Kthehu   Kreu > D2 > Vitar > Dita e Verės
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 11.3.2010, 16:34   21

Shkumbin


Citim:
Aktivitetet e Ditės sė Verės nė Elbasan

Elbasan, 10 mas, NOA - Dita e Verės ėshtė festa pagane qė nuk ka njė datė fikse se kur ka nisur festimin. E sigurt ėshtė qė kjo festė e kthen qytetin e Elbasanit nė qendėr tė gjithė Shqipėrisė me kėngėt, ėmbėlsirat, aktivitetet e ndryshme.

Elbasanasve u ėshtė kthyer nė refleks festimi i kėsaj dite, por qė janė pothuaj tė gjitha qytetet e Shqipėrisė qė e kanė kthyer datėn 14 mars, pra Ditėn e Verės nė njė ditė feste.

Veē ballokumeve Dita e Verės nė Elbasan do tė nisė sivjet edhe me paradėn poetike tė Festivalit Poetik Ballkanik “Trėndafilat e Elbasanit”, nė teatrin “Skampa”.

E veēanta e festimeve tė Ditės sė Verės kėtė vit nė Elbasan ėshtė pjesėmarrja e njė grupi tė njohur nga Amerika. “Mariachi Imperial de America”, grupi mė i mirė nė Huston, Teksas dhe i njohur nė programin televiziv “Mirėmėngjes Amerikė” vjen nė Shqipėri pėr t’i prezantuar publikut shqiptar njė pėrvojė tė re kulturore.


Festivali Folkloristik Tipologjik Mbarėkombėtar i Kėngės Popullore

Nė Elbasan, pėrgjatė datave 11-12 mars do tė zhvillohet Festivali Folkloristik Tipologjik Mbarėkombėtar i Kėngės Popullore nė Teatrin Skampa.

Nė tė marrin pjesė grupe folklorike nga qytetet e Elbasanit, Tiranės, Shkodrės, Lushnjės, Vlorės, Ulqinit, Beratit, Kavajės, Peshkopisė, Fierit, Korēės, Durrėsit, Gjakovės etj.

Secili grup folklorik do tė sjellė mė tė mirėn e traditės sė qytetit tė tij.


Datė 11 mars

Ora 18.00 
Koncert i Ansamblit “Isuf Myzyri” me rastin e 30-vjetorit tė vėnies sė emrit, nė teatrin “Skampa”.



(Hapja zyrtare e festimeve tė Ditės sė Verės)


Datė 12 mars

Ora 19.00
Koncert i Ansamblit “Isuf Myzyri” nė sheshin para Kalasė.


Datė 13 mars

Ora 11.00
Ceremonia e hapjes sė panairit tregtar “Dita e Verės”, nė Pallatin e Sportit “Tomorr Sinani”.

Ora 18.00
Ceremonia e hapjes sė veprimtarive tė Festivalit Poetik Ballkanik “Trėndafilat e Elbasanit”.

Ora 21.00
Koncert i Grupit Muzikor “DELADAP”, nė sheshin pėrpara Kalasė.


Datė 14 mars

Ora 08.30
Kros i shkollave 9-vjeēare tė qytetit, pėrgjatė bulevardit “Qemal Stafa”.

Ora 09.00
Karnavalet e shkollave 9-vjeēare tė qytetit, pėrgjatė bulevardit “Qemal Stafa”.

Ora 09.30
Aktivitete artistiko-kulturore pėr fėmijė, nė sheshin pėrpara Kalasė.

Ora 12.00
Parada poetike e Festivalit Poetik Ballkanik “Trėndafilat e Elbasanit”, nė teatrin “Skampa”.

http://www.noa.al/index.php/kulture/89-kulture/17840

Citim:
Dita e Verės, ja aktivitetet nė Tiranė

Tiranė, 10 mars, NOA - Edhe kėtė vit, Tirana dhe Elbasani, por edhe qytete tė tjera bashkohen pėr tė mirėpritur Ditėn e Verės. Atmosfera festive do tė ndihet qė nė orėt e para tė mėngjesit, ku rrugėt do tė popullohen nga vizitorė tė shumtė, tė cilėt do tė shėtisin deri nė orėt e vona tė mbrėmjes.

