Kthehu   Kreu > Ateistėt > Koncepte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 8.11.2007, 12:13   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Ateizmi, morali dhe feja


Morali, siē ėshtė sqaruar dhe nė njė temė tjetėr, ėshtė njė tėrėsi normash sjelljeje.

Njė nga shmangiet e rėndomta nė bisedat mes besimtarėve e ateistėve (tek janė duke zbėrthyer pohimet fetare) ėshtė kthimi i kėtyre bisedave nė mėnyrė tė njėanshme nga 1) A janė tė vėrteta doktrinat fetare qė pohojnė se ekziston "zot", nė 2) A ėshtė mirė apo jo qė njeriu tė besojė nė kėto doktrina (pavarėsisht se ē'thonė).

Pra, zhvendoset biseda nga vėrtetėsia te pragmatizmi.

Besimtarėve, nė fakt, iu duket sikur pika e dytė ėshtė ndonjė farė rregulli i patundur universal dhe s'ka fare pse diskutohet, kėshtu qė e sjellin tėrė gėzim bisedėn nė atė rrugė duke kujtuar se kanė provuar gjė me vajtjen nė territorin e dogmės, se mos gjoja ėshtė besimi nė "zot" ai qė i detyruaka njerėzit qė tė sillen si njerėz...

Parė nga kėndvėshtrimi i ateistėve, duket idiotėsi me brirė tė pohosh se u dashka tė besosh (nė absurditete) meqenėse besimi qenka ai qė mund tė tė bėjė tė sillesh siē duhet nė shoqėrinė ku rron!

Realiteti i pėrditshėm tregon qė tėrė ata ateistė nėpėr botė pa asnjė lloj besimi fetar nė fakt kanė morale mė tė shėndosha se besimtarėt, pėrderisa i kryejnė veprimet me arsye dhe jo nga frika se do hanė dru nga shkopi i kundpranishėm kozmik.

Madje dogma e "moralit fetar" vetėsulmohet nga vėrejtja praktike se po t'i heqėsh shkopin, tėrė kopeja besimtare nuk do zbatojė mė moralin, sepse nuk do ketė mė frikė...

Po, me sa duket, prandaj dhe ankohen fetarėt kur shohin ateistėt dhe antiteistėt tė sulmojnė fenė sy pėr sy. Thellė nė vetvete frikohen se janė tė paaftė tė sillen si njerėz po nuk hėngrėn dru tė plotfuqishėm e tė pėrjetshėm.

Kėshtu, tėrė retorika fetare qė sillet pėr tė mbėshtetur fenė dhe domosdoshmėrinė e fesė, nė fund i kthehet fesė e besimtarėve si bumerang, duke i cilėsuar kėta si ndonjė grupim subhumanėsh qė kanė vėshtirėsi tė sillen si njerėz po s'u zhdėpėn mirė, apo po nuk panė hijen e shkopit nė ēdo orė tė ditės.

Kjo nė fakt ėshtė qė i bėn qesharakė tėrė besimtarėt qė kapen pas moralit pėr tė provuar vėrtetėsinė e besimit a pohime tė tjera absurde qė i mėsojnė nga filmat, a prifti e hoxha i lagjes, dhe fakti qė nuk e kuptojnė idiotėsinė e kėsaj taktike fatkeqėsisht i degradon dhe si njerėz.

Duke i bėrė tė besojnė se sillen me moral nga frika, atėherė, kėta persona kushtėzohen tė mendojnė se po t'i hiqet frika do nisin tė vrasin, presin, therin e pėrdhunojnė ē'tė gjejnė pėrpara.

Me "argumente" tė tilla besimtarėt aktualisht thonė vetė se s'janė gjė tjetėr veēse kriminelė tė lidhur e tė mbajtur fort me litarėt e fesė... kėshtu qė ateistėt i bie tė jenė "tė kėqij", sepse duke i zgjidhur nga feja po shkojnė tė lirojnė kriminelėt...

Dhe vijmė te pyetja e pashmangshme: N.q.s. ka njerėz qė nuk mund tė sillen si njerėz, siē pohojnė fetarėt pėr vetveten, atėherė pse duhen lėnė tė rrojnė nė shoqėritė njerėzore? Mund tė lihen tė lirė nė natyrė dhe t'i nėnshtrohen sezoneve tė gjuetisė si gjithė kafshėt e tjera.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.12.2007, 01:56   2
dhemetra
anėtar/e
 
dhemetra
 
Anėtarėsuar: 7.2007
Bjen fjala, nė momentin qė e kap qė je zot i vetės dhe tė kthjellėt mendja, nuk nevojitet t'i kushtėzosh "rregullat morale" nga njė forcė eterike nė univerz.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.10.2009, 01:52   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Ilirėt e kohės antike nuk kanė qenė as katolikė, as ortodoksė, as muslimanė, as bektashi, as budistė.

Mirėpo, siē na shpjegojnė shkrimtarėt helenė gjerė e gjatė, ilirėt ishin popull shumė i mirė, mund tė themi i shkėlqyeshėm, priste mikun mirė, donte shoqėrinė, vėllazėrinė dhe nderin, respektonte gruan, ishin trima etj.

Pra nuk nevojitet feja qė njeriu ose shoqėria tė jenė tė moralshme. Mjafton shembulli i tė parėve tanė, ilirėve.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 07:34.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.