Kthehu   Kreu > Ateistėt > Vrojtim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.5.2010, 23:28   1

Rreziku abrahamik, seri shkrimesh


Seri shkrimesh nga Kastriot Myftaraj.

(Disa citohen me shkurtime pėr tė qėndruar brenda tematikės sė forumit ateist.)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.5.2010, 00:29   2
Citim:
Artikulli i Nikolas Gvosdev pėr Kosovėn nė revistėn “Foreign Affairs”, si simptomė e establishmentit strategjik amerikan
Kastriot Myftaraj

Njė artikull pėr Kosovėn, i botuar nė revistėn “Foreign Affairs” ėshtė gjithmonė interesant, se kjo ėshtė revista e Consil on Foreign Relations, i cili ėshtė njė think tank i rėndėsishėm me mjaft impakt nė pėrcaktimin e politikės sė jashtme amerikane. Nė numrin e maj-qershorit 2010 tė revistės “Foreign Affairs”, tė maj qershorit 2010, ėshtė botuar artikulli i Nikolas Gvosdev, me titull “Ēngrirja e Kosovės: rikonsiderimi i kufijve nė Ballkan”.

Autori ėshtė jo mė pak interesant se artikulli. Nikolla Gvosdev ėshtė njė amerikan me origjinė ruse, i cili ka qenė editor i revistės amerikane “National interest”. Nga viti 2008 ai ėshtė profesor nė Naval War College, nė Newport, Rhode Island. Naval War College ėshtė shkollė pėr pėrgatitjen e oficerėve tė flotės ushtarake detare, si dhe qendėr studimore gjeostrategjike.

Nikolas Gvosdev nė fakt vepron si njė lobist rus nė establishmentin strategjik amerikan. Ai ėshtė pėr njė politikė tė appeasement ndaj Rusisė dhe madje ėshtė edhe njė apologjet i regjimit tė sotėm autoritarist tė Kremlinit, pėr tė cilin ka shpikur termin “pluralizėm i menaxhuar”.

Gvosdev nė fakt ėshtė njė lobist rus nė SHBA-tė dhe fakti se ai ėshtė nė zemėr tė establishmentit strategjik amerikan, ėshtė simptomė e sė keqes sė shoqėrisė amerikane sot, dhe do tė ishte njė detaj mė tepėr nė radhėn e atyre qė e bėnė Samuel P. Huntington tė shkruante librin-testament “Kush jemi ne: sfidat ndaj identitetit nacional amerikan”. (2004)

Gvosdev nė artikullin e vet, thotė se SHBA-tė me sponsorimin e pavarėsisė sė Kosovės kanė hyrė nė njė rrugė pa krye, se nuk u arrit qė Kosova tė njihej nga pjesa mė e madhe e vendeve tė botės, se Kosova ėshtė njė shtet i dėshtuar nga pikėpamja ekonomike dhe institucionale, dhe se mbėshtetja e SHBA-ve pėr pavarėsinė e Kosovės ka bllokuar bashkėpunimin e Amerikės me Serbinė.

Gvosdev sugjeron:
“Pėr tė lėvizur para, Washingtoni duhet tė shkėpusė lidhjen mes ēėshtjes sė pavarėsisė nga ēėshtja e kufijve. Me fjalė tė tjera, debati nėse duhet tė ketė njė shtet tė pavarur me shumėsi shqiptare nė Kosovė, duhet tė trajtohet i ndarė prej ēėshtjeve territorial.

Ekzistojnė precedentė pėr kėtė qasje: pas Luftės sė Parė Botėrore, bashkėsia ndėrkombėtare njohu se duhej tė krijoheshin Armenia dhe Polonia, si shtete tė pavarura, para se kufijtė e tyre tė krijoheshin definitivisht; sot, procesi i paqes Izrael-Palestinė filloi prej njė pikėnisjeje sipas sė cilės zgjidhja duhet tė finalizohej me krijimin e dy shteteve, ndonėse nuk u bėnė zgjidhje pėr ēėshtjet territorial.

Madje, edhe qė nga bisedimet e dėshtuara tė paqes nė Rambouillet, nė 1999, diplomatėt kanė bėrė gabimin qė tė insistojnė se njė Kosovė e pavarur duhet tė mbulojė tėrėsinė e provincės, siē ajo u definua nga udhėheqėsi komunist Josip Broz Tito… Ēėshtja e ndreqjeve territorial duhet tė jetė sigurisht nė tryezė.

Vijat e pėrgjithshme tė njė zgjidhje janė tė qartė: Regjionet me shumėsi serbe nė veri tė Lumit Ibėr duhet tė mbeten pjesė e Serbisė, me disa lloj rregullimesh tė bėra pėr vendet e rėndėsishme tė trashėgimisė serbe dhe enklavat nė jug tė Kosovės”.
Shkurt, ajo ēka sugjeron Gvosdev ėshtė qė Kosova tė ndahet, duke marrė Serbia njė pjesė tė saj, ndėrsa pjesa tjetėr tė mbetet shteti i pavarur i Kosovės. Gvosdev nuk kujdeset asfare qė tė mos duket proserb.

Ai thotė se ishte gabim qė u morėn si tė mirėqenė kufijtė qė dizenjoi Tito pėr Kosovėn, por nuk thotė se edhe kėto kufij qenė nė dėm tė shqiptarėve se lanė jashtė Kosovės Luginėn e Preshevės, ēka ėshtė evidente.

Nėse bėn njė marrėveshje- tokė nė kėmbim tė njohjes- me Serbinė, kjo zgjidh vetėm njė pjesė tė problemeve tė Kosovės, qė paraqiti Gvosdev, duke iu referuar edhe njė zyrtari tė lartė amerikan, se:
“Siē tha sė fundmi Asistent-Sekretari i Departamentit tė Shtetit, Philip Gordon, Kosova ėshtė duke u shtypur nga “papunėsia e madhe, investimet e pakta, dhe baza ekonomike relativisht e vogėl”. Qeveria nė Prishtinė kėrkon ndihmėn perėndimore pėr tė plotėsuar shpenzimet e veta. Ndėrkaq Kosova mbetet njė qendėr pėr narkotikėt, armėt dhe trafikun e qenieve njerėzore, me korrupsionin si njė frenues tė madh tė investimeve tė huaja”.
Nėse Kosova ndahet, kėto probleme do tė mbeten, duke qenė nė origjinė tė tyre baza e vogėl ekonomike, pėr shkak tė pėrmasave tė vogla tė vendit. Kosova do tė jetė njė vend i varfėr me rreth 9000 km² dhe mbi 2 milion banorė, ēka nuk e bėn tėrheqėse pėr investimet e huaja.

Do tė krijohet njė rreth vicioz ku institucionet nuk mund tė funksionojnė, korrupsioni dhe krimi i organizuar nuk luftohen pėr shkak tė varfėrisė, ndėrsa varfėria nuk mund tė zbutet pėr shkak tė mungesės sė investimeve tė huaja. Atėherė, ēka mbetet, qė pas disa vitesh Kosova tė copėtohet edhe njė herė?

Nėse bėhet fjalė pėr ndarje tė Kosovės, siē sugjeron Gvosdev, atėherė ka vetėm njė skenar tė arsyeshėm dhe qė e zgjidh ēėshtjen: ndarja e Kosovės mes Serbisė dhe Shqipėrisė. Nėse do tė vihet nė tryezat diplomatike ēėshtja e ndarjes, atėherė bisedimet nuk duhet tė mbahen mes Beogradit dhe Prishtinė, por mes Beogradit dhe Tiranės. Kjo do tė ishte zgjidhja optimale pėr problematikėn qė paraqet Gvosdev.

Kėshtu, dy milion shqiptarėt e Kosovės do tė gjendeshin nė njė shtet prej 38 mijė km², me dalje tė gjerė nė bregdet, ku tashmė ka investime tė huaja tė rėndėsishme, tė ēilat do tė shtriheshin automatikisht nė tregun e Kosovės.

Rritja e tregut tė Shqipėrisė me 2 milion njerėz, do tė nxiste tė tjerė investitorė tė huaj pėr tė ardhur nė vend. Nėse ndarja e Kosovės do tė bėhej mes Shqipėrisė dhe Serbisė, atėherė do tė vihej nė tryezė dhe ēėshtja e Luginės sė Preshevės, si kompensim pėr territorin qė do tė merrte Serbia nė veri tė Kosovės.

Por Gvosdev nuk do qė Kosova tė ndahet mes Serbisė dhe Shqipėrisė, se ai kėrkon qė shteti i pavarur i Kosovės tė mbetet, ashtu qė Serbia, kur tė krijohet situata ta aneksojė atė, duke i spastruar etnikisht shqiptarėt.

Gvosdev ofron nė artikullin e vet njė ekspedient, tė cilin Serbia mund ta pėrdorė pėr kėtė gjė nė tė ardhmen, kur sugjeron zgjidhjen pėr vendet e trashėgimisė kulturore serbe qė mbeten nė shtetin e Kosovės dhe komunat me shumėsi serbe atje:
“Njė model i mundshėm ėshtė marrėveshja e arritur midis Italisė dhe Vatikanit nė 1929. Pėr dekada, Kisha Katolike nuk e njohu marrjen e Romės nga Italia nė 1870; shteti Italian, ngjashmėrisht nuk ishte i prirur qė tė cedonte pretendimin e tij mbi kryeqytetin e tij. Traktati Lateran e zgjidhi kėtė ēėshtje duke themeluar Qytetin e Vatikanit, si njė shtet neutral port ė pavarur. Si shtesė, Vatikani mori tė drejta ekstraterritoriale mbi vendet e shenjta nė Romė, pėrreth saj dhe nė pjesė tė tjera tė Italisė. Sigurisht, rasti i Kosovės nuk ėshtė identik, por modeli lateran mund tė sigurojė vijat e pėrgjithshme pėr njė marrėveshje tė qėndrueshme”.
Ky profesor Gvosdev nuk ėshtė injorant, kėshtu qė ai me vetėdije thotė rrena tė trasha, si lobist ruso-serb qė ėshtė. Traktati Lateran u bė pėr tė siguruar vazhdimėsinė e ekzistencės sė Selisė sė Shenjtė, si shtet, siē kishte qenė deri nė vitin 1870, territori i atyre qė njiheshin si Shtetet Papale, u aneksua nga Mbretėria e Italisė. Nė rastin e Kosovės, profesor Gvosdev kėrkon qė t’ ia japė statusin e shtetit Kishės Serbe.

Me Planin “Ahtisaari”, pikat e tė cilit tashmė janė shndėrruar nė ligje nga Kuvendi i Kosovės, Kisha Serbe e Kosovės fiton praktikisht statusin e njė shteti derisa ajo ka sovranitet mbi territore tė gjera, tė vendeve tė shenjta kishtare nė Kosovė, dhe nė njė territor pėrreth tyre.

Gjithashtu Kisha Serbe e Kosovės ka fituar dhe atribute tė tjera qė i mundėsojnė tė sillet si shtet, ndėr tė cilat privilegje doganore dhe tatimore, tė drejtėn pėr tė eksportuar dhe importuar mallra me privilegje tė tilla, kinse pėr veprimtarinė ekonomike qė ushtron Kisha Serbe e Kosovės pėr tė mbajtur veten. Por kėto dispozita janė aq tė gjera, dhe Kisha serbe ka tė drejtė tė importojė e eksportojė makineri, lėndė tė para, mallrat ė ndryshme, ēka e bėjnė atė qendėr kontrabande dhe evazioni fiskal pėr gjithė komunitetin serb nė Kosovė, dhe nė perspektivė edhe pėr pjesėtarėt e komuniteteve tė tjera tė cilėt do tė bashkėpunojnė me tė.

Kisha Serbe nė Kosovė ėshtė nė pozitė shumė tė favorshme pėr ta bėrė kėtė, se ajo ushtron sovranitetin mbi 42 vende, tė quajtura zona tė mbrojtura, dhe qė janė tė pėrhapura gjithandej Kosovės.

Kisha Serbe nė Kosovė ka njė veēori pėr tė cilėn ajo nuk mund ta marrė statusin qė fitoi Vatikani nė Itali me Traktatin Lateran. Vatikani nuk ishte i lidhur me njė shteti tjetėr, dhe qendrėn e kishte nė Romė, dhe jo nė ndonjė shtet tjetėr. Kurse, Kisha Serbe e Kosovės ėshtė pjesė e Kishės Serbe me qendėr nė Beograd dhe si e tillė njihet nga Plani “Ahtisaari”.

Pėr njė arsye tė ngjashme u ngrinė marrėdhėniet mes Vatikanit dhe Mbretėrisė sė Italisė, deri nė pėrfundim tė Luftės sė Parė Botėrore. Selia e Shenjtė, me qendėr nė Romė, kishte qenė e lidhur tradicionalisht me Imperinė e Shenjtė Romane, trashėgimtare e sė cilės ishte Austro-Hungaria. Mbretėria Italiane, e krijuar nė 1861, i shikonte me pakėnaqėsi tė madhe marrėdhėniet speciale tė Vatikanit me Vienėn.

U desh shpėrbėrja e Imperisė Austro-Hungareze nė pėrfundim tė Luftės sė Parė Botėrore, qė tė krijoheshin kushtet pėr marrėveshjen mes Italisė dhe Vatikanit. Nėse Kisha Serbe e Kosovės do tė marrė statusin qė ka Vatikani nė Itali, ky nė fakt do tė jetė njė ekspedient shtetėror i Serbisė brenda Kosovės sė mbetur.

Kisha Serbe nė Kosovė, do tė jetė njė mikroiimperi me 42 mikroprincipata tė pėrhapura gjithandej Kosovės, e cila do t’ i shpallė luftė shtetit tė Kosovės. Nėpėrmjet kėsaj baze, Serbia do tė zbatojė skenare pėr tė shpėrbėrė shtetin e Kosovės, sipas shembullit tė veprimeve tė Izraelit nė Gaza dhe Bregun Perėndimor.

Kėshtu, do tė inskenohen skenare tė atentateve terroriste islamike ndaj vendeve tė shenjta serbe, ēka do tė ēojnė nė ndėrhyrjen e ushtrisė serbe nė Kosovė. Sa mė tepėr qė zvogėlohet numri i trupave tė KFOR nė Kosovė, aq mė tepėr do tė joshet Serbia qė ta bėjė kėtė nė tė ardhmen.

Nga shkrimi i Gvosdev shqiptarėt e Kosovės duhet tė kuptojnė rreziqet qė mund t’ u vijnė andej nga nuk e presin, nga SHBA-tė. Shqiptarėt e Kosovės duhet tė nxjerrin njė mėsim nga fakti qė serbėt po e pėrdorin fenė pėr tė rifituar kontrollin mbi Kosovėn. Serbia e humbi Kosovėn me luftė, dhe po e fiton nė paqe, me anė tė Kishės Serbe.

Por qė Serbia ta fitojė kėtė betejė nė paqe, duhet qė Kosova tė ketė profil islamik, me xhamia, tyrbe, medrese, turma besimtarėsh muslimanė qė falen nė ditėt e festave fetare. Nė kėto rrethana, shqiptarėt e Kosovės kanė vetėm njė alternativė, qė ta deislamizojnė Kosovėn. Ose shqiptarėt e Kosovės do tė vetėdeislamizohen, ose Islami do t’ i mbytė ata, duke i shėrbyer Serbisė si laku me tė cilin do t’ i mbysė shqiptarėt e Kosovės.

Shumėkujt nė Kosovė nuk i bėhet vonė pėr kėtė, se mendon qė ėshtė mė mirė tė shkohet nė Xhehnet, i mbytur nga serbėt, se nė Xhehnem si mohues i Islamit. Por unė kam bindjen se pjesa mė e madhe e shqiptarėve tė Kosovės nuk mendojnė kėshtu. Shqiptarėt e Kosovės duhet tė mendojnė pėr njė referendum pėr deislamizimin e Kosovės.


http://sot.com.al/index.php?option=c...ticle&id=27783
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.5.2010, 23:30   3
Citim:
Guri i zi i Mekės
Kastriot Myftaraj

Guri i zi ėshtė objekti mė i shenjtė i fesė islame. Ai gjendet nė qytetin e Mekės nė tempullin Kaaba. Si tempulli, ashtu dhe Guri i zi, i cili gjendet nė tė i pėrkasin periudhės para Muhametit. Tempulli Kaaba dhe vetė Guri i zi i pėrkasin njė kulti politeist (pagan) arab dhe mbaheshin si vend i shenjtė, pėrkatėsisht objekt i shenjtė, qė shumė kohė para Muhametit.

Nė kohėn kur arabėt qenė paganė, ata e adhuronin Gurin e zi si njė objekt tė shenjtė dhe mendonin se ai ndrynte imazhin e 360 zotave (meshkuj dhe femra). Nė fakt Guri i zi ishte njė meteor i rėndomtė.

Kur Muhameti krijoi fenė islame, ai u tregua shumė praktik, si tregtar qė ishte. Derisa ai shpalli me fjalė ndalimin e idhujtarisė, me vepra i inkorporoi objektet e shenjta tė kulteve idhujtare nė fenė e re. Kėshtu, tempulli pagan i Kaaba nė Mekė u bė tempulli mė i shenjtė i Islamit dhe Guri i zi, objekti i shenjtė i fesė islame.

Nė tė vėrtetė adhurimi i gurėve qė supozohej se kishin rėnė nga qielli ishte idhujtaria mė e pėrhapur ndėr popujt semitikė, duke pėrfshirė edhe arabėt. Ēdo fis arab kishte Kaaba-n e vet, me gurin e vet tė shenjtė. Arabėt mund ta pranonin njė fe tė re mė lehtė nė rast se ajo integronte kultet e mėparshme idhujtare.

Muhameti tregoi njė fantazi tė madhe pėr tė integruar ritualet idhujtare nė fenė e re, qė supozohet tė ishte kundėr idhujtarisė, nė mėnyrė qė arabėt idhujtarė tė pranonin fenė e re. Kėshtu, arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė ecnin pėrreth tempullit shtatė herė. Muhameti e pėrfshiu kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se kėshtu kishte bėrė Ibrahimi.

Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė puthnin gurėt e tyre tė shenjtė. Muhameti e pėrfshiu edhe kėtė rit nė fenė islame, edhe pse kjo ishte idhujtari flagrante. Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė hidhnin gurė gjatė ritualeve tė shenjta. Muhameti e pėrfshiu kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se Ibrahimi kishte gjuajtur me gurė djallin.

Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė gjatė ritualit tė vraponin mes dy idhujve, Isaf dhe Naila. Muhameti e pėrfshiu dhe kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se Hagari vrapoi mes dy kodrave kur shkoi tė mbushte ujė pėr Ismailin.

Pas pelegrinazhit nė Kaaba arabėt idhujtarė e kishin zakon qė t’ i bėnin njė lutje tė veēantė zotit Hubal, i cili ishte kryezoti nė panteonin prej 360 zotash, dhe paraqitej nė trajtėn e Hėnės (trupit qiellor). Adhurimi i Hėnės ėshtė i kuptueshėm nė popujt e shkretėtirės se Hėna ndriēon me freski, ndėrsa Dielli ndriēon duke sjellė edhe njė vapė mbytėse nė shkretėtirė.

Nė tė vėrtetė tempulli i Kaaba i qe kushtuar Hubalit, Kryezotit-Hėnė. Muhameti e ruajti simbolin e hėnės, duke e bėrė gjysmėhėnėn simbolin e shenjtė tė Islamit, i cili gjendet nė kulmin e ēdo xhamie.

Kėshtu, Muhameti i dha Allahut tiparet e Hubalit, madje duke ruajtur edhe lutjen pėrfundimtare pėr kėtė nė fund tė pelegrinazhit (haxh). Pėr arabėt Allahu ishte Hubali.

Muhametit i duheshin kėto kompromise me idhujtarinė se ai ishte njė politikan para sė gjithash, i cili po krijonte njė ideologji pėr ndėrtimin e njė kombi dhe tė njė shteti. Nė tė vėrtetė Muhameti ėshtė krijuesi i kombit arab. Islami u bė ideja nacionale arabe. Ajo qė bėri Muhameti ishte tė shartonte Judaizmin dhe Krishterimin, duke krijuar mbi bazėn e tyre njė fe tė re, njė Judeo-Krishterim tė arabizuar.

Vepra e Muhametit ėshtė e ngjashme me atė qė bėri Sava nė Serbinė e shekullit XIII, tė cilin serbėt e mbajnė si shenjtin e tyre. Sava krijoi variantin serb tė Krishterimit, ai e serbizoi Krishterimin, nė dobi tė kombndėrtimit serb. Madje serbėt edhe fenė e krishterė e quajnė pravoslava.

Njė gjė tė ngjashme bėri Henry VIII i Anglisė nė shekullin XVI, duke krijuar Anglikanizmin, si Krishterimi nė version anglez. Islami ngjan shumė me Anglikanizmin dhe Pravoslavizmin, dhe mund tė quhet Arabokanizėm, nė analogji me Anglikanizmin.

Dilema, a kombi a feja u ėshtė paraqitur tė gjithė kombeve. Disa prej tyre e zgjidhėn nė tė mire te fesė, disa nė tė mirė tė kombit. Kombet mė solide janė ata qė nacionalizuan fenė, duke krijuar versionin nacional tė saj, si anglezėt, serbėt, rusėt, arabėt, japonezėt, grekėt. Kombet qė nuk e bėnė dot kėtė vuajtėn shumė nga luftrat fetare si gjermanėt, francezėt, ēekėt etj.

Arabėt nuk e ruajtėn dot gjatė arritjen e Madhe tė Muhametit dhe u ndanė nė sunitė e shiitė, tė cilėt qė atėherė bėjnė lufta tė pėrgjakshme mes tyre. Kjo tregon se arritja e Muhametit ishte iluzore.

Ne shqiptarėve nuk na lidh veēse njė aksident historik me fenė e shpikur nga Muhameti, pėr tė bashkuar arabėt nė njė komb dhe njė shtet. Ky aksident historik ishte pushtimi osman dhe fekthimi i dhunshėm qė ushtroi ai tek shqiptarėt.

Ėshtė absurde qė edhe sot tė ketė shqiptarė, pėr fat tė mirė njė pakicė tek kombi shqiptar nė dy anėt e kufirit, tė cilėt ende besojnė tek njė fe si Islami, e cila nuk ėshtė tjetėr veēse njė pėrzierje ritesh idhujtare dhe fragmentesh tė kopjuara nga librat e shenjtė tė Judaizmit dhe Krishterimit.

Ne shqiptarėt jemi njė komb europian, jetojmė nė Europė, tė ardhmen e shohim tė lidhur me Perėndimin, ndėrsa Islami na tėrheq kah shkretėtirat, si njė magjistar i keq. Islami prish koherencėn nacionale shqiptare.

Derisa serbi e quan veten serb i krishterė dhe jo i krishterė serb, muslimani praktikant nuk e quan veten shqiptar musliman, por musliman shqiptar. Kjo do tė thotė se shqiptarizmi i tij ėshtė fiktiv. Kur e pyet nėse e quan veten shqiptar musliman apo musliman shqiptar, tek ai befas shfaqet arabi. Gėrvishte pak praktikantin musliman dhe pas shqiptarit nė dukje tek ai do tė dalė arabi. Pėr mua muslimani shqiptar ėshtė armiku, me tė nuk kam ē’ tė diskutoj, dhe me tė as mund tė diskutohet. Ai shfaq njė barbari tė thellė. Unė e urrej atė, se ai ėshtė bartės i njė feje qė shfaq hapur armiqėsinė ndaj kombit shqiptar.

Islami ėshtė armik i kombit shqiptar dhe bota islame e urren kombin shqiptar. Kjo u provua kur Kosova shpalli pavarėsinė nė 2008. Ishte pritur qė vendet islamike do tė qenė ndėr tė parat qė do ta njihnin nė bllok pavarėsinė e Kosovės. Por jo.

Vendet arabe shfaqėn njė mungesė tė qartė dėshire pėr ta njohur pavarėsinė e Kosovės. Vendi i parė arab qė e njohu pavarėsinė e Kosovės, ishte i pesėdhjeti nė radhėn e atyre qė e bėnė kėtė dhe ky vend qenė Emiratet e Bashkuara Arabe. Ky vend ėshtė njė protektorat amerikan dhe kuptohet se kėtė gjė e ka bėrė pas presionit tė fortė amerikan, jo me vullnetin e vet.

Arabia Saudite, vendi i Mekės, Kaaba-s, dhe Gurit tė zi, ishte vendi i pesėdhjetėetetė nė radhėn e atyre qė e njohėn pavarėsinė e Kosovės, ēka tregon se kjo u bė pas presionit amerikan.

Kur shikon se Kosta Rika, nė Amerikėn Qendrore dhe Peruja nė Amerikėn Jugore qenė vendi i shtatė, pėrkatėsisht i gjashtėmbėdhjeti qė njohėn pavarėsinė e Kosovės, e kupton mė qartė armiqėsinė e botės islame ndaj Kosovės, ēka ėshtė shfaqje e armiqėsisė ndaj kombit shqiptar.

Vendet vėrtet tė pavarura islamike si Irani, Siria, Libia, Indonezia, Pakistani, Algjeria, nuk e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės.

Turqia vėrtet e njohu pavarėsinė e Kosovės, por kur nė tetor 2009 Presidenti turk Abdullah Gul vizitoi Serbinė ai bėri deklaratėn e bujshme: “Serbia ėshtė vendi kyē nė Ballkan”. (Deklarata e Gul citohet sipas faqes zyrtare on-line tė Presidentit tė Turqisė:
http://209.85.229.132/search?q=cache...spx%3Fid%3D921)

Kjo nuk ka kuptim tjetėr veē atij se Turqia e ka njohur Kosovėn nėn presionin amerikan. Nė mars 2010 ambasadori turk nė Serbi, Ahmet Suha Omar bėri njė deklaratė qė u pasqyruar edhe nė website zyrtar tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Serbisė:

Pas njohjes sė pavarėsisė sė njėanshme tė Kosovės Turqia nuk ka bėrė asnjė veprim tjetėr qė do tė dėmtonte Beogradin, ēka ėshtė ēmuar shumė nga autoritetet serbe. (Deklarata e diplomatit turk citohet sipas website zyrtar tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Serbisė: http://www.mfa.gov.rs/Pressframe.htm)

Nė gjuhėn diplomatike kjo do tė thotė se Turqia e njohu Kosovėn e detyruar nga SHBA-tė, por nuk ka ndėrmend tė bėjė hapa tė tjerė pėr ta mbėshtetur atė. Serbia e shprehu kėnaqėsinė dhe dha sinjalin se e kishte marrė saktė kumtin, duke e pasqyruar deklaratėn e diplomatit turk nė website zyrtar tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme.

Ėshtė e vėrtetė se pavarėsinė e Kosovės nuk e ka njohur edhe Vatikani, por ai e ka bėrė kėtė se Kosovėn e sheh si vend islamik.

Sot deislamizimi ėshtė sfida historike pėr shqiptarėt, nė dy anėt e kufirit. Nė trojet shqiptare duhet tė zhbėhet ēdo shenjė e Islamit. Islami nuk mund tė ketė tė njėjtin status si Krishterimi nė hapėsirėn shqiptare se ėshtė fe e sjellė nga pushtuesi. Sot Islami bojkotohet nga pjesa mė e madhe e shqiptarėve paraardhėsit e tė cilėve u kthyen dhunshėm dikur nė fenė islame, dhe mbijeton vetėm falė njė pakice aktive, militante.

Ne shqiptarėt duhet tė ndahemi me Islamin me anė tė njė referendumi mbarėkombėtar, ku njerėzit duhet tė pyeten pėr ndalimin e tij. Ky referendum duhet tė bėhet me votim tė hapur, si njė rast i veēantė, se kur osmanėt e pushtuan Shqipėrinė dhe e imponuan Islamin nuk u dhanė njerėzve lirinė e shprehjes.

Ēdo njeriu qė do tė deklarohet si musliman duhet t’ i hiqet shtetėsia e Republikės sė Shqipėrisė, eventualisht e Kosovės dhe tė marrė statusin e emigrantit, duke u quajtur emigrant arab.

Derisa nė Shqipėri dhe Kosovė ka njė komunitet tė sajuar egjiptian, le tė ketė dhe njė komunitet emigrantėsh arabė. Me kėtė rast zgjidhet edhe statusi i egjiptianėve dhe romėve, njė pjesė e madhe e tė cilėve mbushin sheshet gjatė faljes sė Bajramit pėr tė pėrfituar nga xhamitė miell, vaj dhe sheqer.

Unė jam i sigurt se nė Republikėn e Shqipėrisė Islami do tė marrė 2% tė votave. Nuk mund ta them sa do tė marrė nė Kosovė dhe nė pjesėn shqiptare tė Maqedonisė. Unė kam bindjen se nė Kosovė Islami nuk do tė fitojė nė njė referendum. Nėse fiton nė pjesėn shqiptare tė Maqedonisė atėherė kėta njerėz le tė shkojnė nė dreq, le tė shkojnė tek guri i zi i Mekės, se nuk kanė ēka i duhen kombit shqiptar. Pėr mua ata ėshtė njėlloj sikur tė jenė nė Arabi.

Shqiptarėt mund tė besojnė tek Zoti pa pasur nevojė pėr kėtė surrogat-fe tė shkretėtirave, ēka ėshtė Islami. Islami shqiptarėve nuk u ka sjellė veēse tė kėqija, dhe tė kėqija mė tė mėdha do t’ u sjellė edhe nė tė ardhmen.

Islami nuk i lidh shqiptarėt me Zotin, por me idhujtari antike tė shkretėtirave.
Ne shqiptarėt jemi njė komb i vogėl dhe si i tillė ne duhet tė ecim me shembuj, me modele. Ne kemi afėr serbėt, tė cilėt e kanė kombėtarizuar fenė dhe janė mė mirė se ne.

Edhe ne shqiptarėt kemi nevojė pėr fe qė flasin shqip, tė cilat pse jo kanė edhe shenjtorė shqiptarė. Kėshtu feja do tė bėhet konstituentė e nacionit (kombit). Parakushti pėr kėtė ėshtė deislamizimi i shqiptarėve, i cili do tė sjellė qė kombi shqiptar tė ēlirohet edhe nga kulte tė tjera tė huaja siē ėshtė Krishterimi Ortodoks Grek, i cili u ka imponuar shqiptarėve si shenjtorė oficerė tė zbulimit tė Rusisė, si Kozma Etolioti, i shpallur si Shėn Kozmai, apo sundimtarė dhe pushtues serbė tė trojeve shqiptare, si Jovan Vladimiri, kulti i tė cilit mbahet nga Kisha Ortodokse e uzurpuar e Shqipėrisė, nė mes tė Shqipėrisė, nė Elbasan.

Nėse do tė bėhet deislamizimi i shqiptarėve, do tė jetė shumė e lehtė qė tė
dehelenizohet dhe tė deserbizohet Krishterimi shqiptar, duke u shpallur shenjtorė nė vend tė Kozmait dhe Jovan Vladimirit, pishtarė tė Shqiptarizmės si Papa Kristo Negovani, Fan Noli etj.

Nė hapėsirėn shqiptare nė dy anėt e kufirit ka njė pakicė aktive islamike, e cila bėn gjithēka qė t’ u japė trojeve shqiptare profil islamik. Kėta, derisa qarkullojnė dhe pėrhapin me zell literaturė ku thuhen gjithė tė zezat pėr Krishterimin, reagojnė me nervozizėm kur vihet nė diskutim feja e tyre.

Kėta duan tė imponojnė nė debatin shqiptar Sheriatin, gjoja nė emėr tė tolerancės fetare dhe tė ndalojnė kritikėn pėr Islamin. Por nuk mund tė ndalohet kritika pėr njė fe libri i sė cilės, Kurani, ka ardhur nė Shqipėri nė majė tė jataganit osman. Kėta janė versioni islamik i stalinistėve. Ylli i kuq dhe Guri i zi takohen si simbole tė sė keqes. Ne nuk mund tė lejojmė qė fati i kombit shqiptar tė rrijė edhe mė tej i ndryrė si nė njė magji tė zezė tek Guri i zi nė Mekė.

Bashkimi Europian ka deklaruar se zgjerimi i tij nė Ballkan do tė pezullohet pėr tė rifilluar pas vitit 2020, duke u bėrė njė pėrjashtim vetėm pėr Kroacinė. Kjo do tė thotė se Bashkimi Europian do tė lerė jashtė derės sė tij vetėm pesė (gjashtė) vende, me popullsi konsistente muslimane, tė cilėt janė Serbia, Bosnjė-Herzegovina, Shqipėria, Maqedonia, Kosova dhe Mali i Zi.