Ata do tė kenė mundėsi tė shijojnė gatime tė veēanta tradicionale, si dhe ballokumet, ėmbėlsirėn simbol tė kėsaj dite. Sheshet kryesore tė qyteteve do tė mirėpresin koncertet e ndryshme me kėngėtarė shqiptarė dhe tė huaj.

Njė kėnd i veēantė do t’u kushtohet fėmijėve, argėtimit me kllounėt, akrobatėt dhe personazhet e njohura tė botės sė tyre, si dhe njė festė e vėrtetė karnavalesh nė tė cilėn ata do tė jenė protagonistė.

Nė shesh, qytetarėt do tė gjejnė edhe kėndin e kulinarisė shtėpiake, gatime tradicionale tė zonės, qė do tė ofrohen pėr shijim nga njė grup amvisash tė qytetit tė Tiranės, bashkė me recetėn e gatimit.

Lulishtja “Skėnderbej” do tė jetė e gjitha e fėmijėve, qė nga mesdita. Nuk do tė mungojė muzika, kėngėt dhe vallet popullore, por i pranishėm do tė jetė edhe libri pėrmes projektit “Tė lindur pėr tė lexuar”.

Bulevardi “Dėshmorėt e Kombit” do tė kthehet nė njė panair argėtues, plot me kėnde dhe ēadra ku tė Rinjtė e Rrjetit Rinor do tė krijojnė njė atmosferė krijuese dhe gazmore.

Njė vend tė veēantė do tė ketė edhe prezantimi i botimeve nga shtėpitė botuese shqiptare. Ndėrkohė, duke ecur poshtė nė sheshin pėrpara Piramidės, njė kuartet instrumental do tė performojė nga ora 12.00 deri nė 16.00.

Nė Parkun “Rinia”, Bashkia e Tiranės do tė instalojė njė sistem Karaoke, qė i fton tė gjithė tė bėhen protagonistė tė kėngės.

Sheshi “Nėnė Tereza” do tė jetė hapėsira pėr tė gjithė tė apasionuarit e Skateboard-it dhe Grafitit.

Tė dielėn, zona e ish-Bllokut do tė jetė “Rock the Block”, njė pellg festiv dedikuar muzikės rock. Koncerti do tė fillojė nė orėn 20.00, me grupe tė muzikės rock dhe alternative nga grupe europiane dhe shqiptare. Skena do tė vendoset nė rrugėn pedonale dhe nė tė do tė ngjiten pėr tė performuar disa grupe muzikore.

http://www.noa.al/index.php/kulture/89-kulture/17838
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.3.2010, 21:27   22

Shpat


Citim:
''Dita e Verės'', njė festė e ardhur nga lashtėsia

Tradita e festės pagane nė zonėn e Shpatit. Nė kėtė ditė Elbasani mbledh miq nga e gjithė Shqipėria

Kush nuk ka dėgjuar pėr festėn e Ditės sė Verės, jo vetėm nė qytetin, por edhe nė tėrė rrethin e Elbasanit. Ėshtė njė festė pagane, shumė mė e hershme se krishtėrimi. Nė kėtė ditė tė shėnuar, Elbasani mbledh miq nga e gjithė Shqipėria.

Dhe kjo edhe pėr faktin se nė kėtė ditė tė shėnuar zhvillohen njė sėrė aktivitetesh tė larmishme, duke filluar qė nga ekskursionet nė natyrė dhe deri tek dreka e begatshme familjare, ku nuk mungon asnjė herė ballakumja, nė pėrgatitjen e sė cilės askush nuk mund t'ua kalojė amvisave elbasanase.

Po tė lemė mėnjanė atė qendėr tė lashtė banimi me pėrmasa tė vogla tė quajtur "Skampini", qyteti i Elbasanit u formua si i tillė vetėm pas shekullit tė 15-tė nga ardhės prej fshatrave rreth e qark e, nė mėnyrė tė veēantė nga Shpati.


Si e feston Shpati Ditėn e Verės

Prandaj pėr tė ndjekur zanafillėn e kėsaj feste po nisemi nga zona tradicionale e Shpatit rreth 22 kilometra larg Elbasanit (duke pėrfshirė edhe zonėn e ulėt kodrinore).

