Kthehu   Kreu > Ateistėt > Absurditete fetare
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 23.4.2008, 23:48   1
art
 

Krijimizmi kundėr evolucionit


Keni vėrejt se pothuajse gjithė besimtarėt musliman apo krishter nuk pranojnė teorinė e evolucionit vetėm se nuk asht pėrmend nė profecit e tyne.

Edhe pse mjaft fosile janė gjetė tė llojeve tė ndryshmė tė paraardhėsve tanė si homo sapiens apo Neanderthalėve etj (pėr mė shumė tė dhėna: http://en.wikipedia.org/wiki/Human_evolution; ata ma pėrpara besojnė se ato janė tė rreme sesa me dyshu pak nė njė para-gjykim tė tillė. Mesa dukėt ky gjykim mė shumė mbėshtetėt nė autoritet (shumica, feja) sesa nė logjikė. Pyete ndonjė mohues tė kėsaj teorie ēfarė di pėr evolucinin, dhe mos u ēudit nėse asht larg pėrgjigjes tė sakt.

Ata mė pėrpara besojnė se njerėzimi e ka prejardhjen prej dy njerėzve. Adamit dhe Eves/Ademit dhe Havės tė cilėt e populluan gjithė planetin. Si? Me fėmijėt e tyre tu ba incest (marrėdhėnie seksuale me lidhje gjaku)?

Muslimanėt diskutojnė se Hava e Ademi kishin 140 fėmijė, 70 djem dhe 70 vajza pėr mos me u pėrzi gjaku psh djali i parė do bėnte seks me motrėn e 70 (sa vjeē ke dallimi?)... Por kėtu tregohet njė pasaktėsi serioze shkencore. Meqė secili fėmij bart gjysmėn e gjeneve tė nėnės dhe gjysmėn tjetėr tė atit. Kėshtu qė mundėsitė e shkaqeve me mutacioneve gjenetike janė hiē ma pak se 80%.

Si prej ni ēifti tė njejt mundėn me ardh me qinra rraca tė ndryshme nė botė? Vetėm Evropa ka 4 rraca kryesore tė cilat ndahen nė dhjetra nėn-rraca tjera. Dhe dallimet janė tė klarta dhe e pamundun asht me ngja ato me njėra tjetrėn pa pėrzierje pėrderisa nuk kan me evolu pėr me ju pėrshtat ambientit.

A dukėt e gjithė kjo si gjykim i mbėshtetun nė logjikė? Nuk ma merr mendja.

E ēka pėr gjithė ato fosile qė janė zbulu qė datojnė nė kohė tė ndryshme, dhe vėrehet njė ndryshim pėr me iu pėrshtat ambientit?

Me u mbėshtetė nė pėrvojėn tem me besimtarė. Ata gjithė para-gjykonin se tė gjitha ishin tė rreme. Madje edhe vetė fosilet e dinosaurėve.

Njė gjė jam i sigurt, nėse feja kish prediku evolucion. Tė gjithė pasuesit nuk kishin me dyshu nė saktėsinė e saj.

Pėr mė shumė tė dhėna mbi teoritė e evolucionit mundėni me gjet kėtu: http://en.wikipedia.org/wiki/Evoluti...heory_and_fact ku nuk mungojnė faktet ku mbėshtetėn sqarimet mė tė thella.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.4.2008, 00:35   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Muslimanėt diskutojnė se Hava e Ademi kishin 140 fėmijė, 70 djem dhe 70 vajza pėr mos me u pėrzi gjaku psh djali i parė do bėnte seks me motrėn e 70 (sa vjeē ke dallimi?)... Por kėtu tregohet njė pasaktėsi serioze shkencore. Meqė secili fėmij bart gjysmėn e gjeneve tė nėnės dhe gjysmėn tjetėr tė atit. Kėshtu qė mundėsitė e shkaqeve me mutacioneve gjenetike janė hiē ma pak se 80%.
Edhe gjenerata tjetėr i bjen qi jon martu djali mixhės me ēikė tė mixhės e qi e ka edhe ēikė tė hallės e tė tezes e tė dajės.