Serbia ėshtė vend i krishterė me njė minoritet musliman, por derisa nuk e njeh pavarėsinė e Kosovės dhe e quan kėtė pjesė tė territorit tė saj, atėherė vetėdeklarohet vend me njė popullsi tė madhe muslimane.

Nė tė vėrtetė ekziston njė lidhje e qartė mes qėndrimit tė Bashkimit Europian kundėr anėtarėsimit tė Turqisė nė BE, dhe qėndrimit kundėr anėtarėsimit nė BE tė vendeve ballkanase ku ka popullsi konsistente muslimane, tė krijuar nė kohėn e pushtimit osman.

Pezullimi i zgjerimit tė Bashkimit Europian nė Ballkan deri nė njė datė tė pacaktuar pas vitit 2020, kur nuk ka asnjė garanci se pas vitit 2020 do tė rifillojė zgjerimi i Bashkimit Europian nė Ballkan, pritet qė tė ketė njė efekt tė madh nė vendet qė mbeten jashtė.

Ato do ta pėrjetojnė kėtė sikur u bėhet pėr shkak tė muslimanėve, tė cilėt u kanė zėnė derėn. Kjo do tė bėjė qė shoqėritė e kėtyre vendeve tė radikalizohen dhe tė ndėrmarrin veprime pėr t’ u ēliruar nga muslimanėt e tyre. Kjo do tė ndodhė edhe nė Shqipėri, ku pjesa e krishterė e popullsisė do tė fajėsojė edhe mė fort pjesėn muslimane pėr mbetjen e vendit jashtė Bashkimit Europian. Kėshtu Islami kėrcėnon kohezionin nacional shqiptar.

Vendet e fqinje tė krishtere tė mbetura jashtė Bashkimit Europian, duke e kuptuar shkakun e refuzimit, do ta pėrdorin atė pėr tė pastruar territorin e tyre dhe territorin shqiptar qė pretendojnė nga kėto mbetje osmane, ēka ata i quajnė muslimanėt.

Kombi shqiptar me profil islamik ėshtė ai ēka u duhet serbėve e grekėve qė nė njė situatė tė favorshme ta palestinizojnė hapėsirėn shqiptare, duke e bėrė Shqipėrinė si Bregun Perėndimor, dhe Kosovėn si Gazėn, ku do tė futin ushtritė pėr tė luftuar kinse terrorizmin islamik.

Pėr njė pakicė shqiptarėsh qė besojnė tek Islami kjo nuk ka rėndėsi, se ata nė fillim e quajnė veten muslimanė, pastaj edhe shqiptarė. Pėr ta atdheu i vėrtetė ėshtė Arabia, ndėrsa nė Europė e shohin veten si “kolona e pestė” e Islamit, si pararoja e tij. Islamikėt nuk e fshehin kėnaqėsinė qė Shqipėria po mbetet jashtė Bashkimit Europian.

Islami i ka shpallur luftė kombit shqiptar, duke synuar qė ta mbajė tė ndarė nga Perėndimi. Nė kėtė luftė xhamitė janė fortesat e ushtrisė armike, minaret janė tytat e topave tė ushtrisė armike, islamikėt praktikantė janė ushtarėt armiq.

Strategjia ėshtė qė hapėsira shqiptare tė shfaqet me njė profil islamik, nė shpėrpjestim me numrin e muslimanėve praktikantė. Prandaj altoparlantėt e minareve ulėrinė arabisht, sikur kumtojnė triumfin islamik nė kėtė luftė.

Ose kombi shqiptar do tė ndahet nga Islami, duke u vetėdeislamizuar, ose Islami do ta mbysė kombin shqiptar.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ticle&id=28207
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2010, 23:30   4
Citim:
Njė formulė pėr matjen e shkallės sė rrezikut tė terrorizmit islamik nė Shqipėri dhe Kosovė
Kastriot Myftaraj

Siguria e njė vendi varet nga raporti i forcave nė njė peshore, nė tė dy anėt e sė cilės janė dy grupe tė shoqėrisė. Njėri grup janė forcat e sigurisė sė kėtij vendi, ushtria, policia, shėrbimi inteligjent. Grupi tjetėr janė ata njerėz nė shoqėri tė cilėt, pėr nga bindjet qė kanė pėrbėjnė njė forcė potenciale, e cila mund tė ndėrmarrė veprime tė armatosura pėr pėrmbysjen me dhunė tė rendit kushtetues dhe marrjen e mbajtjen e pushtetit me forcė.

Logjika tė thotė se siguria e njė vendi fillon tė kėrcėnohet seriozisht kur grupi i dytė, ai qė ėshtė i prirur pėr veprime tė dhunshme, fillon e i afrohet numerikisht grupit tė parė, pra forcave tė sigurisė. Kjo ėshtė shkalla e parė e rrezikut. Shkalla e dytė ėshtė kur tė dy grupet barazohen numerikisht, ose gjenden nė njė raport tė pėrafėrt. Shkalla e tretė e rrezikut ėshtė kur grupi i prirur pėr veprime tė dhunshme, e kapėrcen numerikisht tė parin, atė tė forcave tė sigurisė. Mė tutje rreziku mund tė ketė edhe shkallė tė tjera, si atė tė katėrt, kur grupi i dytė e kapėrcen dyfish tė parin, shkallėn e pestė, kur grupi i dytė e kapėrcen trefish tė parin e kėshtu me radhė.

Si paraqitet gjendja nga pikėpamja e kėsaj analize, sa i pėrket rrezikut tė terrorizmit islamik nė Shqipėri dhe nė Kosovė?

Nė Shqipėri sot forcat e sigurisė pėrben nga Ushtria, Policia e Shtetit, Garda e Republikės dhe SHISH. Me reformat e fundit Ushtria, e cila prej kėtij viti ėshtė vetėm profesioniste, nė letėr ėshtė pėrcaktuar tė ketė 13 500 veta. Nga ushtarakėt profesionistė, 3100 janė oficerė, 3800 janė nėnoficerė, ndėrsa 4500 janė ushtarė profesionistė. Numri i oficerėve dhe nėnoficerėve ėshtė plotėsuar, ndėrsa numri i ushtarėve profesionistė ėshtė parashikuar qė tė arrijė nė 4 200 veta nė 2011.

Kėshtu qė efektivi i pėrgjithshėm ushtarak do tė arrijė nė 11 400 veta. Policia e Shtetit ka njė efektiv prej 9700 vetash. Garda e Republikės ka njė efektiv prej 1000 vetash. SHISH ka 800 veta. Kėshtu, forcat e sigurisė sė Shqipėrisė, gjithsej i kanė 23 000 veta.

Nė anėn tjetėr tė peshores sė sigurisė, pėrballė tyre gjenden rreth 10 000 njerėz me bindje militante islamike, tė cilėt janė nė moshė aktive. Kėtu fjalėn nuk e kam pėr tė gjithė besimtarėt muslimanė, por pėr ata qė kanė prirje pėr t’ u pėrfshirė nė njė lėvizje tė armatosur islamike nė Shqipėri.

Unė kam arritur tek pėrfundimi se nė Shqipėri ka rreth 10 000 njerėz me bindje prej radikalėsh islamikė, nga shumė tė dhėna, tė llojeve tė ndryshme, qė nuk ėshtė vendi tė diskutohen kėtu. Nga pikėpamja e formulės qė propozova nė fillim tė kėtij shkrimi, nė pamje tė parė duket se nuk ka arsye pėr t’ u shqetėsuar shumė. Grupi radikal islamik ėshtė sa 43% e numrit tė forcave tė sigurisė sė vendit.


Por, nė njė pikėpamje mė tė thelluar, e cila ėshtė dhe mė e sakta, mund tė thuhet se ajo qė ka vėrtet rėndėsi ėshtė raporti numerik mes pjesės operative tė forcave tė sigurisė sė njė vendi, pra asaj qė ėshtė e aftė tė angazhohet drejtpėrdrejt nė veprime luftarake, nga njėra anė, dhe grupit tė radikalėve me prirje tė dhunshme, nė anėn tjetėr.

Ky dallim vlen vetėm pėr grupin e parė, atė tė forcave tė sigurisė, ku njė pjesė e madhe e personelit pėrbėhet nga punonjės tė logjistikės, tė cilėt nuk duhen llogaritur nė veprime luftarake. Sa i pėrket grupit tjetėr, atij tė radikalėve tė dhunshėm, nuk ka pėrjashtime tė kėtij lloji. Nga 23 000 pjesėtarėt e forcave tė sigurisė sė Shqipėri, jo mė tepėr se gjysma duhen llogaritur si forcė operative, e aftė pėr tė ndėrmarrė veprime konsistente, nė rastin e njė konflikti tė armatosur me njė grup masiv nė shoqėrinė shqiptare.

Nga kjo pikėpamje, duket se jemi pranė arritjes sė njė ekuilibri force mes dy grupeve, atij tė forcave tė sigurisė, dhe atij tė radikalėve islamikė.

Numri sigurisht qė nuk pėrkthehet automatikisht nė forcė, se rėndėsi ka edhe armatimi, dhe forcat e sigurisė janė tė armatosura relativisht mirė, ndėrsa radikalėt islamikė do ta kenė tė vėshtirė qė tė sigurojnė armatimin e nevojshėm pėr tė sfiduar forcat e sigurisė. Ky pėrfundim vjen nga supozimi se radikalėt islamikė nė Shqipėri do tė mbėshteten me armė dhe para vetėm nga qendrat fundamentaliste nė botėn islame, tė cilat do ta kenė tė vėshtirė qė tė sjellin armė nė sasi tė madhe, nė Shqipėri.

Por njė lėvizje e armatosur islamike nė Shqipėri mund tė mbėshtetet edhe nga qendra jashtė botės islame. Ajo mund tė sponsorohet nga vendet fqinje me Shqipėrinė, pavarėsisht se Shqipėria ėshtė anėtar i NATO.

A nuk u zbulua me rastin “Oēalan” ajo qė nė fakt dihej, se Greqia njė vend anėtar i Bashkimit Europian dhe NATO mbėshteste me para dhe armė lėvizjen terroriste kurde nė Turqi, njė vend anėtar i NATO?

Serbia dhe Greqia mund ta sponsorojnė njė lėvizje tė armatosur islamike nė Shqipėri, duke e furnizuar me armė dhe para, madje edhe pa e marrė vesh kėta tė fundit se kush po i ndihmon nė tė vėrtetė.

Serbia dhe Greqia kanė interes qė ta bėjnė kėtė gjė, se kėto vende nuk e kanė pranuar kurrė ekzistencėn e shtetit shqiptar, dhe njė lėvizje tė armatosur islamike nė Shqipėri do ta shikojnė si njė rasti tė mirė pėr tė pėrmbushur aspiratėn e tyre historike, pėr shpėrbėrjen e kėtij shteti.

Por sponsorimi i lėvizjes sė armatosur islamike nė Shqipėri mund tė bėhet edhe nga vende tė tjera europiane, tė cilat pėr interesa tė ndryshme, kanė dhėnė prova se zbatojnė skenare terroriste nė trojet shqiptare.

Njė shembull sesi edhe shėrbimet sekrete tė vendeve demokratike perėndimore instrumentalizohen pėr qėllime terroriste, e patėm nė Kosovė, ku nė nėntor 2008, ndodhi nė atentat terrorist me njė shpėrthim nė Zyrėn Civile Ndėrkombėtare. Me kėtė rast policia e Kosovės arrestoi tre gjermanė si autorė tė shpėrthimit, dhe deklaroi se pėr kėta persona kishte prova falė njė videoregjistrimi. Qeveria gjermane ushtroi presion tė madh dhe ata u liruan. Por u vėrtetua se pas shumė akteve terroriste nė Kosovė qendrojnė edhe shėrbimet sekrete perėndimore.

Shėrbimi sekret gjerman BND, nė kėtė kohė kur Gjermania dhe Rusia gjenden nė njė epokė afrimi tė madh falė interesave ekonomike tė pėrbashkėta, duket se ėshtė instrumentalizuar nga ndonjė zyrtar gjerman i cili ka marrė para nga lobistėt rusė nė Berlin. Dikush mund tė thotė se kėtu nuk ka faj qeveria gjermane. Por e rėndėsishme ėshtė ajo qė ndodh, dhe ajo qė ndodhi ėshtė njė akt terrorist.

Qeveria gjermane dhe institucionet e tjera tė shtetit gjerman, nė vend qė ta hetonin ngjarjen dhe pėrgjegjėsit, e mbyllėn atė, ēka ėshtė shumė kompromentuese.

Nėse tash mund tė flitet pėr rrezik tė shkallės sė parė dhe tė dytė, tė terrorizmit islamik nė Shqipėri, sipas formulės qė ofroj unė, nė tė ardhmen e afėrt ėshtė e sigurt se ky rrezik do tė rritesh duke kapėrcyer shkallėt. Kjo pėr njė arsye tė thjeshtė, demografike. Radikalėt islamikė nė Shqipėri janė njė grup i shoqėrisė qė martohen nė moshė tė re dhe lindin shumė fėmijė. Familjet e tyre nuk e praktikojnė abortin. Fėmijėt e tyre ata i edukojnė me bindje fundamentaliste islamike.

Kėshtu qė, nė 3-5 vitet e ardhshme duhet pritur dyfishimi dhe trefishimi nė numėr i grupit aktiv islamik tė rrezikshėm pėr sigurinė e vendit, derisa njė pjesė e madhe e fėmijėve tė tyre do tė arrijnė nė moshė aktive pėr veprime tė dhunshme, shkurt kur mund tė jenė moxhahidinė. Duke llogaritur rritjen demografike tė kėtij grupi shoqėror, duhet pritur qė ai brenda dhjetė viteve tė ardhshme tė tre-katėr fishohet.

Kėshtu, brenda disa viteve ky grup shoqėror do tė kapėrcejė nė numėr forcat e sigurisė sė vendit, si nė shifėr absolute, ashtu dhe nė shifrėn e pjesės operative tė tyre. Brenda dhjetė vitesh kjo epėrsi do tė bėhet dėrmuese.

Nė ēdo shoqėri, kur njė grup militant dhe i margjinalizuar shikon se ka epėrsi numerike ndaj pjesės aktive tė shoqėrisė, ai joshet tė pėrdorė forcėn pėr tė marrė nėn kontroll shoqėrinė.

Dhe kur ky grup shikon se ka mbėshtetje nga jashtė, ai nuk ka mė dilemė, e vepron sipas shprehjes sė famshme tė Churchill: Give us the tools and we will do the job!

Shkurt, beteja me radikalizmin islamik nė Shqipėri ėshtė e paevitueshme. Ēėshtja ėshtė nėse ajo do tė bėhet sot, kur ende raporti i forcave ėshtė i tillė qė beteja mund tė fitohet, apo nesėr kur pėrmbysja e raportit tė forcave do ta bėjė tė pashpresė betejėn.

Shkurt ėshtė e nevojshme njė luftė preventive kundėr radikalizmit islamik nė Shqipėri, njė luftė e ngjashme me ato qė zhvillon Izraeli nė Gaza, Bregun Perėndimor dhe Liban. Mėnyra mė efikase pėr zhvillimin e kėsaj lufte ėshtė nxjerrja jashtė ligjit e fesė islame nė Shqipėri dhe mbyllja e tė gjitha objekteve tė saj tė kultit.


Bashkėsia Islame e Shqipėrisė, siē quhet tash Komuniteti Musliman, mund tė thotė se nuk ėshtė fajtore pėr atė se ka radikalė islamikė nė Shqipėri, por ėshtė ekzistenca e fesė islame dhe e objekteve tė saj tė kultit nė Shqipėri, qė ka siguruar logjistikėn e radikalizmit islamik nė Shqipėri. Pra, jo tė gjithė muslimanėt shqiptarė (me muslimanė kėtu kuptoj praktikanėt) janė terroristė potencialė, por tė gjithė terroristėt nesėr do tė jenė muslimanė. Logjika e luftės preventive tė ēon kėtu.

Nė Kosovė gjendja paraqitet edhe mė keq. Forcat e sigurisė sė Kosovės (nė tėrėsi) pėrbėhen nga Forca e Sigurisė e Kosovės (ushtria), e cila ka 2500 veta nė trupė, ku pėrbėrja ėshtė shumėetnike, me njė pėrfaqėsim tė shpėrpjestuar tė minoriteteteve, nė dobi tė kėtyre tė fundit.

Shėrbimi Policor i Kosovės ka rreth 9000 veta, ku pėrbėrja ėshtė shumėetnike, me njė pėrfaqėsim tė shpėrpjestuar tė minoriteteteve, nė dobi tė kėtyre tė fundit. Kėshtu, forcat e sigurisė vendore tė Kosovės pėrbėhen nga rreth 12 mijė veta.

Forcat ndėrkombėtare tė sigurisė nė Kosovė, pritet qė tė zvogėlohen nė numėr, duke zbritur KFOR nga 9700 veta sa ka sot, nė 4000 veta nė 2011. Pėrveē tyre, nė kuadėr tė EULEX ka 1400 policė ndėrkombėtarė. Kėshtu qė gjithsej nė Kosovė, nė 2011 do tė ketė 5400 veta nė kuadėr tė forcave ndėrkombėtare tė sigurisė. Gjithsej, forcat e sigurisė vendore dhe
ndėrkombėtare do tė kenė 17 mijė veta.

Pėrballė tyre qėndrojnė rreth 30 000 radikalė islamikė. Kjo do tė thotė se nė Kosovė qė tash balanca e forcės anon kah radikalėt islamikė.

Nėse nė Kosovė do tė fillojė njė lėvizje e armatosur islamike, forcat e sigurisė, si vendore dhe ndėrkombėtare, do tė relativizohen shumė, pėr dy shkaqe. Mes forcave tė sigurisė vendore tė Kosovės, nuk mund tė mos ketė njė numėr njerėzish me bindje prej radikalėsh islamikė. Nė anėn tjetėr, pjesa mė e madhe e ushtarėve tė KFOR dhe tė policisė sė EULEX janė nga vende tė cilėt nuk kanė asnjė dėshirė tė pėrzihen nė veprime ushtarake kundėr njė lėvizjeje tė armatosur islamike. Nė kėtė rast pjesa mė e madhe e vendeve qė kanė kontigjente ushtarako-policore nė kuadėr tė KFOR dhe EULEX do t’ i tėrheqin ato.

Logjika tė thotė se nėse fillon njė lėvizje e armatosur islamike nė njėrin vend, nė Shqipėri apo Kosovė, ajo do tė pėrhapet edhe nė vendin tjetėr. Nė Shqipėri dhe nė Kosovė do tė vijnė tė tėrhequr si nga njė magnet moxhahidinė nga vendet islamike, tė cilėt Greqia, Serbia dhe Maqedonia, do t’ i ndihmojnė tė hynė nė Shqipėri dhe Kosovė. Kjo do ta pėrmbysė pėrfundimisht balancėn e forcės nė favor tė lėvizjes sė armatosur islamike.

Tirana dhe Prishtina do tė bien si dikur Kabuli nė dorė tė talebanėve. Serbia dhe Greqia do tė inskenojnė disa atentate terroriste islamike nė territorin e tyre, ashtu qė Serbia tė mund tė ndėrhyjė ushtarakisht nė Kosovė, por edhe nė Shqipėri, ndėrsa Greqia nė Shqipėri.

Edhe Maqedonia nuk do tė mbetet pas dhe do tė ndėrmarrė veprime ushtarake kundėr shqiptarėve tė atjeshėm, madje do tė ndėrhyjė ushtarakisht edhe nė Shqipėri, duke krijuar njė vijė tė mbrojtjes strategjike.

Kėshtu do tė krijohet njė situatė ku do tė bėhet spastrim masiv etnik i shqiptarėve muslimanė (atyre qė quhen tė tillė thjesht se dikur, nė kohėn e pushtimit osman, tė parėt e tyre u detyruan me dhunė tė kthejnė fenė) nga Shqipėria, Kosova, Maqedonia. Europa, e cila ėshtė gjithmonė e mė e shqetėsuar pėr rritjen e emigracionit nga vendet islamike, nuk do t’ i pranojė ata, kėshtu qė do tė pėrfundojnė nė Turqi, e cila ka interes t’ i vendosė nė zonat e banuara nga kurdėt.

Hapėsira shqiptare e mbetur bosh do tė ndahet mes Serbisė, Greqisė dhe Maqedonisė. Ajo qė nuk u bė dot nė 1912-1913, do tė ndodhė diēka mė tepėr se 100 vjet mė pas.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ticle&id=28314
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.6.2010, 23:31   5
Citim:
Komuniteti Mysliman padit gazetarin Kastriot Myftaraj nė Prokurori pėr thirrje pėr urrejtje

Komuniteti Mysliman i Shqipėrisė, ka bėrė njė kallėzim penal nė Prokurorinė e Rrethit Gjyqėsor Tiranė ndaj gazetarit Kastriot Myftaraj.

Nė ngarkim tė gazetarit nga ana e KMSH janė ngritur akuzat e nxitjes sė urrejtjes ose grindjeve ndėrmjet kombėsive, racave dhe feve neni 265, thirrje pėr urrejtje nacionale neni 266, si dhe pėrhapje e informatave tė rreme qė ngjallin panik neni 267 i Kodit Procedurės Penale si dhe ne nenin 1/b tė Kodit Penal.

KMSH i ėshtė drejtuar Prokurorisė sė Rrethit Tiranė me cilėsinė e institucionit mė tė lartė tė pėrfaqėsimit tė myslimanėve nė Shqipėri, i cili ka qellim fetar e bamirės dhe nėpėrmjet besimit islam, tė mbrojė dinjitetin, tė drejtat dhe interesat e myslimaneve, tė rrisė e zhvillojė ndjenjėn e dashurisė e tė besnikėrisė ndaj fesė dhe atdheut, si dhe tė ruajė e forcojė dialogun mes Komuniteteve Fetare Tradicionale nė vendin tonė.

“Z. Kastriot Myftaraj ka konsumuar veprat penale tė mėsipėrme tė parashikuar nga Kodi Penal, nėpėrmjet shkrimeve te tij tė botuara nė Gazetėn e pėrditshme “SOT” tė datave 27 maj 2010 dhe 28 maj 2010 me titujt: “Ylli i kuq i Moskės dhe Guri i zi i Mekės” dhe “Njė formulė pėr matjen e shkallės sė rrezikut tė terrorizmit islamik nė Shqipėri dhe Kosovė”. Me anė tė kėtyre dy artikujve, z. Kastriot Myftaraj ka nxitur urrejtjen dhe grindjen fetare ndėrmjet popullsisė shqiptare duke pėrhapur dhe botuar shkrimet e tij, gjė e cila vėrtetohet nė shkrimin e tij”, thuhet nė njoftimin pėr shtyp tė Komunitetit Mysliman tė Shqipėrisė.

KMSH e argumenton kėtė padinė duke cituar pjesė nga shkrimet e gazetarit Kastriot Myftaraj, ku sipas kėtij komuniteti ato ngjallin panik dhe pasiguri.

Gjithashtu sipas KMSH gazetari nė shkrimet e tij bėnė thirrje pėr urrejtje kundėr pjesėve tė popullsisė qė besojnė nė fenė myslimane, duke i fyer ata. Kjo pai penale ėshtė firmosur nga vetė kryetari i KMSH, Haxhi Muēa.


Kallėzimi penal
Nė pėrputhje me Statutin, Aktin e Themelimit dhe Rregulloren e Brendshme tė Komunitetit Mysliman tė Shqipėrisė, si dhe pas miratimit tė Kryesisė sė Komunitetit Mysliman tė Shqipėrisė, paraqesim sot pranė Institucionit Tuaj, Kallėzimin Penal ndaj gazetarit tė Gazetės se pėrditshme “SOT”, z. Kastriot Myftaraj, pėr veprat penale tė Parashikuar nga neni 265 “Nxitja e urrejtjes ose grindjeve ndėrmjet kombėsive, racave dhe feve”, neni 266 “Thirrja pėr urrejtje nacionale”, neni 267 “Pėrhapja e informatave tė rreme qė ngjallin panik”, te Kodit Penal te Republikės sė Shqipėrisė”.

Me anė tė shkrimeve te tij, z. Kastriot Myftaraj pėrhap informata tė rreme, me qėllim qė tė ngjallė njė gjendje pasigurie dhe paniku tek njerėzit, gjė e cila vėrtetohet nė shkrimin e tij. Z. Kastriot Myftaraj ne shkrimet e tij shkon mė tej, duke pasur si qėllim vėnien nė rrezik tė paqes publike, si dhe duke bėrė thirrje pėr urrejtje kundėr pjesėve tė popullsisė qė besojnė nė fenė myslimane, duke i fyer ose shpifur pėr to dhe pėrfaqėsuesit e tyre, duke kėrkuar pėrdorimin e dhunės ose tė veprimeve arbitrare kundėr tyre.

Fakti qė brenda ditėve tė njėpasnjėshme, autori z. Kastriot Myftaraj ka shkruar artikuj qė sulmojnė besimtarėt myslimanė, pėrfaqėsuesit e Komunitetit tė tyre dhe simbolet e fesė islame, tregon pėr njė fushatė shpifėse-denigruese-kriminale-urrejtjenxitėse, e cila bie ndesh me legjislacionin penal nė fuqi nė Republikėn e Shqipėrisė.

Kastriot Myftaraj: Kallėzimi penal, akti i pastėr i Xhihadit global

Kallėzimi penal i tė ashtuquajturit Komunitet Mysliman Shqiptar nė adresėn time ėshtė njė akt i pastėr i Xhihadit global, nė sintoni kurioze me platformėn e Al-Kaedas.

Derisa i ashtuquajturi Komunitet Mysliman Shqiptar ekziston dhe vepron nė njė vend evropian dhe jo nė njė vend ku ėshtė nė fuqi Sheriati, ai ka detyrimin qė tė veprojė sipas konceptit evropian tė lirisė sė shprehjes. Ky koncept ėshtė sanksionuar me ēėshtjen e karikaturave tė bėra ndaj tė ashtuquajturit profet, ish-tregtarit arab Muhamet, tė cilat u publikuan edhe nė vende tė tjera evropiane.

Me kėtė rast u sanksionua se shprehja e opinioneve nuk pėrbėn bazė pėr penalizim juridik. Nėse i ashtuquajturi Komunitet Mysliman Shqiptar, mendon ndryshe, Prokuroria nuk mund tė mendojė dhe veprojė ndryshe, pėrveēse nė rastin kur dikush atje ka marrė para me burim nga Al-Kaeda.

Ēdo tentativė pėr tė vėnė nė lėvizje kėtė ēėshtje nga Prokuroria do tė konsiderohet akt i pastėr terrorist dhe ēdo individ qė do tė firmosė qoftė edhe njė akt tė vetėm pėr penalizmin e personit tim, ose ēdo akt nga i cili vuan pasoja familje ime, do tė konsiderohet jo sikur ka vepruar nė zbatim tė detyrės shtetėrore, por si bandit, i cili duhet tė marrė parasysh pasoja adekuate.

Unė shumė shpejt do tė ndėrmarr dy lėvizje juridike nė adresė tė Komunitetit Mysliman Shqiptar, nė Gjykatėn Kushtetuese, dhe nė Prokurori, tė bazuara nė dokumente, duke kėrkuar nxjerrjen jashtė ligjit tė tij nė Shqipėri.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ticle&id=28492
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.6.2010, 23:31   6
Citim:
Letėr e hapur kryetarit tė Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, haxhi doktor Selim Muēa
Kastriot Myftaraj

Kallzimi penal qė ju keni bėrė ndaj personit tim nė Prokurorinė e Rrethit Gjyqėsor Tiranė, nė 31 maj 2010, ka disa pasoja.

Pasoja e parė vjen nga fakti qė prej artikullit tim “Ylli i kuq i Moskės dhe Guri i zi i Mekės” nė tė cilin ju pretendoni se unė kam konsumuar dy veprat penale pėr tė cilat mė akuzoni, ju nuk keni pėrfshirė asgjė nga pjesa kryesore e artikullit, ajo ku unė, duke folur pėr Gurin e zi tė Mekės, shpjegoj se pėrse Islami ėshtė idhujtari dhe i ashtuquajturi profet Muhamet ishte njė idhujtar i rėndomtė.

Arsyeja pėr tė cilėn ju keni vepruar kėshtu ėshtė e qartė. Ju e kuptonit se nėse bėnit kėtė gjė, gjyqi ndaj meje do tė shndėrrohej nė gjyq ndaj Islamit dhe Muhametit. Ju e dinit se unė do tė vija nė gjyq me fjalorin zyrtar nė gjuhės shqipe nė dorė, dhe do tė lexoja kuptimin e fjalės “idhujtari”, ēka i pėrshtatet krejtėsisht Gurit tė zi dhe Gjysmėhėnės.

Madje jo vetėm nė rastin e fjalorit tė gjuhės shqipe, por edhe tė ēdo fjalori nė botė. Kjo ėshtė arsyeja qė teologėt myslimanė hezitojnė qė t’ i pėrgjigjen pyetjes se ēka ėshtė definicioni i idhujtarisė sipas tyre.

Pasoja e dytė e kallzimit tuaj ėshtė se ju u vetėidentifikuat me kauzėn e grupimit tė radikalėve islamikė nė Shqipėri. Artikulli i dytė qė ju keni zgjedhur tė sillni si provė tė kryerjes nga ana ime tė veprave penale qė mė atribuoni ėshtė ai “Njė formulė pėr matjen e shkallės sė rrezikut tė terrorizmit islamik nė Shqipėri dhe nė Kosovė”.

Nė kėtė artikull unė shpreh shqetėsimin pėr rritjen nė tė ardhmen tė numrit tė radikalėve islamikė nė Shqipėri, dhe pėr mėnyrat qė duhen pėrdorur pėr ta evituar kėtė rrezik. Ekzistenca e kėtyre njerėzve nuk ėshtė njė fantazi e imja, se ata i shohim ēdo ditė nė rrugė, ata dallohen nga veshja dhe pamja.

Deri mė sot ishte pretenduar se Komuniteti Musliman i Shqipėrisė, ishte i distancuar nga kėta njerėz, edhe pse ata veprojnė nė xhamitė e administruara prej tij. Tashmė, me kėtė kallzim, vetė kryetari i Komunitetit Musliman shpallet si pėrfaqėsuesi i tyre.

Analiza qė i kam bėrė unė rrezikut tė terrorizmit islamik nė Shqipėri, duke kqyrur dinamikėn e grupit shoqėror, i cili ėshtė potencialisht bartės i tij, dhe formula tė cilėn unė kam krijuar pėr kėtė gjė, ėshtė nė logjikėn e njė libri tė botuar nė Shqipėri me sponsorimin e Ambasadės sė SHBA-ve.

Fjalėn e kam pėr librin e Robert D. Kaplan “Anarkia qė po troket”, ku thuhet:
“Realizmi i manifestuar nė kėtė libėr mund t’ u duket radikal bashkėsive letrare, akademike dhe gazetareske, por unė mund ta siguroj lexuesin qė ato pėrshtaten mė sė miri me analizat e ushtarakėve dhe tė shėrbimeve inteligjente ku pėrgjegjshmėria pėrqendrohet mė pak nė shpalosjet e njė idealizmi tė rremė dhe mė fort nė aftėsinė pėr tė pikasur vendet problematike qė mund tė pėrkeqėsohen nė tė ardhmen”. (Robert D. Kaplan: “Anarkia qė po troket”, Botim i AIIS- Instituti Shqiptar pėr Studime Ndėrkombėtare, Tiranė 2008, f. 17)
Ky libėr mban shėnimin:
“Botimi i kėtij libri u mundėsua me mbėshtetjen financiare tė Zyrės sė Marrėdhėnieve me Publikun tė Ambasadės Amerikane nė Tiranė. Pikėpamjet e shprehura nė kėtė libėr janė tė autorit”. (Robert D. Kaplan: “Anarkia qė po troket”, Botim i AIIS- Instituti Shqiptar pėr Studime Ndėrkombėtare, Tiranė 2008, f. 4)
Nė kallzimin penal qė mban firmėn tuaj, dhe qė ėshtė bėrė nė emėr tė Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, ju pėrdorni njė praktikė tė jurisprudencės sė vendeve ku nė fuqi ėshtė ligji kuranik.

Ju shkėpusni fraza nga paragrafe tė shkrimeve tė mia, duke i nxjerrė ato jashtė kontekstit. Ju veēoni konkluzionet e mia, duke i shkėputur ato nga argumentet e mia. Pėr tė gjitha rastet kur jeni e keni bėrė kėtė gjė, do tė kallzoheni penalisht pėr shpifje, dhe nxitje tė urrejtjes nacionale, se ju tentoni tė mė atribuoni mua gjėra qė nuk i kam thėnė kurrė.

