Kthehu   Kreu > Ateistėt > Skepticizėm
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 4.6.2012, 22:02   1

Prishtinė: Fizikani kundėrshton teorinė e relativitetit tė Ajnshtajnit


Citim:
Lėvizja pėr Rrėzimin e Ajnshtajnit

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	klinaku-profil_213514.gif
Shikimet:	87
Madhėsia:	147,4 KB
NNJ:	7766Ish-nėnkryetari i Lėvizjes Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės (LKĒK), doktor fizike Shukri Klinaku, ėshtė absolutisht kundėr teorisė sė relativitetit special tė Albert Ajnshtajnit. Sipas tij, ajo ėshtė e gabueshme - qė nga pėrkufizimi.

Fizikani kosovar Shukri Klinaku thotė se nobelisti Albert Ajnshtajn, kur e ka pėrcaktuar teorinė e relativitetit special, ka gabuar. Nė pėrkufizimin e Ajnshtajnit, Klinaku kishte dyshime qė kur ishte student fizike. Tash, thotė ai, edhe ka arritur ta vėrtetojė paqėndrueshmėrinė e saj.

45 vjeēari, i lindur nė Mazgit tė Obiliqit, i ka publikuar pozicionet e tij nė librin “Lėvizja relative, shpjegimi i drejtė dhe gabimet e Ajnshtajnit”, disa javė mė parė.

“Mendoj se nuk ėshtė vetėm njė gabim nė teorinė e Ajnshtajnit, por ka gabime nga A deri nė ZH”, thotė Klinaku. “Krejt teoria e relativitetit special ėshtė gabim i Ajnshtajnit, i cili ėshtė jo ndėrtues por trashėgimtar i kėsaj teorie”.

Sipas tij, teoria e relativitetit special e Ajnshtajnit ėshtė gabim qė nė pėrkufizim.

“Kjo teori pretendon ta shpjegojė lėvizjen relative. Lėvizja relative ėshtė jo aq e ndėrlikuar siē e paraqet teoria e relativitetit special dhe jo aq e komplikuar siē i thuhet opinionit e siē i thuhet fizikanėve”, shton ai.

Ėshtė njė shkollė e studiuesve qė besojnė nė magjinė e thjeshtėsisė. Edhe Klinaku beson se relativiteti ėshtė mė shumė i thjeshtė dhe u komplikua nga njeriu me tė cilin u identifikua shekulli i kaluar. “Ne pėrditė kemi tė bėjmė me lėvizjen relative. Pra po tė ishte aq e komplikuar, ne nė ēdo hap do tė hutoheshim”, thotė ai.

Pastaj, shton studiuesi i njohur mė shumė nė vend pėr aktivitetin e tij politik, teoria e relativitetit special pėrcillet me gabime tjera qė pasqyrohen nė fund edhe nė formula matematikore. Klinaku thotė se ka shpjeguar nė librin e tij gabimet e Ajnshtajnit nė kėto formula.

Por ky libėr, nė mėngjesin e tij, nuk ėshtė pritur aq mirė nga kolegėt fizikanė tė Shukriut nė universitetin e Prishtinė.

“Prej studentėve ėshtė pritur me habi, me kureshtje”, tregon Klinaku. “Mė shumė mė ka pengu fakti qė shumica e kolegėve fizikanė kanė dhėnė njė qėndrim jo normal, qė ishte njėfarė refuzimi i pakuptueshėm. Duhet sė pari ta studiojnė qė pastaj tė japin vlerėsime. Mirėpo edhe kjo flet pėr gjendjen jo normale qė mbizotėron nė arsim e nė shkencė nė Kosovė”.

Ish-nėnkryetari i Lėvizjes Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės (LKĒK), vlerėson se idetė pėrqeshen dhe nėnēmohen por pak analizohen nė shoqėrinė tonė.

“Po tė ishte mė mirė i organizuar arsimi, universiteti, fakulteti, shkenca edhe kjo ide e imja shumė mė mirė do tė trajtohej. Kėshilli Kombėtar i Shkencės, Ministria e as Akademia e Shkencave nuk japin ide pėr tė zhvilluar shkencėn, janė pėr mjerim”, shprehet ai, derisa pohon se nė Tiranė libri i tij ėshtė pritur mė mirė

Klinaku kėrkon qė libri i tij tė mos merret si hajgare as nė Kosovė.

