Kthehu   Kreu > Ateistėt > Koncepte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 2.4.2007, 09:15   1
fronti polar
MBARĖVAJTJA
veri-jug
 
fronti polar
 
Anėtarėsuar: 7.2006

Dy fjalė rreth agnosticizmit


Rreth agnosticizmit si qėndrim filozofik ka ndodhur njė keqkuptim i rėndėsishėm, me sa duket si pasojė e nevojės sė njė pjese njerėzish pėr t’iu bashkėngjitur njė pozicioni qė nė njėrėn anė duhet tė tė nxjerrė jashtė fesė dhe besimit fetar, por qė nga ana tjetėr nuk duhet tė mbajė as "njollėn" e perceptuar tė ateizmit (meqenėse, nė pjesė tė caktuara shoqėrish tė caktuara, ateizmi ende konsiderohet si ndonjėfarė njolle).

Agnosticizmi, i keqkuptuar, ėshtė zgjedhur si njėfarė rruge e mesme midis teizmit dhe ateizmit, ndėrkohė qė nė asnjė rast nuk ka adresuar e nuk e adreson ēėshtjen pėr tė cilėn pėrdoret, pasi merret me njohjen apo njohshmėrinė e "zotit" dhe subjektesh tė tjera teologjike dhe jo me besimin nė "zot".

Ēėshtja qė trajtohet nė vijim ėshtė se ēfarė do tė thotė agnosticizėm, cilėn fushė tė realitetit apo tė metafizikės prek agnosticizmi dhe ēfarė lidhje ka me teizmin dhe ateizmin.

Sė pari, burimisht agnosticizmi nuk ėshtė pozicion mbi ekzistencėn e "zotit" apo ēfarėdo teze tjetėr fantastike, por metodė pėr tė arritur pėrfundime nė arsyetim. Biologu dhe anatomisti Tomas Hakslej (1825-1895), nė esenė e tij "Agnosticizmi", si krijues i termit, e pėrkufizon atė kėshtu:
"Agnosticizmi nuk ėshtė besim, por metodė, thelbi i tė cilės qėndron nė zbatimin e rreptė tė njė parimi tė vetėm. Pozitivisht, parimi mund tė shprehet nė ēėshtjet e arsyetimit si: ndiq arsyen tėnde deri atje ku ajo mund tė tė shpjerė, pa marrė asgjė tjetėr parasysh. Dhe negativisht, nė ēėshtjet e arsyetimit si: mos pretendo se ēėshtjet janė tė sigurta nėse ato nuk janė tė provuara apo tė provueshme."
Krijuesi i termit e pėrcakton agnosticizmin si metodė njohjeje dhe jo si qėndrim filozofik. Shndėrrimi i parė kuptimor qė ndodhi me kalimin e kohės nė lidhje me subjektet teologjike ishte marrja e trajtės:
"Agnosticizmi ėshtė pozicioni qė pohon se "zoti", "mbinatyra", etj. janė tė panjohura dhe tė panjohshme pėr mendjen e njeriut."
Nė kėtė rast agnosticizmi ka thjesht kuptimet: mosnjohje, mosdije, por dhe pamundėsi njohjeje apo dijeje; Nuk ėshtė mė metodė njohjeje, por qėndrim rreth ēėshtjes sė tė pasurit dijeni rreth "zotit" a "mbinatyrės". Duke qenė se me kalimin e kohės termi nisi tė pėrdoret sė gjeri nė kėtė kuptim, atėherė agnosticizmi nė ditėt e sotme pėrcakton mosnjohjen dhe mosnjohshmėrinė e njė subjekti tė caktuar, e duke adresuar ēėshtjet metafizike, mosnjohjen dhe mosnjohshmėrinė e subjekteve teologjike si "zoti", apo "mbinatyra", etj.

Ajo qė bie menjėherė nė sy nė kėto pėrqasje tė termit ėshtė se, qoftė si metodė, qoftė si qėndrim, agnosticizmi nė asnjė rast nuk i pėrgjigjet pyetjes "A beson nė "zot"?", e cila logjikisht merr vetėm dy pėrgjigje tė mundshme: 1) besoj (teizėm); dhe nė ēdo rast tjetėr: 2) nuk besoj (ateizėm).