Gjithashtu, ju tentoni qė tė nxisni urrejtjen e komuniteteve tė tjera fetare, ndaj njė pjesė tė madhe tė popullsisė, e cila nuk e ndjen veten tė tillė.

Unė nė shkrim e bėj tė qartė se me “muslimanė” nuk kuptoj tė gjithė ata shqiptarė paraardhėsit e tė cilėve u detyruan me dhunė qė tė ndryshojnė fenė, nė kohėn e pushtimit osman, se kėta nuk nė shumicėn absolute nuk janė ushtrues tė fesė islame, gjė qė ėshtė evidente. Unė vetė jam njėri prej tyre.

Unė me termin “musliman” dhe pėr mė tepėr musliman radikal kuptoj vetėm muslimanėt praktikantė, tė cilėt shfaqen tė arabizuar. Pėr kėtė keni pėrgjegjėsi edhe ju, derisa ēdo ditė nė tė gjithė Shqipėrinė, duke filluar qė nga qendra e Tiranės, ulėrijnė arabisht mijėra altoparlantė minaresh.

Tė gjitha frazat qė keni shkėputur ju nga artikujt e mi, i drejtohen kėtij grupimi.

Ėshtė e drejta ime qė t’ i urrej tė gjithė ata njerėz qė i pėrkasin njė grupimi shoqėror i cili sjell arabizimin e Shqipėrisė. Unė nuk hezitoj qė ta shpreh kėtė gjė. Unė nuk kam asnjė post zyrtar pra asnjė detyrim qė mė pengon ta shpreh kėtė gjė. Derisa Islami nė Shqipėri ėshtė fe e minareve qė ulėrijnė arabisht, atėherė ėshtė fe e urrejtjes ndaj shqiptarėve.

Pėr kėtė gjė ka edhe dokumente tė botuara nga Akademia e Shkencave e Shqipėrisė. Ata qė ngrenė volumin e altoparlantėve tė xhamive, sikur duan tė pėrsėrisin atė qė ka thėnė Sulltan Mehmeti II tek proklamata zyrtare turke pėr pushtimin e Krujės, nė 1478 pėr shqiptarėt:
“Ata qė mbetėn nga armiku, gratė dhe fėmijėt, i vunė nė prangat poshtėruese tė robėrimit dhe i lidhėn me zinxhirėt e mjerimit. Paskėtaj do tė fillojė shkatėrrimi i kishave, ndėrtimi i medreseve, ndalimi i kėmbanave dhe prishja e ligjeve. Brenda nė zemrat e tė pafeve, ku kishte bėrė vend pafesia dhe mėkati, paskėtaj do tė ēelė burbuqja e besimit nė njė zot tė vetėm”. (cituar sipas: “Lufta shqiptaro-turke nė shekullin XV”, burime osmane, Akademia e Shkencave, Instituti i Gjuhėsisė dhe Historisė, Tiranė 1968, f. 382)
Ju keni shkėputur konkluzionin nga argumentet nė rastin e thėnies sime se Islami ėshtė armik i kombit shqiptar, se ju nuk mund ta kundėrshtoni dot argumentin qė sjell unė.

Ju shkėpusni konkluzionet nga argumentet nė rastin e thėnies sime se pėrse duhet tė bėhet deislamizimi i kombit shqiptar me anė tė njė referendumi.

Ju e bėni kėtė se ju nuk jeni nė gjendje tė kundėrshtoni argumentet e mia.

Fakti qė Bashkimi Europian e ka bėrė tė qartė se nuk e pranon Turqinė pėr shkak tė fesė sė saj islame, na jep tė kuptojmė ne shqiptarėve se Islami na ndan nga Perėndimi.

Ju sillni si provė tė fajėsisė sime atė qė kam thėnė unė se Islami duhet tė nxirret jashtė ligjit nė Shqipėri. Po unė jo vetėm qė e them kėtė, por unė do tė avancoj duke iu drejtuar Gjykatės Kushtetuese tė Republikės sė Shqipėrisė me njė padi ku do tė kėrkoj ndalimin me ligj tė fesė islame dhe tė organizatės sė Komunitetit Musliman nė Shqipėri.

Feja islame vjen nė kundėrshtim me parimin kushtetues tė laicizmit, domethėnė tė ndarjes sė fesė nga shteti. Kjo pėr faktin se nė Kuran, i cili ėshtė libri bazė i fesė islame, mbi tė cilin vepron dhe komuniteti Musliman i Shqipėrisė nuk pėrcaktohet ndarja e fesė nga shteti, siē bėhet tek Ungjijtė e krishterė.

Ėshtė njė skandal kushtetues qė nė Kushtetutėn e Republikės sė Shqipėrisė nuk thuhet se Shqipėria ėshtė njė vend laik. Nė nenin 10 tė Kushtetutės thuhet vetėm se nė Shqipėri nuk ka fe zyrtare, ēka nuk ėshtė e njėjta gjė, si tė qenėt vend laik.

Gjithsesi, nėse Gjykata Kushtetuese e konsideron nenin 10, me tė gjashtė paragrafet e tij, sikur bart kuptimin e laicizmit, pėrsėri Islami dhe Komuniteti Musliman i Shqipėrisė janė nė kundėrshtim me Kushtetutėn.

Standardi europian i lirisė sė shprehjes ėshtė pėrcaktuar me rastin e karikaturave nė Danimarkė ndaj tė ashtuquajturit profet Muhamet, tė cilat u publikuan dhe nė vende tė tjera europiane, duke dėshtuar pėrpjekjet e islamikėve pėr ta penalizuar autorin e tyre.

Nė Shqipėri vlen i njėjti standard. Kush shkon me mendjen qė tė zbatojė Shariatin nė Shqipėri, do tė dėshtojė.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ticle&id=28527
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.6.2010, 23:31   7
Citim:
Kur lehja e qenit ndaj hėnės quhet fe
Kastriot Myftaraj

Nėse njė tufė qensh i lehin hėnės kjo ėshtė njė pamje ku besoj se kurrkush nuk gjen diēka spirituale, por qė gjithkujt i duket e shėmtuar. Nėse dikush do tė paraqitej nė Gjykatėn e Tiranės dhe do tė kėrkonte qė tė krijonte njė organizatė e cila do tė kishte sy synim qė tė promovonte dhe potenconte qenlehjen nė Shqipėri, duke ndėrtuar tempuj tė qenlehjes, nė tė cilat do tė viheshin megafonė ku do tė shumfishohej qenlehja, me siguri qė gjykata nuk do ta lejonte kėtė gjė. Edhe pse nismėtari do tė dilte me argumente qė kishin tė bėnin me tė drejtat e kafshėve, vėshtirė se gjykata do tė bindej.

E megjithatė qenlehja ėshtė fe legale nė Shqipėri, dhe nė krejt trojet shqiptare nė dy anėt e kufirit. Provat pėr kėtė gjė i keni pesė herė ditėn dhe natėn, kur nė tė gjitha qytetet dhe fshatrat e Shqipėrisė rreth dhjetė mijė megafonė tė vendosur nė 2000 minare lehin arabisht. Nė krejt hapėsirėn shqiptare nė dy anėt e kufirit, nė Republikėn e Shqipėrisė, nė Kosovė, pjesėn shqiptare tė Maqedonisė, Malin e Zi, Luginėn e Preshevės, janė rreth gjashtė mijė minare me 25 mijė megafonė, qė lehin arabisht. Se nuk mjaftohen me njė megafon nė ēdo minare, por vejnė sė paku katėr tė tillė, njė pėr ēdo anė tė horizontit. Madje nė shumė minare kam parė edhe megafonė njėri mbi tjetrin! Kjo megaulėrimė arabisht, pėr veshėt e shqiptarėve tė pamėsuar me kėtė gjuhė shkretėtirash, ngjan shumė me njė megalehje qeni. Kėshtu duket sikur 25 trilion qenėr lehin nė hapėsirėn shqiptare, nė dy anėt e kufirit, pesė herė ditėn dhe natėn. Megalehja teknologjike bėhet edhe mė e fortė natėn, kur del hėna, ēka duket nė pajtim me zakonet qenore, se dihet qė qentė i lehin hėnės. Madje, tė bėhet tė besosh se edhe Muhametit, i cili ėshtė nė origjinė tė kėtij rituali, nuk lejohet t’ i shfaqet fytyra, se ai ka qenė njė qen.

Pėrse u dashka qė kryerja e riteve islame nga besimtarėt tė pėrcillet me kėtė megalehje teknologjike nė arabisht? Arabishtja mund t’ u ngjajė e ėmbėl arabėve, kur e dėgjojnė nga megafonėt e minareve tė tyre, por nė Shqipėri dhe nė krejt trojet shqiptare, nė dy anėt e kufirit, ajo ngjan si njė lehje qeni, si njė qenlehje kozmike. Kjo megaqenlehje teknologjike tregon mė mirė se ēdo gjė se sa absurde ėshtė ekzistenca e Islamit nė Shqipėri. Se kėtė megaqenlehje teknologjike arabisht nuk e bėjnė njė grup radikalėsh islamikė. Jo, kjo megaqenlehje teknologjike ėshtė e organizuar nga institucionet legale tė Islamit nė hapėsirėn shqiptare, Bashkėsia Islame e Shqipėrisė (Komuniteti Musliman i Shqipėrisė), Bashkėsia Islame e Kosovės dhe Bashkėsia Islame e Maqedonisė. Megaqenlehja ngrihet nga minaret e xhamive qė janė nė administrim tė kėtyre institucioneve fetare. Kryetari i Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, Haxhi doktor Selim Muēa, madje ka doktoruar nė njė universitet nė Arabinė Saudite, me njė disertacion pėr atė se si mund tė mbulohet krejt hapėsira e Shqipėrisė nga megaqenlehja teknologjike nė arabisht. Domethėnė se sa duhet tė jetė fuqia dhe numri i megafonėve, nė varėsi tė distancės midis minareve tė xhamive.

Dhe haxhi doktor Selim Muēa arriti qė ta perfeksionojė megaqenlehjen arabisht, nė krahasim me paraardhėsin. Dy herė nė vit, nė Fitėr Bajram dhe Kurban Bajram, krerėt e shtetit, ambasadorėt e huaj dhe politikanėt e tjerė, shkojnė dhe e urojnė haxhi doktor Selim Muēėn, i cili ndihet shumė krenar pėr veprėn e tij tė megaqenlehjes teknologjike. Ambasadorėt e huaj perėndimorė, kuptohet qė kėtė gjė e bėjnė me ironi.

Nė Shqipėri, megaqenlehja teknologjike pėlqehet nga njė pakėsi njerėzish, tė cilėt janė muslimanė praktikantė. Pjesa mė e madhe e shqiptarėve, paraardhėsit e tė cilėve u kthyen me dhunė nė fenė islame, nė kohėn e pushtimit osman, as qė e ndjejnė veten muslimanė sot, dhe as qė e praktikojnė kėtė fe. Pėr ta kjo megalehje arabisht ėshtė njė gjė ndaj sė cilės jo vetėm qė nuk kanė asnjė apel shpirtėror, por qė i shqetėson, i acaron, i trondit. Madje unė kam bindjen se sa mė tepėr qė krerėt e fesė islame nė Shqipėri, por edhe nė Kosovė, e ndjejnė se zvogėlohet numri i ndjekėsve tė kėsaj feje, aq mė shumė e shkallėzojnė kėtė megalehje nė arabisht, si pėr tė kompensuar kėtė rrėnim tė fesė sė tyre. Kjo megalehje arabisht ka tė njėjtin funksion si mielli, sheqeri, vaji dhe ushqimet e tjera qė u shpėrndahen nga xhamitė njerėzve tė varfėr, kryesisht romė dhe egjiptianė, ashtu qė ata tė shėrbejnė si njė rent a crowd nė ditėt e faljes sė Bajramit nė shesh, para kamerave televizive. Kėshtu do tė krijohet njė pamje spektakolare qė do tė krijojė pėrshtypjen e rremė se ritet islame ndiqen masivisht nė Shqipėri, gjė qė nuk ėshtė e vėrtetė.

Unė ēdo ditė e mė tepėr po bindem se as qė ia vlen qė tė bėhet dallim tek muslimanėt praktikantė, ndėrmjet disave tė supozuar si tė moderuar, ndėr tė cilėt janė zyrtarėt e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, nė njėrėn anė, dhe radikalėve nė anėn tjetėr. Derisa megaqenlehjen arabisht e organizon dhe ekzekuton pikėrisht Komuniteti Musliman i Shqipėrisė, atėherė pėr mua edhe ai ėshtė e njėjta gjė si fundamentalistėt islamikė. Ēdo xhami nė Shqipėri, nga e cila ngrihet kjo qenlehje teknologjike arabisht pėr mua ėshtė njė tank i Xhihadit. Ēdo minare nga e cila lehet arabisht, pėr mua ėshtė njė top, raketė apo hoėitzer, i Xhihadit. Ēdo megafon minareje xhamije, nga i cili lehet arabisht, pėr mua ėshtė njė mitraloz i Xhihadit. Ēdo tingull i megaqenlehjes arabisht pėr mua ėshtė njė predhė e lėshuar nga armėt e Xhihadit, mbi kombin shqiptar, mbi dinjitetin dhe ardhmėrinė tonė.

Ēdo njeri pėr tė cilin ėshtė e shtrenjtė kjo megaqenlehje arabisht, pra muslimani praktikant, pėr mua nuk ėshtė shqiptar, ėshtė armiku tė cilin unė e urrej, dhe do ta luftoj. Derisa muslimani praktikant nuk bėn dot pa kėtė megaqenlehje arabisht, unė e urrej atė. Por unė do tė vazhdoj qė ta urrej muslimanin praktikant shqiptar edhe nėse ndalohet nga shteti kjo megaqenlehje nė arabisht. Se muslimani praktikant shqiptar do tė jetė i mėrzitur nga ky ndalim, dhe do tė mendojė dhe veprojė pėr ta rikthyer atė. Muslimani shqiptar, i cili ėshtė i rrezikshėm se adhuron kėtė megaqenlehje, do tė bėhet edhe mė i rrezikshėm kur t’ i mungojė ajo, se do tė bėjė gjithēka pėr ta rikthyer atė. Muslimanėt praktikantė shqiptarė, pėr tė cilėt ėshtė e shtrenjtė kjo megaqenlehje arabisht, janė Armata e Xhihadit. Ata sot nuk janė ngritur nė luftė vetėm se sot po ushtrojnė xhihadin demografik, domethėnė qė tė shtohen si grupim nė shoqėri, me anė tė lindshmėrisė sė lartė tė fėmijėve, tė cilėt i edukojnė si fundamentalistė.

Kjo megalehje teknologjike arabisht, me arrogancėn e saj, duhet tė na bėjė tė kuptojmė se ēka do tė bėjnė adhuruesit e saj nesėr, kur ata tė jenė njė grupim aq i madh, sa ta ndjejnė veten superiorė nė shoqėri si njė minorancė aktive. Se dihet qė lėvizjet radikale i bėjnė minorancat aktive. Nė tingujt e kėsaj megalehjeje teknologjike arabisht gjenden tė ndryra kumtet e nesėrme, pėr vrasjen me gurė tė femrave tė zbuluara, tė cilat nuk mbajnė ferexhe, pėr mbajtjen me detyrim tė veshjes dhe mjekrave islamike nga meshkujt, pėr futjen e Kuranit nė shkolla, pėr shtetin islamik, pėr gjykatat e Shariatit, e pėr tė tjera gjėra, qė do ta bėnin Shqipėrinė njė vend tė ngjashėm me Afganistanin kur e sundonin talebanėt.

Megalehja teknologjike arabisht ėshtė Hymni i Xhihadit, i cili ushton pesė herė ditėn nė Shqipėri dhe nė krejt trojet shqiptare. Unė e urrej fenė islame nė Shqipėri se ajo ėshtė e vetėidentifikuar me kėtė megaqenlehje nė arabisht. Por unė do ta urreja atė edhe nėse do tė ndalohej kjo megaqenlehje nė arabisht, sepse ajo do ta quante dhunim kėtė ndalim. Megalehjen teknologjike arabisht, nė Shqipėri e pėlqejnė dy kategori qėniesh tė gjalla, muslimanėt praktikantė dhe qentė. Nė kohėn qė fillon megalehja teknologjike arabisht, fillojnė lehin tė gjithė qentė nė rrezen e saj. E pėr shkak se haxhi doktor Selim Muēa, kryespecialisti i megalehjes arabisht, e ka projektuar atė nė mėnyrė tė tillė qė tė mbulohet krejt territori i Shqipėrisė, atėherė pėr pasojė fillojnė e lehin tė gjithė qentė e Shqipėrisė. Kjo pėrhapet mė gjerė nė Kosovė, pjesėn shqiptare tė Maqedonisė, Malin e Zi, Luginėn e Preshevės, e kėshtu pesė herė ditėn nė hapėsirėn shqiptare mbisundon njė kor i ēuditshėm arabo-qenor. Sipas Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė shteti shqiptar ka detyrim qė tė mbrojė interesat kombėtare tė shqiptarėve pėrtej kufijve. A mos ėshtė edhe kjo megalehje teknologjike arabisht njė “interes kombėtar”? Njė komb nė hapėsirėn e tė cilit megalehet pesė herė ditėn arabo-qenėrisht, nuk duhet tė presė qė ta shohin me respekt perėndimorėt.

A mund tė pranohet pesė herė nė ditė kjo megalehje arabisht, nė emėr tė tolerancės fetare? Tolerancė ndaj kujt, ndaj njerėzve, apo ndaj qenve. Nuk ka tolerancė fetare ndaj qenve. Por kjo megalehje arabisht pranohet megjithatė nė emėr tė tolerancės fetare. Kėshtu, i bie qė kur qeni i leh hėnės, tė quhet akt fetar.

Komuniteti Musliman i Shqipėrisė na fyen dhe na poshtėron tė gjithėve me kėtė megalehje arabisht. E pastaj kryetari i Komunitetit Musliman, haxhi doktor (nė megaqenlehje teknologjike), Selim Muēa, kryeshefi i Xhihadit teknologjik nė Shqipėri, ngrihet dhe bėn kallzim penal ndaj meje pėr nxitje tė urrejtjes ndaj fesė islame, thirrje pėr urrejtje nacionale, pėrhapje tė informative qė shkaktojnė pani!. Unė nuk kam hezitim qė tė deklaroj, nė media, prokurori, gjykatė, kudo, se, me vetėdije tė plotė dhe me gjithė fuqinė time intelektuale dhe shpirtėrore, do tė nxis urrejtjen mė tė thellė, armiqėsinė mė tė skajshme, ndaj bartėsve tė njė feje, e cila e bėn megalehjen teknologjike arabisht, vlerėn supreme tė saj. Unė nuk kam hezitim qė tė kėrkoj deislamizimin e Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve, ndalimin e Islamit me ligj, si feja e identifikuar me kėtė megalehje teknologjike arabisht. Unė do ta kėrkoja deislamizimin e shqiptarėve dhe ndalimin me ligj tė fesė islame, edhe nėse do tė ndalohej me ligj kjo megalehje teknologjike arabisht, se unė e di qė ata tė cilėt e organizojnė, e kryejnė dhe e adhurojnė kėtė megalehje teknologjike arabisht, do tė vuanin mungesėn e saj dhe do tė bėnin gjithēka qė ta rikthenin atė.

Ėshtė e njohur shprehja se “Qeni qė leh nuk kafshon”. Por megalehja teknologjike arabisht paralajmėron njė kafshim tė tmerrshėm pėr Shqipėrinė dhe krejt kombin shqiptar. Megalehja teknologjike arabisht tregon se Islami shqiptar ėshtė bėrė njė qen i tėrbuar dhe qentė e tėrbuar asgjėsohen. Megalehja teknologjike arabisht pesė herė ditėn, ka njė tė mirė se na kujton rrezikun pesė herė ditėn e natėn. Unė kėtė rrezik e kam paralajmėruar dhe do ta paralajmėroj.

Prandaj ta harrojė ēdo prokuror, gjykatės, se unė do t’ i nėnshtrohem njė hetimi, apo gjykimi tė iniciuar nga kryeshefi i megalehjes teknologjike arabisht nė Shqipėri, haxhi doktor Selim Muēa. Derisa Prokurorja e Pėrgjithshme, Ina Rama, e ka zyrėn tė rrethuar nga 10-15 megafonė tė tre minareve, tė cilėt gjenden nė njė distancė tė afėrt, tė cilėt pėrhapin me forcė megalehjen teknologjike arabisht, ėshtė qesharake qė tė merret nė konsideratė ēdo vendim i Prokurorisė tė drejtuar prej saj.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=28579
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.6.2010, 23:32   8
Citim:
Shqipėria Natyrale e mikut tim Koēo Danaj, ose ulu Muhamet tė bėjmė muhabet
Kastriot Myftaraj

Nė vitin 2003, Koēo Danaj, nė njė shkrim tė botuar nė gazetėn “Koha Jone” ironizonte me tė drejtė organizimin nė Tiranė tė Mėngjesit tė Lutjeve, sipas modelit amerikan.

Titulli i shkrimit ishte i gjetur: “Ulu Muhamet tė bėjmė muhabet!” Koēo Danaj tash gjendet nė krye tė njė lėvizjeje pėr Shqipėrinė Natyrale, domethėnė pėr bashkimin e trojeve shqiptare nė dy anėt e kufirit nė njė shtet tė vetėm nacional shqiptar.

Por Koēo Danaj e shikon Shqipėrinė Natyrale vetėm si njė ēėshtje aritmetike, kilometrash katrore. Shqipėria Natyrale pėr Koēo Danajn ėshtė hapėsira nacionale shqiptare, kufijtė e sė cilės nuk pėrkojnė me kufijtė e shtetit shqiptar, duke mbetur jashtė kufijve shtetėrorė njė pjesė e madhe e trojeve etnike shqiptare. Prandaj Koēo Danaj kėrkon edhe atė qė mund tė quhet Shqipėria Natyrale shtetėrore, domethėnė qė kufijtė e shtetit shqiptar tė pėrkojnė me kufijtė e hapėsirės nacionale shqiptare. Por Shqipėria Natyrale pėr Koēo Danajn ėshtė njė ēėshtje gjeografike dhe aritmetike, njė ēėshtje kilometrash katrore.

Por pėrmasa gjeografike, ėshtė vetėm njė prej atyre tė Shqipėrisė Natyrale. Njė tjetėr pėrmasė ėshtė ajo kulturore, dhe kėtu fjalėn “kulturė” e pėrdor nė sensin e identitetit, tė konstitucionit shpirtėror shqiptar. Ēdo nacion (komb), si njė bashkėsi ka atė qė Johan Gottfried Herder e quajti Volksgeist, domethėnė “Shpirti i nacionit”. Shqipėria Natyrale ėshtė edhe njė Shqipėri kulturore, madje kulturhistorike, nė sensin qė identiteti kulturor shqiptar ėshtė formėsuar historikisht.

Shqipėria natyrale nuk ėshtė coptuar vetėm gjeografikisht, por edhe kulturalisht. Shqipėria Natyrale u coptua kulturalisht, gjegjėsisht shpirtėrisht, me islamizimin e dhunshėm tė shqiptarėve gjatė pushtimit osman. Me pėrfundimin e pushtimit osman, Islami mbeti feja e njė minorance, ndėrsa pjesa mė e madhe e atyre paraardhėsit e tė cilėve qenė islamizuar, thjesht nuk e ndiqnin mė kėtė fe. Por kjo minorancė, me sponsorimin e vendeve arabe, bėri gjithēka qė t’ i jepte hapėsirės shqiptare nė dy anėt e kufirit njė profil tė lartė islamik, duke ndėrtuar sa mė shumė xhami, medrese, tyrbe etj.

Sa kohė qė nė Republikėn e Shqipėrisė, Kosovė, Maqedoninė Perėndimore, viset shqiptare tė Malit tė Zi dhe Luginėn e Preshevės, ekziston njė Islam i cili i ka dhėnė qėllimisht kėsaj hapėsire njė profil arab, tė flasėsh pėr Shqipėrinė Natyrale, si bashkim shtetėror i trojeve shqiptare, do tė thotė: Ulu Muhamet tė bėjmė muhabet! Muhabet kotnasikoti.

Se rindėrtimi i dimensionit kulturor tė Shqipėrisė Natyrale ėshtė parakushti pėr bashkimin shtetėror, gjeografik tė Shqipėrisė Natyrale. Rindėrtimi i dimensionit kulturor tė Shqipėrisė Natyrale ėshtė njė proces i vėshtirė dhe qė kėrkon kohė. Por ajo qė ėshtė immediate, duhet qė tė zhbėhet dėmtimi qė u bė nė dimensionin kulturor tė Shqipėrisė Natyrale, nė Shpirtin shqiptar.

Kjo mund tė bėhet lehtė dhe thjesht me deislamizimin e trojeve shqiptare nė dy anėt e kufirit. Me deislamizim kam parasysh mbylljen e xhamive dhe ndalimin e Islamit nė hapėsirėn shqiptare, me anė tė njė refendumi nacional. Islami shqiptar, duke marrė njė profil arab, me predikimet nė arabisht qė gjėmojnė nga megafonėt e minareve pesė herė nė ditė, ėshtė vetėidentifikaur me funamentalizmin islamik arab, dhe / ka shpallur vetvetes dėnimin historik tė asgjėsimit. Nuk mund tė shkohet deri tek Shqipėria Natyrale si realitet shtetėror, e aq mė pak tė ruhet e sigurohet ajo, pa u bėrė deislamizimi i nacionit shqiptar. Kjo pėr dy arsye:

E para, Shqipėria gjendet nė Europė, dhe Europa nuk mund tė pranojė qė mjedis Bashkimit Europian (anėtarėsohet ose jo Shqipėria nė Bashkimin Europian do tė gjendet nė mes tė territorit tė tij, pėr shkak tė zgjerimit tė Bashkimit) tė gjendet njė shtet ku nga bashkimi do tė rritet ndjeshėm pesha e muslimanėve praktikantė. Qenia nė tė njėjtin shtet e grupimeve tė muslimanėve praktikantė tė Republikės sė Shqipėrisė, Kosovės, pjesės shqiptare tė Maqedonisė etj., do tė krijojė njė grupim dinamik nė shoqėrinė shqiptare, qė do tė ndihet i fortė, pėr tė ndėrmarrė deri edhe veprime tė dhunshme pėr marrjen e pushtetit, nė shtetin e ri. Kėshtu do tė krijohej njė emirat nė mes tė Europės. SHBA-tė nuk mund tė mos e marrin fare parasysh mendimin e Europės, kur tė shkohet deri tek krijimi i shtetit tė bashkuar shqiptar.

Edhe sikur SHBA-tė ta krijojnė atė qė Danaj e quan Shqipėria Natyrale, pėrsėri SHBA-tė, pėr shkak tė kombinimeve tė reja gjeopolitike, nuk do tė mund ta mbrojnė shtetin e bashkuar shqiptar, nė situatat e rrezikshme qė do tė krijojė njė lėvizje radikale islamike nė Shqipėri. Nė dekadat e para tė shekullit XXI do tė ndryshojė thelbėsisht gjeopolitika globale.

Studiuesit amerikanė tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare, tė cilėt janė zėdhėnės tė qendrave tė cilat u shėrbejnė si think tanke institucioneve tė politikėbėrjes sė jashtme amerikane, e kanė paralajmėruar kėtė gjė. Kėta studiues i pėrcjellin publikut amerikan dhe atij global kumtet e esablishmetit strategjik amerikan, duke e pėrgatitur publikun pėr ndryshimin e skemave gjeopolitike globale. Njė kumt tė tillė dha Samuel Huntington, i cili nė librin “Pėrplasja e qytetėrimeve” paralajmėroi se nė tė ardhmen do tė krijohej ajo qė ai e quajti aleanca konfuciano-islamike, do tė thotė mes Kinės dhe njė pjese tė madhe tė botės muslimane. Kjo do tė jetė njė aleancė antiamerikane dhe antiperėndimore. Aleanca e Kinės me pjesėn mė tė madhe tė botės islame, do ta rrisė Islamofobinė nė Perėndim.

Njė tjetėr arsye e cila e bėn tė nevojshėm deislamizimin e e nacionit shqiptar ėshtė aleanca e pritshme amerikano-ruse, e drejtuar kundėr Kinės. Kjo aleancė propozohet nė esenė e Robert D. Kaplan “The geography of Chinese poėer: Hoė far can Bejing reach on land and at sea?”, e botuar nė revistėn “Foreign affairs” nė numrin e maj-qershorit 2010.

Eseja e Kaplan bėhet mė interesante se ai ėshtė praktikisht njė zėdhėnės i establishmentit strategjik amerikan, derisa eseja e tij botohet nė revistėn e Council of Foreign Relations, njė think tank shumė kompatibėl me qendrat e vendimmarrjes nė Washington. Nė mėnyrė kuptimplotė, Robert D. Kaplan, e fillon esenė e vet, pėr tė cilėn paralajmėron se ėshtė bėrthama e njė libri qė do tė botohet nė vjeshtėn e kėtij viti, me njė citim nga Halford Mackinder (njė doktrinar i gjeopolitikės anglosaksone), pėr rrezikun e verdhė qė mund tė paraqesė Kina nė tė ardhmen, pėr shkak tė popullsisė sė madhe dhe pozitės gjeografike tė favorshme pėr ekspansion.

Madje Kaplan tėrheq vėmendjen mbi atė se Mackinder mendonte se Kina nė tė ardhmen mund tė pushtonte Rusinė. Mackinder i ka thėnė kėto gjėra nė 1904, kur Kina ishte njė vend i dobėt, i gjunjėzuar, praktikisht i kolonizuar nga fuqitė e mėdha. Sot, 106 vite mė pas, Kina, nė shumė pikėpamje ėshtė ajo ēka i trembej Mackinder.

Rusia, nė dekadat e ardhshme do tė kalojė nė kolaps demografik, pėr shkak tė rėnies sė popullsisė. Diskrepansa mes popullsisė dhe territorit ėshtė mė e madhe nė Lindjen e Largme Ruse dhe nė krejt Siberinė, tė cilat do tė bien nėn kontrollin kinez, pėr shkak tė dyndjes sė popullsisė kineze dhe tė investimeve kineze nė Siberi.

Kaplan mendon se SHBA-tė duhet tė afrohen me Rusinė, e cila i trembet ekspansionit kinez nė Siberinė e shpopulluar. Sipas Kaplan SHBA-tė duhet ta bėjnė Rusinė pjesė tė koalicionit pėr kundėrbalancimin e Kinės. Kaplan bėn njė analogji shumė interesante:

“Nė vitet 1970 administrata e Presidentit Nixon u tregua e aftė qė tė pėrfitonte nga ēarja ndėrmjet Pekinit dhe Moskės, pėr tė bėrė njė hapje ndaj Kinės. Nė tė ardhmen, kur Kina do tė jetė fuqia mė e madhe nė botė, SHBA-tė mund tė konceptojnė njė partneritet me Rusinė nė njė aleancė strategjike, pėr tė balancuar Imperinė e Mesit (Kinėn-K.M.)”. (“Foreign affairs”, may-june 2010 editon, Volume 89, Number 3, f.29)

Nėse arrihet deri tek aleanca amerikano- ruse, atėherė do tė pėrsėritet historia, ashtu siē ndodhi pas aleancės britaniko-ruse, nė fillim tė shekullit XX. Britania e Madhe, superfuqia e shekullit XIX, gjatė kėtij shekulli e frenoi tre herė marshimin e Rusisė nė Ballkan, ku Rusia bėri disa lufta kundėr Imperisė Osmane, me tė cilat ndėr tė tjera synonte qė trojet shqiptare t’ ua jepte fqinjėve sllavė, aleatė tė Rusisė.

Por, kur nė fillim tė shekullit XX, Britania e Madhe bėri aleancė me Rusinė, pėr tė pėrballuar Gjermaninė, Britania e Madhe e toleroi Rusinė nė Ballkan, duke lejuar shtet sllave ballkanase qė tė coptonin trojet shqiptare. Madje me Traktatin e fshehtė tė Londrės tė vitit 1915, me insistimin e Rusisė, Britania e Madhe pranoi edhe qė tė coptohej shteti shqiptar i krijuar nė 1913, gjė qė do tė bėhej nė dobi tė fqinjėve aleatė tė Rusisė.