Nė zonėn malore tė kėsaj krahine kjo festė niste me njė ekskursion shpateve tė Bokanikut, ku tė rinjtė qė njė ditė mė parė kishin pėrgatitur shilarthe e sheshe pėr lodra tė ndryshme.

Nė to merrnin pjesė me kėnaqėsi jo vetėm mosha e re, por edhe burra tė moshuar dhe gra. Kjo ditė e 14 marsit, qė ndryshe quhej edhe dita e luleve, gjithnjė shoqėrohej me bisqe tė gjelbėruar drurėsh apo lule tė hershme.

Dreka e bollshme me mish gjahu shtrohej kolektivisht. Pas kėsaj u mbetej fėmijėve pėr ta mbyllur kėtė festė me trokitje nėpėr dyer tė fshatit, ku gostiteshin me vezė, pala fiku, fruta tė ruajtura pėr kėtė ditė etj.

Vitet kaluan dhe kjo festė pak nga pak i humbi disa nga veēoritė e saj. Sė fundi ajo ka mbetur si festė e fėmijėve, por qė ruan akoma me fanatizėm drekėn e bollshme dhe lulet.

Por nė fshatin Shėnavlash kjo festė nuk ka humbur asgjė nga tradita. Kėtu pėrgatitjet pėr kėtė festė fillojnė qė dy ditė pėrpara. Janė fėmijėt ata qė merren me kėtė parapėrgatitje.

Kryetari i Komunės Gjinar, Gani Hida, thotė pėr ATSH se "ata shkojnė nė pyllin pranė dhe mbledhin lloje bimėsh, si llastare ferrash me dy krerė, sepse ferra ka rrėnjė nė tė dy segmentet e saj, ferra miu si dhe kėrcure tė thatė me miza dheu.

Kėto vendosen nė dyer stallash dhe besohet se i shėrbejnė shtimit dhe mbarėsisė nė blegtori. Ndėrsa nėpėr vende tė dukshme nėpėr shtėpi vendosin bisqe thane, dhe lule qė sapo kanė ēelur, si kace, zymbyla apo manushaqe si dhe njė bimė qė i kthen vezėt gjatė zierjes nė ngjyrė tė kuqėrremė".


Riti i fėmijėve

Mėngjezi i ditės sė verės i gjen tėrė fėmijėt e fshatit, grupe-grupe, me hithra nė duar, duke trokitur derė mė derė. Askush nuk kthehet duarbosh. Pjesa ruhet edhe pėr ndonjė fėmijė qė ka munguar.

Pasi mbaron riti i fėmijėve, tė rinjtė dhe tė moshuarit dalin nga shtėpitė dhe urojnė njėri-tjetrin "Gėzuar Ditėn e Verės! Qoftė njė verė e mbarė!" Gratė atė ditė as qepin, as bėjnė punė dore me shtiza sepse, siē besohet, janė tė mbrojtura nga gjarpėri.

Dymbėdhjetė ditė pas festės sė luleve, fshati feston ditėn e Baba Nevruzit, ditė nė tė cilėn nuk pritet asnjė lloj druri, sepse besohet se atė ditė tėrė pylli falet.

Nė fshatra tė tjerė tė rrethit tė plotfuqishėm tė festės sė Ditės sė Verės kanė mbetur vetėm fėmijėt, tė cilėt mėngjezi i gjen dyerve tė fshatit, prej nga kthehen tė gostitur me gjithfarė frutash dhe embėlsirash.

Gurabija e mbrujtur me maja miell misri e gjalp erėkėndshėm dhije dhe e ėmbėlsuar me sheqer tė bluajtur, me emrin joshės ballakume, i ka mbetur vetėm Elbasanit, edhe pse gjetkė, por pa sukses janė bėrė pėrpjekje pėr ta imituar. Kaq shumė lule dhe ėmbėlsira na sjell qė nga lashtėsia kjo festė pagane, sa qė nuk mungon nė asnjė nga trevat shqiptare. /M.S.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=51563
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 08:53   23
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Shikojmė dhe kėtu se si Novruzi i mbivendoset Ditės ilire tė Verės mė 21 mars, ndėrsa Verza hap javėn. Dhe interesante se si festat shqiptare kanė mbijetuar me kryeneēėsi nė Prizren duke ruajtur veē anės rituale edhe emėrtimet. Mungon nė korpusin festiv tė Opojės Dita e Dimrit, por festat e tjera tė Hyllvegut janė aty.