Nė shtrembėrimin vulgar, qė ėshtė dhe rasti i tretė dhe kryekėput i gabuari i agnosticizmit, termi ėshtė kuptuar si ndonjė qėndrim i mesėm mes besimit dhe mosbesimit, sikur pyetjes nė fjalė agnosticizmi i jep pėrgjigjen "Nuk e di!" dhe me anė tė kėsaj gjen mesin...

Pėrveē tė qenit thjesht njė keqkuptim kyē i domethėnies sė agnosticizmit, dhe vetė njė pohim "Nuk e di!" ndaj pyetjes "A beson nė "zot"?" pėrkthehet detyrimisht si "Nuk besoj!", gjė qė nė fund tė fundit do tė thotė ateizėm! Ēėshtja ėshtė se nė fakt nuk ka "mes" nė pėrgjigjet e mundshme tė pyetjes "A beson nė "zot"?" Ėshtė e pamundur tė thuhet se edhe beson, edhe nuk beson nė "zot". Ėshtė pėr mė tej falsitet logjik tė pohohet se "besohet pak" apo "besohet shumė" nė "zot", pasi situata nuk merr dot vlerė sasiore. Dhe ndonėse nė gjuhėn e pėrditshme mund tė ketė njerėz qė shprehen nė formė tė tillė, pohimi nė tė dy rastet e fundit pėrmban vetėm njė kuptim: "besoj nė "zot"".

Nė ēdo rast, pra, agnostikut tė mirėfilltė ashtu si dhe agnostikut vulgar iu mbetet ende t'i pėrgjigjen pyetjes "A beson nė "zot"?", pasi mosdija, apo pamundėsia e dijes rreth "zotit" apo "mbinatyrės" nuk e adreson askund kėtė pyetje. Aq mė tepėr kur kuptohet se nėse dikush do tė dinte rreth "zotit" apo "mbinatyrės" atėherė ky person nuk do tė kishte mė nevojė tė besonte.

Agnosticizmi, si adresues i njohjes apo njohshmėrisė sė subjekteve teologjike a metafizike, shtrihet qartė dhe nė teizėm dhe nė ateizėm. Si ilustrim i kėsaj, nė ēėshtjen e besimit nė "zot" ka ateistė agnostikė dhe teistė agnostikė. Ajo qė ėshtė e pėrbashkėt pėr tė dy kėto palė ėshtė se pohojnė se nuk dinė asgjė rreth "zotit" apo "mbinatyrės", dhe se "zoti" apo "mbinatyra", pėr mė tepėr janė tė panjohshme nga njeriu. Prej kėtu njėra palė niset tė besojė nė "zot" dhe "mbinatyrė", dhe kjo ėshtė pala e teistėve agnostikė, dhe pala tjetėr nuk beson nė "zot" apo "mbinatyrė", dhe kjo ėshtė pala e ateistėve agnostikė. Sėrish tė diturit rreth "zotit" apo "mbinatyrės" nuk e cek aspak ēėshtjen e tė besuarit rreth "zotit" apo "mbinatyrės" e ato mbeten gjithnjė dy ēėshtje krejt tė ndryshme.

Pėrgjithėsimi qė buron prej kėtu ėshtė se nė fakt tė gjithė teistėt janė agnostikė, duke qenė se nuk dinė asgjė rreth "zotit" apo "mbinatyrės" dhe po ashtu janė dhe njė pjesė e konsiderueshme e ateistėve, tė cilėve nuk iu intereson fare feja, besimi, "zoti" a cilado ēėshtje fetare. Agnostike nuk ėshtė vetėm ajo pjesė e ateizmit teorik (eksplicit, pozitiv) qė pohon se duke qenė pa kuptim, pa pėrkufizim, tė paperceptueshme dhe (nė analizė librash tė shenjtė) me veti vetėkundėrshtuese, ato ēka nėnkuptojnė termat "zot" dhe "mbinatyrė" nuk ekzistojnė nė realitet, pasi realiteti ėshtė i njohshėm, i perceptueshėm dhe nuk lejon ekzistencėn e subjekteve me veti absurde, vetėkundėrshtuese pėrjashtuese.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2008, 16:16   2
kalimtar/e
 
