Kthehu   Kreu > Ateistėt > Koncepte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 11.2.2008, 10:29   1
kalimtar/e
 

Lidhja qė i bėjnė fetarėt ateizmit me komunizmin


Tė vėsh para pėrgjegjsisė ateizmin pėr vdekjen e 10-100 milionė njerzėve nė shekullin e XX ėshtė injorancė ose demagogji e pastėr, e pabazuar dhe mashtruese. Madje barazimi debilesk i ateizmit me komunizmin dhe caktimi i "ateistėve" si pėrgjegjės pėr krimet e disa regjimeve diktatoriale komuniste ėshtė taktika e vetme e fetarėve pėr tė kritikuar dhe bėrė fajtor ateizmin.

Kritikuesit e zellshėm fetarė harrojnė, ose bėjnė sikur harrojnė, faktin se egėrsia e mbretėrisė kineze tė Mao Ce Dunit, rregullat gjaksore tė Stalinit, Enverit, Ēausheskut me shokė nuk u pėrgatitėn nė emėr tė ateizmit, por tė komunizmit, ata thjesht pėrdorėn ateizmin si armėn e tyre kryesore pėr eleminimin e feve qė i kishin pengesė pėr manipulimin ekskluziv tė turmės. Kėtu mund tė bėjmė njė paralelizėm ndėrmjet dy ideologjive, komunizmit dhe fesė.

Ateizmi nuk ėshtė as ideologji dhe as njė sistem politik, ėshtė thjesht mospasja besim nė njė "qenie supreme / mbinatyrore". Por zakonisht ateistėt shihen si shembulli konkret i ligėsisė ose mė saktė tė tė quash tė pafe qėndron nė majat e hit-listės sė sharjeve teiste.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2008, 21:55   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nė fakt fetarėt e shohin si antagonist komunizmin, kėtu ėshtė problemi. U duket se komunizmi ėshtė "kristianizmi apo islamizmi siē duhet tė jetė" qė ata si hipokritė qė janė, nuk e praktikojnė. Kėshtu qė duke qenė se u trazon ndjenjat dhe rehatinė e hipokrizisė, duan ta heqin qafe duke akuzu tė tjerėt.

google: christian communism

google: islamic communism

Komunizmi dhe fetė meslindore kanė tė njėjtin mision dhe tė njėjtat parime, kjo i vė nė konkurrencė pėr tė njėjtin treg. Prandaj dhe shahen aq fort mes vete.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.8.2009, 16:59   3
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Komunizmi ėshtė ideologji siē janė edhe fetė semite. Kėshtu qė ndalimi i semitizmit nga komunizmi duhet parė thjesht si konkurencė ideologjish. Tė njėjtėn gjė kanė bėrė edhe 3 fetė e shkretėtirės karshi njėra tjetrės. Nqs fetarėt besojnė nė krijesa imagjinare tė mbinatyrshme, komunistėt besojnė tek partia dhe idealet bolshevike. Pothuajse e njėjta strukturė besimi vetėm se komunizmi ėshtė mė me kėmbė nė tokė. Ta quajmė mė saktė njė pėrmirsim.

Legjion ka bėrė njė analizė perfekte dikur http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=71643 duke nxjerrė nė pah ngjashmėritė mes krishtėrimit dhe komunizmit. Unė do ti ēoja rrėnjėt bolshevike edhe ca mė thellė nė histori, dhe do ndalesha tek Platoni. Pikėrisht aty fillon dhe lind struktura komuniste qė mė vonė pėrfundohet nga fetė semite.

Citojmė pėr Platonin:
Asnjėri prej tyre nuk duhet tė ketė nė pronėsi asgjė, pėrveē atyre qė janė krejtėsisht tė domosdoshme. Ata do tė hanė nė mensa tė pėrbashkėta. Ata duhet tė dinė se qė nga ēasti qė do tė bėhen pronarė tokash, shtėpish e tė hollash, nga rojtarė do tė kthenen nė tregtar dhe bujqėr, dhe nga mbrojtės tė shtetit do tė kthehen nė armiq dhe tiranė tė tij; do ta kalojnė jetėn duke urryer njėri-tjetrin, Platoni ''Republika'', fq 137.

Platoni propozon njė komunizėn tė plotė tė rojave. Ata duhet tė kenė shtėpi tė vogla dhe ushqim tė thjeshtė; duhet tė jetojnė nė njė kamp, nuk duhet tė kenė pronė private pėrtej gjėrave tė domosdoshme. Shokėt duhet ta kenė ēdo gjė tė barabartė duke pėrfshirė edhe fėmijet e gratė. Bertrand Russell, "A History of Western Philosophy", fq 111

Forma mė e lartė e shtetit ėshtė ajo, nė tė cilėn miqtė i kanė tė gjitha gjėrat tė pėrbashkėta. Kjo pėrbashkėsi grash, fėmijėsh dhe prone nė tė cilėn privatja dhe individualja dėbohen, ndėrkohė qė gjėrat qė janė prej natyre private (si sytė, veshėt) bėhen tė pėrbashkėta, atėherė njerėzit do tė shprehin gėzimet dhe hidhėrimet, lavdėrimet dhe qortimet nė tė njėjtėn mėnyre pėr tė njėjtat raste. Plato, "Laws", fq 85.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 02:57.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.