Citim:
Nė Opojė dhe Prizren kremtohet Dita e Verės e quajtur “Verza”
16-03-2010 / Nga Gani Tėrshnjaku

Prizren, 15 mars 2010. Nė trevėn e Opojės dhe nė disa fshatra tė rrethinės sė Prizrenit, kėto ditė ėshtė shėnuar Dita e Verės (“Dita e Verzės”), qė ėshtė njė rit iliro-shqiptar, tradicional, me elemente pagane dhe qė tradicionalisht festohet mė 12 e 13 mars dhe zgjat tri ditė.

Risi e kėsaj feste, e cila daton qė p.e.s., ėshtė se viteve tė fundit banorėt kanė reduktuar praktikimin e ritualeve tė lashta, profecitė. Ėshtė transformuar nė njė festė, ku pikėtakimet caktohen pėrmes telefonatash nga celularet ose e mesazhet (SMS-tė). Nė ditėn e festės shihen parada vajzash duke shėtitur. Dėgjohet humori i tyre rinor. Djem qė defilojnė me makina luksoze me dritaren hapur e plotė muzikė qė pėrpiqen tė zbulojnė fatin e jetės. Vajza dhe djem tė fejuar qė takohen me njėri-tjetrin. Shkrepje fotokamerash dhe pozime bukuroshėsh duke u fotografuar. Njė vend tė rėndėsishėm zė gardėroba dhe veshja solemne e tyre. Nė familjet menyja ushqimore me specialitetin e flisė vazhdon tė jetė prezentė. Aty - kėtu nuk kryhen ritualet e lashta iliro-shqiptare nė vendin e kultit. Iku dhe “iso”-ja e kėngės sė zėrave tė vashave. Globalizmi dhe moderniteti i shoqėrisė “kėrcėnon” seriozisht zhdukjen e festės iliro-shqiptare qė nė kėtė zonė quhet “Verza”.

Festa e Verzės ėshtė festuar qė nga lashtėsia, por edhe pse nė njė masė tė madhe ka filluar tė reduktohet kremtimi i ritit, nė shumicėn e fshatrave tradita vazhdon. Si e kremte zgjatė dy ditė (nata dhe dita e festės).

Nė lashtėsi banorėt besonin se largimi i stinės sė dimrit bėhej me ngjizjen qė bėnin hyjnitė e maleve dhe qė sjellin pranverėn. Dhe kjo ditė ėshtė simbolika e ekuinoksin pranveror.

Nė fshatin Plavė tė Opojės, riti i Verzės fillon nė majėn e Kodrės qė ėshtė njė vend i lartė mbi fshat, mbi “Lisin e Vove” (Lisi i Vezėve). Kjo mbase ka tė bėj me kultet e lashtėsisė sė popullit shqiptar. Kodrat e larta dhe malet, nė kohėt e lashta ishin maja tė nderimit pagan.

Nga shumė studime tė bėra sqarohet se nė besimet pagane shqiptare Dielli ishte objekt adhurimi, dhe atij i faleshin gjatė ditės. Dielli adhurohej si burim jetese, burim shėndeti, burim pjellorie dhe i objekt dobiprurės.

Dita e Verės (Dita e Verzės) ėshtė njė festė qė ngjallė ndjenja gėzimi e kėnaqėsie nė ēdo familje dhe qė shton frymėzimin jetėsor se tashmė stina e ftohtė e dimrit ka pėrfunduar, dhe po fillon pranvera.

Pėr kėtė Ditė tė Verės bėhen dhe disa rituale pagane. Ka dhe disa elemente tė ngjashme me festėn e Pashkėve, si psh: vezėt e ngjyrosura, lagėsja e tyre me ujė mali, apo dhe luletherret qė vendoseshin nė dyer tė shtėpisė, etj. Vezėt e ngjyrosura janė simbolika e festės. Nė tė kaluarėn nė Natėn e Verzės vajzat nė grup dhe me def vallėzonin dhe kėndonin:

“Lum, e lum xhi duel vera,
na u mbush fusha dhen e shtjerra.
Na u mbush fusha dhen e shtjerra,
gjymca tė bardha, e gjymca tė zeza”.