pershendetje me pelqu ky shkrim por nuk jam dakard ne teresine e tij.une jam agnostike por me kete nuk nenkuptoj faktin se une nuk njoh ty teza e tjera teizmin dhe ateizmin por thjesht qe ne kete pike,ndoshta edhe pers shkak te moshes sime te re nuk kamarritur ne nje perfundim te plote dhe bindes,sepse per mendimin tim problemi me i madh i teizmit hd ateizmit eshte se kundershtojne njera tjetren ne vend qe te vertetojne veten.
le te them iune jam nje agnostike me prirje ateiste.pra te jesh agnostike nuk do te thote te jesh e painformuar dhe as te jesh konfuze por te mos jesh e bindur ne asnjeren prej dy tezave te medha:teizem dhe ateizem.ndoshta agnostiket nuk jane njerez qe sjane te informuar por jane njerez qe i shohin te gjitha alternativat dhe pikerisht per ketet arsye gjejne pavertesi ne ato qe te tjeret i quajne fakte.
bashkohem ne faktin qe nuk mund te jesh gjithnje ne kete rruge te mesme qe quhet agnosticizem,por kjo gjendje shte e lejueshme deri ne momentin qe ti te jesh i bindur.flm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2008, 20:55   3
sigma
 
megjithate kalimtare dhe une e lexova shkrimin, po nuk mendoj se e ke kuptuar se cfare dmth agnosticizem, sepse agnosticizmi nuk i pergjigjet pytjes "a beson ne zot", por "a dime gje per zotin". pra qe ta bejme te thjkesht fare nqs une te pys ty "a beson ne zot", cila eshte pergjigja jote? sepse ne baze te pergjigjes ne kete pyetje percaktohet ateizmi. kurse agnosticizmi ska lidhje me kete pyetje dhe nuk eshte qendrim i mesem, sic e thote dhe shkrimi

as une nuk di gje per trekendeshin e padukshem me kater kende, kshu qe jam agnostik ne lidhje me trekendeshin e padukshem me kater kende. po kjo nuk i pergjigjet pyetjes "a besoj une apo jo ke trekendeshi padukshem me kater kende". pra me ngelet akoma me iu pergjigj pyetjes. dhe pergjigja ime eshte qe nuk besoj, pra jam a-trekendesh-i-padukshem-me-kater-kende-ist... etj
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.8.2008, 12:17   4
fronti polar
MBARĖVAJTJA
veri-jug
 
fronti polar
 
Anėtarėsuar: 7.2006
Pėr ta shtjelluar mė tej ēėshtjen duhen qartėsuar disa terma:

Mendja prodhon abstraksione, tė cilat nė bazė tė relevancės me arsyen klasifikohen nė koncepte (abstraksione me kuptim / racionale) dhe nė absurde (abstraksione pa kuptim / irracionale).

Konceptet vetė nuk ekzistojnė detyrimisht nė realitet:
- Disa ekzistojnė (dora, toka) dhe shprehen me konvencione gjuhėsore qė shėnojnė njė instancė reale.
- Disa nuk ekzistojnė (pika, thyesa) dhe shprehen me konvencione gjuhėsore qė shėnojnė njė instancė virtuale.
Absurdet nuk ekzistojnė kategorikisht (trekėndėsh katėrkėndor, e kuqe e bardhė) pra janė abstraksione qė nuk kanė instancė reale, por vetėm virtuale.

Qė njė abstraksion tė ngrihet nė nivel koncepti duhet tė ketė kuptim, pra tė ketė rrjedhė dhe integritet logjik. Postulatet e tij nuk duhet tė jenė vetėzhvlerėsuese e vetėkundėrshtuese (p.sh. koncepti i asgjėsė "nuk ėshtė gjė", koncepti i pafundėsisė "vetia e tė mospaturit fund", etj.).

Kjo ėshtė struktura me tė cilėn zhvillohet dhe analiza pėr pėrcaktimin e abstraksioneve nėse kanė kuptim ose jo, dhe nėse janė reale apo virtuale.

Kur flasim pėr abstraksionin "zoti", arrijmė nė pėrfundimin qė ėshtė absurd pėr shkak tė vetėkundėrshtive qė paraqet nė postulatet e tij nė pėrpjekjen pėr t'u konceptualizuar. Me fjalė tė tjera, librat fetare dhe besimtarėt e pėrshkruajnė "zotin" si njė abstraksion me vetėkundėrshti (Pėrkufizimi i "zotit"), gjė qė do tė thotė se termi shėnon njė absurde dhe jo njė koncept.

