Kthehu   Kreu > Ateistėt > Koncepte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 29.9.2009, 10:20   1
fronti polar
MBARĖVAJTJA
veri-jug
 
fronti polar
 
Anėtarėsuar: 7.2006

Ateizmi, ideologji?!


Ka njė taktikė tė shpeshtė tė fetarėve pėr ta barazuar ateizmin me cilėndo doktrinė fetare, ose pėr ta etiketuar ateizmin si njė ideologji nė mėnyrė qė tė bjerė pre e dobėsive qė kanė doktrinat fetare, qė janė ideologji tė mirėfillta.

Por taktika ėshtė e dėshtuar, sepse ateizmi nuk ka parime ideologjike. Ai veēse emėron njė gjendje specifike tė njeriut: mungesėn e besimit nė "zot". Kaq. Se ēfarė ideologjie ndjek ateisti si person mandej i pėrket sferės politike, shoqėrore, ekonomike etj., nuk i pėrket ateizmit.

Ateizmi ėshtė njė qėndrim fillestar i secilit dhe shfaqet si term nė mendjen e njeriut kur ky bie nė kontakt me teizmin, fenė apo terminologjinė e kėtyre dhe nuk pėrbėn doktrinė nė vetvete. Ėshtė qėndrim i pėrhershėm dhe ka po atė vlerė qė ka mosbesimi nė "trekėndėshat me katėr kėnde", mosbesimi nė "gogolė" etj.

Nga ana teknike qėndrimi mosbesues ndaj kėtyre tė fundit ėshtė i njėjti qėndrim me ateizmin, prandaj dhe pohimi se ateizmi ėshtė ideologji del fare qesharak. Kujdes nga "ideologjia" e mosbesimtarėve tė gogolėve...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.10.2009, 14:33   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Mjafton tė ilustrohet se kemi ateistė nacionalistė, internacionalistė, antinacionalistė, nacional-socialistė, socialistė, komunistė, kapitalistė, liberalė, demokratė, anarkistė, tradicionalistė, progresistė, pesimistė, optimistė e kėshtu me radhė.

Kjo nė vetvete tregon se ateizmi ėshtė qėndrim dhe jo doktrinė, sepse nuk shėrben as si kuadėr pėrmbledhės, as si bosht drejtues, as si sferė pėrfshirėse ideologjike. Shikojmė qė ateisti ēdo herė duhet tė gjejė pikėrisht diēka qė ka rolin e ideologjisė, qoftė kjo nė fusha politike, ekonomike, shoqėrore etj. siē u cek mė sipėr, ēka pohon se ateizmi vetė nuk e ofron kėtė gjė, nuk ėshtė ideologji.

Sidoqoftė, nė praktikė duket qė ateistėt nė pėrgjithėsi kanė njė orientim mė pozitiv drejt shkencės dhe arsimit, por kjo ėshtė prirje e pėrgjithshme qė vjen nga fakti se njė njeri qė nuk i ha mashtrimet fetare si bukė e djathė ka njė farė baze mė tė shėndetshme tė gjykimit tė realitetit se tė tjerėt, apo nuk ėshtė pre e frikave qė shtyjnė shumė prej teistėve tė shpikin apo tė besojnė nė qenie imagjinare.

Por prej kėtu nuk mund tė dalėsh e tė thuash se ky QĖNDRIM i bika tė jetė IDEOLOGJI! Jo, ėshtė vetėm njė qėndrim. Ka dallim mes kėtyre dy koncepteve.

Qėndrim ėshtė dhe mosbesimi nė kjffkj. Ēdo njeri nė Tokė nė kėtė ēast nuk beson nė kjffkj, pra ėshtė njė akjffkjist. Kjo nuk do tė thotė se ai ėshtė akjffkjist se ka njė ideologji tė akjffkjizmit, pėrkundrazi, kemi tė bėjmė me njė qėndrim tė vetishėm tek njeriu. Pėr sa kohė qė askush nuk del tė provojė diēka pėr ekzistencė tė kjffkj-sė, atėherė krejt natyrshėm ruhet pozicioni fillestar qė ėshtė akjffkjizmi.

Bėhet e qartė pra se dhe pa ekzistuar termi akjffkjist (qė sapo e shpika), apo akjffkjizėm, njeriu e ka nė mėnyrė tė vetishme qėndrimin e akjffkjistit apo akjffkjizmit.

Po njėsoj dhe me ateizmin, agogolizmin mė sipėr, afantazmaizmin etj.

Janė fetarėt ata qė duke i dhėnė rėndėsi qė s'e kanė -izmave tė tyre imagjinare, perceptojnė dhe tjetrin, si armik tė lig, si "mosbesues" me "ideologji kundėrshtare"...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2009, 21:10   3
evola
 
Ka ca kohė qė e kam lexuar nė njė faqe tė huaj njė shprehje qė shkonte diēka si:
"Nqs. ateizmi ėshtė ideologji, moskoleksionimi i pullave ėshtė hobi..."
Mendoj se i pėrgjigjet temės.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 07:34.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.