Kthehu   Kreu > Ateistėt > Absurditete fetare
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 14.12.2007, 20:42   1
fronti polar
MBARĖVAJTJA
veri-jug
 
fronti polar
 
Anėtarėsuar: 7.2006

Ashtu desh "zoti"...


Nga gjithė lutjet qė i bėhen zotit sa mendoni se marrin pėrgjigje? 0%? Gjithmonė reagimet e fetarėve janė tė tipit "Ashtu desh zoti!, Ky qe vullneti zotit!, Zoti e di mė mirė! etj."

Atėherė nqs "zoti" nuk ia vė veshin lutjeve, pėr ēfarė luten fetarėt? Pra, kur i shkojnė punėt vaj fetarėve "Zoti ėshtė i madh!, Rrnoftė zoti! etj.", po kur i shkojnė punėt keq ēuditėrisht nuk ka "Tė dhjefsha zotin!, T'bofsha zotin! etj.", por ka vetėm "Eh, ky qe vullneti i zotit!, Kėshtu desh zoti!, U bėftė e tija! etj."

"Zoti", me njė fjalė, ėshtė imun fare nga e keqja. Kur ai bėn mirė, ėshtė i mirė. Kur bėn keq, prapė ėshtė i mirė!

Nqs ndonjėri po kėrkonte pėrkufizimin e absurditetit d.m.th.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.12.2007, 03:42   2
darwin
anėtar/e
 
darwin
 
Anėtarėsuar: 7.2006
Ti qenke njė individ qė nuk paske mėsuar anėn humoristike tė jetės (shtrijmė jorganin e realitetit, qė tė mbėshtjellim delet besimtare andej-kėndej mitologjisė aziatike), pra kurrė nuk ke patur kėndvėshtrimin qė vijon:

Nė momente tė veēanta, [dėshirash tė fuqishme, meraku pėr shėndetin e tė dashurve tė tu, grimcash egoizmi, qėllimesh tė sinqerta, etj] - ti i drejtohesh asaj ideje, po e quajmė "zoti", si mbėshtetja jote personale nė tė tilla halle (apo qoftė dhe teka), qė ajo gjė qė ti mendon/shqetėson/dėshiron tė realizohet sa mė mirė, ose thjesht t'i afrohet skenarit pėr tė cilin ti (ti, si besimtar) lutesh me tė gjithė forcėn dhe pastėrtinė e shpirtit.

Tani, kush ėshtė "zoti", apo ē'lidhje ka ky "zoti" me kėtė paragraf, kėshtu?






"Zoti ėshtė ai qė..

















.. tė injoron."




  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.4.2008, 20:54   3
art
 
Gati tė gjitha besimet fetare kanė lutje dhe secila ka tė njėjtin mendim nė lidhje me to. Edhe njė muslimani, edhe njė krishteri apo hindusi, ēfarė do, iu pėrgjigjen lutjet apo iu dėshtojn. Meqė prap pėrgjigja ndaj dėshtimit tė lutjes asht "ishte vullneti i zotit" apo sido qoftė... atėhere pse kuptohet si kaq e domosdoshme? A aq shumė ka nevoj njė qenje e pėrsosun pėr lutjet e dikujt qė me e nxit pėr me vepru? Haha... prap pa lidhje.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.8.2009, 11:54   4
kalimtar/e
 
Zoti do ta dinte qe me pare qe dikush do ti lutej (i gjithedituri) dhe do e kish ndryshuar qe me pare boten. Si rrjedhoje lutjet jane komplet pa kuptim dhe ne jetojme ne boten me te mire te mundshme, keshtu qe cdo lutje eshte nje dyshim mbi mencurine e zotit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.9.2009, 19:55   5
kalimtar/e
 
Dje po lėvizja rastėsisht kanalet e radios ndėrkohė qė po rruhesha dhe kishte kaq shumė kanale fetare, ishin katolike, ortodokse, myslimane, protestante, jehovaite... Bėra njė test dhe e lashė 2 min pėr secilėn, nuk e imagjinoni numrin e gomarllėqeve qė kam dėgjuar. Gjithēka rrotullohet rreth lutjes, kėtij akti qė vetė nga mėnyra si kryhet, tė imponon pėrulje dhe tė kthen nė njė masė brumoze tė cilėn mund ta pėrdorėsh si tė duash.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.9.2009, 23:20   6
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Pjesa mė interesante e emisioneve fetare radiofonike ėshtė tek individi 'dijetar' fetar (nė kėtė rast prifti ose hoxha) qė merr vesh nga seksologjia, psikologjia, filozofia, kimia, fizika, historia etj etj. Me pak fjalė i ngjashėm me ata dijetarėt e antikitetit tė kohės sė Aristotelit qė merrnin vesh nga tė gjitha shkencat kur kėto tė fundit nuk ishin ndarė nė degė tė profilizuara

Pėrfundimi = evolucioni pėr kėtė kategori individėsh nuk funksionon.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.9.2009, 20:37   7
DarkGoroTh
 
Me gjerat Fetare me shku, nuk lodhet koka shum sepse e ki nje fjal qe quhet ''E beri Zoti'' dhe nuk shkon me tutje per me shpjegu ate gje me shum dhe Falenderimet i takojn vetem Zotit...

Kjo gje mue s'me le pershtypje sepse mir eshte me i spjegu gjerat me shum dhe me arrit me analizu ate sen mir per me e gjet te Verteten. Pra Feja me shum quhet Besim se sa Spjegim per ate nuk me le pershtypje shum Feja sa le Shkenca...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2009, 21:09   8
sigint
anėtar/e
 
sigint
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Vendndodhja: Hėnė
Nga njėra anė mirė qė s'punojnė lutjet, se nqs. do punonin, s'e pėrfytyroj dot nė ēfarė bote do rronim (duke marrė parasysh "horizontin e gjerė" tė fetarėve). Megjithėse dhe fakti se lutjet s'bėjnė punė, s'duket se i ka ndalu fetarėt tė vazhdojnė tė luten..
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 19:27.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.