Qysh nė start nė gjeneratėn e parė kanė fillu me incest (sipas legjendės), dhe kanė vazhdu me incest pėr 7 breza, edhe mas shtatė brezav kur ish dasht mu da gjaku, kėta kurr nuk jan kan ma t'ngat se qat'her.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2008, 00:19   3
Dardan
 
Prejardhja mė logjike e njeriut ėshtė ajo qė thotė shkenca , pra qė kemi njė prejardhje nga majmunėt. Disa gjėra janė shumė logjike por siē e ke cekur mė lart muslimanėt apo katolikėt nuk e pranojnė kėtė. Nuk janė realist dhe ėshtė shumė e lehtė tė vėrtėtohet kjo pasi qė njeriu ėshtė mė i vjetėr se sa religjionet e shumta qė janė kriju , shpifje nga vetė njerėzimi sipas mendimit dhe logjikės time.

Gjithashtu i kėshilloj tė gjithė ata qė nuk besojnė qė njeriu apo njerėzimi ėshtė njė evolucion dhe jo njė krijim siē pretendohet nga religjionet e ndryshme fetare t'ua shtrojn vetes kėto pyetje .

1) Prej kur daton njeriu mė i lasht dhe prej kur daton feja e parė ?
2) N.q.s keni mundėsi ju kėshiloj qė tė vizitoni ndonjė kopėsht zoologjikė dhe tė vėshtroni ndonjė majmun dhe tė kaloni pak kohė me tė. Dhe do shihni se ēfarė sjellje bėn ai , etj...
3) Gjithashtu mund tė gjeni video tė ndryshme nė Youtube apo Google rreth evolucionit tė njerėzimit .
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2008, 05:01   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Prejardhja mė logjike e njeriut ėshtė ajo qė thotė shkenca , pra qė kemi njė prejardhje nga majmunėt
Evolucioni nuk thotė qė njeriu ka prejardhje nga majmuni, por thotė qė majmunėt dhe njerėzit janė dy degėzime tė ndryshme tė njė pararendėsi tė pėrbashkėt gjenetik.

Pikė sė pari duhet tė bėjmė dallim midis paraardhėsit biologjik (qė ėshtė praktik) dhe pararendėsit gjenetik (qė ėshtė teorik).

Paraardhės biologjik i bie tė jetė ai qė tė ka pjellė. Pararendėsi gjenetik i bie tė ketė qenė njė specie pararendėse qė ka pas material tė ngjashėm gjenetik me specien tėnde, gjegjėsisht njė shkallė e mėparshme gjenetike qė tė pararend ty si specie e qė mund tė pararendė dhe specie tė tjera si p.sh. shimpanzenė.

Pararendėsi gjenetik pėrbėn njė shkallė teorike klasifikuese tė zhvillimit gjenetik/fizik tė specieve. Pra, jo se shimpanzetė dhe njerėzit kanė dalė nga tė njėjtėt paraardhės, por se nė zhvillimin e tyre si specie kėto tė dyja (shimpanzeja dhe njerėzit) kanė kaluar pėr njė kohė nė njė rend tė ngjashėm gjenetik para se tė ndaheshin nė degė tė ndryshme zhvillimi. Shkalla ėshtė aty pėr tė shpjeguar dhe interpretuar (mė se mjaftueshėm) mekanizmin e shndėrrimeve gjenetike nė natyrė pėr formimin e llojeve nė bazė tė pėrzgjedhjes natyrore sipas kushteve tė mjedisit.

