Kthehu   Kreu > Ateistėt > Shoqėri
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 5.5.2012, 00:47   1
evola
 

Ateistėt mė njerėzorė se fetarėt


Studimet si ky poshtė merren me njė dozė skepticizimi gjithmonė, por sidoqoftė shėrbejnė si tregues tė prirjeve nė shoqėri:

Citim:
Ateistėt janė mė tė ndjeshėm dhe mė humanė?!

Sipas hulumtimit tė botuar nė revistėn profesionale amerikane ”Social Psychological and Personality Science”, shkencėtarėt kanė ardhur nė pėrfundim se ateistėt, agnostikėt dhe njerėzit mė pak fetarė, janė mė tė mėshirshėm se besimtarėt.

Shkencėtarja Laura Saslow – nga Universiteti i Kalifornisė – idenė pėr kėtė hulumtim e gjeti pasi shoku i saj ateist i ishte rrėfyer se si ka vendosur tė dhurojė tė holla pėr Haitin, pasi ka parė njė video emocionale tė shpėtimit tė njė gruaje.

"Gjatė hulumtimit kemi gjetur edhe ndėrlidhjen se si njerėzit mė pak fetarė krijojnė raporte emocionale dhe shoqėrore nė bazė tė asaj se a mund tė ndihmojnė ose jo. Njerėzit religjiozė, nė anėn tjetėr, ndjeshmėrinė e tyre e shohin mė pak pėrmes zemėrgjerėsisė, e mė shumė pėrmes faktorėve tjerė si doktrina, faktorėt shoqėrorė apo shqetėsimet pėr reputacionin”, thotė shkencėtarja.

Njė studim i ngjashėm nė SHBA ėshtė bėrė nė vitin 2004, me 1300 tė anketuar, ndėrsa rezultatet kanė treguar se jobesimtarėt mė shpesh ndihmojnė shoqėrinė, japin para pėr tė pastrehėt, marrin pjesė nė aktivitete humanitare dhe bėjnė akte tė bamirėsisė.

"Mbi tė gjitha, ky hulumtim tregon se edhe pse nė Shtetet e Bashkuara njerėzit mė pak fetarė konsiderohen si mė pak tė besueshėm kur ėshtė fjala te dhembshuria, ata ndihmojnė mė shumė se besimtarėt", thotė Saslow. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=10&a=5932
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.5.2012, 00:47   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
E ndarė me thikė nuk ėshtė, por duket dhe kjo si ekuivalente e mėnyrės si e percepton nė pėrgjithėsi edhe zbatimin/ndjekjen e moraleve njėra palė dhe tjetra.

D.m.th. jofetari kupton psenė pas njė morali qė ndjek, kurse fetari (kėtu, ai qė vepron sepse ashtu thotė feja) e ndjek ose nga frika, ose se pret shpėrblim. Se dhe ajo qė thuhet si anė doktrinale (pra, se e bėn se ndjek doktrinėn) nuk ėshtė opsion i tretė, por reduktohet nė njė nga dy rastet mė lart, sepse dhe doktrinėn fetari e ndjek o nga frika, o se pret shpėrblim. Dhe nė tė dyja rastet kemi njė patetizėm qė na shitet shpesh publikisht si ndonjė farė virtyti. Njė rast i tretė do tė mund tė ishte mėshira kėtu, po kjo ka njė aspekt tjetėr tė padėshiruar ideologjik dhe del jashtė kuadrit tė teizmit dhe tė ateizmit.

Nga ana tjetėr, kėto lloj situatash janė qė vėnė mė nė dukje dhe atė ēėshtjen e "lirisė" qė dėgjohet shpesh, qė e bėjnė mė tė prekshme kėtė ēėshtje sidomos pėr njerėzit qė janė indoktrinuar qė tė vegjėl nė fe dhe qė kur e braktisin pasi arrijnė njėfarė pjekurie, pohojnė gjithnjė se "ndihen tė lirė" (pasi kur ishin fetarė kishin njėfarė "ndrydhjeje"). Kjo liri, ėshtė pikėrisht liria e mendimit, liria ndjenjės, liria e pranimit tė natyrės tėnde ashtu siē ėshtė dhe liria e gėzimit tė kėsaj natyre. Ėshtė njė pėrjetim i brendshėm, fundja, qė thuajse nuk ka fare lidhje me tėrė retorikėn racionale kundėr teizmit, por qė nė thelb nuk mund tė mohohet si faktor, sepse pėrbėn parakusht pėr tė arritur deri te ajo retorikė. Prej mishi jemi tė gjithė dhe po nuk ishe i lirė jo thjesht tė shprehesh, po as tė mendosh e tė ndjesh (pasi abrahamizmi ka shkuar deri aty sa kushtėzon psikologjikisht viktimėn dhe tė mos mendojė e ndjejė nėse nuk janė "siē duhet" - mekanizmi i "fajit" (gjynah-mėkat)) atėherė vėshtirė se mund tė funksionosh me gjithė potencialin e mendjes.

Tani, nė gjithė kėtė realitet kleri del me tezėn se ata qė janė fetarė kanė nevojė pėr barinj dhe se kleri pikėrisht po i menaxhon me anė tė fesė, sepse nėse kėta individė liheshin psikologjikisht tė lirė, nuk do tė mendonin "siē duhet", kėshtu qė ėshtė i nevojshėm kleri qė t'ua fusė "siē duhet"-at me injeksion. Dhe kėtu arrijmė te ajo pika pėr tė cilėn flitet shpesh dhe qė ėshtė nxjerrė dhe nė ato dy shpotitė e faqes, qė disa herė edhe nuk janė kuptuar saktė:

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	islamucioni.jpg
Shikimet:	71
Madhėsia:	21,2 KB
NNJ:	7655 Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	kristianucioni.jpg
Shikimet:	74
Madhėsia:	21,1 KB
NNJ:	7656

Diēitura pėr tė dyja ėshtė "feja ndalon zhvillimin e njeriut", madje, edhe mė keq, ėshtė dhe regresive. Dhe nuk bėhet fjalė pėr zhvillimin e ngushtė fizik.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 05:50.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.