Kur tė shkohet deri tek aleanca amerikano-ruse, rėndėsia e hapėsirės shqiptare pėr SHBA-tė do tė relativizohet shumė, aq mė tepėr qė hapėsira shqiptare do tė shihet si njė areal musliman, pra si njė aleat potencial i Kinės. Kur tė shkohet deri tek aleanca amerikano-ruse, do tė rivlerėsohet Serbia nė gjeopolitikėn amerikane nė Ballkan, si aleat i SHBA-ve.

Atėherė SHBA-tė, Europa po se po, do ta lejojnė Serbinė qė nė bashkėpunim me vendet fqinje tė shqiptarėve, Maqedoninė, Greqinė, tė ndėrmarrin njė spastrim tė hapėsirės nacionale shqiptare, nė emėr tė luftės kundėr rrezikut tė terrorizmit islamik.

Kur rritet rreziku nė mjedisin gjeopolitik, rritet paranoja dhe ka prirje pėr veprime parandaluese. Kur tė shkohet deri aleanca e gjerė konfuciano-islamike, si dhe aleanca amerikano-ruse, atėherė Serbia, Greqia, Maqedonia (apo Bullgaria nėse Maqedonia do tė jetė ndarė) do tė kėrkojnė dhe do tė marrin nga Perėndimi lejen pėr tė bėrė njė luftė preventive ndaj nacionit shqiptar, tė cilin do ta paraqesin si burim tė rrezikut islamik.

Prandaj ėshtė e nevojshme qė shumėsia joislamike e nacionit shqiptar tė ndėrmarrė njė luftė preventive kundėr minorancės qė i ka dhėnė hapėsirės shqiptare profil islamik arab, me qėllim deislamizimin e krejt hapėsirės shqiptare. Natyrisht qė islamikėt do t’ i rezistojnė deislamizimit. Prandaj ky proces duhet zhvilluar sipas modelit tė Izraelit, saktėsisht ashtu siē vepron Izraeli nė Gaza, Bregun Perėndimor dhe Liban kundėr radikalėve islamikė. Nė kėtė betejė shqiptarėt joislamikė kanė “izraelitėt”, ndėrsa muslimanėt praktikantė arabofilė janė “palestinezėt”.

Dilema nacionale shqiptare ėshtė: A do ta bėjė Shqipėria dhe Kosova luftėn preventive ndaj Islamit shqiptar, apo do tė presin sa tė vijė lufta e ashtuquajtur preventive e fqinjėve kundėr nacionit shqiptar, e cila nė fakt do tė jetė spastrim etnik. Ose Shqipėria dhe Kosova do ta ndalojnė Islamin, duke i mbyllur xhamitė dhe ndaluar ushtrimin e riteve islamike, ose Islami shqiptar do tė bėhet ekspedienti i fqinjėve pėr asgjėsimin e nacionit shqiptar. Ēėshtja ėshtė: Ose do tė vdesin 20, 30 mijė islamikė radikalė nė Shqipėri dhe Kosovė, ose do tė vdesin 1-2 milion shqiptarė dhe 2-3 milion tė tjerė do tė dėbohen, jo nė Europė, ku nuk do tė pranohen, por nė vendet islamike.

Edhe sikur tė arrihet deri tek krijimi i Shqipėrisė Natyrale si bashkim shtetėror, ėshtė shumė i nevojshėm zhvillimi me ngut i luftės preventive. Kjo luftė duhet bėrė sipas mėnyrės si e zhvillon Izraeli luftėn nė Gaza, Bregun Perėndimor dhe Liban. Bastionet islamike sidomos nė pjesėn shqiptare tė Maqedonisė duhen msyrė si qytet e Gazės, ashtu qė tė thyhet vullneti i radikalėve islamikė dhe tė detyrohen pjesa mė e madhe e tyre qė tė largohen pėr nė vendet islamike.

Shqipėria Natyrale, ka nevojė pėr njė terapi shoku qė tė mbijetojė. Kjo duhet tė jetė njė terapi izraelite. Nė kėtė luftė preventive do tė dalin heronjtė e rinj nacionalė, tė ngjashėm me Ariel Sharon, Ehud Olmert, Zibi Livni, Benjamin Netanjahu, Mose Dajan etj. Kėta do tė jenė heronjtė e Shqipėrisė Natyrale.


http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=28716
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.6.2010, 23:32   9
Citim:
Forumi Islamik kėrkon sekuestrimin e gazetės “SOT” dhe arrestimin e Myftarajt

Pas Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, njė tjetėr instancė e fesė islame i ėshtė drejtuar dyerve tė Prokurorisė, kundėr shkrimeve tė gazetarit Kastriot Myftaraj, botuar disa ditė mė parė nė gazetėn “SOT”.

Alarmimi i fesė islamike nė Shqipėri dhe pėrfaqėsuesve e saj ligjorė ka ardhur pas 2 prej shkrimeve tė shumta tė Myftarajt, tė titulluara “Ylli i kuq i Moskės dhe Guri i zi i Mekės”, si dhe “Njė formulė pėr matjen e shkallės sė rrezikut tė terrorizmit islamik nė Shqipėri dhe Kosovė”, qė tė dyja tė botuara nė gazetėn “SOT”.

Por ajo ēka duket se ka qenė mė e pasuportueshme pėr Forumin islamik ka qenė kėmbėngulja e Myftarajt pėr tė shprehur hapur mendimin e tij mbi kėtė fe, nė njė seri shkrimesh pranė gazetės “SOT”, nė tė cilat nuk ka hezituar ti kundėrpėrgjigjet dhe padisė sė mėparshme tė Komunitetit Musliman Shqiptar.

Artikulli i radhės “Kur lehja e qenit ndaj hėnės quhet fe”, ėshtė konsideruar nga ky forum si mė ekstremisti se ēdo ekstrem i menduar ndonjėherė. Sipas Forumit islamik, nė pėrmbajtjen e secilit prej kėtyre shkrimeve, nga fillimi deri nė fundin e tyre, vėrehet qartazi njė gjuhė abuzive me lirinė e shprehjes, duke cėnuar rėndė rendin kushtetues shqiptar, dinjitetin e njeriut, tė drejtat dhe liritė e tij, drejtėsinė shoqėrore, si dhe bashkėjetesėn fetare.

Ndaj Forumi islamik, ka ngritur njė kallėzim penal ndaj gazetarit Myftaraj nga ku kėrkon arrestimin e tij, si dhe ndaj gazetės “SOT”, ndaj sė cilės kėrkohet pezullim i ushtrimit tė aktivitetit. Kallėzimi penal i firmosur nga kreu i kėtij forumi, Fisnik Kruja pėrmban njė lumė akuzash ndaj Myftarajt dhe gazetės “SOT”, pėr tė cilėt kėrkohen kėto masa penalizuese ekstreme.

Nė kėtė kallėzim, Forumi islamik pretendon se Myftaraj dhe gazeta sot kanė kryer disa vepra penale si “Nxitja e urrejtjes ose grindjeve ndėrmjet kombėsive”, “Thirrja pėr urrejtje nacionale” dhe “Pėrhapja e informatave tė rreme qė ngjallin panik”.

I vetmi nen qė nuk ėshtė renditur si i shkelur nė Kushtetutė nga Myftaraj dhe Gazeta “SOT” tė cilin mesa duket Forumi islamik nuk ka mundur ta pėrfshijė nė kallėzimin e tij kundrejt Myftarajt dhe Gazetės “SOT”, mbetet neni 55 i agjitacion e Propagandės.

Kallėzimi i Forumit islamik ėshtė ngritur mbi bazė tė shkrimeve tė Myftarajt, tė cilat tė shkėputura nga konteksti real i tyre por tė vendosura sipas kontekstit tė gjetur nga ky forum, paraqiten si objekt shqyrtimi dhe hetimi nga Prokuroria.

Sipas kėtij forumi, gazeta “SOT” dhe Myftaraj, nė bashkėpunim me njėri-tjetrin kanė shkruar dhe pėrhapur disa shkrime tė tilla tė cilat cėnojnė rendin dhe sigurinė publike, duke nxitur urrejtjen apo grindjen raciale, nacionale apo fetare, dhe konkretisht ndaj fesė islame dhe besimtarėve muslimanė.
“Nga ana subjektive, krimi i “Nxitjes sė urrejtjes ose grindjeve ndėrmjet kombėsive, racave dhe feve”, nė bashkėpunim, parashikuar nga Neni 265 dhe 25 i Kodit Penal, ėshtė kryer me faj nė formėn e dashjes direkte, pavarėsisht qėllimit.

Nga analizimi i hollėsishėm i kėtyre artikujve gazetareske, del e provuar tėrėsisht se shtetasi Kastriot Myftaraj nė bashkėpunim me personin juridik Gazeta “SOT”, kanė konsumuar krimin e “Nxitjes sė urrejtjes ose grindjeve ndėrmjet kombėsive, racave dhe feve”, nė bashkėpunim, parashikuar nga Neni 265 dhe 25 i Kodit Penal, krim i cili dėnohet nė maksimum deri nė dhjetė vjet burgim”, kėrkohet nė kallėzimin penal, sipas tė cilit Myftaraj nė bashkėpunim me personin juridik Gazeta “SOT”, kanė konsumuar pėrveē krimit tė “Nxitjes sė urrejtjes ose grindjeve ndėrmjet kombėsive, racave dhe feve”, nė bashkėpunim, parashikuar nga Neni 265 dhe 25 i Kodit Penal, edhe disa vepra tė tjera penale konkurruese.

Konkretisht bėhet fjalė pėr veprat penale “Thirrja pėr urrejtje nacionale” parashikuar nga Neni 266 dhe 25 i Kodit Penal, si dhe “Pėrhapja e informatave tė rreme qė ngjallin panik”, parashikuar nga Nenet 267 dhe 25 tė Kodit Penal.

Bazuar mbi kėto akuza, Forumi islamik kėrkon marrjen e masės sė sigurimit personal “Arrest me burg” dhe “Ndalimi i pėrkohshėm i ushtrimit tė veprimtarive tė caktuara profesionale ose afariste”, deri nė gjykimin pėrfundimtar tė kėsaj ēėshtje, ndaj Myftarajt si dhe marrjen e masės sė sigurimit tė karakterit ndalues “Pezullimi i ushtrimit tė njė detyre a shėrbimi publik”, apo “Ndalimi i pėrkohshėm i ushtrimit tė veprimtarive tė caktuara profesionale ose afariste”, ndaj gazetės “SOT”.
http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=28891

Citim:
Myftaraj: Kėrkesa e Forumit pėr arrestimin e gazetarėve dhe botuesve tregon fytyrėn e vėrtetė tė islamikėve

Sa i pėrket kallėzimit penal prej 42 faqesh tė bėrė nė adresė tė personit tim nga Forumi Musliman i Shqipėrisė, nė 6 qershor 2010, deklaroj: Asnjė nga dispozitat kushtetuese, tė Kodit Penal tė Republikės sė Shqipėrisė, dispozitat e akteve ndėrkombėtare, tė pėrmendura nė kallėzim, nuk ėshtė bėrė pėr tė mbrojtur liritė dhe tė drejtat e fundamentalistėve islamikė, tė vehabistėve.

Derisa pėr muslimanėt praktikantė shqiptarė, dhe pėr institucionet e tyre zyrtare, feja islame qenka e pandarė nga vehabizmi, ēka shprehet me megafonėt qė lehin arabisht nga minaret, mė dhėnien qėllimisht tė Shqipėrisė tė njė imazhi arabo-islamik, atėherė ata nuk duhet tė presin qė tė mbrohen nga ligjet qė citojnė.

Nė Strasburg, ku gjendet gjykata vendimeve tė sė cilės ata i referohen, nuk ka minare me megafonė tė cilėt lehin arabisht. Madje ėshtė e kundėrta, tė gjithė ligjet qė ata citojnė duhen aktivizuar pėr tė ndaluar veprimtarinė e Komunitetit Musliman, tė Forumit Musliman, si organizata praktikisht vehabiste.

Sjellja nė kallėzimin penal tė Forumit Musliman, ashtu si dhe nė atė tė Komunitetit Musliman, tė fragmenteve nga analizat e mia, tregon se kėta njerėz, edhe pse bėjnė njė kallėzim nė bazė tė ligjeve tė Republikės sė Shqipėrisė, kanė ndėrmend ligjet e Arabisė Saudite dhe tė Iranit.

Mėnyra se si e kam bėrė analizėn bėhet nė shumė libra nė Perėndim, dhe deri mė sot asnjė studiues i tillė nuk ėshtė ndaluar.

Sipas pikėpamjes sė kallėzuesve, ishte dashur qė Samuel Huntington tė ishte dėnuar me burg dhe t’ i qe ndaluar libri i tij “Pėrplasja e qytetėrimeve”. Ose shumė autorė tė tjerė tė kėtij lloji nė Perėndim. Kėshtu bėhen analizat nė Perėndim, dhe kjo gjė thuhet edhe nė libra tė botuara me sponsorizmin e Ambasadės sė SHBA-ve nė Shqipėri, sė cilės gjithashtu i janė drejtuar kallėzuesit.

Kėrkimi prej kallėzuesve i arrestimit dhe dėnimit tė gazetarėve dhe botuesve, i ndalimit tė sė drejtės sė botimit dhe gazetave, tregon se cili ėshtė mendimi i vėrtetė i kėtyre njerėzve pėr legjislacionin shqiptar, tė cilin kanė marrė pėrsipėr ta zbatojnė kur kanė kėrkuar leje pėr ushtrimin e aktivitetit tė tyre.

Prokurorisė sė Rrethit Gjyqėsor Tiranė do t’ i drejtohet njė kallėzim pėr ndalimin e veprimtarisė sė Forumit Musliman si organizatė vehabiste, e vetėdeklaruar, e cila ka marrė pėrsipėr qė tė bėhet zėdhėnėse e radikalėve islamikė nė Shqipėri.

Shteti shqiptar duhet tė mbajė shėnim mirė dhe tė reagojė ndaj kėtyre shfaqjeve tė fundamentalizmit islamik, nė institucione dhe organizata legale tė islamit nė Shqipėri dhe jo nė qarqe radikalėsh.

Vėrtetim mė tė plotė tė tezave tė mia, se fakti qė Komuniteti Musliman dhe Forumi Musliman dalin si zėdhėnės tė radikalizmit islamik, nuk ka.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=28890
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.6.2010, 00:33   10
Citim:
Gazetari Kastriot Myftaraj padit kreun e Komunitetit Musliman dhe Forumit Islamik

Debati mediatik mes gazetarit Kastriot Myftaraj dhe fesė islame, veē terrenit mediatik ėshtė shtrirė “bindshėm” dhe nė dyert e prokurorisė, nga ku tė dyja palėt kėrkojnė hetime dhe arrestime ndaj njėra-tjetrės.

Pas kallėzimit penal qė Komuniteti Musliman dhe Forumi Islamik bėnė ndaj gazetarit Myftaraj, edhe ky i fundit ka ndėrmarrė tė njėjtin veprim, duke kallėzuar penalisht kreun e KMSH, Selim Muēa dhe kreun e Forumit Islamik, Fisnik Kruja.

Myftaraj ka ngritur 4 akuza ndaj Muēės dhe Krujės, tė cilėt sipas tij, do tė duhet tė pėrgjigjen para drejtėsisė pėr kryerjen e veprave penale “Provokimi i luftės”, “Thirrjet publike pėr veprime tė dhunshme”, “Nxitja e urrejtjes ose grindjeve ndėrmjet kombėsive, racave dhe feve”, “Thirrja pėr urrejtje nacionale”.

Myftaraj kėrkon ndalimin e pėrkohshėm tė ushtrimit tė veprimtarive profesionale ose afariste nga Muēa dhe Kruja, si dhe arrestimin e menjėhershėm tė tyre.

Gazetari Kastriot Myftaraj dhe pėrfaqėsuesit e fesė islame nė Shqipėri, u pėrfshinė nė kėtė “valė” akuzash dhe kallėzimesh penale, pas njė disa shkrimeve tė Myftarajt nė gazetėn “SOT”, shkrime kėto nėpėrmjet tė cilave ai pėrcillte mendimet e tij pėr ardhjen e fesė islame dhe integrimin e saj nė Shqipėri.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=28930

Citim:
KALLĖZIM PENAL

Kallėzuesi:
Kastriot Myftaraj, i datėlindjes 1966, lindur nė Korēė, banues nė qytetin e Tiranės

Tė kallėzuar:
-Selim Muēa, kryetar i Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė
-Fisnik Kruja, kryetar i Forumit Musliman tė Shqipėrisė, Rruga “Sami Frashėri”, Pallati 20i3, Ap 1, Tiranė

Objekti:

Kallėzimi penal konsiston nė kėto vepra penale:

“Provokimi i luftės”, “Thirrjet publike pėr veprime tė dhunshme”, “Nxitja e urrejtjes ose grindjeve ndėrmjet kombėsive, racave dhe feve”, “Thirrja pėr urrejtje nacionale”.

Gjithashtu i kėrkoj Prokurorisė sė Rrethit Gjyqėsor Tiranė, qė tė bėhet Marrja e masės sė sigurimit personal “Arrest me burg” dhe “Ndalim i pėrkohshėm i ushtrimit tė veprimtarive tė caktuara profesionale ose afariste” ndaj shtetasve Selim Muēa dhe Fisnik Kruja.

Baza ligjore:
Nenet 25, 50, 211, 223, 265, 266 tė Kodit Penal tė Republikės sė Shqipėrisė
Nenet 280, 283 tė Kodit tė Procedurės Penale tė Republikės sė Shqipėrisė

Drejtuar:
Prokurorisė sė Rrethit Gjyqėsor Tiranė

Pėr dijeni:
Prokurores sė Pėrgjithshme, znj. Ina Rama
Presidentit tė Republikės z. Bamir Topi
Kryeministrit, z. Sali Berisha
Kryetares sė Kuvendit, znj. Jozefina Topalli
Drejtorit tė SHISH, z. Bahri Shaqiri
Ambasadorit tė SHBA-ve, z. John Ėithers II
Shefit tė Delegacionit tė Bashkimit Europian nė Shqipėri, z. Helmut Lohan
Shefit tė Prezencės sė OSCE nė Shqipėri, z. Robert Bosch
Ambasadorit tė Republikės sė Kosovės nė Shqipėri, z. Gazmend Pulaj
Ambasadorit tė Italisė nė Shqipėri, z. Saba D’ Elia
Ambasadorit tė Izraelit, akredituar nė Shqipėri, z. Robert Cohen

Ēėshtja pėr tė cilėn bėhet kallzimi:

Shtetasi Selim Muēa ėshtė nė krye tė njė organizate qė mban emrin “Komuniteti Musliman i Shqipėrisė”, ndryshe “Bashkėsia Islame e Shqipėrisė”. Organizata vepron nė Republikėn e Shqipėrisė e regjistruar nė pajtim me ligjet pėrkatėse nė fuqi, dhe madje ka dhe njė marrėveshje tė posaēme me shtetin shqiptar. Por Komuniteti Musliman, i drejtuar nga i kallėzuari Selim Muēa, nė praktikė e ushtron fenė islame sipas modelit fundamentalist islamik, vehabist.

Nga tė gjitha minaret e xhamive tė Shqipėrisė, tė cilat janė pronė e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė dhe qė administrohen prej tij, periodikisht gjatė ditės, megafonė tė fuqishėm, disa nė ēdo minare, shpėrndajnė fjalė nė gjuhėn arabe.

Kjo gjė sjell si pasojė qė Shqipėrisė t’ i jepet imazhi i njė vendi arab, me tė gjitha implikimet e rrezikshme qė vijnė nga kjo. Asnjė dispozitė e legjislacionit shqiptar qė njeh liritė dhe tė drejtat e bashkėsive fetare, asnjė dispozitė e marrėveshjes mes shtetit shqiptar dhe Komunitetit Musliman, nuk i njeh atij tė drejtėn qė ta bėjė kėtė gjė.

Komuniteti Musliman i Shqipėrisė, praktikisht e ka identifikuar fenė islame nė Shqipėri me fundamentalizmin islamik, me Ėehabizmin. Nėse Komuniteti Musliman do tė ishte vėrtet pėr njė Islam tė moderuar, atėherė sė paku nga megafonėt e minareve do tė dėgjoheshin fjalė shqip, dhe jo arabisht. Por nga megafonėt e minareve vazhdon tė dėgjohet arabishtja, madje shumė fuqishėm.

Duke konsideruar faktin se Shqipėria ėshtė njė vend i vogėl, i cili gjendet nė njė rajon delikat, me stabilitet tė brishtė, ėshtė e qartė se ky profil i lartė arab qė i jepet vendit pėrbėn kėrcėnim pėr sigurinė e tij. Prandaj unė kėrkoj qė ndaj shtetasit Selim Muēa tė fillojė ēėshtja penale pėr kėto vepra penale.

1) “Provokimi i luftės”, e parashikuar nga neni 211 i Kodit Penal tė Republikės sė Shqipėrisė. Ky nen thotė se:

“Kryerja e veprimeve qė synojnė tė provokojnė luftė apo tė venė Republikėn e Shqipėrisė pėrpara rrezikut tė ndėrhyrjes nga fuqi tė huaja, dėnohet me burgim jo mė pak se 15 vjet”.

Veprimet e mėsipėrme tė shtetasit Selim Muēa, e venė Republikėn e Shqipėrisė para rrezikut tė ndėrhyrjes sė fuqive tė huaja, pėr shkak se dihet qė shtetet e qytetėruara ndėrhyjnė nė vende me profil fundamentalist islamik, tė cilat shndėrrohen nė baza pėr terrorizmin.

Shtetasi Selim Muēa nuk mund tė mos jetė i vetėdijshėm pėr kėtė gjė, prandaj mund tė thuhet se ai i bėn kėto veprime me vetėdije dhe me dashje pėr t’ u krijuar situata kriminale e parashikuar nga Neni 211 i Kodit Penal.

Nė kėtė pikė tėrheq vėmendjen e Prokurorisė edhe pėr njė praktikė tė saj, nė rastin e ēėshtjes sė tragjedisė sė Gėrdecit, ku ndaj zyrtarėve tė Ministrisė sė Mbrojtjes u ngrit akuza pėr vrasje me dashje. Sipas tė njėjtės logjikė penale, unė kėrkoj qė tė shikohen veprimet e shtetasit Selim Muēa, nga pikėpamja e nenit 211 tė Kodit Penal.

Duke konsideruar faktin se ezani i thirrur nė arabisht me megafonė nga minaret e xhamive, ėshtė njė instrument i fundamentalistėve islamikė, i vehabistėve, pėr tė bėrė agjitacion e mobilizuar njerėzit pėr kauzėn fundamentaliste, unė i kėrkoj Prokurorisė qė t’shohė thirrjet nė arabisht tė ezanit nga megafonėt e xhamive, si “thirrje publike pėr veprime tė dhunshme”, e parashikuar nga neni 223 i Kodit Penal, i cili thotė: “Thirrjet e bėra publikisht pėr tė kryer vepra tė dhunshme kundėr rendit kushtetues, dėnohen me gjobė ose me burgim gjer nė tre vjet”.

Gjithashtu, me kėto veprime i kallėzuari Selim Muēa, ka konsumuar edhe njė tjetėr vepėr penale qė ėshtė “Nxitja e urrejtjes ose grindjeve ndėrmjet kombėsive, racave dhe feve”, e parashikuar nga neni 265 i Kodit Penal, e cila thotė:

“Nxitja e urrejtjes dhe e grindjeve raciale, nacionale ose fetare, si dhe pėrgatitja, pėrhapja ose ruajtja me qėllim pėrhapjeje e shkrimeve me pėrmbajtje tė tillė, dėnohen me gjobė ose me burgim gjer nė dhjetė vjet”.

Me veprimet e mėsipėrme, shtetasi Selim Muēa, nxit urrejtje dhe grindje nė shoqėrinė shqiptare, ku profilizimi i imponuar arab i vendit, ėshtė i papranueshėm nga shumica absolute e popullsisė me pėrjashtim tė muslimanėve praktikantė, qė pėrbėjnė njė minorancė nė vend.

Ezani i thirrur nė arabisht nga megafonėt e xhamive disa herė nė ditė, duke qenė njė mesazh fundamentalist ėshtė praktikisht njė mėnyrė e nxitjes sė urrejtjes fetare.

Pėr tė njėjtat arsye shtetasi Selim Muēa ka konsumuar edhe veprėn penale tė parashikuar nga neni 266 i Kodit Penal dhe qė ėshtė “Thirrja pėr urrejtje nacionale”, e formuluar kėshtu nga ligjvėnėsi:

“Vėnia nė rrezik e paqes publike duke bėrė thirrje pėr urrejtje kundėr pjesėve tė popullsisė, duke i fyer ose shpifur pėr to, duke kėrkuar pėrdorimin e dhunės, ose tė veprimeve arbitrare kundėr tyre, dėnohet me gjobė ose me burgim gjer nė pesė vjet”.

Ezani i thirrur nė arabisht nga megafonėt e xhamive disa herė nė ditė, duke qenė njė mesazh fundamentalist ėshtė praktikisht njė thirrje pėr urrejtje ndaj gjithė pjesės tjetėr tė popullsisė, e cila nuk ėshtė muslimane praktikante.

Nė konsiderim tė gjithēka sa thashė mė lart, i kėrkoj Prokurorisė sė Rrethit Gjyqėsor Tiranė, qė tė marrė tė pandehur shtetasin Selim Muēa, pėr veprat penale tė mėsipėrme.

Gjithashtu, kėrkoj qė si masė sigurie tė bėhet ndalimi i veprimtarisė sė Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, ose sė paku ndalimi i thirrjes sė ezanit arabisht nga megafonėt e minareve tė xhamive.

Tė njėjtat vepra penale, nė bashkėpunim me tė kallėzuarin Selim Muēa, i ka kryer edhe shtetasi Fisnik Kruja, kryetar i Forumit Musliman tė Shqipėrisė, dhe anėtar i forumeve tė larta vendimmarrėse tė Komunitetit Musliman. Prandaj i kėrkoj Prokurorisė qė pėr tė njėjtat vepra penale tė marrė si tė pandehur edhe shtetasin Fisnik Kruja.

Unė do tė doja tė besoja se shqyrtimi i kallėzimit tim nuk do tė influencohet nga ekzistenca evidente nė strukturat e Prokurorisė, deri nė poste tė larta, e njerėzve qė nuk mund t’ i quaj ndryshe veēse vehabistė, kur shoh se pėr ta si muslimanė praktikantė, ka njė apel shpirtėror mesazhi fundamentalist arabisht qė vjen nga megafonėt e minareve tė xhamive.

Me respekt,
Kastriot Myftaraj

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=28930
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.6.2010, 23:33   11
Citim:
Dy kohėt e devesė nė Shqipėri
Kastriot Myftaraj

Islami nė Shqipėri, dhe nė krejt hapėsirėn shqiptare nė dy anėt e kufirit tė sotėm, ka dy epoka. Epoka e parė ėshtė ajo e diktaturės islamike, qė i pėrket kohės sė pushtimit osman, kur Islami ishte fe zyrtare nė Shqipėri, kur Islami ishte ideologjia zyrtare e shtetit. Epoka e dytė ėshtė ajo pas largimit tė Imperisė Osmane kur Islami nuk ishte mė fe zyrtare.

Tė dy periudhat mund t’ i pėrshkruash mirė me njė metaforė tė frymėzuar nga novela e Franz Kafka, “Metamorfoza”. Nė kėtė novelė, personazhi kryesor, Gregor Samsa, zgjohet njė mėngjes dhe shikon se ėshtė transformuar nė njė insekt tė pėrbindshėm. Me pushtimin e Shqipėrisė nga turqit, shqiptarėt njė mėngjes panė se qenė urdhėruar tė shndėrroheshin nė deve. Sulltan Mehmeti II tek proklamata zyrtare turke pėr pushtimin e Krujės, nė 1478 shpalli fatin e shqiptarėve:

“Ata qė mbetėn nga armiku, gratė dhe fėmijėt, i vunė nė prangat poshtėruese tė robėrimit dhe i lidhėn me zinxhirėt e mjerimit. Paskėtaj do tė fillojė shkatėrrimi i kishave, ndėrtimi i medreseve, ndalimi i kėmbanave dhe prishja e ligjeve. Brenda nė zemrat e tė pafeve, ku kishte bėrė vend pafesia dhe mėkati, paskėtaj do tė ēelė burbuqja e besimit nė njė zot tė vetėm”. (cituar sipas: “Lufta shqiptaro-turke nė shekullin XV: burime osmane”, Akademia e Shkencave, Instituti i Gjuhėsisė dhe Historisė, Tiranė 1968, f. 382)

Kėtu fillon ajo qė mund tė quhet si Koha e Parė e Devesė nė trojet shqiptare. Me proklamatėn e Sulltan Mehmetit II, shqiptarėt u gjendėn nė pozitėn e Gregor Samsės, vetėm se shqiptarėve iu kėrkua me kėrcėnim qė tė shndėrrohen nė deve tė shkretėtirave.

Derisa kėto qenė fjalėt e despotit tė plotfuqishėm tė njė imperie tė fuqishme barbare, ai mund ta bėnte atė qė thoshte, ose mund t’ i zhdukte krejt shqiptarėt. Ėshtė pyetur shpesh se pėrse shqiptarėt, ndryshe nga fqinjėt, qenė ata qė u islamizuan masivisht nė Ballkan. Pėrgjigjia ėshtė e thjeshtė: Nėse gjeni njė dokument tė ngjashėm zyrtar osman tė kėtij niveli, edhe pėr popujt e tjerė ballkanas, atėherė ka sens kjo pyetje. Ndryshe nuk ka sens.

Osmanėt ua rezervuan kėtė fat shqiptarėve se ata qenė nacioni (kombi) qė i rezistoi mė gjatė invadimit osman, ndėr ballkanasit. Nėse sulltanėt osmanė do tė kishin nxjerrė njė urdhėr tė ngjashėm edhe pėr serbėt, grekėt, bullgarėt, atėherė me siguri qė kėta popuj ose do tė qenė islamizuar, ose do tė qenė shfarosur.

Imperia Osmane, e cila ishte nė gjendje tė asgjėsonte njė milion e gjysmė armenė, nė kohėn e rėnies sė saj, nuk e kishte pėr gjė tė asgjėsonte njė apo disa popuj ballkanas, nė kohėn e ngritjes sė saj.

Por shumėkush mund tė pyesė se pėrse osmanėt nuk i islamizuan tė gjithė shqiptarėt, por mbetėn njė minorancė katolike nė Veri dhe njė minorancė ortodokse nė Jug. Pėrgjigjia duhet kėrkuar tek diabolizmi oriental osman.

Osmanėt lanė njė minorancė katolike nė Veri, tė pėrqendruar kryesisht nė bajrakėt e Mirditės, sė cilės i lejuan njė lloj autonomie (kur iu desh turqve tė hynin nė Mirditė, nė vitet gjashtėdhjetė tė shekullit XIX, hynė pėr dy ditė), me krerėt e saj tė cilėt qenė oficerė tė lartė osmanė, qė shkonin nė luftė si vasalė tė sulltanit.

Me kėtė osmanėt i thoshin Perėndimit se ja, edhe katolikėt e tu na vijnė pas. Kjo ishte e njėjtė me atė qė bėri Enver Hoxha, i cili ushtroi presion tė madh mbi Mirditė me anė tė Sigurimit tė Shtetit, dhe si pasojė Mirdita kishte numrin mė tė lartė tė bashkėpunėtorėve tė Sigurimit tė Shtetit, nė raport me popullsinė.

Pėr tė njėjtėn arsye, Imperia Osmane lejoi qė njė pjesė e popullsisė ortodokse tė ruante fenė. Kjo pjesė qe mė e madhe se ajo katolike, pėr shkak tė statusit tė privilegjuar tė Patriarkanės sė Stambollit, nėn juridiksionin e sė cilės qenė ortodoksėt e trojeve shqiptare.

Shqiptarėt e perceptuan presionin osman pėr fekthim si njė fatkeqėsi natyrore, me tė cilėn duheshin tė pėrshtateshin pėr tė mbijetuar. Kėshtu, ata u detyruan qė ta pranojnė fenė islame, por ajo nuk hyri nė shpirtin e tyre. Kėtė e provon fakti se pas largimit tė Imperisė Osmane, pjesa mė e madhe e shqiptarėve, paraardhėsit e tė cilėve qenė islamizuar me dhunė, pushuan sė qeni deve dhe u shndėrruan pėrsėri nė njerėz, domethėnė nuk e ushtruan mė fenė islame.

Por, me largimin e Imperisė Osmane, filloi ajo qė mund tė quhet si Koha e Dytė e Devesė nė trojet shqiptare. Njė pjesė e shqiptarėve, mbetėn pėrsėri nė fatin e Gregor Samsės, si deve. Abandonimi i Islamit mė sė shumti ndodhi nė shtetin shqiptar dhe nė pėrmasa mė tė vogla nė trojet shqiptare, tė mbetura pėrtej kufirit. Kjo ishte e kuptueshme.