Ka ca pjesė qė ēuditėrisht ngatėrrohen ose nuk kuptohen nė kėtė shpjegim dhe kur shpesh thuhet se "njeriu vjen nga majmuni", kjo i bie me qenė ajo qė kuptuan fetarėt e parė kur lexuan "Prejardhjen e llojeve", por jo ajo qė thoshte "Prejardhja e llojeve".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2008, 05:52   5
art
 
Citim:
Thėnė nga Dardan

2) N.q.s keni mundėsi ju kėshiloj qė tė vizitoni ndonjė kopėsht zoologjikė dhe tė vėshtroni ndonjė majmun dhe tė kaloni pak kohė me tė. Dhe do shihni se ēfarė sjellje bėn ai , etj...
Gjenet e shimpazave janė 98% tė ngjajshme me njerėzit. Por kjo nuk duhėt tė ngatėrohet se ne evoluam prej shimpazave. Dallimi mes njerėzve edhe majmunėve asht thjesht sikur dallimi mes qeve e ujqėve apo maceve edhe tigrave...

Njeriu thjesht asht pėrshtat nė ambientin e vetė ndėrsa majmunėt nė t'vetin (gjunglla). Kjo asht njėra prej arsyeve pse majmunat nuk po bėhen njerėz (pytje e shpeshtė nga fetarėt). Evolucioni (ndryshimi pėr pėrshtatje nė ambient) mund tė dallohet nėpėrmjet brezave. E jo nė ēast si rastėsi.

Prej kujdo qė kem evolu (ta lam anash kėtė fakt pak) asht njė gja e sigurt: Fakti se vetėm asht vėrejt evolucioni te disa kafshė me njė periudhė tė shkurt. Lidhjet (Linkat) nuk mungojnė, janė mė nalt; shpjegohet pėr ndryshimin e disa fluturave nė bresa qėasht vėzhgu p.sh.

E mė interesant ash se fosilet e cilit do lloj qė dallojnė nė vjetėrsi, dallojnė edhe nė formė pak a shumė- varėsisht prej pėrshtatjes. Dhe pėr kėtė ke mjaft shembuj.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2008, 18:54   6
dhemetra
anėtar/e
 
dhemetra
 
Anėtarėsuar: 7.2007
Meqė fetarėve qartazi iu kanė shterru 'kundėrargumentet', pėr evolucionin si fakt te speciet qė kanė jetu dhe jetojnė n'tokė (vazhdimisht tuj u pėrshtat me valėn e natyrės, qė rasti po bjen me e qujt evolucion), janė kapė fort shtrengushėm pėr pohimin se evolucioni ka stagnu te njeriu (barėm as ktė tuj mos e pranu zyrtarisht, po veē kur kapėn ngushtė, e qysh me hikė prej situatės) edhe k'tu papritmas u dėgju ni zā (i zotit) dhe u kriju njeriu (dmth, direkt n'kundėrshtim qi na japin ato librat me korniza t'bukura).

Po ndalna shpejtė te disa krijesa shumė t'bukura t'natyrės, qi munden me thjeshtėsi me spjegu stadet tranzicionale t'ni specieje - pėr ata qi e kanė vshtirė me kuptu:

Lepidosireni a kafshė qi hynė nė nėnklasėn e peshqve qė kanė mushkėni dhe verza, tuj i koordinue situatat pėr me marrė frymė me organin e zgjedhun n'vartėsi prej stinės (sė shumėzimit ose hibernimit). Verzat, janė organ i frymėmarrjės te peshqit ('modern').

Pastaj janė fosilet e Arkeopteriksit (qi konsiderohet fosil tranzicional), i cili ndan veti me dinozaurėt dhe zogj(nofulla me dhambė t'mprehtė, tre gishtėrinjė me kthetra, paraqitja e puplave n'gjymtyrė me funksion plotėsisht t'pėrshtatun pėr fluturim etj., ekzistojnė njėmbėdhjetė fosile tė kėtij llojit), krejt kjo para 150 milion viteve. lidhja zogj-dinozaurė

Tema shtjellohet edhe te Amfioksi (klasa e cefalokordatėve), mbi evolucionin pakurrizorė-kurrizorė.