Nė rastin e agnosticizmit tė sotėm, agnostiku tėrthor ose drejtpėrdrejt pohon se nuk ka asnjė dije pėr "zotin". (Si sqarim shtesė kėtu, nėse dikush shkon deri aty sa tė thotė se "zoti" nuk mund tė njihet apo se ėshtė i panjohshėm, ai i pėrshkruan kėshtu njė veti "zotit" dhe nuk quhet mė agnostik, sepse di tashmė diēka rreth "zotit"). Atėherė ēfarė kuptimi ka pėr agnostikun fjala "zot" gjatė pėrdorimit? Sepse qė tė hysh nė pohime tė mėtejshme nė lidhje me "zotin" duhet sė pari qė vetė fjala "zot" tė ketė kuptim.

Ēėshtja qė shtrohet nė lidhje me bisedėn e kėtushme ėshtė: Po si atėherė ti ateisti e pėrdor kėtė term nė fjali kur sapo na thua se agnostiku nuk mund ta pėrdorė?

Parashtrimi i thjeshtė ėshtė se unė ateisti e pėrdor termin "zoti" si njė absurde. Absurdet mund tė pėrdoren nė fjali si njėsi shprehimore, siē po e pėrdor dhe tani, por thjesht ato nuk kanė kuptim nė vetvete dhe pėrdoren si tė tilla.

Akuza ndaj agnostikėve ėshtė se ata pohojnė se "nuk dinė ē'ėshtė "zoti" dhe "nuk dinė a ekziston 'zoti' apo jo" ndėrkohė qė e pėrdorin termin si koncept tė mirėfilltė (nėse do ta pėrdornin si absurde, do tė ishin direkt ateistė).

Nė shtjellim tė kėsaj:

- Pohuesi se "zoti" ekziston (ka "zot") do tė mund ta kryente kėtė pohim pasi t'i ketė dhėnė njėherė kuptim termit.

- Pohuesi se "zoti" nuk ekziston (nuk ka "zot") do tė mund ta kryente kėtė pohim nė dy pozita:
1) duke nxjerrė se abstraksioni "zot" ka kuptim dhe ėshtė koncept, por nuk ekziston nė realitet, pra nuk ka instancė reale (p.sh. nė bazė tė fakteve empirike), ose

2) duke nxjerrė se abstraksioni "zot" nuk ka kuptim dhe ėshtė absurd dhe si i tillė vetiu mosekzistent.
Agnostiku kur pohon se nuk di asgjė pėr ekzistencėn ose mosekzistencėn e "zotit" do tė thotė se ka nė kokė njė koncept tė "zotit", tek i cili nuk e thotė se si ka arritur, por qė nuk e di a ky koncept ėshtė ekzistent apo mosekzistent (pėrndryshe po ta pėrdorte si absurde, do tė kalonte tek pika 2 mė lart e mosekzistencės).

Tani shtrohet pyetja se ē'koncept tė "zotit" ka nė kokė agnostiku kur sapo na thotė se "nuk di" asgjė pėr "zotin". Gjė qė e nxjerr vetė agnosticizmin si njė pozicion absurd.

Ky agnostik nė fakt ėshtė njė teist, pra beson nė "zot". Prandaj dhe ėshtė e nevojshme qė ēdo person qė pohon se ėshtė agnostik, duhet t'i pėrgjigjet pyetjes a beson nė "zot" apo jo. Se tė pėrgjigjesh qė je agnostik, ėshtė si tė pyesėsh dikė nė chat "M/f?" dhe tė marrėsh pėrgjigjen "Azerbajxhan"...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.4.2009, 17:47   5
dhemetra
anėtar/e
 
dhemetra
 
Anėtarėsuar: 7.2007
me leje?


Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	agnosticism.jpg
Shikimet:	98
Madhėsia:	54,1 KB
NNJ:	7647
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.9.2010, 14:38   6
gurax
 
Une mendoj qe duke ju permbajtur definicioneve perkatese, agnostiket dhe ateistet jane e njejta gje. Sidoqofte, sot tendenca per termin agnostik eshte sic ka shprehur dhe Fronti Polar me lart, nje teist i lekundur, dikush qe nuk bindet nga botekuptimi teist dhe eshte koshient per ekuivalencen e Zotit me Santa Claus, apo Zeusin, por ka gjithashtu frike nga nje konseguence e tille ne rast se dikur ne te ardhmen del qe Zoti ekziston. Agnostiket kane nje lloj frike nga perfundimet e logjikes deduktive.