Nė shtetin shqiptar, i cili ishte laik, feja islame e humbi rėndėsinė e saj, fuqinė e saj socializuese, qė i vinte nga lidhja me shtetin. Nė trojet shqiptare tė mbetura pėrtej kufirit, nė Jugosllavi, nė periudhėn mes dy luftrave botėrore, shteti sllav, me diabolizėm u toleroi shqiptarėve vetėm institucionet fetare, si tė vetmen mėnyrė zyrtare socializimi. Kjo bėri qė tė ruhet artificialisht lidhja e shqiptarėve tė pėrtej kufirit me fenė islame.

Kėshtu, paradoksalisht, shqiptarėt e Kosovės dhe tė pjesės perėndimore tė Maqedonisė, tė cilėt kishin bėrė kryengritje tė panumėrta kundėr Imperisė Osmane nė shekujt XIX-XX, qenė ata qė mė sė shumti i qėndruan lujalė fesė islame, pas largimit tė Imperisė Osmane.

Kjo tezė vėrtetohet edhe nga ato qė ndodhėn nė Jugosllavinė komuniste. Ndjekja e fesė islame filloi tė bjerė nė Kosovė, me rritjen e shkallės sė autonomisė dhe fuqizimin e institucioneve laike tė kontrolluara nga shqiptarėt.

Nė Maqedoni, ku shqiptarėt nuk kishin veēse akses simbolik nė pushtet, lidhja me fenė islame mbeti dukshėm e paprekur. Por, nė Kosovė periudha e autonomisė nė Jugosllavinė komuniste ishte e shkurtėr, ajo filloi praktikisht nė 1968 dhe mori fund nė 1988, kur Millosheviē ia hoqi autonominė krahinės.

Epoka e vakuumit institucional dhe e dhunės serbe qė pasoi, bėri qė tė rifitojnė rėndėsi institucionet fetare islame. Kėshtu vazhduan gjėrat deri nė 1999, kur u ēlirua Kosova. Pas kėsaj date, me siguri qė me rritjen e kontrollit tė shqiptarėve nė institucionet, do tė shkohet tek rėnia e lidhjes me fenė islame.


Republika e Shqipėrisė, duke qenė shtet i shqiptarėve, prej rreth njė shekulli, sigurisht qė do tė ishte para Kosovės dhe pjesės shqiptare tė Maqedonisė, nė atė qė mund tė quhet si procesi i deislamizimit faktik. Dhe kėshtu ka ndodhur nė fakt.

Nė Shqipėri Islami nuk ndiqet veēse nga njė minorancė, e cila nuk pėrbėn mė shumė se 3% tė 70% tė shqiptarėve, banorė tė shtetit shqiptar, tė cilėt u islamizuan me dhunė nė kohėn e pushtimit osman. Por ky 3% kishte aftėsinė e deveve pėr tė rezistuar dhe bėrė punėn e tij.

Kjo minorancė militante muslimanėsh praktikantė, eksploitoi sė pari ligjet laike tė shtetit shqiptar, tė cilat toleronin ushtrimin e lirė tė feve. “Devetė” e mbijetuara bėnė gjithēka qė tė dukej se gjėrat qenė ndryshe nga ē’ qenė nė realitet, dhe se Shqipėria qe njė vend islamik.

Kjo minorancė, me durimin dhe insistimin e devesė bėri gjithēka pėr t’ i dhėnė Shqipėrisė njė profil islamik. Dhe ajo pati sukses pėr faktin se kontrollonte edhe institucionin fetar islam tė njohur zyrtarisht, Komunitetin Musliman tė Shqipėrisė. Duke pėrdorur paratė e ardhura nė shumė mėnyra nga vendet e pasura arabe, kjo minorancė islamike, ndėrtoi njė numėr tė madh xhamish, krejt nė shpėrpjestim me numrin e praktikantėve.

Nga tė gjitha minaret e xhamive, altoparlantė tė shumtė, disa nė ēdo minaret, me volumin e ngritur nė maksimum, shpėrndanin tingujt e ezanit nė arabisht. U krijua njė sistem i tėrė, nė dukje filantropie, i cili synonte tė ndihmonte tė varfrit me ushqime, por qė nė fakt synonte t’ i bėnte ata ushtrues tė detyruar tė riteve islamike, ashtu qė tė sigurohej njė rent a croėd islamike nė ditėt e festave tė mėdha islame, si Bajrami, kur bėheshin falje nė sheshe.

Synimi i minorancės praktikante islamike ėshtė qė t’ i thotė botės se shqiptarėt nuk pushuan sė qeni deve nė 1913, por janė ende deve. Dhe ne po i lejojmė ata qė ta bėjnė kėtė gjė.

Pse kaq urrejtje, mė thoshte dikush nga Tetova, nė njė mesazh nė facebook, nė 27 maj, pas shkrimit tim “Ylli i kuq i Moskės dhe Guri i Zi i Mekės”. E pra, unė e urrej tė mė bėjnė deve.

Kur nė Shqipėri thirret ezani arabisht pesė herė ditėn nga megafonėt e minareve, mua mė duket vetja si ai personazhi i Kafkės, por qė jam shndėrruar nė deve, dhe kėshtu duhet t’ i duket vetja edhe atij personit qė ēoi mesazhin nė Tetovė.

Ezani i thirrur nga minaret me megafonė nė Arabinė Saudite, nuk ėshtė domosdoshmėrisht fundamentalizėm islamik. Por nė Shqipėri ėshtė se arabėt e kuptojnė atė qė thuhet, ndėrsa shqiptaret jo. Kjo ėshtė njėlloj sikur nė Arabi ezani tė thirrej nė gjuhėn kineze.

Por, thonė muslimanėt praktikantė, ezani thirret nė gjuhėn origjinale. Ēka do tė thotė kjo nė gjuhėn origjinale, nė cilin rresht tė Kuranit thuhet kjo gjė, pra se duhet thirrur ezani nė arabisht? E nėse do tė ishte kėshtu, pėrsėri ėshtė nonsens, se gjuha ėshtė bėrė pėr tė kumtuar mendime, ndryshe nėse kumtet kufizohen thjesht nė tinguj atėherė kjo shndėrrohet nė idhujtari.

Derisa ezani duhet thirrur nė njė gjuhė tė caktuar, atėherė kjo ėshtė idhujtari, se adhurohet njė gjuhė e caktuar. Nė rastin e arabėve gjėrat janė nė rregull kurse nė rastin e shqiptarėve, kjo do tė thotė tė shndėrrohet arabishtja nė idol.

Nuk ka dallim mes adhurimit tė njė kafshe, guri, apo ēdo lloj idhulli, dhe adhurimit tė njė gjuhe, arabishtes nė kėtė rast. Kjo do tė thotė se muslimanėt praktikantė shqiptarė ushtrojnė nė fakt njė idhujtari.
Muslimanėt praktikantė pretendojnė se ezani duhet thirrur nė arabisht se kjo gjuhė ka cilėsi tė veēanta, nė sajė tė tė cilave pėrcillet mė mirė mesazhi hyjnor.

Por si ėshtė e mundur qė njė mesazh qė supozohet tė jetė kaq i lartė, tė mund tė artikulohej nė njė gjuhe kaq primitive sa arabishtja e fillimit tė shekullit VIII, kur arabėt qenė tribu primitive tė pazhvilluara, gjė qė e pranojnė edhe vetė muslimanėt?

Ēdo njeri qė ka sadopak njohuri nga sematika e kupton se kėtu ka njė paradoks. Qė njė gjuhe tė kultivohet duhet tė ketė letra tė zhvilluara pėr njė kohė tė gjatė, ēka nuk ėshtė rasti me arabishten e kohės se Muhametit. Pėrndryshe, Bibla, Testamenti i Vjetėr dhe i Ri, u shkruajtėn nė gjuhė shumė tė kultivuara pėr kohėn.

Nuk ka ndodhur dhe nuk mund tė ndodhte kurrė nė histori qė njė popull primitiv t' i japė njerėzimit ato vlera qė pretendojnė islamikėt se i dhanė arabėt dhe Muhameti me Kuranin. Aq mė pak qė arabėt t’ i jepnin botės njė qytetėrim tė lartė.

Nga na doli ky civilizim islam, kur arabet nė kohen e Muhamedit qene popull primitiv? Sigurisht qė civilizimi islam erdhi nga pushtimi i popujve tė krishterė fqinjė. Ajo qė bėnė arabėt ishte se pushtuan provincat mė tė zhvilluara tė Bizantit, si dhe tė Romės, qė nga Siria, Egjipti, Afrika Veriore, deri tek Spanja, Siēilia, dhe arritjet e tyre i pėrdorėn, duke u sjellė sipas stereotipit tė devesė. Merita e arabėve do tė ishte nėse do ta pėrshpejtonin zhvillimin e kėtyre vendeve qė pushtuan, gjė qė nuk ndodhi.

Qytetėrimi-deve, pasi konsumoi ato qė gllabėroi, u ndal dhe jo vetėm qė nuk bėnte dot mė para, por filloi tė shkonte pas. Shpejt pas pushtimit arab zhvillimi nė kėto provinca u ndal, dhe nė to shkenca, ndėrtimtaria, transporti, teknologjia, ekonomia nė pėrgjithėsi nuk patėn zhvillimin qė patėn nė pjesėn tjetėr tė Europės, pak mė vonė.

Fakti se Rilindja Europiane ndodhi pikėrisht nė kohėn kur qytetėrimi islamik kishte filluar tė binte pasi konsumoi arritjet e popujve tė pushtuar, provoi inferioritetin e qytetėrimit islamik dhe superioritetin e qytetėrimit europian.

Tė njėjtat simptoma shfaq qytetėrimi islamik edhe sot. Arabia Saudite, megjithėse vendi mė i pasur me naftė nė botė, dhe me burime financiare gjigande, nuk arrin dot qė tė diversifikojė ekonominė, duke krijuar sektorė ekonomikė rentabėl jashtė industrisė sė naftės, qė tė evitonin qė ekonomia e saj tė pėsonte goditje tė rėnda nė periudhat kur ulen ēmimet e naftės dhe gazit.

Nė vend tė kėsaj, Arabia Saudite dhe vendet e tjera islamike sillen sipas stereotipit tė devesė, ato mbledhin fitime kur ēmimet e naftės janė tė larta, dhe pastaj i konsumojnė ato kur bien kėto ēmime, derisa arrijnė qė tė hyjnė nė borxhe tė mėdha, gjendje nė tė cilėn Arabia Saudite gjendet edhe sot.

Prandaj shqiptarėt duhet tė shkėpusin ēdo lidhje me kėtė botė primitive islamike. Kjo lidhje ėshtė feja islame, e cila kėrkon qė ta shndėrrojė kombin shqiptar nė devenė e Europės.

Tashmė duhet tė marrė fund edhe Koha e Dytė e Devesė nė Shqipėri dhe nė krejt trojet shqiptare. Ndryshe nacioni shqiptar do tė vdesė nė mes tė Europės dhe Ballkanit, si njė deve qė ka humbur rrugėn nė shkretėtirė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=29105
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.6.2010, 23:34   12
Citim:
Venusi me ferexhe
Kastriot Myftaraj

Nė demonstratėn e mbajtur nė Prishtinė kundėr ndalimit qė u bėhet nė shkolla vajzave muslimane praktikante vura re disa fytyra femrash tė mbuluara me shami, tė cilat nėse do t’ i kishin pasur para syve piktorėt e mėdhenj tė Rilindjes Italiane,

Sandro Botiēelli, Tiziano Vecelli, Giorgione, apo edhe Diego Velasquez, kur pikturuan Venusin, perėndeshėn antike tė dashurisė dhe bukurisė, do tė qenė nė dilemė nėse tė zgjidhnin femrat qė patėn si model, apo kėto Venusė shqiptare tė Kosovės. Duke parė demonstratėn mendova se si mund tė ishte biseda ime me njė nga kėto vajza tė mbuluara.

Natyrisht qė unė nuk do ta filloja bisedėn duke i rrėfyer mendimin e mėsipėrm se ajo do ta kundėrshtonte kėtė gjė me me pėrēmim, si degjenerim tė idhujtarisė perėndimore. Nėse ajo do tė shikonte tablotė e piktorėve tė pėrmendur, si “Lindja e Venusit” e Botiēelli, ku perėndesha e bukurisė, e lindur nga shkuma e detit qėndron mbi njė guaskė, “Venusi qė fle” e Giorgiones, “Venusi me pasqyrė”, e Tizianos, apo edhe “Venusi nė pasqyrė e Velasquezit”, ato me siguri do t’ i pėrēmonin si pornografi.

Biseda do tė vijonte sigurisht nga ana vajzės sė mbuluar me njė lumė retorike pėr vlerat e larta morale qė bart Kurani. Kėshtu, biseda nuk do tė kishte qenė mė e kuptueshme se sikur ne tė dy tė flisnim dy gjuhė tė ndryshme, secila e panjohur pėr palėn tjetėr.

Por unė do tė bėja edhe njė pėrpjekje, duke i thėnė se nė origjinė tė konceptit islamik pėr femrėn ėshtė dyshimi, frika supersticioze, dhe tekefundit urrejtja e popujve hėnorė ndaj femrės. Arabėt, para Muhametit dhe pas tij qenė atėherė dhe janė edhe sot njė popull hėnor. Kalendari arab, si nė kohėn idhujtare, ashtu dhe nė kohėn islamike, ishte kalendar hėnor.

Hyjnitė pagane arabe paraislamike qenė hyjni hėnore, me Hėnėn si instancė supreme hyjnore, e cila adhurohej dhe pėrcaktonte formėsimin e mėnyrės sė jetesės. Volksgeist (shpirti i kombit) arab ėshtė hėnor. Nė besimet idhujtare tė popujve hėnorė, cikli hėnor lidhet me ciklin menstrual femėror. Prej kėtej perceptimi i femrės si njė forcė demoniake, e cila duhet mbajtur nėn kontroll, e nėnshtruar.

Adhurimi i Hėnės ėshtė shumė i pranishėm edhe nė magjinė e zezė tė botės sė krishterė, nė shtriganėrinė. Nė magjinė e zezė ekziston kulti i Madonės sė Orientit. Nė vitin 1390 Inkuizioni ekzekutoi dy femra italiane tė cilat ushtronin magjinė e zezė duke u paraqitur si ndjekėse tė Madonės sė Orientit. Madona e Orientit ishte njė emėr qė i jepej Hėnės si hyjneshė e okultizmit tė magjisė sė zezė.

Unė do t’ i thosha bashkėbisedueses se nuk i fola rastėsisht pėr Venusin. Unė do t’ i thosha se i fola pėr Venusin se kam pėrshtypjen se vajza nė fjalė, mė tepėr se besimtare muslimane ėshtė njė adhuruese e perėndeshės arabe Allat, ekuivalentit arab tė Venusit nė idhujtarinė arabe paraislamike. Historiani antik grek, Herodoti, thotė se arabėt e quanin Afroditėn (homologia greke e Venus) Allat. (Historitė: 1: 131)

Nė periudhėn paraislame arabėt qenė njė popull primitiv, tė dhėnat pėr ta i kemi kryesisht nė gjuhėt e tjera. Allat ishte njė nga tre perėndeshat kryesore tė Mekės. Sipas “Kitab al Asnam” (“Libri i Idhujve”), i Hisham Ibn al Kalbi, i botuar nė 1952, Allat kishte njė kult nė Kaaba, nė Mekė, e cila mė pas do tė bėhej vendi mė i shenjtė i Islamit. Allat-i adhurohej edhe nga fisi i Kurejshi, tė cilit i pėrkiste Muhameti.

Allat, si tė gjitha perėndeshat hėnore-ekuivalente tė Venusit, ishte njė perėndeshė e zymtė, nė dallim nga Venusi. Perėndeshat antike greke dhe romane tė dashurisė dhe bukurisė, Afrodita dhe Venusi qenė hyjni tė ēelura, plot dritė, se ato janė hyjni tė popujve diellorė. Pėr Platonin perėndesha Afrodita-Venus ishte njė perėndeshė tokėsore, e cila u frymėzonte njerėzve dashurinė seksuale, por edhe njė perėndeshė qiellore, e cila u frymėzonte dashurinė intelektuale, dashurinė pėr kėrkime intelektuale.

Prej kėsaj dihotomie statusi unik i femrės nė qytetėrim perėndimor, nė krahasim me qytetėrimet e tjera, qė prej Antikitetit dhe deri nė ditėt tona. Prej kėtej ajo butėsi qė buron nga skulpturat dhe tablotė e Venusit-Afrodita, tė bėra nga meshkuj, ajo butėsi pėr tė cilėn kjo fjalė shqipe nuk ėshtė e pėrshtatshme se nuk e ka konotacionin e fjalės latine “tenere”, e cila ka njėherėsh kuptimin e butėsisė, delikatesės, sensitives, femėrores, diellores tekefundit.

Ky imazh i perėndeshės sė dashurisė dhe bukurisė ka influencuar me siguri shumė qė statusi i femrės tė ndryshojė nė kulturat perėndimore qė nė kohėt antike, duke u kaluar nė martesėn monogame, e cila ishte njė pėrmirėsim i madh i statusit tė femrės. Nuk ėshtė gjė e rastit qė nė kohėn e Rilindjes Europiane, e cila ishte ndėr tė tjera dhe njė revolucion intelektual, piktorėt e mėdhenj tė cilėt i pėrkisnin llojit tė intelektualėve tė Rilindjes, dhe qė donin tė nxisnin revolucionin intelektual, u joshėn aq shumė nga Venusi.

Ata e perceptuan atė nė sens platonian, si nxitėse tė shpirtit intelektual.
Hyjnia hėnore Allat nuk bart kurrgjė tė ngjashme me homologet diellore Afrodita dhe Venus. Hallat ėshtė thjesht njė hyjni e riprodhimit seksual, tek e cila femra paraqitet njėlloj si deveja, njė gjallesė e nevojshme funksionale.

Asgjė qė ka tė bėjė me dashurinė intelektuale, me frymėzimin e kėrkimit intelektual, nuk ekziston tek ajo. Femrat arabe paraislamike, tė cilat adhuronin Allat qenė tė mbuluara. Ato qenė nė fakt qenie riprodhuese tė cilat qenė tė pėrjashtuara nga ēdo raport intelektual me meshkujt.

Pėr kėto femra tė mbuluara kishte njė kod tė rreptė normash sjelljeje, por kjo nuk kishte tė bėnte aq me etikėn se sa me garantimin e pronėsisė sė meshkujve mbi kėto qenie riprodhuese tė seksit tjetėr. Fakti qė njė mashkull kishte tė drejtė tė martohej me mė tepėr se njė femėr, i bėnte tė nevojshme kėto norma tė rrepta. Pėr tė bėrė tė mundur kėtė Allat kishte marrė trajtėn e njė hyjnie antifemėrore. Femrat, duke adhuruar Hallat, adhuronin statusin e tyre tė diskriminuar dhe poshtėrimin e tyre.

Derisa Islami ruajti poligaminė nga periudha idhujtare, ai do tė ruante statusin e femrės nė periudhėn idhujtare arabe. Kėshtu qė Islami e sanksionoi nė normat e tij statusin e femrės sipas hyjnisė sė zymtė hėnore, Allat. Femrat islame tė mbuluara, ngjajnė si hije, si imazhe tė hyjnisė sė zymtė hėnore Allat. Normat morale tė Islamit janė nė fakt njė mėnyrė pėr tė pėrjetėsuar modelin e femrės-Allat. Normat e rrepta tė Kuranit dhe haditheve pėr femrėn, janė mė tepėr njė mėnyrė pėr tė zhdukur qetėsuar frikėn, ndjenjėn e rrezikut, qė i krijon femra mashkullit tė njė populli hėnor.

Nė normat e rregullimit total tė jetės njerėzore qė ofron Kurani dhe Hadithet e Muhametit, vėrehet njė ngrirje intelektuale, e cila nuk mund tė mos ketė lidhje me ngrirjen qė i bėhet femrės, e cila refuzohet nė imazhin Venus-Afrodita, tė burimit tė dashurisė intelektuale.

Feja islame ėshtė njė doktrinė urrejtjeje ndaj femrės. Ashpėrsia me tė cilėn muslimanėt reagojnė nė debatet pėr fenė e tyre, nė kohėn kur nė librin e tyre tė shenjtė fyhen dhe poshtėrohen fetė e tjera, vjen nga dyshimi dhe pasiguria qė ata kanė pėr fenė e tyre. Kjo ėshtė pasiguria e pėrjetshme e popujve hėnorė. Popujt hėnorė, nė dallim nga popujt diellorė, janė irracionalė.

Mentaliteti dhe shpirti i popujve hėnorė islamikė u projektua nė Shqipėri me pushtimin osman, dhe me islamizimin e dhunshėm qė pasoi atė. Ėshtė shumė interesante se si malėsorėt e thjeshtė shqiptarė, njerėz analfabetė, e perceptuan rrezikun qė paraqiste Islami pėr shpirtin e nacionit, rrezikun e tjetėrsimit tė shpirtit venusian tek femra shqiptare, ēka shprehet tek kėto dy vargje, tė kėsaj kėnge tė kryengritjeve te hershme shqiptare pas pushtimit osman:

“Malet tona bjeshkė me zana,
s’ un i ndėrrojm; ksulat me ēallma!”

Zana, hyjnia parakristiane shqiptare ėshtė qartėsisht homologia iliro-shqiptare e Venusit dhe Afroditės. Nė mos vetė perėndesha ilire e dashurisė dhe bukurisė, Zana ėshtė me siguri pjesė e shpurės sė nimfave tė saj.

Dy vargjet e mėsipėrme vlejnė pėr Volksgeist, shpirtin nacional shqiptar, sa tė gjithė tablotė e Venusit tė Botiēelli, Tiziano, Giorgione, Velasquez, se nė kėto dy vargje u ruajt thelbi i kumtit qė pėrcollėn kėto tablo pėr njerėzimin.

Kėto dy vargje shprehin shpirtin e njė populli diellor! Kėto dy vargje tė bėjnė tė mendosh se nėse nuk do tė kishte qenė pushtimi osman, do tė kishte pasur shkolla tė pikturės, paralel me Rilindjen Europiane, nė Shkodėr, Prizren, Vlorė, Tetovė, Preshevė, Janinė, Ulqin, nga tė cilat do tė trashėgonim tablo tė zanave, si ato tė Venusit.


Me pushtimin osman, nacionit (kombit) shqiptar iu imponua shndėrrimi nė njė popull hėnor, dhe u kėrkua qė t’ i imponohet shpirti hėnor, ēka ishte nė kundėrshtim me formėsimin e tij historik kulturor. Por nacioni shqiptar i rezistoi kėsaj pėrpjekje tjetėrsuese dhe me largimin e Imperisė Osmane, shqiptarėt e kthyer me forcė nė fensė islame, e braktisėn masivisht identitetin hėnor tė imponuar.

Atė e ruan vetėm njė minorancė muslimanėsh praktikantė, e cila kėrkon t’ i imponojė Shqipėrisė, Kosovės dhe pjesės tjetėr tė trojeve shqiptare identitetin arabo-hėnor.

Kjo bėhet duke u ndėrtuar njė numėr shumė i madh xhamish, nė shpėrpjestim me numrin e besimtarėve muslimanė qė i frekuentojnė ato, duke pasur ēdo xhami nė kulmin e vet gjysmėhėnėn, simbolin e shpirtit hėnor. Nga minaret e kėtyre xhamive, megafonė tė fuqishėm, shpėrndajnė periodikisht ditėn dhe natėn tingujt e ezanit nė arabisht, kumtin e shpirtit hėnor.

Ky identitet arabo-hėnor i imponuar ėshtė njė gjė artificiale pėr shqiptarėt. Arabėt paraislamikė qenė njė popull hėnor, dhe Islami u pėrshtat me kėtė identitet, ēka ėshtė prova mė qartė se Islami qe evoluim i idhujtarisė hėnore arabe. Por pėr shqiptarėt, njė popull diellor, identiteti hėnor ėshtė njė gjė qė tjetėrson shpirtin nacional.

Identiteti hėnor qė u jep Islami shqiptarėve ėshtė aq i papranueshėm pėr konstitucionin shpirtėror shqiptar, sa ē’ do tė ishte identiteti diellor pėr arabėt. Ēka do tė thoshin arabėt nėse do t’ u kėrkohej tė shndėrroheshin nė popull diellor?

Prandaj deislamizimi i trojeve shqiptare, nė dy anėt e kufirit ėshtė njė gjė e natyrshme pėr tė eliminuar anomalinė qė ka ndodhur me shpirtin nacional, me identitetin nacional gjatė pushtimit osman.

Ēka do tė thoshte Venusi me ferexhe e demonstratės sė Prishtinės pas gjithė kėtyre qė do tė thosha unė? Ndoshta do tė fillonte pėrsėri me atė retorikėn pėr vlerat e larta morale qė bart Kurani, pėr normat etike qė janė tė nevojshme sot mė tepėr se kurrė.

Dhe unė do t’ i thosha se antropologėt habiten me normat etike qė gjejnė nė fiset primitive, gjithandej botės, ku popujt kanė nė njė masė apo nė njė tjetėr sensin e sė mirės dhe tė sė keqes. Por nuk ėshtė e nevojshme qė pėr tė pasur norma tė tilla, njė nacion diellor si shqiptarėt, tė shndėrrohen nė njė popull hėnor.

E kur ajo tė mė thoshte se normat e Kuranit e kanė origjinėn tek Allahu, unė do t’ i thosha se si ėshtė e mundur qė Allahu paska pasur kėtė prirje pėr tė ricikluar realitetin idhujtar arab paraislamik?!

Do t’ i thosha se ka diēka qė duket shumė e dyshimtė tek feja islame, pėr shkak se ajo ėshtė trashėgimtare e qartė e idhujtarisė arabe paraislamike, dhe se kurrgjė nuk e vėrteton kėtė mė mirė se statusi i njėjtė i femrės nė dy rastet.

Do t’ i thosha se nė genin e saj janė 10-15 gjenerata tė shpirtit tė instaluar hėnor-islamik, por pas tyre qėndrojnė 100-150 gjenerata tė shpirtit natyral diellor, iliro-shqiptar.

Unė do t’ i thosha se kėto 100-150 gjenerata peshojnė shumė mė tepėr se tė parat, dhe se ajo ka detyrime ndaj tė parėve tė saj paraislamikė, mė tepėr se ndaj tė parėve islamikė. Se nėse ajo, nėpėrmjet Islamit e ndjen veten tė pėrkushtuar ndaj idhujtarisė arabe paraislamike, atėherė kanė tė drejtė edhe paraardhėsit e saj paraislamikė paganė dhe jopaganė, qė t’ i kėrkojnė asaj devotshmėrinė ndaj tyre.

Unė do t’ i thosha se paraardhėsit e saj paraislamikė luftuan pėr mijėra vjet, nė mėnyrė qė tė sigurohej ekzistenca e pasardhėsve tė tyre nė kėto troje, dhe ata kanė tė drejtė tė kenė pėrkushtimin e saj mė tepėr se Muhameti dhe idhujt arabė qė ai ricikloi nė fenė e tij.

Unė do t’ i thosha se derisa ajo me veprimet e saj, duke u dhėnė trojeve shqiptare identitet arab, po ve nė rrezik ekzistencėn fizike tė nacionit shqiptar, ajo po zhbėn atė ēka bėnė pėr mijėra vjet paraardhėsit e saj, dhe kėto po e bėn pėr hir tė njė njeriu qė ka jetuar 1400 vite mė parė nė Arabi dhe qė nuk ka dėgjuar kurrė pėr shqiptarėt.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=29183
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.6.2010, 23:34   13
Citim:
Celula e Xhihadit Islamik Egjiptian e kapur nė Tiranė nė 1998 dhe kryesia e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė nė 2010
Kastriot Myftaraj

Nė qershor 1998, nė Tiranė u krye njė operacion spektakolar kundėr terrorizmit islamik, gjatė tė cilit u arrestuan katėr anėtarėt e njė celule tė organizatės terroriste islamike,

e njohur me emrin Xhihadit Islamik, me bazė nė Egjipt, njė partnere e Al-Qaeda. Fatos Klosi, i cili kishte qenė nė atė kohė drejtor i shėrbimit sekret shqiptar, SHIK, nė njė intervistė nė emisionin e Blendi Fevziut, “Opinion”, nė Tv Klan, nė 16 tetor 2006, pohoi se shtetasit egjiptianė tė dyshuar si terroristė islamikė, praktikisht u rrėmbyen dhe pa u bėrė asnjė procedurė ligjore iu dorėzuan autoriteteve egjiptiane qė i ekzekutuan.

Klosi u shpreh se kjo qė bėnė autoritetet shqiptare ishte e kundėrligjshme, por Fuqitė e Mėdha kur ėshtė fjala pėr luftėn kundėr terrorizmit i shkelin tė drejtat e njeriut.

Atė qė nuk e thotė Fatos Klosi e zbulon gazeta e madhe amerikane “Washington Post”, e datės 20 nėntor 2001, e cila duke iu referuar njė zyrtari tė CIA, i cili flet jozyrtarisht shkruan se CIA, pėr tė bėrė kėtė operacion ēoi rreth 12 agjentė nė Shqipėri.

Kundėrligjshmėria arriti kulmin kur gjykata shqiptare i liroi tė arrestuarit, gjė qė ėshtė e dokumentuar me vendime, duke mos gjetur prova qė t’ i inkriminonte ata, por tek dera e gjykatės ata i prisnin agjentėt e SHISH dhe tė Drejtorisė sė Antiterrorit nė Ministrinė e Rendit Publik, tė cilėt i rrėmbyen egjiptianėt dhe i ēuan nė aeroportin e Rinasit ku i priste njė avion i marrė me qera nga CIA qė i ēoi drejt e nė kryeqytetin e Egjiptit, Kajro, ku nga aeroporti i ēuan drejt e nė Lazogli, nė selinė e shėrbimit sekret egjiptian, Mukhabarat.

Nė kėtė rast CIA vepronte pėr llogari tė shėrbimit sekret egjiptian, Mukhabarat. Prokurori i Pėrgjithshėm i Egjiptit, Hisham Saraya, do tė deklaronte se shumė kėrkesa qė u ishin bėrė vendeve europiane pėr deportimin e kėtyre tė kėrkuarve nuk ishin pranuar.

Shtetet europiane parapėlqenin qė, pėr mos tė pasur probleme, nė rastin mė tė mirė, t’ u kėrkonin terroristėve tė huaj largoheshin nga territori i tyre, por nuk donin tė bashkėpunonin pėr t’ i dorėzuar ata. Shqipėria do tė bėnte pėrjashtim.

Ajo qė u bė e njohur si celula e Tiranės u vlerėsua atėherė nga CIA si njė nga qendrat mė tė rrezikshme nė Europė tė terrorizmit islamik. Nėse ishte vėrtet kėshtu, atėherė pavarėsisht nga disa anė tė errta tė kėsaj historie se si ishte e mundur qė terroristė tė kėtij kalibri u mblodhėn nė njė vend si Shqipėria, nė ato rrethana nuk mbetej veēse tė veprohej ashtu si u veprua me ta. Ndonėse mė pas duhet tė ishte hetuar gjerė e gjatė pėr kėtė histori, dhe tė zbulohej nėse pas saj kishte skenarė pėr destabilizimin total tė Shqipėrisė, nė tė cilat terroristėt islamikė do tė pėrdoreshin nga qendra jashtė botės islamike.

Siē e tregoi koha, autoritetet shqiptarė tėrhoqėn mbi vendin rreziqe tė mėdha me kryerjen e kėtij operacioni antiterrorist. Nė 5 gusht 1998, gazeta “Al Hajat”, qė ishte njė gazetė islamike qė dilte nė Londėr botoi njė komunikatė tė Frontit Ndėrkombėtar Islamik pėr Xhihadin (aleancė e Al-Qaeda me Xhihadin Islamik Egjiptian) ku paralajmėrohej hakmarrje pėr deportimin e tė pestėve nga Tirana nė Kajro, “nė njė gjuhė qė amerikanėt do ta kuptojnė mirė”.

Ajo qė pritej nė kėtė rast qenė atentate ndaj interesave amerikane nė Shqipėri, posaēėrisht selisė diplomatikė, por edhe atentate tė cilat shėnjestronin institucionet shqiptare. Dy ditė mė pas, nė 7 gusht, ndodhėn atentatet kundėr ambasadave amerikane nė Kenia e Tanzani. Sot ėshtė vėrtetuar se atentatet qenė planifikuar kohė mė parė.