Fetarėt nuk munden me zgjedhė pjesė t'teorisė sė evolucionit pėr me e pėrshtat diqysh me tregimet e gjenezės s'njerėzve nga ana e tyne. Evolucioni osht fakt dhe i vazhdueshėm te t'gjitha speciet, edhe si i tillė i rrėzon spjegimet e fesė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.5.2008, 03:05   7
dhemetra
anėtar/e
 
dhemetra
 
Anėtarėsuar: 7.2007
Gjithashtu, sa i pėrket t'ashtuthirrunit kundėrargument fetar qė evolucioni nuk ka kah "kthyes mrapsht":

Citim:
In 1968, after the cleanup was complete, the lake's transparency reached a depth of 10 feet. Today, the water's clarity approaches 25 feet.

Lacking the cover of darkness they once enjoyed, over the past 40 years about half of Lake Washington sticklebacks have evolved to become fully armored, with bony plates protecting their bodies from head to tail.

...

This rapid, dramatic adaptation is actually an example of evolution in reverse, because the normal evolutionary tendency for freshwater sticklebacks runs toward less armor plating, not more.

http://www.sciencedaily.com/releases...0515120759.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2008, 03:12   8
kalimtar/e
 
Besoj se e dini se nje trup dinozauri ndertohet nga vetem 1 ose 2cm asht te gjetur dhe ku ti besohet ati qe ka qendruar ne toke per nje kohe kaq te gjate kur shkenca ka veshtiresi ti dalloj veqorit e ADN tek nje trup njeriu i plote"gjetja a kufomave" edhe pas 10 15 vitesh.Pas qendrimit ne toke per miliona vite ashti behet karburant fosilor dhe po te mbetet si sendimet mes shkembinjeve permbajtja e tij ndryshon ai behet gati sikurse gelqere.Ka shume gjera qe nuk i spjegon shkanca dhe shum gjera nga ajo jane trillime fantastikore e te mrekullushme.Besoj se do ishte mire te hapej nje faqe tjeter dhe si teme te ishte mashtrimet dhe genjeshtat e shkences.Me respekt ju lutem mos u fyeni sepse nuk e kam per te keq por vetem po e paraqes mendimin tin.Ju faleminderit gjithashtu per mirkuptim
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.12.2008, 00:43   9
dhemetra
anėtar/e
 
dhemetra
 
Anėtarėsuar: 7.2007
Citim:
Thėnė nga kalimtar/e

.Pas qendrimit ne toke per miliona vite ashti behet karburant fosilor dhe po te mbetet si sendimet mes shkembinjeve permbajtja e tij ndryshon ai behet gati sikurse gelqere.
Je i ftum me u shpjegu. Guri gėlqeror qė formohet nė brigjet e detit n'fakt ėshtė sedimenti ma i pėrshtatshėm pėr me gjet fosile (tė butakėve nė pėrgjithėsi) dhė pėrkundėr pohimit qė i "gėlqeron" fosilet, ai nė fakt i prezervon.

Sidoqoftė, pėr shumė fakte shkencore osht e randsishme njeri me u interesu vet, qė mos me mbetė n'pozitė t'tipit "shkenca osht konspiracion pėr mi mbulu t'vėrtetėn", t'paktėn sa i pėrket kėsaj qė thashė ma sipėr, vet e kom ni gur t'tillė t'cilin e kom gjet n'zonė shumė t'rujtun te brigjet e jugore t'Shqipėrisė (megjithatė n'mungesė t'aftėsive profesionale me e vėrtetu cilės periudhė i pėrket, krejt ēka muj me bo osht me e vendos foto pėr me e nda pamjėn me ju).

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	100_8401.jpg
Shikimet:	63
Madhėsia:	18,7 KB
NNJ:	7653 Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	100_8400.jpg
Shikimet:	61
Madhėsia:	24,6 KB
NNJ:	7652

Ndėrsa sa i pėrket karbonizimit t'eshtrave, ekziston edhe ni faktor thelbėsor pėr "katalizimin" e kėtij procesi, mungesa e t'cilit n'mnyrė t'paevitushme e minimizon shkrifjėn e gjendjės elementare t'eshtrave: nxehtėsia.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2008, 04:23   10
art
 
Citim:
...nje trup dinozauri ndertohet nga vetem 1 ose 2cm asht te gjetur...
Njohuritė tuja pėr dinosaurėt apo evolucionin jo veē qė janė tė varfura, por plot keqkuptime. Kėshillohu me hulumtu ma shumė (jasht dogmave fetare t'lutėm) pėr dinosaurėt edhe e zbulon se ka shumė fosile ata edhe tė plota.

