhdojn edhe sot e ksaj dite te vriten,e njejta fe qe thot ta duam njeri tjetrin etj etj...sa kot esht qe bile sja vlen te shkruaj mbi ket tem,tung
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.9.2012, 19:28   16
Armando Saliaj
 
Jam shum i irrituar pasi sot pata dialog me nje besimtar musliman dhe me tha qe skenderbeu eshte tradhtar i kombit pasi luftoi kunder islamit etj...Un nuk e di nga e mesojn historin keta injorant...Pse nuk informohen para se te thone budallalliqe..Une kam jetuar 10 vjet ne shqiperi dhe kam bere 5 klasa por skam degjuar ndonjeher gjera te tilla..Patriotet dhe heronjt e kombit ton kan qene te gjith ateista dhe asnjeri nga ata nuk jan tradhtar te kombit. tradhtar jan keta injorant qe i kan veshet dhe syt te mbyllur...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.9.2012, 01:10   17
kalimtar/e
 
Nga hoxhallarėt e mėsojnė historinė. Iu mėsojnė qė myslimanėt janė tė gjithė vėllezėr, pavarėsisht kombėsisė apo shtetėsisė, pra iu thonė qė vėlla kanė atė nė Pakistan apo Nigeri dhe jo mua dhe ty. Pėr fetarėt pėrkatėsia ėshtė kulturore dhe jo kombėtare.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.1.2015, 19:44   18
gjergji
 
Le te mendojne njerezit , sa kisha e xhamia ekzistojne, sa do fuqizohej ekonomia e shtetit dhe individit me te ardhurat qe konsumojne ato?! Fete ekzistente jane nje kompromis per te percare e sunduar sa me lehte popullin. Per sa kohe nuk ekzistoi feja ne Shqiperi njerezit ishin me te qete me te lidhur e me te dashur !
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.7.2015, 11:02   19
Murtez Ademaj
 
RRENAT fetare jane RRENA te shkallezuara qe te sjellin ne RRETH. Zotin e kane imagjinuar dhe krijuar vet si nje FORCE te Pakufijshme per mire dhe per te keq.

Varesisht si ua don nevoja FEVE dhe Qeverive FETARE ato e perdorin ZOTIN.Zoti ne parim paraqitet si Krijues i pergjithshem por pastaj menjehere behet nga FETARET nje vegel me te cilen keta manipulojne dhe sundojne njerezimin e marre dhe Idiot.

E tere shtypja e Krimineleve te feve behet per ta pranuar Zotin. Nese s`ke argumente per ta refuzuar Zotin atehere ,sipas ketyre Krimineleve, je i detyruar ta pranosh ate. Pas Pranimit te ekzistences se Zotit duhet ta pranosh FENE.

Nese kerkon ta takosh Zotin,keta barbare ta qesinpara nje liber antik me rrena, gojedhena dhe mitologji te kohes se analfabetizmit ...te cilin,as s`e kupton kush, as keta vet, as nuk ke ēka kupton se per kohen e sotme te gjitha jane RRENA ose gjera teresisht te panevojshme.

Keta ta hedhin para Librin e jo Zotin. Librin e kane shkruar vet njerezit me mijera RRENA por ti s`guxon ta kritikosh as korigjosh asnje RRENE te Librit, madje keta nuk tregojne qe Zoti, pasi e ka shkruar kete liber ( sipas tyre) ka vdekur!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2016, 20:27   20
Dini
 
Kėto fakte janė tė pakontestueshme, por shtrohet pyetja ku ėshtė inteligjenca e Kosovės, ku janė akademiket?! Po si mund ti anashkalojnė dhe mos tė reagojnė?!
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 15:32.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.