Pas kėsaj ambasada amerikane nė Tiranė u mbyll pėr shėrbimet pėr qytetarėt, duke mbetur nė tė vetėm minimumi i personelit. Selia e ambasadės u shndėrrua nė njė fortesė rreth sė cilės filloi ndėrtimi i njė muri gjigand, qarkullimi nė rrugėn para saj u ndėrpre, duke u vendosur para hyrjes blloqe betoni, roje tė shumta dhe autoblinda tė policisė.

Sot ėshtė vėrtetuar se atentatet e 7 gushtit 1998 nuk kishin lidhje me atė qė ndodhi ishin planifikuar kohė mė parė. Drejtori i CIA-s, nė atė kohė George Tenet, shkruan nė kujtimet e veta pėr atentatet e 7 gushtit: "Fakti ėshtė se operacionet e Al-Qaeda janė planifikuar vite mė parė." (George Tenet, “At the center of the storm: The CIA during the America’ s time of crisis”, Neė York, Harper Perennial, 2008, f. 115)

Gjithsesi, nė Tiranė priteshin atentate terroriste islamike, pavarėsisht se mendonin vėrtet qendrat e terrorizmit islamik ndėrkombėtar, pėr tė goditur nė njė vend si Shqipėria. Nė 24 mars 2004, drejtori i CIA George Tenet tha nė dėshminė e vet para Komisionit tė bashkuar tė Kongresit amerikan, pėr hetimin e ngjarjeve tė 11 shtatorit 2001, se:

“Bashkėpunimi i sė paku tre shėrbimeve partnere u kėrkua nė 1998 pėr tė shkatėrruar konspiracionin pėr tė hedhur nė erė ambasadėn e SHBA-ve nė Shqipėri, dhe nė verėn e vitit 2001 pėr tė ndaluar sulmin ndaj ambasadės amerikane nė Yemen, si dhe pėr tė ndaluar shkatėrrimin e ambasadės amerikane nė njė kryeqytet europian”.(Written statement for the record of the Director of Central Intelligence before the National Commission on terrorist attack upon the United States of America, march 24, 2004, f. 21; citohet sipas website zyrtar tė Komisionit: http://govinfo.library.unt.edu/911/h...s/hearing8.htm)

Shqipėria qartėsisht iu ekspozua njė rreziku tė madh pėr tė ndihmuar nė luftėn kundėr terrorizmit islamik global. Shqipėria mund tė kishte vepruar nė kėtė rast siē bėjnė vende tė tjera europiane, deri edhe shumė mė tė mėdha se Shqipėria, tė cilat parapėlqejnė qė t’ i detyrojnė terroristėt tė largohen jashtė vendit, ashtu qė tė mos u ekspozohen atentateve terroriste hakmarrėse.

Nė Shqipėri ekziston dhe njė celulė tjetėr fundamentaliste islamike, e cila me veprimet e saj stimulon terrorizmin islamik, dhe qė ėshtė legale. Kjo celulė fundamentalisto-terroriste islamike ēdo vit nė festat fetare islamike merr urimet e krerėve tė shtetit dhe tė politikės nė Shqipėri.

Kjo celulė fundamentalisto-terroriste islamike ėshtė kryesia e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, ose siē e ka tashmė emėrtimin formal, Bashkėsia Islame e Shqipėrisė. Kryesia e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, prej 19 vitesh, kur ėshtė legalizuar feja islame nė Shqipėri, vepron si njė grupim fundamentalist-terrorist islamik.

Nė kėtė pikė dua tė bėj njė saktėsim. Fundamentalizmi islamik, i cili siē dihet ushqen terrorizmin islamik nuk ėshtė e njėjta gjė nė vende tė ndryshme. Nė Arabinė Saudite, vendlindja e Muhametit, ku gjenden vendet mė tė shenjta tė Islamit, fundamentalizmi islamik ėshtė legal derisa atje feja nuk ėshtė e ndarė nga shteti dhe Kurani ėshtė baza e legjislacionit publik nė fuqi.

Nė Arabinė Saudite termi “terrorizėm” praktikisht pėrdoret pėr tė treguar pėrpjekjet pėr pėrmbysjen nga pushteti tė familjes mbretėrore saudite. Por, nėse Al-Qaeda do tė arrinte ta bėnte kėtė gjė, nuk ėshtė se do tė kishte ndonjė gjė pėr tė ndryshuar nė raportin e fesė me shtetin nė Arabinė Saudite.

Nė njė vend tjetėr islamik, si Turqia, nė sajė tė vullnetit tė ushtrisė turke, feja ėshtė e ndarė nga shteti, dhe ēdo pėrpjekje pėr t’ i pėrzier, konsiderohet si fundamentalizėm islamik.

Nė njė vend europian si Shqipėria, definicioni i fundamentalizmit islamik duhet tė jetė ndryshe. Nė Shqipėri, thirrja pesė herė nė ditė e ezanit nė arabisht me megafonė tė fuqishėm, ēka e bėn Komuniteti Musliman Shqiptar, i cili administron gjithė xhamitė e Shqipėrisė, ėshtė fundamentalizėm islamik. Kjo pėr faktin se kėshtu Shqipėrisė i jepet imazhi i njė vendi arab, ēka nuk i pėrgjigjet sė vėrtetės.

Kjo gjė qė bėn kryesia e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, nxit edhe terrorizmin islamik, pėr shkak se inkurajon atė pjesė tė muslimanėve praktikantė, e cila ėshtė e prirur pėr veprime tė dhunshme, terroriste.


Madje, edhe tė tjerė muslimanė praktikantė, duke jetuar nė kėtė mjedis arab tė krijuar nga Komuniteti Musliman nė Shqipėri, do tė nxiten qė tė bėhen militantė tė dhunshėm. Pra, kryesia e Komunitetit Musliman, me veprimet e saj ėshtė duke vepruar si njė celulė e Xhihadit nė Shqipėri, e cila ve nė rrezik serioz sigurinė nacionale, veē tė tjerave.

Autoritetet shqiptare, tė cilat nė 1998, me arrestimin dhe deportimin e celulės sė Xhihadit Islamik Egjiptian ndėrmorėn njė veprim me rreziqe tė mėdha pėr vendin, dhe tė gjithė kėtė e bėnė nė interes tė njė vendi tjetėr, Egjiptit, nė rastin e kryesisė sė Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, kur ėshtė fjala pėr dėme dhe rreziqe qė i vijnė drejtpėrdrejt Shqipėrisė, nuk veprojnė!

Nė rastin e celulės sė Xhihadit Islamik Egjiptian autoritetet shqiptare vepruan nė kundėrshtim me ligjet shqiptare. Nė rastin e kryesisė sė Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, autoritetet shqiptare kanė tė drejtė tė veprojnė nė bazė tė ligjeve shqiptare, madje janė tė detyruar tė veprojnė se kryesia e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, me thirrjen e ezanit nė arabisht nga megafonėt e minareve, ka dhunuar ligjet nė fuqi dhe ka konsumuar disa vepra penale, tė cilat i kam specifikuar nė kallzimin tim penal, tė depozituar tashmė pranė Prokurorisė sė Rrethit Gjyqėsor Tiranė.

Autoritetet shqiptare duhet tė sillen me kryesinė e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė si me celulėn e Xhihadit Islamik Egjiptian, pra ta arrestojnė dhe tė ndalojnė veprimtarinė e saj nė Shqipėri, si dhe pasojat qė vijnė prej saj.

Arrestimi i kryesisė sė Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė duhet tė shoqėrohet me shkrirjen e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, si njė organizatė e njohur ligjėrisht, pėr shkak se ka dhunuar ligjet nė fuqi.

Nė rast se shteti shqiptar nuk ndalon me ligj krejt ushtrimin e fesė islame nė vend, minimumi qė duhet tė bėjė shteti shqiptar ėshtė qė rindėrtojė organizatėn e muslimanėve praktikantė nė Shqipėri, duke u vendosur rregulla tė forta, sė pari sa i pėrket numrit tė xhamive, tė cilat duhet tė jenė nė pėrpjestim me numrin e praktikuesve tė fesė.

Me kėtė rast shumė xhami duhet tė mbyllen. Nuk ka kuptim p.sh., qė nė Tiranė tė ketė njė xhami nė fillim tė Rrugės sė Kavajės, kur fare pranė saj ėshtė njė xhami nė sheshin “Skėnderbej”. Por ndoshta mė mirė do tė jetė qė tė mbyllet xhamia nė Sheshin “Skėnderbej” se ajo pėrbėn njė fyerje pėr Heroin Nacional Shqiptar, Gjergj Kastriot Skėnderbeun, i cili tekefundit ishte njė luftėtar kundėr invazionit osmano-islamik.

Gjithashtu, duhet tė ndalohet gjuha arabe nė xhamitė dhe posaēėrisht thirrja e ezanit arabisht me megafonė nga minaret e xhamive, si njė fundamentalizėm islamik i papranueshėm nė njė vend europian si Shqipėria.

Edhe mbulimi i femrave praktikante islamike duhet tė ndalohet krejt me ligj nė Shqipėri, duke u konsideruar fundamentalizėm islamik nė njė vend si Shqipėria. E njėjta gjė duhet tė bėhet edhe me ndjekjen e modės islamike nė veshje dhe mjekėr nga ana e meshkujve.

Kjo nuk mund tė quhet dhunim i sferės sė jetės private tė individit, se kjo veshje ėshtė uniforma e fundamentalizmit islamik, dhe me kėtė ata inkurajojnė dhe tė tjerė muslimanė praktikantė, tė cilėt hezitojnė qė ta bėjnė kėtė, por siē i thonė atij proverbit “Shikon rrushi rrushin dhe piqet”. Nė kėtė rast mė saktė ėshtė tė thuhet: “Shikon hurma arabike hurmėn dhe piqet”.


Ajo qė ka ndodhur nė Shqipėri ėshtė se muslimanėt praktikantė janė identifikuar praktikisht me fundamentalistėt dhe radikalėt islamikė dhe prova mė e mirė dhe simboli elokuent i kėsaj ėshtė thirrja e ezanit nė arabisht nga megafonėt e minareve tė xhamive. Shteti shqiptar ka detyrim ligjor qė tė veprojė pėr tė parandaluar pasojat qė vijnė nga njė zhvillim i tillė.

Duke vepruar kėshtu shteti shqiptar, do tė bėhet e mundur qė edhe nė Kosovė tė ndėrmerren veprime tė ngjashme, se edhe atje udhėheqėsia e Bashkėsisė Islame gjendet nė pozita fundamnetaliste islamike.

Sigurisht qė mė e vėshtirė do tė jetė nė pjesėn shqiptare tė Maqedonisė, se atje pėrqindja e muslimanėve praktikantė nė raport me popullsinė ėshtė mė e lartė se nė krejt trojet shqiptare, por gjithsesi edhe atje nuk mund tė mos ndihet efekti i kėtyre veprimeve.

Nė perspektivėn e bashkimit tė trojeve shqiptare nė njė shtet tė vetėm nacional, pasi tė jenė ndėrmarrė kėto veprime nė Republikėn e Shqipėrisė dhe nė Kosovė, do tė jetė mė e lehtė qė goditja tė fokusohet nė minimizimin e Islamit nė pjesėn shqiptare tė Maqedonisė.

Nė rast se nuk do tė ndėrmerren veprimet e propozuara mė lart, nuk do tė jetė e largėt dita kur veprimet praktike tė Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, dhe tė Bashkėsive Islame nė Kosovė dhe nė Maqedoni, do tė ēojnė nė tė njėjtat pasoja si ato tė Xhihadit Islamik Egjiptian, tė cilin autoritetet shqiptare e luftuan nė 1998, pėr llogari tė njė vendi tė tretė, duke marrė pėrsipėr rreziqe tė mėdha. Ėshtė e qartė se autoritetet shqiptare kanė shumė mė tepėr tė drejtė dhe detyrim qė tė veprojnė kur bėhet fjalė pėr tė vepruar ndaj forcave qė kėrcėnojnė drejtpėrdrejt sigurinė nacionale tė Shqipėrisė.

Por Republika e Shqipėrisė ka detyrim qė t’ ia kėrkojė kėtė gjė edhe Kosovės, si dhe establishmentit politik tė shqiptarėve tė Maqedonisė, se Kushtetuta e Shqipėrisė e obligon shtetin shqiptar qė tė punojė pėr aspiratėn historike tė nacionit shqiptar, bashkimin nacional, si dhe tė mbrojė interesat e shqiptarėve, pėrtej kufijve, do tė thotė nė Kosovė, Maqedoni, Luginėn e Preshevės, Malin e Zi.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=29266
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.6.2010, 00:34   14
Citim:
Njė ditė, Perėndimi do t’ u thotė shqiptarėve se duhet tė luftojnė seriozisht fundamentalizmin islamik
Kastriot Myftaraj

Stereotipi i historisė shqiptare ka qenė befasimi i shqiptarėve nga kursi i ngjarjeve, qė ka prurė pasoja fatale pėr ta. Nė shekullin III para Kr., Mbretėreshės ilire Teuta, iu kėrkua nė mėnyrė ultimative nga tė dėrguarit e Romės qė ajo tė luftonte piraterinė qė ushtronin shtetasit e saj.

Nė atė kohė, kur nuk ishte nė fuqi ndonjė e drejtė detare, pirateria ilire nuk qe ndonjė dukuri unike, se atė e ushtronin dhe tė tjerė, duke pėrfshirė edhe vetė romanėt. Kėrkesa e Romės ishte njė ekspedient nė kuadrin e strategjisė romane pėr tė nėnshtruar Mbretėrinė Ilire.

Nė rast se Teuta e pranonte kėrkesėn e Romės, atėherė do tė fillonte njė luftė civile brenda mbretėrisė sė saj, e cila do ta dobėsonte, nė mos po do ta shpėrbėnte mbretėrinė. Kėshtu Roma do tė kishte mundėsi qė tė ndėrhynte nė mbretėrinė e Teutės. Nė rast se Teuta nuk e pranonte kėrkesėn romane, atėherė Roma i jepte vetes tė drejtėn qė tė ndėrhynte ushtarakisht nė Mbretėrinė Ilire.

Teuta, e vetėdijshme pėr prapamendimet e romanėve, e refuzoi kėrkesėn, dhe u ballafaqua me ndėrhyrjen romane. Teuta gjithsesi u befasua nga projektimi i befasishėm i fuqisė romane nė anėn tjetėr tė Adriatikut.

Shqiptarėt u befasuan kur u dyndėn sllavėt nė Ballkan dhe u ngulėn atje. Shqiptarėt i menduan sllavėt si barbarėt e tjerė para tyre, tė cilėt vinin dhe iknin si vėrshimet e lumenjve. Prandaj shqiptarėt nuk arritėn qė tė ndėrtojnė aleanca pėr tė pėrballur nė njė farė mėnyre sllavėt qė nė fillim.

Shqiptarėt u befasuan kur u shfaq Imperia Osmane me gjithė fuqinė e saj, se nuk i patėn marrė seriozisht qė nė fillim osmanėt, prandaj nuk u bashkuan kundėr tyre. Shqiptarėt nė atė kohė qenė nė njė moment triumfi, se qenė duke arritur suksese nė veri dhe nė lindje ndaj sllavėve e nė jug ndaj grekėve. Por msymja osmane pėrmbysi gjithēka.

Shqiptarėt u befasuan kur Imperia Osmane praktikisht pėsoi kolaps nė Luftėn Ruso-Osmane nė vitet 1877-1878 dhe me Traktatin e Adrianopolit u dorėzoi vendeve fqinje pjesėn mė tė madhe tė territoreve shqiptare, deri nė Drinin e Zi. Shqiptarėt reaguan me vonesė, duke krijuar Lidhjen e Prizrenit. Si pasojė, me gjithė korrektimin qė Kongresi i Berlinit i bėri Traktatit tė Adrianopolit, njė pjesė e madhe e territoreve shqiptare, zemra e mbretėrisė antike dardane, zona nė jug tė Lumit Toplica, nė Serbinė e sotme jugore, atėherė e populluar me shqiptarė, u zbraz prej tyre pėrgjithmonė, duke qenė sot krejt serbe Vranja, Leskoci, Vranja, Kurshumlia, Prokuplja.

Shqiptarėt u befasuan jo mė pak kur Imperia Osmane pėsoi kolapsin pėrfundimtar nė Europė, nė vitin 1912, e gjithė kjo mė sė shumti nė dėm tė shqiptarėve.

Shqiptarėt u befasuan nga rritja e befasishme e lėvizjes komuniste nė Shqipėri gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Njė nga intelektualėt mė tė shquar shqiptarė nė vitet tridhjetė tė shekullit XX, Branko Merxhani, nė 1935, botonte artikullin e famshėm “Bolshevisma nė Shqipėri”, ku shpjegonte se pėrse komunizmi nuk mund tė fitonte Shqipėri. Nėntė vjet mė pas Shqipėria u bė vend komunist!

Shqiptarėt e Kosovės qenė ndėr ata qė mė sė shumti u befasuan nė Jugosllavi, kur nė vitet tetėdhjetė nė Serbi erdhi njė udhėheqje e re, me Millosheviēin, e cila kaloi nė njė politikė tė luftėrave etnike. Shqiptarėt e Republikės sė Shqipėrisė u befasuan gjithashtu, nė vitet nėntėdhjetė, kur u pa qartė se fuqitė e mėdha kishin prirjen qė, nė njė mėnyrė apo nė njė tjetėr, ta bėnin edhe Shqipėrinė njė fushėbetejė tė serialit tė ri tė luftėrave ballkanase, me ngjarjet e vitit 1997.

Tė gjitha gjasat janė se stereotipi i befasimit tė shqiptarėve nga kursi i historisė do tė vazhdojė edhe nė shekullin XXI. Vende tė vogla, si Shqipėria, Kosova, Maqedonia, ku jeton njė pjesė e kombit shqiptar, janė vende tė pėrshtatshme pėr t’ u bėrė eksperimente nga fuqitė e mėdha.

Perėndimi ka njė problem tė madh me Islamin nė shekullin XXI dhe do tė eksperimentojė disa mėnyra tė zgjidhjes sė kėtij problemi, nga ato tė butat deri nė ato tė ashprat. Mėnyra tė cilėn Perėndimi e ka mė pėr zemėr ėshtė stimulimi i luftės mes muslimanėve tė moderuar dhe atyre radikalė, siē ka ndodhur nė territoret palestineze, ku Perėndimi i kėrkon Autoritetit Palestinez qė tė luftojė Hamasin, ēka praktikisht ēoi nė njė luftė civile palestineze dhe nė ndarjen e kombit palestinez.

Nė kėtė mėnyrė Perėndimi siguron kontrollin e tij mbi botėn islame dhe bėn qė tė ulet boom-i demografik nė botėn islame. Prandaj nė tė ardhmen Perėndimi ka pėr t’ u kėrkuar shumė mė fort se sot tė ashtuquajturve tė moderuar nė vendet islame, tė cilėt janė nė fakt klientėt e Perėndimit, qė tė luftojnė fundamentalistėt islamikė nė vendet e tyre.

Pėr t’ i treguar botės islame se e ka shumė seriozisht kėtė kėrkesė, Perėndimi do ta zbatojė atė edhe nė ato qė konsiderohen si vende muslimane europiane, nė Shqipėri, Kosovė, Bosnjė, pjesėn shqiptare tė Maqedonisė.

Sot Perėndimi ndjek me shumė kujdes ekspansionin e Islamit nė trojet shqiptare, nė dy anėt e kufirit, nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni, Luginėn e Preshevės, Malin e Zi. Ky ekspansion nuk konsiston nė rritjen e numrit tė praktikuesve tė Islamit nė trojet shqiptare, por nė pėrpjekjet nė rritje qė trojeve shqiptare t’ u jepet artificialisht profil arab, me anė tė ndėrtimit tė njė numri tė madh xhamish, nė shpėrpjestim me numrin e praktikuesve tė Islamit, me megafonėt e fuqishėm qė nga minaret e xhamive shpėrndajnė ezanin nė arabisht.

Kjo ėshtė e mjaftueshme qė Shqipėria, Kosova dhe krejt trojet shqiptare tė perceptohen nga bota si arabo-islamike. Autoritetet shtetėrore nė Shqipėri e kanė toleruar kėtė, nė emėr tė sė drejtės sė ushtrimit tė lirė tė fesė. Nga kjo kanė pėrfituar ata tė cilėt kanė njė agjendė pėr ta bėrė Shqipėrinė tė ngjajė si njė emirat arab. Dhe kėta njerėz janė nė institucionin zyrtar tė fesė islame nė Shqipėri, Komunitetin Musliman tė Shqipėrisė.


Perėndimi i pėrcjell tė gjitha kėto nė heshtje, dhe ne nga kjo na krijohet pėrshtypja se Perėndimi do tė vazhdojė gjithherė tė sillet kėshtu. Prandaj, shqiptarėt, nė dy anėt e kufirit do tė befasohen kur Perėndimi njė ditė tė kėrkojė befas qė Shqipėria, Kosova, por edhe shqiptarėt nė Maqedoni, tė luftojnė fundamentalizmin islamik.

Njė mėngjes Perėndimi do t’ u thotė qendrave politike shqiptare, Tiranės, Prishtinės dhe Tetovės, se, nė vende me stabilitet tė brishtė si Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Islami me profil tė lartė arab ėshtė fundamentalizėm islamik, dhe pėrbėn rrezik pėr kėto vende dhe pėr Europėn.

Por nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni, Islami zyrtar ka profil tė lartė arab, dhe ēdo musliman praktikant ėshtė ndjekės i kėtij lloj islami, duke qenė praktikisht njė arabo-shqiptar.

Kėshtu do tė krijohet njė situatė nė tė cilėn shteti nė Shqipėri dhe nė Kosovė, por edhe nė Maqedoni, do tė hyjė nė luftė me bashkėsinė e muslimanėve praktikantė, tė cilėt janė tė vetmit njerėz qė mund tė quhen vėrtet muslimanė nė trojet shqiptare, se pasardhėsit e atyre tė cilėt u kthyen me dhunė nė fenė islame, gjatė pushtimit osman, nuk mund tė quhen muslimanė sot, se nuk kanė asnjė lidhje me fenė islame.


Kjo do tė jetė njė situatė e ngjashme me atė nė trojet palestineze ku Autoriteti Palestinez gjendet nė luftė me Hamasin. Perėndimi do t’ i ēojė shqiptarėt nė njė luftė tė brendshme dhe nga kjo luftė ata ose do tė dalin si njė nacion perėndimor, i ēliruar nga Islami, ose do tė shpėrbėhen krejt si nacion (komb) dhe do tė zhduken.

Se nė rast se forcat laike, shtetėrore shqiptare nuk e fitojnė dot kėtė luftė me fundamentalistėt islamikė, atėherė do tė gjejnė rastin qė nė trojet shqiptare tė ndėrhynė ushtarakisht fqinjėt, serbėt, grekėt, sllavo-maqedonėt, tė cilėt do tė kėrkojnė qė tė pėrmbushin ėndrrat e tyre tė kahershme, pėr spastrimin etnik tė trojeve shqiptare, dhe aneksimin e kėtyre trojeve.

Nė rast se shqiptarėt nuk do tė arrijnė qė ta fitojnė betejėn me fundamentalizmin islamik, atėherė Perėndimi nuk do tė ketė mė interes pėr ekzistencėn e nacionit shqiptar, dhe as tė shteteve shqiptare, aq mė pak tė njė shteti tė bashkuar nacional shqiptar.

Ēėshtja ėshtė, sa do tė jenė shqiptarėt properėndimorė, nė dy anėt e kufirit tė pėrgatitur pėr ditėn kur Perėndimi do t’ i bjerė trumpetės sė kėsaj lufte?

Fundamentalistėt islamikė, domethėnė muslimanėt praktikantė, janė tė pėrgatitur pėr kėtė luftė, ata e dijnė se ajo do tė vijė, dhe e presin atė. Ata janė gati qė pėr tė fituar kėtė luftė tė bashkėpunojnė me tė gjithė armiqtė historikė tė shqiptarėve, me serbėt, me grekėt, se pėr ta tė pafetė, siē i quajnė jomuslimanėt, janė tė gjithė njėlloj, dhe muslimani mund t’ i pėrdorė ata pa hezitim kur ka mundėsi.

Prandaj me njė armik tė tillė, siē ėshtė fundamentalizmi islamik shqiptar, nuk duhen pasur skrupuj. Ndaj tij duhet bėrė njė luftė totale.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=29305
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2010, 23:35   15
Citim:
Polemizuesit e mi islamikė, tė cilėt vėrtetojnė se musliman praktikant domethėnė shqiptar i arabizuar
Kastriot Myftaraj

Qė prej datės 26 maj 2010, kur botova artikullin tim tė parė (“Ylli i kuq i Moskės dhe Guri i zi i Mekės”), pjesė e njė serie tė re artikujsh pėr Islamin nė hapėsirėn shqiptare, kam pasur njė komunikim shumė intensiv me muslimanė praktikantė nga tė gjitha trojet shqiptare, nė adresat e mia nė facebook, e-mail, si dhe nėpėrmjet adresės sė gazetės “Sot”, ku u botuan kėto shkrime.

Sa mė tepėr qė komunikoja, aq mė tepėr bindesha se ky nuk ishte njė debat ndėrmjet shqiptarėsh, por ndėrmjet njė shqiptari, i cili isha unė, dhe shqiptarėsh tė arabizuar.

Nga tė gjithė reagimet pėr shkrimet e mia tė pėrmendura, po pėrzgjedh pėr t’ ju pėrgjigjur atė tė Dr. Mustafa Bajramit, me titull “Kastriot Myftaraj, njeriu qė ezanin e quan qenlehje ndėrsa mujezinėt qen qė lehin”, i botuar edhe nė gazetėn “Sot”, ku botoj unė, nė 24-25 qershor 2010. Pėrgjigjen dr. Bajramit do t’ ia jap nė vetėn e dytė dhe jo nė vetėn e tretė.

Ju z. Bajrami pėrfaqėsoni mė sė miri muslimanin praktikant shqiptar, nė dy anėt e kufirit, i cili ka marrė tė gjitha veset e shumta tė arabit, pa marrė asnjė nga virtytet e tij tė pakta.

Ju keni marrė edhe veset intelektuale tė islamikut arab, tė cilat janė rrena e trashė dhe falsifikimi nė polemikė. Ju nuk mė citoni nė mėnyrė korrekte pėr atė qė kam thėnė pėr ezanin zi qenlehje dhe muezinėt si qen lehės, se ju keni kompleksin e fajit pėr atė qė po bėni.

Unė kam shkruar, e zeza mbi tė bardhė: “Arabishtja mund t’ u ngjajė e ėmbėl arabėve, kur e dėgjojnė nga megafonėt e minareve tė tyre, por nė Shqipėri dhe nė krejt trojet shqiptare, nė dy anėt e kufirit, ajo ngjan si njė lehje qeni, si njė qenlehje kozmike.” (Gazeta “Sot”, 4 qershor 2010, f. 16)

Pra, unė nuk e kam thėnė kėtė gjė pėr tė gjithė botėn islame arabe, por vetėm kur bėhet nė trojet shqiptare. Ky falsifikim u duhet ju, si atij kriminelit tė cilit i duhet tė fshehė gjurmėt e krimit. Se ju jeni tė vetėdijshėm pėr krimin qė po bėni ndaj nacionit (kombit) shqiptar, duke dashur t’ i jepni atij profil arab, me kėtė performancė tė pėrbindshme arabe, tė tė mijėra megafonėve tė minareve tė xhamive, nga ku thirret ezani nė arabisht pesė herė ditėn.

Gjuha ėshtė thelbi i identiteti nacional, prandaj qenia e arabishtes si gjuha liturgjike e fesė islame, kjo do tė thotė se Islami ushqen arabizimin. Kėtu nuk mund tė bėhet asnjė krahasim p.sh. me Kishėn Katolike cila pėrdor latinishten pėr njė pjesė tė vogėl tė riteve tė saj.

Derisa latinishtja ėshtė njė gjuhė e vdekur, arabishtja ėshtė gjuhė e gjallė, e cila ėshtė gjuha e shumė shteteve arabe. Pastaj asnjė nga fetė e krishtera nė Shqipėri nuk vendos megafonė pėr tė pėrhapur lutjet e saj pesė herė ditėn nė gjuhė tė huaja. Kėmbanat e kishave nuk pėrhapin fjalė nė ndonjė gjuhė tė huaj, por tinguj universalė, tė cilėt nuk identifikohen me asnjė gjuhė.

Ju pretendoni se Allahu ėshtė zoti i botėve, se ėshtė i gjithėdijshėm, megjithatė juve i kufizoni kėto veti tė tij, duke i atribuar atij njė lidhje specifike me arabishten. A thua Allahu i gjithėdijshėm nuk e kuptoka dhe pranoka shqipen. A thua edhe nė botėt e tjera ku supozohet qė tė adhurohet Allahu, kjo gjė u bėka nė gjuhėn arabe dhe se i gjithė universi i pamasė, me miliarda botė tė banuara, periodikisht, pesė herė ditėn, na e thirrka ezanin nė arabisht!

Me kėtė do tė qeshnin edhe devetė e Mekės, sikur ta dėgjonin, por ju jeni bėrė mė keq se devetė e shkretėtirės. Ju e fyeni gjuhėn shqipe, e quani atė lehje qensh, duke e quajtur atė tė padenjė pėr t’ i drejtuar nė kėtė gjuhė disa fjalė Zotit, disa fjalė tė thjeshta tė ezanit, tė cilat janė pėrkthyer edhe nė shqip.

Asnjė nga besimtarėt e feve tė krishtere nė Shqipėri nuk e quan Zotin njė gjuhė tė huaj, sikur bėni ju qė e quani atė nė arabisht “Allah”. Kurrkush nga besimtarėt e krishterė nė Shqipėri nuk pėrshėndeten mesvedi nė gjuhė tė huaj, sikur bėjnė besimtarėt muslimanė, tė cilėt pėrshėndeten mesvedi nė arabisht: “Selam Alejkum, Alejkum Selam”.

Ju e urreni gjuhėn shqipe, se ju e urreni edhe nacionin (kombin) shqiptar. Ju thoni qartė nė polemikėn tuaj me mua: “Pėrkundrazi, mėsimet islame jo qė nuk ndalen brenda kufijve nacionalė tė ndonjė pėrkatėsie kombėtare, por ato, sikurse nuk pranojnė nuancat nacionale, ato nuk njohin fare fjalėn komb. Realisht nėse nuk gabohem, kombet paraqiten diku ka fundi i shekullit XVIII”. (Gazeta “Sot”, 24 qershor 2010, f. 15)

E pra, kėtu ėshtė muslimani praktikant i sinqertė, i cili nuk e njeh nacionin (kombin), identitetin kombėtar, por vetėm atė fetar islamiko-arab. Pėr kėtė gjė juve deklaroheni ndjekės i teorive nacionale tė ēifutėve Ernest Gellner dhe Erich Hobsbawm, tė cilat Soros kėrkon t’ i induktojė nė mendimin shqiptar, dhe sipas tė cilave nacioni (kombi) ėshtė njė dukuri e vonė, e fundit tė shekullit XVIII.


Ėshtė njė gjė shumė kurioze kjo ndarje e ideve tė ideologėve ēifutė prej jush! Nėse ju do tė ishit njeri i sinqertė, gjė qė as nuk pritet se nė polemikė ju silleni si beduini i cili ka vjedhur njė deve, ju duhet tė pranonit se ju e ndjeni veten arab dhe jo shqiptar, se shteti ku ju doni tė jetoni ėshtė Khalifati global islam, dhe se ėndėrroni ditėn kur edhe trojet shqiptare do tė gjenden nėn tė.

Pėr ju Republika e Shqipėrisė, Republika e Kosovės, shteti i bashkuar nacional shqiptar, janė disa gjėra tė pėrkohshme, janė idhujtari politike tė pafesh, tė cilat do tė treten kur tė krijohet khalifati islamik global, i vetmi shtet tė cilin ju e keni pėr zemėr.

Ju shqiptari i arabizuar Mustafa Bajrami mė mohoni mua nacionin (kombin) shqiptar dhe pastaj ma zini pėr tė madhe se unė ju mohoj fenė tuaj! Ju e urreni flamurin shqiptar, dhe nuk e mbani atė mbi kulmin e xhamive, apo nė oborrin e tyre, siē bėjnė kishat e krishtera.

Ju e urreni Heroin Nacional Shqiptar, Gjergj Kastriot Skėnderbeun, dhe nė tė gjitha tubimet shkencore, akademitė solemne, simpoziumet qė mbani, ju nuk e pėrmendni kurrė pėr mirė atė.