“Nuk po kėrkoj tė mė duartrokasin e as tė mė besojnė. Kurrsesi. Unė do tė isha i lumtur qė ata tė lexojnė librin e tė japin pastaj gjykim, e jo gjykim pa e lexu ose gjykim pėr personin si dhe pėr sene tė dorės sė katėrt a tė tjera”.

Shukriu i ka edhe dy vėllezėr tė popullarizuar – kėngėtarin Hysni Klinaku dhe Avni Klinakun i cili ėshtė kryetar i Lėvizjes pėr Bashkim.

Sa i pėrket politikės thotė se gjendet nė “divizionin e tretė”, si anėtar i kėshillit tė pėrgjithshėm tė Lėvizjes pėr Bashkim (LB), pasi duket qė prioritet pėr tė mė shumė ka qenė fizika.

Doktor Shukri Klinaku ka 13 vjet qė punon nė Universitetin e Prishtinės. Dhe ai thotė se ka punuar afėr 20 vjet deri sa ka ardhur te konstatimet qė i ka vėnė nė libėr, qė ia kanė mundėsuar tash edhe publikisht ta sfidojė askėnd me pak se Albert Ajnshtajnin.

http://kallxo.com/gjnk/levizja-per-r...e-ajnshtajnit/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.6.2012, 22:05   2
Citim:
Cili ėshtė pedagogu i fizikės i cili kundėrshton Anjshtajnin?

Teoria e relativitetit e Albert Anjshtajnit duket se ėshtė e gabuar. Tė paktėn ky ėshtė pretendimi i Shukri Klinakut, ish-revolucionari kosovar, sot pedagog i Fizikės nė Universitetin e Prishtinės i cili sapo ka publikuar librin e titulluar, “Lėvizja relative, shpjegimi i drejtė dhe gabimet e Anjshtajnit”, me anė tė tė cilit shpjegon se teoria e tij ėshtė e mbushur me gabime nga A deri te ZH.

“Kjo teori kėrkon tė shpjegojė lėvizjen relative, por lėvizja relative nuk ėshtė komplekse siē ėshtė paraqitur nė teorinė e relativitetit tė veēantė dhe nuk ėshtė aq komplekse sa fizika e paraqet atė nė publik”, shprehet Klinaku.

Mediat kosovare por edhe ato ndėrkombėtare i kanė kushtuar njė vėmendje tė veēantė pedagogut kosovar pėr kundėrshtimin e veēantė tė tij.

“Ne jetojmė pėrditė me lėvizjen relative, por nėse do tė ishte kaq komplekse do ishim konfuz nė ēdo hap”, shpjegon mė tej ai.

Pedagou kosovar detajon mė tej se argumentet kundėr teorisė speciale tė relativitetit, kur thotė se koha rrjedh mė ngadalė nė sistemin qė lėviz, trupat shkurtohen nė drejtim tė lėvizjes dhe masa e trupit rritet me rritjen e shpejtėsisė sė tij, janė tė shumta.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=43&id=173396
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2012, 00:16   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Interesant duket, duhet gjetur libri, po fakt mbetet se nga tė gjitha kėto "teza" s'ka dalė asnjė shpikje materiale dhe asnjė parashikim i saktė teorik, tėrė kohės rrėzohen nga vrojtimet dhe eksperimentet nė terren, thjesht kur nuk i dalin parashikimet e quajnė "habitje" dhe "rikthim nė dėrrasėn e zezė", po t'i shikoni artikujt - janė aq tė rėndomta tani sa s'bėjnė mė as pėrshtypje.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.11.2012, 00:45   4
kalimtar/e
 
Shum pjese te teorise speciale te relativitetit jan vertetuar praktikisht, dhe jane vene ne praktik. Satelitet GPS jane nje shpikje psh dhe llogariten ne baze te teorise te relativiteti dmth faktit qe koha ecen ndryshe ne orbite rreth Tokes dhe ndryshe ne siperfaqe. Kjo gje quhet 'time dilation'. Po te mos ishte kjo nuk do funksionte GPS, do dilnin matjet gabim. Koha si dimension i katert dhe shpejtesia konstante e drites jane nga bazat e teorise te relativitetit te Einstein!!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.11.2012, 10:42   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Satelitet GPS jane nje shpikje ... dmth faktit qe koha ecen ndryshe ne orbite rreth Tokes dhe ndryshe ne siperfaqe. Kjo gje quhet 'time dilation'.
GPS nėpėrmjet satelitėve nuk ėshtė "shpikje", ėshtė thjesht njė sistem pozicionimi referencial, njė tėrėsi pėrllogaritjesh.