Askush nuk e di se kur ka nisur ė shėnohej kjo festė . Nė tė kaluarėn ishte zakon qė pėr kėtė ditė tė “shkundej” shtėpia, pra tė pastroheshin oxhaqet, gjė qė simbolizon se dimri tashmė ka pėrfunduar.

Sipas traditės, nė fshatin Plavė (Opojė), deri para luftės sė fundit (1999), pasditen e festės sė Verzės, disa vajza tė reja nė grup dhe fėmijėt, merrnin vezė tė ziera, dhe dilnin nė Kodėr, rrėzė malit, pastaj poshtė pranė fshatit tė vendi quajtur “Lisi i Vove” (Lisi i vezėve). Atje vezėt i lagnin me ujė mali. Aty qėndronin pėr njė orė duke kėnduar dhe kėrcyer. Kur ktheheshin nga Kodra nė shtėpi, me vete merrnin drurėt nga Rakite, dėllinja pėr tė pastruar oxhaqet, luletherre pėr t’i vendosur nė dyer tė shtėpisė.

Ndėrsa djemtė e rinj (beqarėt), pasditen e festės sė Verzės, ndiznin zjarr, me dėllinja dhe kashtė, ku pėr disa orė vallėzonin, e kėndonin rreth e rrotull zjarrit. Kur kėta ktheheshin nė shtėpi, kryefamiljares sė shtėpisė sipas traditės i thoshin:

“Oj e zota e shtėpisė, a je si tė kemi lėnė?”.

Kryefamiljarja pėrgjigjej:

”Jem, po qysh jem, njė, dy mė tepėr i kam”.

Pastaj nė familje pėrgatitej specialiteti i Flisė. Dhe kur shkonin nė gjumė, djemtė dhe vajzat e futnin nga njė copė fli nėn jastėk, pėr ta zbuluar se “kah e kanė fatin e jetės” (me kė do tė martohen).

Po ashtu nė mesnatė zgjoheshin. Djemtė beqarė ndiznin zjarre brenda nė fshat, ku kėndonin dhe vallėzonin. Ndėrsa nė familje, natėn e festės sė Verzės, e zonja e shtėpisė e merrte gjilpėrėn dhe qepte ndonjė rrobe me pe tė kuq, dhe anėtarėt e familjes duhej ta pyesin plakėn:

“Xhi po kepish?

E zonja e shtėpisė pėrgjigjej:

syr me lie, syr me lesh,
goja e ukit me kėrpesh,
bollės, gjarpnit, armikit, po ia guzhdoj,
natėn e verzė, ditėn e mojtė”

(v.j:Ēka po qep, syri nga liri, sy me lesh,
gojė e ujkut me presh,
bollės, gjarprit, armikut, po ia gozhdoj;
natėn e verzės, ditėn e majtė”).

syr me lie, syr me lesh,
gojėn daskalit po ia gozhdoj;

(Gojėn dhaskalit po ia gozhdoj.
Dhaskal (gr.didaskalos)- mėsues. Fjalor i fjalėve tė huaja, Prishtinė, 1988, faqe 155).

Dy, tre ditė pas kremtes sė “Verzės” fshatari bujk e mbillte tėrshėrėn nė ara, si kulturė e parė pranverore.

Sharmi etnokulturor i Opojės/Festat shekullore, apo kalendari i kremteve dhe riteve popullore nė Plavė (Opojė) ėshtė si vijon:


“Muaji Arbaini” (fundi dhjetorit – fundi janarit);
“Kur moti kthehet kah vera“ (23 Dhjetor);
“Pitet e Djemve”( 6 janar);

” Plakėzat” (Nata e Plakave 12 janar);
Ditė e kulmit tė dimrit (fundi janarit);

“Muaji Hamsini” (shkurt – mars);
“Dita e hithrave (10 Mars);
“Verza (Dita e Verės 12 – 13 mars);
Ditė e Sulltan Nevruzit (21 Mars);


Tė hėnat dhe tė enjtet qė nuk punohej (Prill- Maj);
“Tė Qethmet” (Maj – shtator);
Ditė e Shėngjergjit (6 Maj, pėrkon me ditėlindjen e Gjergj Kastriotit - Skėnderbeut);
”Tri tė merkurat qė nuk punohej (Maj);
Ditė e Jeremisė (14 Maj);
Ditė e Shėnkollit (22 Maj);
Ditė e I’shilbutit (I shėlbuesi, e enjtja pas Shėnkollit, Maj);

“Korolana” (Kėrshmėt )- ose Darka e Lamės (korrje shirjet, korrik – gusht);
“Mesi i Verės” (Gusht);

Ditė e Kėrstovit (12 shtator);
“Shėmitri” (9 nėntor);
Bajrami i madh;
Bajrami i vogėl, muaji i Ramazanit.