Ju edhe kur flisni shqip mendoni arabisht, dhe nė rastin mė tė mirė turqisht. Ju thoni: “Revolucioni Socialist i Tetorit dėrmoi Rusinė ndėrsa Safavidėt e Iranit me gjithė tė tjerė nacionalistė shkatėrruan Perandorinė Osmane, trashėgimtaren e Halifatit tė Pejgamberit a.s. Dhe prej asaj dite, pėr ēudi, as e para, as tė dytėt, nuk panė ditė tė bardha”. (Gazeta “Sot”, 24 qershor 2010, f. 15)

Ju, qartėsisht, vajtoni shkatėrrimin e Imperisė Osmane, dhe u vjen keq se shqiptarėt nuk janė edhe sot e kėsaj dite nėn Imperinė Osmane. Imperia Osmane nuk e njihte zyrtarisht identitetin nacional shqiptar, nuk lejonte mėsimin nė shkolla tė gjuhės shqipe (njė nga 14 pikat qė Hasan Prishtina i paraqiti qeverisė osmane nė emėr tė kryengritjes sė pėrgjithshme shqiptare nė 1912 ishte pikėrisht lejimi i mėsimit tė gjuhės shqipe), nuk lejonte ekzistencėn e flamurit shqiptar (kur lejonte flamurin serb nėpėrmjet simboleve tė Kishės Serbe).

Pra, ju doni qė edhe sot tė mos ekzistonte zyrtarisht nacioni shqiptar, tė mos mėsohej gjuha shqipe nė shkolla, tė mos ekzistonte flamuri shqiptar, tė mos ekzistonte zyrtarisht identiteti shqiptar.

Ju thoni: “Meqė filluam kėshtu, hajde pra t’ i ulemi nė ballė punimit tė Myftarajt”. (Gazeta “Sot”, 24 qershor 2010, f. 15) Por ju megjithatė i shmangeni atij, se ju keni frikė nga ballafaqimi me tezat e mia.

Ju thoni: “Kastriot Myftaraj i frikohet kritikės shkencore” (Gazeta “Sot”, 24 qershor 2010, f. 15). Por nė fakt jeni ju qė i frikoheni kėsaj gjėje, dhe tash unė do t’ ia vėrtetoj lexuesit kėtė gjė.

Ju thoni mė tutje pėr mua se: “Pėr Yllin e Kuq ai na thotė se qenka i keq pėr shkak se pėrdoret edhe nė magjinė e zezė! Themi: Nėse diēka keqpėrdoret nuk do tė thotė se ajo diēka duhet tė klasifikohet si diēka e ligė!” (Gazeta “Sot”, 24 qershor 2010, f. 15)

Kėshtu pra, na filloka kritika juaj shkencore?! Por, a mund tė mė thoni se ku na qenka mirėpėrdorur ky Ylli i kuq, i cili na qenka keqpėrdorur nė magjinė e zezė? A mos do tė thotė kjo se poshtė Gurit tė zi tė Mekės, na qenka Ylli i kuq?

Mė tutje, kritika juaj “shkencore” ndaj meje vazhdon kėshtu: “Pastaj, pėr Gurin e Zi tė Qabes thotė se ėshtė simboli mė i shenjtė i Islamit! Themi: Kjo qė thotė Myftaraj as qė ka tė bėjė me tė vėrtetėn, sepse ai gur nuk ishte kurrė i shenjtė, bile as para ardhjes sė Islamit lėre mė tė ishte konsideruar i shenjtė pas ardhjes sė tij!)” (Gazeta “Sot”, 24 qershor 2010, f. 15)

Problemi nė polemikėn me ju, ėshtė se ajo ėshtė po aq e vėshtirė sa tė polemizosh me njė deve. E para, unė, o njeri, se supozohet tė jeni njeri, edhe pse nė polemikė silleni si deve, nuk kam thėnė se Guri i zi ėshtė simboli mė i shenjtė i Islamit. Unė kam thėnė se ėshtė objekti mė i shenjtė.

E gjithė bota shikon me sy se siē do vit turmat e islamikėve nga gjithė vendet islamike tubohen pėrreth Kaaba-s (Qabes), tempulli nė formė kubi ku ėshtė Guri i zi. Ēka tjetėr tregon kjo veē faktit se ai ėshtė objekti mė i shenjtė i fesė islame.

Nėse nuk ėshtė kėshtu atėherė ēka bėjnė kėta njerėz rreth kėtij guri dhe pėrse ai gjendet nė tempullin e Kaaba? Kėtė pyetje tė arsyeshme do ta bėnte edhe njė deve, sikur tė kishte gojė tė fliste.

Ju vazhdoni, nė stilin e beduinit mashtrues, tė tjetėrsoni fjalėt e mia, duke mos mė cituar, por duke mė atribuar sikur kam thėnė: “Gjithashtu pėr Gurin e Zi thotė se dikur paska qenė i bardhė, e pastaj pėr shkak tė mėkateve tė njerėzve qė e paskan puthur, ai qenka bėrė i zi! Themi: Kėtu Kastriot Myftaraj e bėn bllabllablla-nė mė qesharake nė punimet e tij!” (Gazeta “Sot”, 24 qershor 2010, f. 15)

Ju qenkeni me tė vėrtetė shumė zbavitės, z. doktor islamik! Nė fillim tjetėrsoni fjalėt e mia dhe pastaj qeshni me veprėn tuaj! Ku e paskam shkruar unė se guri u nxi pėr shkak tė puthjeve tė njerėzve?

Kritika juaj “shkencore” bėhet me tė vėrtetė sharlatanizėm islamik kur ju thoni: “Pėr Ibrahimin a.s. thotė se paska jetuar 2400 vjet p.e.s.… Themi: Pėrderisa Kurani nuk pėrmend kohėn kur se ka jetuar Ibrahimi a.s., Kastriot Myftaraj duhet tė jetė ‘historiani’ i fundit qė mund ta dijė se kur na paska jetuar Ibrahimi a.s.” (Gazeta “Sot”, 24 qershor 2010, f. 15)

Ju kėrkoni kėshtu qė Kurani tė merret si burimi i vetėm i informacionit! Por Abrahami, apo Ibrahimi sikur e quani juve, pėrmendet edhe nė Bibėl (Testamentin e Vjetėr) dhe historianėt duke bėrė llogarinė e gjeneratave, kanė arritur tė pėrcaktojnė kohėn se kur ka jetuar Abrahami.

Nėse do tė merrej Kurani si burimi i vetėm i informacionit, atėherė unė do t’ u thosha se ku e dini ju qė Muhameti ka jetuar atėherė kur pretendoni ju se ka jetuar, se Kurani nuk e pėrmend kohėn kur ka jetuar Muhameti? Por unė nuk e them kėtė, se nuk kam logjikėn e devesė.

Mė tutje ju thoni: “Sikur qė nuk ėshtė aspak e vėrtetė se ēdo fis arab paska pasur Kaaban e vet”. (Gazeta “Sot”, 24 qershor 2010, f. 15)

Kėtu jam i detyruar qė t’ u drejtohem nė termin me tė cilin mė etiketoni mua, dhe t’u them se ju jeni krejt xhahil nė historinė e idhujtarisė arabe paraislamike. Se ju doktor, nuk mund ta mohoni se arabėt paraislamikė kanė pasur kulte idhujtare dhe se Kaaba nė Mekė ka qenė njėri prej tyre.

Tekefundit Kaaba-n nuk e ndėrtoi Muhameti, por e gjeti atė. Edhe qė ēdo fis arab ka patur Kaaba-n e vet, ėshtė njė e vėrtetė e rėndomtė e historisė sė religjioneve nė Gadishullin Arabik.

Arabėt idhujtarė kanė qenė animistė, do tė thotė ata besonin se gurėt, pemėt, puset kishin shpirt. Derisa idhujtaria, jo vetėm nė Arabi, por nė gjithė botėn ishte e ndėrtuar nė bazė tribuje, nuk ishte ndonjė ēudi qė ēdo tribu arabe kishte Kaaba tė saj, e cila ishte njė tempull nė trajtė kubi, ku gjendej njė gur i shenjtėruar, i cili pėrgjithėsisht ishte njė meteor i rėndomtė, ose njė copė meteori.

Se pėrse Muhameti e ruajti dhe e inkorporoi nė Islam kėtė pjesė tė idhujtarisė arabe, kjo ėshtė njė gjė tė cilėn asnjė teolog islamik nuk merr pėrsipėr ta shpjegojė. Unė do tė doja qė ju tė mė jepni definicionin e idhujtarisė sipas cilitdo fjalor qė tė dėshironi, dhe pastaj tė kqyrim nga kjo pikėpamje se ēka ėshtė ky Guri i zi i Mekės dhe tubimi i besimtarėve rreth tij nė pelegrinazh.

Mė tutje ju thoni pėr mua se: “Marrėzinė mė tė madhe ky shkrues e bėn sidomos kur thotė se Muhamedi a.s. i paska dhėnė Allahut tiparet e Hubalit!” (Gazeta “Sot”, 24 qershor 2010, f. 15)

Hubali ishte zoti suprem nė idhujtarinė arabe paraislamike, zoti-hėnė, se arabėt idhujtarė qenė njė popull hėnor. Idhulli i Hubalit qe nė Kaaba, nė Mekė. Arabėt idhujtarė tuboheshin nė haxh, nė Kaaba pėr tė adhuruar Hubalin dhe Gurin e zi. Muhameti e ruajti kėtė rit, por nė vend tė Hubalit vuri Allahun, ndėrsa Guri i zi mbeti. Kėto janė fakte. Unė ju sfidoj ju z. doktor qė tė gjeni cilindo libėr serioz pėr idhujtarinė arabe paraislamike, dhe tė diskutojmė mbi bazėn e tij.

Ju thoni se: “fraza tjetėr e kėtij Kastriot Myftarajt rreth shartimit tė Judaizmit dhe Krishterizmit qė i paska bėrė Islami, nuk ėshtė asgjė mė shumė se njė frazė e radhės”. (Gazeta “Sot”, 24 qershor 2010, f. 15)

Por ėshtė njė frazė e cila bart fakte. Kurani ėshtė shkruar shumė shekuj pas Testamentit tė Vjetėr dhe atij tė Ri dhe qartėsisht nė shumė pjesė ėshtė njė plagjiaturė e tyre.

Ju thoni se: “Islami lejon faljen e namazit edhe brenda kishave tė krishterizmit dhe sinagogave tė Judaizmit”. (Gazeta “Sot”, 25 qershor 2010, f. 14)

Por kjo tregon tolerancėn e tė krishterėve apo tė judejve, nėse ndodh vėrtet. Islamikėt do tė kishin tė drejtė tė mburreshin nėse lejonin edhe qė tė krishterėt dhe ēifutėt tė bėnin ritet e tyre nė xhami, gjė qė nuk lejohet. Nė Mekė nuk lejohet tė ndėrtohet asnjė kishė, ndryshe nga Roma ku ka xhami.

Mė tutje ju falsifikoni me vetėdije dhe nė mėnyrė qesharake fjalėt e mia, kur thoni: “Kastrioti Myftaraj, me njė dozė psikoze tė tepruar, mė vonė Muhamedin a.s. do ta krahasojė me Svetisavėn e Shumadisė, pėr tė cilin nė mėnyrė shumė tė hapur tregon njė admirim tė posaēėm. Ai Svetisavėn na e ofron si shembull qė duhet ta ndjekim, ndėrsa pėr arsyetim lanēon tezėn e tij tė ēuditshme, se shqiptarėt me Islamin nuk po i lidhka asgjė mė shumė veēse njė aksident historik! Themi: Nėse ėshtė e vėrtetė ajo qė thotė Myftaraj se Islami po na tėrhiqka nga shkretėtirat, nėse ėshtė e vėrtetė se Islami po na prishka koherencėn tonė kombėtare, atėherė pėrse duhet tė marrim shembull Svetisavėn, pėrse duhet tė pasojmė Vatikanin, Kishėn Orthodhokse Greke?” (Gazeta “Sot”, 25 qershor 2010, f. 14)

Ju nuk e doni serbizmin dhe helenizmin, jo nga pikėpamja e Shqiptarizmit, por nga ajo e Arabizmit. Pėr mua Arabizmi ėshtė po aq i keq sa serbizmi dhe helenizmi. Qė Muhameti ngjan shumė me Shėn Savėn kjo ėshtė e qartė pėr ēdo studiues religjionesh, se tė dy e nacionalizuan fenė, duke i dhėnė asaj gjuhėn nacionale dhe ritin nacional. Nga kjo pikėpamje, Muhameti dhe Shėn Sava janė krijuesit e kombeve pėrkatėse, atij arab dhe serb.

Islami vėrtet ėshtė mbinacional, por kjo fe ka njė dimension tė qartė asimilues arab, se arabishtja ėshtė gjuha e saj. Unė veprėn e Shėn Savės e kqyr si shembull tė cilin duhet ta ndjekin shqiptarėt, se ajo e ve fenė nė shėrbim tė nacionit.

Tė njėjtėn vepėr sit ė Shėn Savės bėri dhe Mbreti i Anglisė Henry VIII nė fillim tė shekullit XVI, kur nacionalizoi Krishterimin nė Angli, me Anglikanizmin. Pėr mua feja mė e mirė pėr Shqipėrinė do tė ishte njė Krishterim i Albanizuar, sipas shembullit tė Anglikanizmit.

Unė nuk kam thėnė se duhet tė ndjekim Kishėn Ortodokse Greke dhe kėtu ju mashtroni me paturpėsinė e beduinit. Unė kam thėnė se duhet nacionalizuar Kisha Ortodokse Shqiptare, duke u bėrė shenjtė martirėt e saj shqiptarė qė luftuan kundėr Helenizmit dhe Sllavizmit, dhe se parakushti qė tė bėhet kjo gjė ėshtė qė tė deislamizohet Shqipėria, se Greqia ndėrhyn nė punėt e brendshme tė Kishės Ortodokse tė Shqipėrisė pėr shkak tė ekzistencės nė Shqipėri tė Islamit me profil tė lartė arab.

Unė nuk mund tė pranoj qė Vatikani tė vihet nė njė radhė me Kishėn Greke dhe atė Serbe, kur ėshtė fjala pėr nacionin shqiptar, se Vatikani nė tė shkuarėn ka sponsoruar fuqishėm nacionalizmin shqiptar. Por qėndrimi i Vatikanit ka ndryshuar pikėrisht pėr shkak tė rritjes sė profilit arabo-islamik tė trojeve shqiptare kohėve tė fundit.

Vatikani detyrohet qė tė marrė parasysh interesat e Kishės Serbe nė Kosovė pikėrisht se i trembet njė bastioni islamik nė anėn tjetėr tė Adriatikut. Unė kam bindjen se Islami prish koherencėn nacionale shqiptare, ve nė rrezik ekzistencial nacionin shqiptar, prandaj ėshtė e nevojshme qė shqiptarėt tė ndahen prej Islamit, me anė tė deislamizimit.

Deislamizimi ėshtė njė sfidė imediate e nacionit shqiptar. Sa pėr religjionin tė cilin duhet tė marrin shqiptarėt, derisa ne jetojmė nė Europė, dhe fati i jonė ėshtė i lidhur me Perėndimin e krishterė, atėherė fetė qė duhet tė zgjedhin shqiptarėt duhet tė jenė degėt e Krishterimit perėndimor.

Ju talleni me mua duke thėnė: “Sipas tij, paska qenė e pritur qė arabėt me surrla e tupane tė kėndonin pavarėsinė e Kosovės!” (Gazeta “Sot”, 25 qershor 2010, f. 14)

Epo, ēka tjetėr duhej pritur z. doktor derisa ju e keni bėrė Kosovėn tė ngjajė si njė provincė e Arabisė, me megafonėt e minareve qė shpėrndajnė ezanin nė arabisht? Ju thoni pėr mua se: “Harron ky burrė se Afganistani musliman ishte ndėr shtetet e para qė njohu pavarėsinė e Kosovės”. (Gazeta “Sot”, 25 qershor 2010, f. 14)

Por ju bėni sikur harroni se Afganistani ėshtė nėn regjimin e okupacionit amerikan dhe tė vendeve tė tjera, kryesisht tė krishtere. Ju thoni pėr mua se: “bile neve na sjell edhe njė link interneti pėr tė parė atje se ēka paska folur nė Serbi Presidenti turk nė dėm tė Kosovės”. (Gazeta “Sot”, 25 qershor 2010, f. 14) Por ai link qė kam sjellė unė nė shkrimin tim ėshtė website zyrtar i Presidentit tė Turqisė!

Ju thoni se: “Islami, nė pėrmbajtjen dhe formėn e vet nėnkupton paqe dhe jo luftė”. (Gazeta “Sot”, 25 qershor 2010, f. 14) Islami nėnkupton paqe sa kohė islamikėt janė tė dobėt, dhe kur e ndjejnė veten tė fortė flasin ndryshe, dhe Islami do tė thotė luftė.

Ju tolerancėn e shoqėrive tė tjera e shikoni si ekspedient tė cilin ua dhuron kundėrshtari.

Ju nuk i merrni seriozisht ligjet e vendit ku jetoni, nė kėtė rast tė Kosovės e Shqipėrisė, ju rebeloheni ndaj laicizmit. Kjo ndodh se ju ėndėrroni ditėn kur do tė vendosni ligjet tuaja islamike.

Ju nuk shqetėsoheni se nacioni shqiptar mund tė asgjėsohet nga profili i lartė arab tė cilin ju ia jepni qėllimisht.

Nė fjalorin ndėrkombėtar ka hyrė termi “mallkimi i naftės”, pėr tė treguar vendet arabe tė pasura me naftė, tė cilėt nuk arritėn qė ta pėrdorin kėtė pasuri pėr tė diversifikuar ekonominė e tyre, por mbetėn tė varur nga tė ardhurat e naftės, duke vuajtur pasojat e luhatjes sė ēmimit tė saj. Ju jeni mallkimi arab pa naftė, pėr nacionin shqiptar.

Ju keni frikė nga arsyeja, se ju jeni akomoduar me dogmėn, dhe i trembeni vėnies nė diskutim tė saj. Ju, krejt bashkėsia e muslimanėve praktikantė nė trojet shqiptare, jeni njė konspiracion arab kundėr nacionit shqiptar.

Ju jetoni me kalendarin hėnor dhe nėn simbolin e Hėnės, mjedis njė nacioni diellor.

Ju keni pėrcjellė urrejtjen arabe pėr diellin, urrejtje e natyrshme tek njė popull qė torturohet nga dielli nė shkretėtirė, tek njė popull diellor si shqiptarėt.

Ju jeni njė “kolonė e pestė” hėnore tek njė nacion diellor si shqiptarėt.

Ju i keni frikė dhe i urreni femrat tuaja, se keni pėrvetėsuar frikėn dhe urrejtjen e popujve hėnorė ndaj femrės.

Ju e keni bėrė Allahun tuaj Nostradamus, duke i atribuar Kuranit parashikimin e tė gjitha zbulimeve shkencore qė janė bėrė nė shekuj. Por si ithtarėt e Nostradamusit ju i gjeni kėto nė Kuran pasi kėto zbulime janė bėrė, jo para se tė bėhen.

Ju flisni kundėr parasė, por profeti juaj dhe themeluesi i fesė suaj ishte njė tregtar, Muhameti. Kurani ėshtė ēuditėrisht i ngjashėm me njė libėr llogarish tregtie.

Ju shfaqni njė barbari shumė tė thellė. Tek ju ėshtė projektuar barbaria beduine. Arhetipi juaj ėshtė beduini nomad idhujtar.

Ju nė thelb jeni idhujtarė, ēka tregohet me pelegrinazhin tek Guri i zi, simptomė kureshtare e dyshimit tek feja juaj.

Ju flisni pėr qytetėrimin e lartė arab, por nuk mund ta shpjegoni se si ky mund tė kishte lindur nė Mekė, e cila nuk ishte veēse njė oaz, ku kishte njė pus, ēka e bėnte ata njė pikė ndalimi nė rrugėkalimet e karvanėve tė deveve. Ēdo trajtim i juaji merr nė mėnyrė tė paevitueshme kahje psikiatrike.

Ju jeni njė tumor nė trupin e nacionit. Ju e paraqisni urrejtjen si virtyt (urrejtjen qė shfaqni ndaj gjuhės shqipe me adhurimin e arabishtes), barbarinė si qytetėrim, vesin si virtyt (keqtrajtimin e femrės). Nėse ju do tė kishit pasur fuqinė qė ka sot Perėndimi i krishterė ju me siguri qė do ta kishit pushtuar gjithė botėn, do t’ i kishit ndaluar tė gjitha fetė e tjera, dhe do t’ i kishit imponuar njerėzimit Islamin dhe mėnyrėn e jetesės islamike.

Ju jeni hipokritė, se ju e luftoni Perėndimin me tė dhėnat qė botoni ai, pėr tė kėqijat e tij, si drogėn, prostitucionin, pedofilinė, krimet etj. Por ju veset tuaja i fshihni, se nė botėn tuaj islamike nuk ka media tė lira.

Ju shpreheni me ngazėllim kundėr pedofilisė sė disa priftėrinjve tė krishterė, por harroni se profeti juaj Muhameti duke u martuar me njė vajzė nėntė vjetėshe bėri pikėrisht pedofili. Natyrisht ai pretendoi se e bėri kėtė si njė gjest atėror, por burgjet e botės janė tė mbushura me pedofilė, qė pretendojnė se kanė vepruar me qėllime tė tilla tė mira.

Nga mėnyra se si kėrcėnoni ju tregoni se nga se keni frikė. Ju keni frikė nga njerėzit qė ju sfidojnė nė debat. Unė qėndroj pėrballė jush nė emėr tė sė vėrtetės sime, Zotit dhe Nacionit shqiptar, por ju keni frikė tė qėndroni pėrballė meje nė debat nė emėr tė sė vėrtetės suaj, Allahut dhe Arabizmit tuaj.

Ju ndėrmorėt njė Xhihad global nė facebook, duke raportuar shkrimin tim “Ylli i kuq i Moskės dhe Guri i zi i Mekės”, nė mėnyrė qė ai tė ndalohej nė facebook. Unė ende ju kėrkoj qė ta tėrhiqni raportimin dhe ju ofroj qė nė faqen time tė bėhet debat pėr kėtė shkrim, me cilindo teolog islamik qė do tė zgjidhni ju.

Ju pyesni se ku e gjej unė kurajėn tė fyej fenė tuaj. Unė e gjej kurajėn tek fakti se feja juaj fyen nacionin shqiptar. Feja juaj e ka bėrė sharjen e feve tė tjera princip nė librin e saj tė shenjtė, Kuran.

Urrejtja ime pėr ju ėshtė pėrgjigje ndaj urrejtjes suaj pėr ata qė janė ndryshe nga ju. Unė nuk gjej kurrgjė tė pėrbashkėt me ju, unė nuk ju shoh as si njerėz, jo mė si bashkėkombas shqiptarė.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ticle&id=29396
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2010, 23:35   16
Citim:
Letėr e hapur Prokurores sė Pėrgjithshme, Ina Rama
Kastriot Myftaraj

Zonja Prokurore e Pėrgjithshme,

Nė 14 qershor 2010 kam dorėzuar pranė Prokurorisė sė Rrethit Gjyqėsor tė Tiranės, kallėzimin penal tė regjistruar me nr. 1128- K, ndaj shtetasve shqiptarė Selim Muēa, kryetar i Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė dhe Fisnik Kruja, kryetar i Forumit Musliman tė Shqipėrisė.

Kallėzimi penal konsiston nė vepra penale shumė serioze qė janė “Provokimi i luftės”, “Thirrjet publike pėr veprime tė dhunshme”, “Nxitja e urrejtjes ose grindjeve ndėrmjet kombėsive, racave dhe feve”, “Thirrja pėr urrejtje nacionale”, tė parashikuara nga nenet 211, 223, 265, 266 tė Kodit Penal tė Republikės sė Shqipėrisė.

Kryerja e kėtyre veprave penale konsiston nė atė se, nga tė gjitha minaret e xhamive tė Shqipėrisė, tė cilat janė pronė e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė dhe qė administrohen prej tij, periodikisht gjatė ditės, megafonė tė fuqishėm, disa nė ēdo minare, shpėrndajnė fjalė nė gjuhėn arabe.

Ky ėshtė njė veprim nė kundėrshtim me principin kushtetues tė laicizmit mbi tė cilin janė ndėrtuar dhe funksionojnė shteti dhe shoqėria shqiptare, dhe pikėrisht nga kjo pikėpamje duhet kqyrur kompatibiliteti i veprimit tė tė kallėzuarve me nenet e pėrmendura mė lart tė Kodit Penal.

Tė kallėzuarit e kanė marrė praktikėn e mėsipėrme nga vende fundamentaliste islamike, ku nuk ekziston ndarja kushtetuese mes fesė dhe shtetit.

Me kėtė veprim Komuniteti Musliman i Shqipėrisė ka kapėrcyer kufirin e lirisė dhe sė drejtės sė ushtrimit tė fesė, tė cilėn ia njeh ligji, dhe ka hyrė nė sferėn e abuzimit me liritė dhe tė drejtat kushtetuese, deri edhe me pasoja kriminale, tė veprave penale tė parashikuara nė nenet e pėrmendura tė Kodit Penal.

Ushtrimi publikisht nė njė shkallė tė tillė, i riteve fundamentaliste islamike, nė njė vend laik dhe shumėreligjioz si Shqipėria bėn qė ato tė shndėrrohen nė mesazhe tė nxitjes sė urrejtjes ndėrmjet komuniteteve fetare.

Por, kėto kumte nė arabisht pėrbėjnė dhe thirrje pėr nxitje tė urrejtjes nacionale, se shtresat e popullsisė tė cilat nuk kanė apel ndaj kumteve tė tilla nė arabisht, domethėnė shumėsia absolute e popullsisė sė Shqipėrisė, nuk mund tė mos i perceptojnė ato si nxitje urrejtjeje ndaj tyre, se nė vendet fundamentaliste islamike ku ushtrohen rituale tė tilla, ato paralajmėrojnė vėnien e gjithė shoqėrisė nėn njė diktaturė fundamentaliste islamike, qė imponon mėnyrėn e jetesės sipas normave islamike.

Nė njė vend si Shqipėria, qė mbetet gjithsesi njė vend me stabilitet tė brishtė, pėr ēka ėshtė ende nėn monitorim ndėrkombėtar, gjė qė e provon prezenca nė Shqipėri e shumė misioneve tė huaja qė monitorojnė sigurinė nė vend, ashtu edhe pėr faktin qė Shqipėria gjendet nė njė regjion me stabilitet tė brishtė, nė veprimet e tė kallėzuarve nuk mund tė mos shihet edhe pasoja kriminale e vėnies sė Republikės sė Shqipėrisė para rrezikut tė ndėrhyrjes ushtarake tė fuqive tė huaja, pėr shkak tė perceptimit tė saj si njė vend ku ka hedhur rrėnjė fundamentalizmi islamik, ēka natyrisht do tė pėrbėnte rrezik pėr sigurinė nė regjionin e Ballkanit, dhe mė gjerė nė Europė.

Pėr tė gjitha kėto arsye kėrkoj qė, pėr rėndėsinė e posaēme qė mendoj se paraqet kallėzimi penal i paraqitur prej meje, atė ta marrė nė shqyrtim Prokuroria e Pėrgjithshme, nė pajtim me dispozitat proceduriale penale tė cilat e mundėsojnė kėtė gjė.

Tė kallėzuarit gjithashtu kanė paraqitur nė Prokurorinė e Rrethit Gjyqėsor Tiranė njė kallėzim penal ndaj personit tim, ku kėrkojnė fillimin e ndjekjes penale ndaj meje mbi bazėn e disa artikujve tė cilėt unė i kam botuar nė shtyp.

Nė lidhje me kėtė ēėshtje ju bėj tė ditur se gjithēka qė kam shkruar unė pėr fenė islame, e kam shkruar pasi pėr shumė vite kam qenė dėshmitar i ushtrimit tė kėsaj feje nė mėnyrė tė fundamentaliste islamike. Unė e urrej fundamentalizmin islamik, dhe derisa nė Shqipėri ushtrimi i fesė islame nuk u kuptoka ndryshe veēse si fundamentalizėm islamik, atėherė unė kam gjithė tė drejtėn ta urrej fenė islame, ushtruesin e fesė islame, institucionet e fesė islame.

Tashmė durimit tim i erdhi fundi. Nė kėtė rast nuk jam fajtor unė, por janė fajtore institucionet e shtetit shqiptar, duke pėrfshirė edhe Prokurorinė e Pėrgjithshme, tė cilat kanė lejuar kėtė gjendje.

Pastaj unė i njoh vetes njė status tė posaēėm nė kėtė fushė, se nė vitin 2003 Prokuroria e Rrethit Gjyqėsor Tiranė filloi ndjekjen penale ndaj personit tim me akuzėn e nxitjes sė urrejtjes ndėrmjet feve dhe racave, pa specifikuar se ndėrmjet cilave fe dhe raca, e pata nxitur urrejtjen unė.

Por problemi kryesor qėndronte se nė provat qė Prokuroria solli nė mbėshtetje tė akuzės sė saj, kishte pėrfshirė dhe njė paragraf qė interpretohej si nxitje e urrejtjes ndaj fesė islame, tė cilin paragraf unė e citoja nga njė libėr i botuar nga Fondacioni “Soros” nė Tiranė.

Kjo pėrbėn njė shpėrdorim detyre nga ana e tė gjithė personave nė Prokurorinė e Rrethit Gjyqėsor Tiranė, tė cilėt kanė firmuar aktet e ndjekjes sime penale, si dhe nga ish-Prokurori i Pėrgjithshėm, Theodhori Sollaku, i cili u vu nė dijeni zyrtarisht pėr kėtė problem.

Unė jam ende nė afat pėr tė bėrė kallėzimin penal ndaj kėtyre personave. Por problemi kryesor nuk qėndron kėtu por tek fakti se Prokuroria, si institucion ka abuzuar ndaj personit tim, nė njė kohė qė nuk ka marrė asnjė masė ndaj atyre drejtuesve tė Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė, tė cilėt gjatė gjithė kėtyre viteve kanė kryer veprimet e kundėrligjshme tė pėrmendura mė lart.

Nė kėto rrethana, unė i lejoj vetes tė mos vetėkufizohem nė termat e pėrdorura kundėr fundamentalizmit islamik nė Shqipėri, me tė cilin praktikisht ėshtė vetėidentifikuar Komuniteti Musliman i Shqipėrisė dhe tė gjithė muslimanėt praktikantė nė Shqipėri.

Derisa Prokuroria gjendet haptazi nė njė pozicion tė kundėrligjshėm, nė raport me mua, si dhe nė raport me Komunitetin Musliman tė Shqipėrisė, tė cilit i ka lejuar tė vazhdojė veprimtarinė e vet tė kundėrligjshme, permanente, atėhėre unė nuk e gjej tė arsyeshme qė tė rezervohem nė termat nė tė cilat shprehem ndaj fundamentalizmit islamik nė Shqipėri, tė pėrfaqėsuar tashmė nga Komuniteti Musliman i Shqipėrisė dhe Forumi Musliman i Shqipėrisė.

Zonja Prokurore e Pėrgjithshme!

Ju keni detyrim ligjor qė tė merrni masėn e sigurisė tė pezullimit tė praktikės sė thirrjes sė ezanit nėpėrmjet megafonėve tė vendosur nė minaret e xhamive.

Gjithashtu ju keni detyrimin ligjor qė tė pezulloni veprimtarinė e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė dhe tė Forumit Musliman tė Shqipėrisė, tė cilat janė organizatat qė janė pėrgjegjėse pėr ushtrimin e kėtij rituali fundamentalist.

Moskryerje prej jush e kėtyre veprimeve ju ngarkon ju dhe vartėsit tuaj me pėrgjegjėsi ligjore, sipas dispozitave tė Kodit Penal, tė cilat ju i njihni mirė.

Ju, zonja Prokurore e Pėrgjithshme, para disa kohėsh keni qenė e pranishme, sė bashku me Presidentin e Republikės, Bamir Topi, nė shfaqjen e dramės “Zotėri Ibrahimi dhe lulet e Kuranit”, e cila tregon pėr marrėdhėniet mes arabėve dhe hebrejve. Ju nuk mund tė mos e dini se nė raste tė tilla veprimet e zyrtarėve tė lartė tė shtetit, ēka jeni ju dhe Presidenti, fitojnė njė konotacion politik.