Dy orė (pajisje kohėmatėse), njėra 20 mijė km mbi nivelin e detit dhe tjetra nė 10 m mbi nivelin e detit, pėr shkak tė mjedisit ku ndodhen humbasin sinkronizimin mes njėra-tjetrės, por ēfarėdo qė tė kenė matur kėto tė dyja ndėrkohė Toka po tė njėjtėn rrugė ka mbuluar nė orbitė (spirale) rreth Diellit... bie fjala 0,0003, ose 2 gradė rreth vetes. Saktėsia e orėve nė mjediset pėrkatėse ėshtė ēėshtje inxhinierie, jo dyzim kohėsh.

Njė rast ekuivalent do tė ishin dhe dy orė diellore nė vende tė ndryshme, njėra nė majė tė Dajtit qė mat 5 cm hije nė orėn 3 tė 24 marsit dhe tjetra nė qendėr tė Oslos qė mat 8 cm nė po tė njėjtėn ditė e orė. Normalisht s'mund tė thuash qė kėto dy vende kanė kohė apo janė nė kohė tė ndryshme, por thjesht pozicioni gjeografik, kėndi i rrezatimit etj. bėjnė qė njėra orė tė bėjė 5 cm e tjetra 8 cm hije, ndaj neve si vrojtues na duhet ta kalibrojmė/pėrshtatim pajisjen pėrkatėse sipas konvencionit bazė nė mėnyrė qė secila nga orėt tė japė tė njėjtėn vlerė.

Me fjalė tė tjera orėt duhet tė vijnė me udhėzime pėrdorimi (pasqyrė vlerash) qė marrin parasysh fizikėn e vendit ku do tė punojnė/instalohen. Kjo pėr sa kohė nuk iu mundėsojmė dot kushte tė njėjta pune... Dallimi nė kohėmatje midis dy orėve ėshtė thjesht dallimi i kushteve tė punės/interferencave fizike qė pėson secila pajisje, dhe nuk ėshtė dallim nė kohė.

Citim:
Koha si dimension i katert
Koha nuk ekziston, ėshtė koncept praktik pėr lehtėsinė tonė, ėshtė thjesht rrotullimi i Tokės rreth vetes, a rrotullimi i Hėnės rreth Tokės, a rrotullimi i Tokės rreth Diellit, e kėshtu me radhė, varet ēfarė sistemi kalendarik pėrdor (apo kombinimi sistemesh) si konvencion. Tradicionali te ne ka qenė Toka rreth vetes dhe rreth Diellit me nėndarjet pėrkatėse origjinale.

Po tė thuash madje qė koha ėshtė pėrmasė, ėshtė irracionalitet, se termi "pėrmasė" nuk ėshtė diēka e pavarur nga ana semantike, por shėnon pikėrisht "pėrmasė tė njė trupi" dhe trupat nė fizikė kanė vetėm 3 pėrmasa (qė i pėrcaktojnė dhe formėn), nuk kanė pėrmasė tė katėrt. As njėsia matėse e kohės nuk ėshtė konstante, se rrotullimet e pėrmendura mė lart ndėrvaren nga njė qerre interferencash jokonstante hapėsinore, me ē'dimė prej qėmoti, tė natyrės elektromagnetike (τα δε πάντα οιακίζει κεραυνός). Ne si njerėz thjesht shpresojmė qė tė jetė sa mė e qėndrueshme pėr nevojat tona praktike nė llogaritje e parashikim.

Citim:
shpejtesia konstate e drites
Shpejtėsia e dritės nuk ėshtė konstante, po ėshtė caktuar si e tillė arbitrarisht nėpėr ekuacione tė ndryshme, pėr arsye qė mbase i dinė "relativistėt" e profesorit. Teorizohet si e tillė nė vakuum (ēfarėdo qoftė ky) dhe pastaj merret si e tillė pėr tė bėrė llogaritje nė hapėsirė.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 07:31.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.