Sidoqofte, jane me shume se nje hap perpara nga ata qe kane zgjedhur te mbyllin syte totalisht perballe po te njejtes logjike deduktive.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2010, 04:50   7
AnnaMolly
 
Une konsideroj veten si nje agnostike dhe nuk me duket nje koncept i gabuar sic thuani ju. Une nuk eshte se nuk di asgje per 'zotin' por zoti eshte nje term shume abstrakt. Nuk besoj ne zotin - Allahun apo ne zoterat tjere per te cilet jam shume e sigurt qe jan fryt i imagjinates njerzore, kjo eshte pjesa 'ateiste' e 'besimit' tim. Une jam ithtare e madhe e big bangut dhe cdo gje qe ka ndodhur me pas eshte si pasoje e ligjeve te fizikes dhe jo domosdoshmerise nevojitet ne kete mes nje krijues apo nje 'qenie inteligjente'. Pse jam agnostike? Sepse nuk e di qfare ka pasur para big bang-ut ose qfare ka pertej realitetit qe ne njohim. Te jesh agnostike do te thote te kesh nje mendje te hapur dhe te mos vendosesh vule mbi asgje. Thjesht agnostiket thone se nuk dijne se qfar ka pertej 'realitetit' tone. Pra, une asesi nuk besoj ne nje 'zot personal' i cili ndeshkon dhe shperblen por jam agnostike sa i perket 'zotit universal' pra ndonje lloj energjie apo forme tjeter jete ne universin e pafundem. Njerzimi duhet te pranoj qe nuk di, nuk di qfare ka pertej universit tone, pertej realitetit tone, pertej jetes qe ne njohim...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2010, 11:01   8
sigint
anėtar/e
 
sigint
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Vendndodhja: Hėnė
Citim:
Te jesh agnostike do te thote te kesh nje mendje te hapur dhe te mos vendosesh vule mbi asgje. Thjesht agnostiket thone se nuk dijne se qfar ka pertej 'realitetit' tone. Pra, une asesi nuk besoj ne nje 'zot personal' i cili ndeshkon dhe shperblen por jam agnostike sa i perket 'zotit universal' pra ndonje lloj energjie apo forme tjeter jete ne universin e pafundem. Njerzimi duhet te pranoj qe nuk di, nuk di qfare ka pertej universit tone, pertej realitetit tone, pertej jetes qe ne njohim...
Nė kėtė formulim ka ca probleme logjike, p.sh. "pėrtej universit" thjesht s'ka kuptim, kurse "pėrtej realitetit" ėshtė... imagjinata.

Tė thuash se ka gjėra nė gjithėsi ("jashtė gjithėsisė" ėshtė falsitet logjik) qė ende nuk i njohim ėshtė normale, po kjo s'ka lidhje besimin nė "zot", se pėrpara duhet tė pėrkufizosh ēfarė ėshtė zoti qė tė dimė pėr ēfarė flasim, si dhe pse quan "zot" tė panjohurėn nė shkrimin mė sipėr? Pra n.q.s. unė mund ta quaj tė panjohurėn "zari", ose "kartolina", jemi po njėsoj nė rregull dhe unė i bie qė jam agnosticist?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2010, 03:28   9
AnnaMolly
 
Me fal por realiteti eshte shume relativ. Nuk do te thote qe realiteti qe ne njohim eshte realiteti i njejte me nje planet disa vite drite larg. Pra cfare dua te them nese flitet per 'zotin' tone, ate te religjioneve atehere i bie te jem ateiste. Por nuk mund te kem qendrim ateist per dicka qe nuk di... nese ka apo jo nje inteligjence universale. Sepse realiteti shtrihet pertej realitetit qe ne njohim dhe keshtu i bie qe ne nuk njohim shume gjera dhe prandaj me pelqen te kem nje mendje te hapur ndaj nje koncepti tjeter te 'zotit'. Se ta kesh te qarte kur flas per zotin asnjehere nuk mendoj per nje zot i cili ndeshkon njerezit dhe perzihet ne punet e universit, nje zot i tille eshte thjeshte imagjinate njerezore. Prandaj nuk jam e sigurt nese mund te quhem ateiste apo agnostike ndoshta ateiste agnostike?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2010, 16:46   10
kalimtar/e
 