A mos do tė thotė kjo se nė Shqipėri do tė tolerohen “arabėt”, domethėnė muslimanėt praktikantė, tė cilėt janė pėrgjegjės pėr profilizimin arab tė Shqipėrisė, qė tė vazhdojnė tė bėjnė atė qė po bėjnė prej 20 vitesh?

Tek ky shpjegim mua mė ēon fakti se ju nuk merrni asnjė masė pėr tė ndėrprerė kėtė gjendje tė kundėrligjshme.

Mė duhet t’ u tėrheq vėmendjen, zonja Prokurore e Pėrgjithshme, se kėtu nuk bėhet fjalė pėr shumicėn e popullsisė sė Shqipėrisė e cila na qenka ushtruese e fesė islame, siē pretendojnė tė kallėzuarit, nė kallėzimin qė kanė bėrė ndaj meje.

Nė tė vėrtetė fenė islame nė Shqipėri e ushtron veē njė minorancė, jo mė shumė se 3% e popullsisė, tė cilėt janė muslimanė praktikantė dhe qė kanė apel shpirtėror ndaj kumteve arabisht qė shpėrndajnė megafonėt e minareve tė xhamive.

Kjo minorancė nuk pajtohet me ligjet e Republikės sė Shqipėrisė dhe i dhunon ato publikisht, praktikisht me bashkėfajėsinė e institucioneve tė shtetit shqiptar, nė radhė tė parė tė Prokurorisė sė Pėrgjithshme.

Nėse ju do tė bėni hetime mė tė thella nuk do ta keni tė vėshtirė qė tė konstatoni se Komuniteti Musliman i Shqipėrisė ėshtė duke abuzuar dhe me minorancat kulturore, si romėt, egjiptianėt, varfėria e tė cilėve shfrytėzohet qė ata tė tėrhiqen nė ritet islamike, nė mėnyrė qė tė duken sheshet tė mbushura me besimtarė qė kryejnė rite islamike.

Pjestarėt e varfėr tė minorancave kulturore shpėrblehen pėr pjesėmarrjen e tyre nė ritet islamike me ushqime, tė cilat shpėrndahen nga xhamitė.


Zonja Prokurore e Pėrgjithshme!

Ju bėj me dije se angazhimi im nė kėtė ēėshtje, nuk do tė bjerė me kalimin e kohės, siē mund tė shpresojė dikush, por do tė vijė duke u shkallėzuar, nėse institucionet shqiptare dhe nė radhė tė parė Prokuroria e Pėrgjithshme, nuk veprojnė ndaj Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė dhe Forumit Musliman tė Shqipėrisė.

Unė ju bėj me dije se nė rast se institucioni titullare e tė cilit juve jeni, nuk vepron, atėherė, nė pėrfundim tė afatit ligjor, unė i rezervoj vetes tė drejtėn tė ndėrmarr publikisht dhe hapur tė tjera veprime, absolutisht konsistente me problemin, pėr t’ i dhėnė fund veprimtarisė sė fundamentalizmit islamik nė Shqipėri, tė pėrfaqėsuar nga Komuniteti Musliman i Shqipėrisė dhe Forumi Musliman i Shqipėrisė.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ticle&id=29496
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.7.2010, 23:36   17
Citim:
Lobi saudit nė Washington dhe Shqipėria
Kastriot Myftaraj

Nė Shqipėri, qė pas rėnies sė komunizmit ėshtė folur shumė pėr lobin greko-amerikan, i cili ka pasur njė influencė tė madhe nė politikėn amerikane ndaj Shqipėrisė, e me kėtė edhe nė zhvillimet nė Shqipėri.

Por nė Shqipėri nuk ėshtė folur fare pėr njė tjetėr lob tė fuqishėm nė Washington, i cili gjithashtu ka pasur njė influencė tė madhe nė politikėn amerikane ndaj Shqipėrisė, dhe qė ėshtė lobi saudit.

Lobi saudit llogaritet nė kryeqytetin amerikan si njė ndėr lobet mė tė fuqishme. Lobi saudit ka specifikėn se ai nuk mbėshtetet tek paratė e njė komuniteti etnik amerikan, siē ėshtė rasti me lobin ēifut, apo ata grek dhe armen.

Lobi saudit mbėshtetet nė paratė e ardhura drejtpėrdrejt nga njė shtet i huaj, qė ėshtė Arabia Saudite. Madje lobi saudit ėshtė kanali nėpėr tė cilin investohen nė industrinė e lobingut nė Washington paratė e shteteve arabe tė pasura me naftė, tė Gjirit Persik, si Kuvajt, Emiratet e Bashkuara Arabe, Bahrein, Oman. Me kėto para, nėpėrmjet kompanive tė lobingut, influencohet nė politikėn amerikane, sipas interesave tė Arabisė Saudite dhe aleatėve tė saj arabė tė Gjirit Persik.

Arabia Saudite e ka si pjesė tė politikės sė saj zyrtare promovimin global tė Islamit, sponsore e tė cilit ėshtė. Islami qė promovon Arabia Saudite ėshtė ai wehabit, fundamentalist, i cili ėshtė Islami zyrtar nė Arabinė Saudite, njė vend ky ku feja nuk ėshtė e ndarė nga shteti.

Me hapjen e Shqipėrisė nė 1990, dhe heqjen e ndalimit zyrtar tė fesė, Arabia Saudite u tregua shumė e interesuar pėr tė sponsoruar ndėrtimin nė Shqipėri tė infrastrukturės islame wehabite.

Lobi saudit nė Washington u vu menjėherė nė lėvizje, duke pėrfituar nga fakti qė nė atė kohė nė pushtet qe administratė republikane e Bushit tė vjetėr, e cila kishte interesa tė mėdha personale nė industrinė e naftės. Gerald Posner, njė studiues qė ėshtė marrė me kėto lidhje, shkruan nė librin e vet “Secrets of the Kingdom: The inside story od the Saudi-U.S. connection” (2005):

“Deri nė 11 shtator 2001, sauditėt rėndom preferonin administratat republikane. Ata i konsideronin republikanėt si mė pak tė kontrolluar nga interesat ēifuto-amerikane, mė pak tė prirur pėr tė promovuar ēėshtje tė tilla si tė drejtat e njeriut, dhe miqėsorė ndaj ēėshtjeve arabe pėr shkak tė lidhjeve tė tyre tradicionale me industrinė e naftės”.(Gerald Posner, “Secrets of the Kingdom: The inside story od the Saudi-U.S. connection”, New York 2005, Random House, f. 93)

Por sigurisht qė paratė e lobit saudit tėrhiqnin si magnet edhe demokratėt amerikanė. Influenca e lobit saudit nė Washington u shfaq nė vizitėn e parė tė njė zyrtari tė lartė amerikan nė Shqipėri pas hapjes sė vendit, atė tė Sekretarit tė Departamentit tė Shtetit, James Baker, nė qershor 1991.

Baker, jo rastėsisht erdhi nė Tiranė nė ditėn e njė feste fetare muslimane, e quajtur Kurban Bajrami, dhe vizitėn e parė e bėri nė Xhaminė e Ethem Beut nė qendėr tė Tiranės, para se tė shkelte nė institucionet shtetėrore shqiptare dhe nė parlamentin shqiptar. Ky ishte njė veprim shumė i ēuditshėm i njė zyrtari tė huaj nė njė vend ku feja ėshtė e ndarė nga shteti.

Veprimi i Baker, jashtė ēdo protokolli normal, aq mė tepėr kur nuk vizitoi dhe tempuj tė feve tė tjera, ėshtė bėrė qartėsisht nėn influencėn e lobistėve arabė nė Washington dhe ėshtė paguar shumė shtrenjtė prej tyre.

Pas kėtij gjesti tė Sekretarit tė Departamentit tė Shtetit, Shqipėria u bė njė zonė e lirė pėr misionarėt religjiozė arabė, tė cilėt sponsoruan ndėrtimin e xhamive tė panumėrta, krejt nė shpėrpjestim me numrin e ndėrtuesve tė fesė islame.

Nė kėto xhami ritet kryheshin dhe kryhen nė stil wehabit me megafonė tė vendosur nė minaret e xhamive, tė cilėt periodikisht gjatė ditės shpėrndanin tingujt e ezanit nė arabisht.

Synimi ishte qė Shqipėrisė t’ i jepej imazhi i njė vendi islamik. Dhe qė ia kanė arritur kjo kuptohet se nė qendėr tė Tiranės, pikėrisht atje ku u prit Baker nė 1991, do tė shohėsh shpesh tė huaj tė cilėt filmojnė me kamera xhaminė dhe minaren e saj nga pozicione tė ndryshme.

Zakonisht ata parapėlqejnė kohėn kur ka lutje, qė bashkė me imazhin tė marrin dhe thirrjen e ezanit nė arabisht nga gjashtė megafonėt e minares. Kur televizionet e huaja bėjnė raporte pėr Shqipėrinė, ato kanė njė stereotip tė pėrcjelljes sė imazhit tė vendit, duke u dhėnė shumė vend xhamive nga megafonėt e minareve tė tė cilave thirret ezani nė arabisht, femrave muslimane praktikante tė mbuluara, dhe meshkujve praktikantė islamikė me veshje dhe mjekrra karakteristike.


Gjithashtu nė vendet arabe u ēuan pėr shkollim religjioz shumė tė rinj shqiptarė, tė cilėt duke mos parė perspektivė tjetėr nė atė periudhė tė vėshtirė tranzicioni, e pranuan kėtė alternativė. Gjithashtu filloi shpėrndarja e gjerėsisht e literaturės fundamentaliste islamike tė pėrkthyer nė shqip.

Shtetet e pasura arabe, duke pėrfituar nga fryma “Baker” shpejtuan qė tė bėjnė gjithēka nė mėnyrė qė Shqipėrisė t’ i jepej pamja e njė vendi islamik. Mė pas e gjithė kjo iu atribua Berishės, i cili ishte president i republikės nė vitet 1992-1997. Por e vėrteta ėshtė se e gjithė kjo filloi qė rreth njė vit para se Berisha tė bėhej president, dhe saktėsisht filloi me ardhjen e Baker nė Shqipėri, nė qershor 1991.

Berisha nuk do tė guxonte kurrė qė tė bėnte gjera tė tilla, rrezikshmėrinė e tė cilave ai e kuptonte mirė, nė rast se kjo nuk do tė kishte miratimin e Washingtonit zyrtar. Amerikanėt pra, kanė edhe kėtu pėrgjegjėsinė fillestare pėr njė gjė qė mė pas rezultoi jo pak problematike pėr shoqėrinė shqiptare.

Mė pas u bė njė debat i nxehtė politik nė Shqipėri mbi atė se kur kishin ardhur nė Shqipėri fundamentalistėt e parė nga bota islamike. Por, paradoksalisht, fundamentalisti i parė islamik qė shkeli nė Shqipėri mund tė thuhet se ishte Sekretari i Departamentit tė Shtetit, James Baker!

James Baker, edhe pse u shpreh shumė i impresionuar nga pritja qė iu bė nė Shqipėri, duke thėnė se kjo gjė nuk i kishte ndodhur kurrė, megjithatė nuk e vizitoi mė kurrė Shqipėrinė. Duket se kishte kompleksin e fajit pėr krimin qė kishte bėrė ndaj Shqipėrisė. Nė ditėn e Kurban Bajramit ėshtė traditė qė tė bėhen kurban, tė theren bagėti. Sekretari Baker bėri njė kurban special atė ditė, shtetin laik shqiptar, i cili u flijua nė themelet e xhamisė nė qendėr tė Tiranės.

Mė pas gjithashtu u fol shumė pėr rrezikun qė paraqiste infiltrimi i misionarėve fundamentalistė islamikė nė Shqipėri, dhe amerikanėt u dukėn veēanėrisht tė interesuar pėr t’ i luftuar ata. Por, nė pikėpamjen e amerikanėve, rrjeti fundamentalist islamik nė Shqipėri kufizohej nė disa OJF tė ardhura nga bota arabe, tė cilat shiheshin si fronter tė organizatave terroriste.

U ndėrmorėn dhe aksione tė pėrbashkėta tė CIA dhe shėrbimit sekret shqiptar, si ai ndaj celulės sė Xhihadit Islamik Egjiptian, nė 1998, nė Tiranė. Kėshtu, pas njė serie goditjesh u tha se ishte shkatėrruar rrjeti i ndėrtuar nė Shqipėri nga organizatat e huaja fundamentaliste dhe terroriste islamike. Por nė fakt rrjeti i vėrtetė mbeti i paprekur dhe funksion edhe sot e kėsaj dite.

Nė shkencat moderne tė komunikimit ekziston ai qė quhet “komunikim strategjik” dhe qė konsiderohet si komunikimi i shekullit XXI. Komunikimi strategjik konsiston nė pėrcjelljen e kumteve ndaj grupeve tė shenjuara, nė mėnyrė qė tė bėhen ata tė sillen nė njė mėnyrė tė caktuar.

Komunikimi strategjik pėrdoret nga qeveritė, shtetet, se vetėm ato i kanė mjetet pėr ta ushtruar atė, pėr tė ndėrtuar rrjete tė komunikimit strategjik.

Shembulli i njė rrjeti tė komunikimit strategjik ėshtė ai i mijėra megafonėve tė vendosur nė minaret e xhamive nė Shqipėri, tė cilėt periodikisht gjatė ditės shpėrndajnė ezanin nė arabisht. Kėtu kemi tė bėjmė jo me njė ritual fetar, por me njė komunikim strategjik tė fundamentalizmit islamik.

Komunikimi strategjik synon sa vetėdijen aq edhe nėnvetėdijen e njerėzve. Madje, nė njė pikėpamje tė sigurt nė Shqipėri ai synon qė tė influencojė mė tepėr nėnvetėdijen e njerėzve, posaēėrisht tė shumėsisė absolute tė popullsisė tė cilėt nuk janė muslimanė praktikantė, dhe tė cilėve u krijohet ideja se po jetojnė nė njė vend tė arabizuar.

Kjo ngjall alarm, panik, sė pari tek tė krishterėt, por edhe tek ata shqiptarė, paraardhėsit e tė cilėve u kthyen me dhunė nė fenė islame gjatė pushtimit osman, dhe qė sot nuk e ushtrojnė fenė islame, duke qenė afetarė.

Mijėra megafonėt e vendosur nė minaret e xhamive pėrbėjnė njė rrjet tė komunikimit strategjik fundamentalist islamik, madje njė rrjet tė terrorizmit islamik, se nė njė vend laik kėto kumte arabisht pėrbėjnė aspektin propagandistik, qė pėrgatit terrorizmin.

Nė Washington e dinė se ēka ėshtė komunikimi strategjik, ashtu siē e dinė mirė edhe nė stacionin e CIA nė Tiranė, nė ambasadėn amerikane nė Tiranė. Ata e kuptojnė mirė rrezikun e kėtij rrjeti tė komunikimit strategjik wehabit nė Shqipėri, por heshtin se qendrat relevante politike nė Washington janė tė kushtėzuara nga lobingu saudit dhe paratė e tij. Arabia Saudite ka influencė mė tė madhe nė Shqipėri se ē’ mund tė imagjinojmė ne dhe kjo falė influencės sė lobit saudit nė Washington.

Qė prej vitit 1991 e deri mė sot, lobi saudit nė Washington ka vazhduar tė paguajė qė administratat amerikane tė tolerojnė ushtrimin e islamit wehabit nė Shqipėri, me gjithė rreziqet e mėdha qė kjo gjė sjell pėr vendin.

Lobi saudit nė Washington punon sipas udhėzimeve tė Al Istakhabarat al Amiyyah, shėrbimit sekret saudit, i cili kontrollon me dorė tė hekurt monarkinė wehabite dhe gjithė veprimtaritė e saj nė botė. Kjo do tė thotė se shėrbimi sekret saudit kontrollon edhe rrjetin e komunikimit strategjik islamik nė Shqipėri.

Elita saudito-wehabite, edhe pse ka njė aleancė pragmatike me SHBA-tė, pėr shkak se me ndihmėn e tyre eksploiton burimet e saj natyrore, megjithatė ka njė mosbesim dhe njė armiqėsi natyrore ndaj Perėndimit, e prej kėtej edhe ndaj SHBA-ve.

Nga kjo pikėpamje, elita saudito-wehabite e shikon pėrhapjen e Islamit wehabit nė tė njėjtėn mėnyrė siē e shikonte Bashkimi Sovjetik pėrhapjen e komunizmit nė botė, si njė mėnyrė pėr tė rritur sigurinė e vet nė raport me botėn kapitaliste, ndaj sė cilės ndjente njė armiqėsi dhe urrejtje natyrale.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ticle&id=29599
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.7.2010, 23:36   18
Citim:
Letėr e hapur shefit tė stacionit tė CIA nė Tiranė dhe drejtorit tė SHISH, Bahri Shaqiri
Kastriot Myftaraj

Prej disa ditėsh ėshtė vetėparaqitur nė internet njė organizatė klandestine inteligjence (zbulimi) e mbiquajtur Shėrbimi Informativ Musliman, e cila deklaron se vepron nė tė gjithė trojet shqiptare dhe ka qendra nė Tiranė, Prishtinė dhe Shkup.

Ju e dini nga eksperienca e atentateve tė 11 shtatorit, se njė ndėr gabimet mė tė mėdha qė iu atribuan CIA dhe FBI ishte neglizhimi i veprimtarisė nė internet tė fundamentalistėve islamikė, tė cilėt pėrgatitėn dhe kryen atentatet.

SHIM deri mė tash deklaron se ka sulmuar dhe thyer e-mailin dhe llogarinė time nė facebook. Kjo sigurisht nuk ėshtė njė provė se SHIM ekziston vėrtet, si njė strukturė inteligjente ilegale, paralele me atė shtetėrore.

Por fakti ėshtė se gjėja kryesore pėr tė cilėn SHIM me sulmon mua ėshtė se unė nė njė seri artikujsh kam denoncuar rrezikshmėrinė qė vjen nga thirrja e ezanit nė arabisht nga megafonėt e minareve tė xhamive nė Shqipėri dhe nė krejt hapėsirėn shqiptare nė dy anėt e kufirit.

Natyrisht qė ky ritual fundamentalist do tė prodhojė radikalė dhe fundamentalistė islamikė, do tė krijon atmosferėn nė tė cilėn lindin struktura si SHIM dhe tė tjera tė kėtij lloji paramilitare.

Nė Shqipėri CIA ka krejt pėrgjegjėsinė pėr luftėn kundėr terrorizmit islamik se shėrbimet inteligjente shqiptare, si SHISH janė kthyer praktikisht nė anekse tė CIA dhe veprojnė sipas udhėzimeve tė saj.

Prandaj dhe nė rastin e shfaqjes sė SHIM, pėrgjegjėsia mė e madhe i pėrket CIA-s dhe jo SHISH. CIA nė Shqipėri ka treguar njė vėmendje tė madhe dhe ėshtė angazhuar fuqimisht nė aksione kundėr radikalėve islamikė nga vende tė tjera, pėr tė cilėt nuk u arrit qė tė vėrtetohet se kishin kryer veprimtari serioze terroriste, ēka nuk do tė thotė se ata nuk duheshin ndjekur dhe eliminuar megjithatė.

Por ka njė paradoks tė madh. CIA organizoi nė 1998 dy operacione spektakolare nė Shqipėri pėr tė kapur disa shtetas nga vendet arabe tė dyshuar si terroristė islamikė, pėr tė cilėt nuk kishte prova tė qarta, dhe njė pjesė e provave qenė tė llojit tė SHIM.

Ndėrsa pėr SHIM nuk ka asnjė reagim. Sigurisht qė hetimet dhe ndjekja e SHIM nuk do tė jetė publike, por gjithsesi kur bėhet njė operacion, shėrbimet sekrete krijojnė atmosferėn pėrkatėse edhe nė opinionin publik, media, siē ndodhi nė 1998.

Dikush mund tė thotė se nuk ėshtė mirė qė t’ i bėhet publicitet SHIM, se kėshtu pėrdoret nga qendrat e huaja dashakeqe ndaj Shqipėrisė. Por nesėr kur SHIM dhe strukturat e tjera tė llojit tė tij, tė bėjnė atentate shumė mė serioze, atėherė me siguri qė do tė konsiderohet gabim se nuk u reagua mė parė.

Por unė dyshoj se arsyeja e vėrtetė e mosreagimit tė strukturave tė shtetit shqiptar, tė cilat nė kėto raste reagojnė vetėm me udhėzimin e CIA, ėshtė tjetėr. Ajo vjen pėr shkak tė veprimit tė asaj force nė SHBA-tė, e cila ka mundėsuar qė nė Shqipėri tė thirret ezani arabisht me megafonė nga minaret e xhamive. Kjo forcė ėshtė lobi saudit nė Uashington, i cili investon shumė para nė politikėbėrjen amerikane.

SHIM dhe njerėzit e tij janė shumė arrogantė se ata e dijnė qė kanė mbėshtetjen e lobit saudit nė Amerikė. SHIM zbuloi paradoksin e luftės kundėr terrorizmit islamik nė Shqipėri.

Kėshtu, shteti shqiptar dhe stacioni i CIA nė Tiranė qė kontrollon veprimtarinė shtetėrore nė kėtė fushė, del tė jenė mė interesuar pėr sigurinė e vendeve tė tjera, sikur qe rasti me Egjiptin nė 1998, se pėr sigurinė e Shqipėrisė, qė tekefundit ėshtė sfera kryesore e veprimtarisė sė stacionit tė CIA-s nė Tiranė.

Ėshtė qesharake qė Shqipėria ka ēuar ushtarė nė Irak e nė Afganistan pėr tė bėrė tė mundur sigurinė e kėtyre vendeve, tė kėrcėnuar dhe atentatuar nga ana e terroristėve islamikė, dhe nė Shqipėri nuk ka asnjė reagim ndaj strukturave terroriste si SHIM.

Kjo do tė thotė se nė disa kancelari tė errta ka dosje tė kobshme pėr Shqipėrinė, me skenarė makabėr qė pritet tė aktivizohen, duke qenė SHIM njė shenjė e pėrmbajtjes sė tyre.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=30242
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2010, 23:37   19
Citim:
Prokuroria e Tiranės merr atribute teologjike islamike
Kastriot Myftaraj

Nėse nuk do tė ishte e shkruar e zeza mbi tė bardhė nuk do ta kisha besuar kurrė. Prokuroria e Rrethit Gjyqėsor Tiranė, institucioni i njė shteti laik, me vendim tė drejtuesit tė saj dhe tė njė prokurori tjetėr, merr atribute teologjike islamike.

Nė 29 korrik 2010 Prokuroria e Rrethit Gjyqėsor Tiranė ka marrė vendimin pėr mosfillimin e procedimit penal pėr kallzimin e bėrė prej meje ndaj kryetarit tė Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė dhe kryetarit tė Forumit Musliman tė Shqipėrisė.

Unė kallzimin e kisha bėrė pėr veprat penale:

- Provokimi i luftės,
- Thirrje publike pėr veprime tė dhunshme,
- Nxitja e urrejtjes ose grindjeve ndėrmjet kombėsive, racave dhe feve,
- Thirrja pėr urrejtje nacionale.

Kallzimi im konsistonte nė faktin se Komuniteti Musliman i drejtuar nga tė kallzuarit, nė praktikė e ushtron fenė islame sipas modelit fundamentalist islamik, vehabit.

Nga tė gjitha minaret e xhamive tė Shqipėrisė, tė cilat janė pronė e Komunitetit Musliman tė Shqipėrisė dhe qė administrohen prej tij, periodikisht gjatė ditės, megafonė tė fuqishėm, disa nė ēdo minare, shpėrndajnė fjalė nė gjuhėn arabe. Kjo ėshtė nė kundėrshtim me Kushtetutėn e njė vendi laik si Shqipėria dhe i krijon vendit njė imazh tė keq nė botė.

Prokuroria e Tiranės arsyeton kėshtu:

“Nė bazė tė Kushtetutės sė Shqipėrisė ēdo individ ka tė drejtė qė tė jetė i lirė nė besimin e tij. Ēdo besim ka ritet e tij. Nė rastin konkret besimi mysliman ka ‘Xhaminė’, vendin ku besimtarėt kryejnė faljen sė bashku. ‘Ezani’ ėshtė thirrja pėr kėtė falje”.

Siē shihet Prokuroria i shmanget pėrgjigjes pėr atė qė kam thėnė unė se ezani nė arabisht shpėrndahet me megafonė tė fuqishėm tė vendosur nė minaret e xhamive.

Kjo gjė ėshtė njė ekskluzivitet i fesė islame nė Shqipėri dhe nuk bėhet nga asnjė prej feve tė tjera nė vend. Prokuroria i shmanget kėsaj pėrgjigjeje se ėshtė e vetėdijshme qė kėtu kemi tė bėjmė me njė shkelje flagrante tė Kushtetutės sė njė vendi laik si Shqipėria.

Nė asnjė vend laik nuk ndodh qė ezani tė thirret me megafonė tė vendosur nė minaret e xhamive, si nė Shqipėri. Edhe nė vendet europiane dhe nė SHBA lejohet ushtrimi i fesė islame, por nuk lejohet thirrja e ezanit me megafonė nga minaret, madje as minaret.

Prokuroria edhe tallet kur thotė se ezani ėshtė thirrja qė muslimanėt tė shkojnė tė falen nė xhami. Derisa ėshtė kėshtu, atėherė kjo do tė ishte njė arsye mė tepėr qė thirrja tė bėhet nė shqip, se shqiptarėt nuk kuptojnė arabisht.

Atėherė del se ata qė kanė nevojė tė thirren nė gjuhėn arabe pėr t’ u falur, nuk janė shqiptarė por arabė.

Prokuroria shpik dhe termin “besimi mysliman” i cili ėshtė nonsense. Kjo se fjala “musliman” nė arabisht do tė thotė “besimtar”. Nuk ka “besim mysliman” dhe as “myslimanizėm”, siē thotė Prokuroria por ka besim islam dhe Islamizėm. Feja quhet “Islam” ndėrsa ushtruesi i saj quhet “islamik” ose “musliman”.

Prokuroria e Tiranės merr atribute teologjike islamike kur thotė:

“Nė tė gjithė botėn ku ka bashkėsi me besim mysliman, kjo thirrje (Ezani), bėhet nė gjuhėn arabe, gjuha e origjinės sė librit tė shenjtė tė myslimanizmit ‘Kuran’. Pėrkthimi nė shqip i tij flet pėr ekzistencėn e njė zoti dhe tė njė tė dėrguari prej tij Muhametit”.

Por nuk ka asnjė detyrim kuranor qė thirrja e besimtarėve muslimanė tė bėhet nė gjuhėn arabe. Nėse ka njė tė tillė, atė duhet ta gjejė Prokuroria e Tiranės, meqenėse ka marrė atribute teologjike islamike.

Sigurisht qė nė vendet arabe ezani do tė thirret nė arabisht. Nė kėto vende arabishtja ėshtė gjuhė zyrtare. Por nė Republikėn e Shqipėrisė gjuha zyrtare ėshtė shqipja dhe derisa Komuniteti Musliman ėshtė angazhuar qė tė zbatojė Kushtetutėn e Republikės sė Shqipėrisė, atėherė ka detyrimin qė edhe ritet t’ i kryejė nė gjuhėn shqipe. Derisa Komuniteti Musliman refuzon qė ta bėjė kėtė gjė, atėherė arsyeja e vetme ėshtė se ai ka bindje fundamentaliste islamike.

Prokuroria, pa ia kėrkuar kush merr pėrsipėr tė na bėjė tė ditur edhe se Kurani na flet pėr ekzistencėn e njė Zoti tė vetėm dhe tė njė tė dėrguari prej tij, Muhametit. Nuk e kuptoj se ēka duhej kjo, kur unė nuk kam bėrė kallzim pėr pėrmbajtjen e Kuranit.

Kjo tregon vetėm se ata qė kanė firmuar vendimin kanė bindje islamike fundamentaliste. E vėrteta ėshtė se Kurani flet edhe pėr gjėra tė tjera veē atyre qė thotė Prokuroria.

Kurani thotė edhe se burri ka tė drejtė ta rrahė gruan, se feja nuk mund tė ndahet nga shteti, se besimi i krishterė ėshtė i rremė, se ata qė besojnė tek Krishterimi janė idhujtarė, se idhujtarėt duhen vrarė etj. Tė gjitha kėto dhe gjėra tė tjera janė tė shkruara e zeza mbi tė bardhė nė Kuran.

Nė pėrfundim tė vendimit, Prokuroria thotė:

“Nga analiza e kallzimit penal nuk rezulton se ka ndonjė tė dhėnė konkrete qė nga thirrjet e bėra nė xhami nė gjuhėn arabe si ‘Ezani’ etj., ėshtė synuar provokimi i luftės apo ėshtė vėnė Republika e Shqipėrisė para ndėrhyrjes sė nga fuqi tė huaja, ėshtė synuar kryerja e veprimeve tė dhunshme kundėr rendit kushtetues, tė ketė nxitur urrejtjen dhe grindjen raciale, nacionale ose fetare, apo tė kenė vėnė nė rrezik paqen publike”.

E dhėna konkrete qė unė jap nė kallzim ėshtė se pesė herė ditėn nė tė gjithė Shqipėrinė, nga megafonėt e vendosur nė minaret e xhamive shpėrndahen thirrje nė arabisht, ēka i jep Shqipėrisė imazhin e njė vendi arab nė Europė.

Nė rast se kjo gjė nuk do tė ishte e rrezikshme, atėherė pėrse do tė ndalohej nė vendet europiane dhe nė SHBA, ku lejohet kryerja e riteve islame, por jo thirrja e ezanit arabisht me megafonė nė xhamitė, ēka konsiderohet rit fundamentalist?

Vetė pėrdorimi i njė riti fundamentalist, siē ėshtė thirrja e ezanit me megafonė ėshtė veprim i dhunshėm kundėr rendit kushtetues pasi nxit ushtruesit e fesė islame qė tė ndėrmarrin veprime tė dhunshme, terrorizon pjestarėt e feve tė tjera.

Vendimi i Prokurorisė ėshtė dėshmi se nė Shqipėri nuk ekziston shteti laik dhe se fryma fundamentaliste islamike praktikisht ekziston edhe tek institucione tė tilla kaq tė rėndėsishme pėr mbrojtjen e rendit kushtetues.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=31085
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.9.2010, 14:24   20
gurax
 
Te tera keto jane rezultat i nje injorance mbarekombetare (fatkeqsisht). Menyra me e mire per te dale nga keto nivele llumi ku po bie populli shqiptar, eshte qe te edukohet. Sepse me ngadale injoranca po shtrin kthetrat edhe ne sfera te larta drejtuese duke influencuar ne kete menyre dhe gjykimin e tyre te drejte, qe sic u demonstrua me lart nuk na qenka dhe kaq i drejte. Duke filluar nga kuptimi i fjaleve "laik" dhe "tolerance fetare". Keto, per mua, jane kuptuar: "qe mos i ngelet hatri asnjerit, do i lejojme te gjitha". Harrohet qe fjala "te gjitha" mund te marre dhe vleren 1000.

Shteti yne ngaqe i ka te tera gjerat e tjera ne rregull do meret me cdo po*dhe te secilit qe ne mengjes mund te ngrihet me idene e formimit te nje feje te re. Pse jo, besimi eshte dicka personale dhe varet vetem nga bindjet personale per kete gje.

Do ishte shume me normale qe interpretimi ne fjale te ishte: "Qe mos i ngelet hatri asnjerit, do i lejojme te gjitha deri ne piken qe nuk cenojne apo shqetesojne njera tjetren". Dhe ne menyre elegante kjo futet edhe ne kornizen e te drejtave te njeriut (e drejta ime mbaron atje ku fillon e drejta jote), respektimi reciprok (pse duhet te vuaj une zhurmen qe ben ti se kshu tu mbush mendja, apo ti vertet kerkon qe une te respektoj fene tende, por harron qe feja ime mund te konsideroje ofendim kur une jam pjesemarres ne ritet e nje feje tjeter), etj etj. Per te evituar tere keto budallalleqe qe s'i japin askujt buke, cdokush le ti beje cfare te doje ne shtepine e vet, jo ne rruge.

Kosovare te dashura besimtare, shamine/ferexhene/ca-e-ka-emrin-i-dont-care, mbajeni ne shtepi... ja maksimumi ne rruge. Por ne shkollen *publike* ku do uleni ne te njejten banke me mua, shamia juaj mua me ofendon, me ofendon inteligjencen njerezore, pjese e te ciles une jam me krenari.

Keshtu qe tregoni dhe ju pak tolerance fetare prej verteti dhe le te jemi te tere te barabarte!
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 08:12.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.