Opoja ėshtė njė trevė shqiptare qė bėn pjesė nė skajin jugor tė Rrafshit tė Dukagjinit, rreth 20 km larg nga Prizreni. Nga pjesa lindore pėrmes Bjeshkėve tė Sharrit kufizohet me Tetovėn (Maqedoninė) ndėrsa nga perėndimi Mali i Koritnikut e kufizon me Kukėsin (Shqipėrinė).

Themelet e fortifikatės ilire, monedhat bizantine, civilizimi i lashtė/Sot nė fushėn e Plavės, tė varrezat e Bojaxhinjve nė Llopushnik ekzistojnė themelet rrėnuara tė fortifikatės ilire, tė cilat duken qartė.

Fatkeqėsisht aty ende s’ka prekur dora e arkeologut. Fortifikata ėshtė e regjistruar nė Hartėn Arkeologjike tė Kosovės. Nė mesjetė aty ishte e vendosur kazerma e ushtrisė turke deri mė 1912. Kėshtu dėshmon kujtesa historike e banorėve tė Plavės.

Themele tė lashta ilire vėrehen edhe nė vendin e quajtur Gabuja nė Brrut (Opojė) dhe nė Zgatar, tė cilat komunikojnė me Kalanė e Prizrenit, pėr shkak tė pozitės gjeografike.

Nė Opojė nga vetė banorėt janė gjetur shumė gjurmė tė lashtėsisė. Nė Bellobrad dhe Brrut (Opojė) janė gjetur monedha bizantine tė shekullit XII, qė dėshmojnė civilizimin dhe tregtinė se nė atė kohė bėhej me monedha.

Rrėnojat e themeleve tė kishave shqiptare shihen dhe sot, ose ende ruhet toponimi “Tė Kisha” sikurse nė: Xėrxė - “Tė Kisha”; Pllajnik – “Tė kishėza”; Kosavė - “Tė kisha”; Zgatar – gjurmėt e kishės janė “Tė Guri Gjermonit”; Zapluxhė – “Tė Kisha”(afėr vendit “Guri Rrushit”); Brrut (gjurmėt e kishės tė vendi “Arat nėrmjet Reke”), nė Shajnė – “Livadhi Priftit” ose “Zabeli Kishės”; nė Brezne - “Lugi i Kishės”; Kapre – “Kishat”; Xėrxe - “Livadhi Priftit”; Brrut – “Guri Kalluxherit”; Blaē – “Gurra e Priftės” ose “Mėhalla Priftaj”, etj.
(Autori ėshtė kandidat pėr master nė degėn e gazetarisė nė Universitetin e Prishtinės)

http://www.gazeta55.net/index.php?ka...rtikulli=11763
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 09:11   24
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
“Muaji Arbaini” (fundi dhjetorit – fundi janarit);
“Kur moti kthehet kah vera“ (23 Dhjetor);
“Pitet e Djemve”( 6 janar);
” Plakėzat” (Nata e Plakave 12 janar);
Ditė e kulmit tė dimrit (fundi janarit);

“Muaji Hamsini” (shkurt – mars);
“Dita e hithrave (10 Mars);
“Verza (Dita e Verės 12 – 13 mars);
Ditė e Sulltan Nevruzit (21 Mars);
Arbain nė arabishte dmth 40 (dyzetė), kurse hamsin - pesėdhjetė.

Duket qė nė numėr dhe sipas datės, se janė muajt 45-ditorė tė kalendarit pagan shqiptar. Pesė ditė tė dimėrorit i kanė kalu ngrijsit, kėshtu i pari ka mbet me 40 ditė (arbain), dhe i dyti me 50 (hamsin), krejt kjo nėn ndikimin islamik.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 11:46   25
Citim:
Sonte fillon stina e pranverės

Emri:  dita-veres-10.jpg
Shikimet: 430
Madhėsia:  32,7 KBStina e pranverės nė hemisferėn veriore tė globit nis sonte, mė saktėsisht nė orėn 18 e 32 minuta sipas kohės sė Evropės sė mesme, ndėrkohė qė nė hemisferėn jugore sot fillon vjeshta.