Citim:
nese ka apo jo nje inteligjence universale
Kėtė koncept ta ka ngulur nė mendje feja, kėshtu qė ti vetė nuk ke pse bie pre e kėtij mendimi naiv. Nuk mund tė ketė inteligjencė universale pasi, nėse ajo do tė ekzistonte, nuk do tė kishte arsye tė ekzistonte gjithėsia. Pėr ēfarė do i duhej kėsaj inteligjence gjithėsia? E krijoi ajo gjithėsinė? E gjeti gati? Nėse e gjeti gati, dikush e krijoi. Prapė kthehemi tek zoti nė konceptin monoteist. Pra i gjithė burimi ėshtė teizmi i shkretėtirės, ėndrra n'beze.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.11.2010, 13:55   11
sigint
anėtar/e
 
sigint
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Vendndodhja: Hėnė
Citim:
Thėnė nga AnnaMolly

Me fal por realiteti eshte shume relativ. Nuk do te thote qe realiteti qe ne njohim eshte realiteti i njejte me nje planet disa vite drite larg.
Qė tė mos duket si e folur spekulative, nga ana logjike s'ka kuptim tė thuhet se realiteti ėshtė relativ, pasi realitet nuk do tė thotė "jetė nė kushtet e Tokės". Realiteti, qė nė pėrkufizim, nuk ėshtė realitet nė referim me diēka, por ėshtė aty pavarėsisht perceptimit tonė, apo ekzistencės sonė si njerėz.

Kėshtu n.q.s. ka njė gjė absolute nė gjithėsi kjo ėshtė lėnda dhe tėrėsia e modaliteteve (mėnyrave si organizohet kjo nė struktura tė ndryshme) tė saj qė pėrbėjnė realitetin. Se sa ka aftėsi njėri apo tjetri ta perceptojė realitetin dhe tė funksionojė brenda tij, kjo ka tė bėjė me inteligjencėn e secilit veē e veē pastaj, por nuk do tė thotė se "realiteti ėshtė relativ".

Citim:
Pra cfare dua te them nese flitet per 'zotin' tone, ate te religjioneve atehere i bie te jem ateiste.
Pėr kėtė zot flitet nė kėtė rast, se pėrndryshe, i bie t'i pėrdorim fjalėt pa ruajtur konvencionet gjuhėsore. N.q.s. flasim pėr diēka tjetėr qė nuk ėshtė "zot" i feve apo zot i gjuhės sė pėrditshme, atėherė duhet ta quajmė me emrin e vet, nė kėtė rast thjesht "e panjohura". S'ka pse pėrdorim fjalė me ngarkesė fetare pėr tė shprehur koncepte tė tilla.

Citim:
Por nuk mund te kem qendrim ateist per dicka qe nuk di... nese ka apo jo nje inteligjence universale. Sepse realiteti shtrihet pertej realitetit qe ne njohim dhe keshtu i bie qe ne nuk njohim shume gjera dhe prandaj me pelqen te kem nje mendje te hapur ndaj nje koncepti tjeter te 'zotit'. Se ta kesh te qarte kur flas per zotin asnjehere nuk mendoj per nje zot i cili ndeshkon njerezit dhe perzihet ne punet e universit, nje zot i tille eshte thjeshte imagjinate njerezore. Prandaj nuk jam e sigurt nese mund te quhem ateiste apo agnostike ndoshta ateiste agnostike?
Po mirė kėtu vijmė nė konstatimin e qartė pėr tė gjithė, qė gjithėsia duke qenė e pafundme do tė njihet gjithnjė pjesėrisht. Po kjo ėshtė mė se e qartė, kėshtu qė duke qenė se tė gjithė janė "agnosticistė" sipas kėtij qėndrimi, atėherė fjala agnosticist s'ka mė kuptim tė pėrdoret si cilėsor. Se ajo qė ti mund tė quash "inteligjencė universale", dikush tjetėr e quan "gogoli i hendbollit"... kurse njė tjetėr thotė se inteligjenca universale ka inteligjencė universale qė luan hendboll, kurse njė tjetri nuk ia ndjen fare. Gjuha e logjikės e quan thjesht tė panjohur dhe prandaj folėm pėr kartolina mė sipėr.