Hini ma thell, e zbulon se eshtėra dinosaurėsh kanė zbulu edhe grekėt e lashtė pėr shembull. Ato nuk janė karbonizu siē pohon, nuk janė copa tė vockla eshtėrash, por kemi skelete tėrėsore qė kanė mbijetu nė rėrė tė shkretėtirės e na akull arktik, e nė vende tjera...

Por pse me ti shpjegu t'gjitha kėto kur ti hala nuk mu pėrgjigje se sa e logjikshme po tė duket miti i Adamit e Evės qe me i besu?

Sa pėr dinosaurėt, mundėsh tė dhėna tė sakta me mėsu kėtu http://en.wikipedia.org/wiki/Dinosaur. I ke edhe disa fosile tė dinosaurėve me skelet tė plotė e tė bashkum.

Dhe kjartėsoi ku mbėshtetėn shkencėtarėt pėr argumente tė tilla para se me gjyku n'baz t'keqinformimeve tuja.

Shpresoj qe nuk jom ka tingėlloj arrogant meqė veē kam qėllim me i provu arsyet tona kur i ndeshim pikėpamjet. Une t'i mirėpres argumentet tuja dhe njihem pėrgjegjės pėr mbajt debatin sa mė afėr zgjidhjes. Veē tė lus qė edhe ti me mi lexu tė miat dhe mos mi ik pikave qė ceki, dhe t'lutėm diskuto nė mėyrė sa mė racionale/shkencore (me bazė, pa paragjykime, pėrmbledhe shkurt e shqip...). Faliminderit pėr mirėkuptim!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.6.2009, 15:10   11
kalimtar/e
 
Nje diskutim i para 2 diteve, me beri te qartesohem akoma me shume mbi menyren e te menduarit te nje ateisti dhe nj besimtari. Po flisja me 2 shoke (njeri dentist) mbi dhembet e pjekurise (dhembet e syrit). Kureshtja ime me shtyn te pyes gjithmone profesioniste mbi pika te erreta qe me shqetesojne. Pra pyeta profesionistin mbi aresyen pse keta dhembe (8) dalin kaq vone, ose nuk dalin fare (rasti im) dhe kur qellon te dalin kane probleme. Pergjigja ishte se ne fillim kemi pasur deri tek numri 9, por si pasoje e evolucionit ato nuk jane me, hapesira e gojes, duke perfshire nofullat e siperme dhe te poshtme eshte zvogeluar dhe si rrjedhoje edhe 8-ta kur del shkakton probleme. Mendohet se edhe 8-ta eshte ne zhdukje e siper.

Ne moment personi tjeter nuk ishte dakord me kete gje, "nuk ka ndodhur" tha ai, "nuk ka evolucion", ku e paskan pare kete gje. E kote ishte te shpjegoje se jane vezhguar fosilet etj.

Si perfundim, te gjithe ne (perfshi besimtaret) e leme veten ne doren e dentistit sepse besojme ne profesionalitetin e tij dhe arritjet shkencore qe bejne te mundur kurimin e semundjeve te gojes. Por kur vjen casti per te pranuar nje te vertete shkencore qe eshte pohuar nga po keta shkencetare (ata qe te sherojne), besimtari nenqesh me ironi dhe nuk i pranon. Ketu shoh nje parregullsi.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2009, 15:56   12
sigint
anėtar/e
 
sigint
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Vendndodhja: Hėnė
E njėjtja mund tė thuhet dhe pėr apendiksin, parregullsi tė ndryshme nė organin e syrit, fundin e shtyllės kurrizore etj., tė cilat janė pasojė e evolucionit, konkretisht organe apo pjesė organesh qė kanė humbur funksionin me kalimin e kohės, por qė besimtarėt bėjnė sikur nuk i vėnė re meqėnėse kėto bien ndesh me besimin e tyre, dhe rrinė e flasin pėr "pėrsosmėrinė" e njeriut, jetės e mė the tė thashė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.8.2009, 20:46   13
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Trupi i njeriut ka njė kockė qė quhet Coccys (nė zonėn e legenit).