Fundja tema kėtė thotė, se shumė njerėz nuk e kanė tė qartė ēfarė ėshtė agnosticizmi ose/dhe e keqpėrdorin si term, sidomos njė pjesė sepse i duket sikur ėshtė mė "pak kriminale", mė "e sigurt", apo dhe si mė "e zgjuar", se tė pohojnė se janė nė fakt thjesht ateistė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.11.2010, 14:07   12
sigint
anėtar/e
 
sigint
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Vendndodhja: Hėnė
Pėr mendimin tim termi agnosticizėm nuk ka mė kuptim. Mbase ka pasur kuptim nė kontekstin historik tė kohės sė Huxley-it, po si pozicion fillestar dhe i nėnkuptuar nė "pėrftimin e dijes" nuk ka ndonjė relevancė tė quhet dikush sot si agnosticist.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.11.2010, 12:23   13
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Thėnė nga 231

Por nuk do tė thotė se "realiteti ėshtė relativ", por se mjedise tė ndryshme nė gjithėsi kanė veēori deri diku tė ndryshme fizike nga njėri-tjetri nė bazė tė strukturimit tė ndryshėm tė lėndės.
Duhet me vėrejt kėtu se "mjediset" mund tė kenė veēori tė ndryshme fizike, por realiteti si tėrėsi ėshtė po njė. Realiteti s'ka pikė referimi, thjesht ėshtė aty. Ėshtė mėnyra si e perceptojmė ne realitetin (e cila kushtėzohet nga mjedisi ku ndodhemi) ajo qė ka nevojė pėr pika referimi (absolute konvencionale). Pra, perceptimi ynė ėshtė relativ, jo realiteti. Dhe pėr sa kohė ky perceptim i referohet saktė realitetit (me konvencionet e nevojshme kuptimore), ėshtė i pėrpiktė dhe logjik. Dhe e kundėrta, kur perceptimi u referohet abstraksioneve tė ndryshme qė marrin vlerė duke u ngrit mbi njėra-tjetrėn (pa vjelė kund prej realitetit), fillon e shkėputet dhe nga logjika...

Nė rastin e spekulimeve fetare s'ka ndonjė referim nė realitet, janė thjesht spekulime, ashtu si dhe shumė spekulime tė fizikės teorike apo tė paneleve ndėrkombėtare tė klimės p.sh. (qė janė dhe kėto njė formė e fesė, por pėr tregun modern). Mund tė hedhėsh teza sa tė duash, por nėse baza ėshtė e lėkundshme (e mbi tė gjitha irracionale), s'kanė ku rrinė sado turma t'u venė pas dhe sido tė jetė kėrkesa e tregut.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2011, 17:24   14
gurax
 
Citim:
Thėnė nga 231

Pėr mendimin tim termi agnosticizėm nuk ka mė kuptim. Mbase ka pasur kuptim nė kontekstin historik tė kohės sė Huxley-it, po si pozicion fillestar dhe i nėnkuptuar nė "pėrftimin e dijes" nuk ka ndonjė relevancė tė quhet dikush sot si agnosticist.
Edhe per mua kjo gje eshte e vertete. Sot, nuk ka me diference midis agnostikut dhe ateistit. Ne kohen e Huxley, agnosticizmi mori hovi si nje menyre "e drejte politikisht" per te zmusuar cepat e infideleve ne nje bote me drone teiste. Fatmiresisht, sot njerezit jane shume me te mireinformuar dhe sensibilizuar per gomarlleqe te tilla. Agnostikeve thjesht ju pelqen te quhen me kete emer qe te mos identifikohen nga dronet me ateistet, ata infidele te mallkaur qe po na kalbin shoqerine.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.9.2012, 14:50   15
Neutronstar
 
Atehere si nje student i Astrofizikes, termin e agnosticizmit e shof pak si te cthurur, sepse shumica e agnostikeve kur debatojne me fetaret mbajne krahun e tyre, kur debatojne me ateistet kthehen ne krahun e tyre dhe kete gje e kam ven re shpesh ktu ku jetoj un.

Un si student i astrofizikes me duket absurde apo tjem skeptik qe diku atje ne hapesire eshte dikush qe na komando.

1. mua sme intereso te jem skeptik per te qene ateist sepse me mjafton tabela e elementeve te kimise per te ndare perrallen nga e verteta.
2. mjafton ta shohesh boten si darwin (gje qe fetaret se bejne dot) se tmerrohen nga realiteti.
3. thjesht perdor llogjiken per te vene veten ne test dhe kur ty tu ka dash nje ndihme ne jeten tende(cila do qofte ajo) ti se ke mare kurre.
4. te mendosh qe jemi te vetmet specie ne universe kur atje jane miljarda yje , dhe ne ato yje miljona apo miljarda planete duket pak absurde.
5. (kryesorja) trupi jone perbehet nga mbeturinat e yjeve ose me sakte i njejti material qe jane te formuar yjet kemi dhe ne ne trupin tone.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:39.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.