Emri:  19464.jpg
Shikimet: 94
Madhėsia:  56,0 KB

Kjo kockė ėshtė njė adaptim i njeriut tek jeta bipede. Dmth kalimi nga kafsha (me bisht) tek njeriu. Mund tė quhet edhe ndryshe kėrbisht. Kėto gjėra mėsohen nė klasėn e tetė tė shkollės tetėvjeēare. Provė e gjallė e evolucionit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.8.2009, 03:35   14
edmond_78
 
Citim:
Thėnė nga art

Si? Me fėmijėt e tyre tu ba incest (marrėdhėnie seksuale me lidhje gjaku)?

Muslimanėt diskutojnė se Hava e Ademi kishin 140 fėmijė, 70 djem dhe 70 vajza pėr mos me u pėrzi gjaku meqė psh djali i parė do bėnte seks me motrėn e 70 (sa vjeē ke dallimi?) ... Por kėtu tregohet njė pasaktėsi serioze shkencore. Meqė secili fėmij bart gjysmėn e gjeneve tė nėnės dhe gjysmėn tjetėr tė atit. Kėshtu qė mundėsitė e mutacioneve gjenetike janė hiē ma pak se 80%.
Edhe kur i kam pyetur si priftin si hoxhen si jane krijuar femijet ne ate kohe me kane dhene pergjigjen qe mendoja; Eshte mister i fese;sa kam qeshur me lot.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2009, 15:34   15
kalimtar/e
 
Disa pyetje per te gjithe fetaret e besimeve te ndryshme:

- Kush eshte arsimimi baze ne tere boten,arsimimi fetar apo ai shkencore.?
- C'fare kane mesuar kur kane qene nxenes te kasave 1-8...krijim nga feja apo nga evolucioni...?
- Mos valle ishin te pa fe drejtuesit te gjithe institucioneve shteterore ne cdo cep te botes,qe aplikonin e orientonin neper shkolla lendet shkencore..?
- Sa eshte ne te gjithe boten numri i shkollave fetare ne krahasim me shkollat ku aplikohet shkenca e mirefillte..sic eshte arsimi fillor tetevjecar,shkollat e mesme dhe universitetet ?

Vetem ketyre argumentave ti referohesh,te gjithe besimtaret e thekur e pa aresye ne vetvete,do te ngeleshin pa nje pergjigje te argmentuar.
Por me qe liria e besimit eshte e drejte e gjithsejcilit,atehere le te ngushellojne vehetn me ato dije qe kane pervetesuar nga Kurani a po nga Bibla...?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2010, 14:21   16
Halil
 
Pavaresisht sa e si muslimanet e kundershtojne evolucionin, ata ndoshta edhe ne menyre te pavedetijshme e mbrojne dhe besojne, si eshte e mundur kjo?!

Ne Kur'an apo edhe neper hadithe permendet qe njeriu me heret ishte 5-6 metra dhe jetonte aferisht 500 vite, ndersa kete nuk e kontestojne besimtaret, mirepo kur i thue a beson ne evolucion thone jo, absurditet ne vete!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2010, 16:55   17
kalimtar/e
 
Nuk ka rėndėsi nėse e beson apo jo evolucionin, ai thjesht ėshtė. Mund tė mos e besosh forcėn tėrheqėse tė tokės, megjithatė ajo aty ėshtė. Po tė lesh njė gur tė lirė ai do bjerė poshtė, ēdo herė qė ta pėrsėrisėsh veprimin... deri nė pafundėsi, e beson apo jo Mahmuti. E njėjta gjė ndodh me evolucionin, e gjithė biologjia do hidhej poshtė pa tė!
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 21:33.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.