Stina e pranverės do tė zgjasė 92 ditė e 18 orė, pėrkatėsisht deri mė 21 qershor. Gjatėsia e ditės sot do tė jetė 12 orė e nėntė minuta, kurse e natės 11 orė e 51 minuta.

Njėkohėsisht me arritjen kalendarike tė pranverės ka filluar tė ngrohet edhe moti, dhe temperaturat mė tė larta tė ditės shkojnė deri nė 17-18 gradė celsius. /koha/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=7855
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.3.2011, 01:17   26
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.3.2011, 18:26   27
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.3.2011, 21:57   28
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Karnevali i Bozovcės traditė qindravjeēare

14 mars- Me “Karnevalet e Bozovcės” ose “Vasalicat”, banorėt e Bozovcės pritėn tė dielėn stinėn e pranverės. Kėtė festė tradicionale me histori gati 3 mijė vjeēare, qė daton nga kohėrat e lashta ilire dhe e trashėguar deri tek brezat e rinj, banorėt e Bozovcės pavarėsisht kushteve tė vėshtira kanė arritur ta ruajnė si traditė.

Tė veshur me gėzofė dhe lėkurė prej deleje, ata nga 13 marsi e deri mė 21 mars besojnė se do t’i trembin gjėrat e kėqija dhe shpirtrat e kėqij qė tė qėndrojnė sa mė larg fshatit, qė tė mos dėmtojnė burimet e ekzistencės sė banorėve tė kėtij vendi, transmeton Televizioni Koha nė Tetovė.

Pėr dallim nga e kaluara, sivjet ky manifestim u mbėshtet nga komuna e Tetovės, nga e cila premtojnė se nga viti i ardhshėm ky aktivitet do tė shėnohet nė programin pėr kulturė tė kėsaj komune me emrin”Karnevalet ilire tė Bozovcės”.

“Sivjet nga bashkėsia lokale e fshatit Bozovcė na janė drejtuar nė komunė me njė kėrkesė qė ti mbėshtesim edhe financiarisht qė ta organizojnė kėtė manifestim.Ne nė fakt e mbėshtetėm si komunė, por jemi tė mendimit qė ta fusim vitin e ardhshėm dhe vitet tjera me radhė edhe nė programin pėr kulturė dhe do ta titullojmė si ‘Karnevalet ilire”.

Ėshtė njė propozim i shkėlqyeshėm i profesorit Fadil Sulejmani, i cili ėshtė edhe bir i kėsaj ane”, tha Iljaz Halimi, Udhėheqės i Sektorit pėr Veprimtari Publike.

Mė parė kjo festė nė tė njėjtėn mėnyrė ėshtė mbajtur edhe nė fshatrat tjerė tė malėsisė sė Tetovės si Liseci,Veshalla dhe Shipkovica, por sot kjo organizohet vetėm nė Bozovcė.

Organizatorėt e karnavaleve ndanė edhe disa mirėnjohje pėr tė gjithė ata qė kanė kontribuar qė kjo ditė tė mos harrohet, por tė vazhdojė tė ruhet si njė traditė ilire, ndėrsa nė fund pėr tė pranishmit u shtrua njė drekė me ushqime tradicionale tė Bozovcės.

http://www.tvkoha.tv/6064/karnevali-...ravjecare.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.3.2011, 22:18   29
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.3.2011, 23:33   30
kalimtar/e
 
Nė Myzeqe ruhet ende tradita e fėmijėve qė nė mbrėmje trokasin derė mė derė duke kėnduar :

" Oj hallė, oj teze
koqe ven e pulės sė zezė"

dhe e zonja e shtėpisė i gostit me vezė apo ėmbėlsira.

Gjithashtu njerzit nė mėngjes lajnė sytė nė njė enė me ujė ku ėshtė futur njė vezė dhe lulet e kumbullės.

Pėr drekėn e ditės sė verės pėrgatitet njė byrek (ose bukė misri) me 12 lloje tė ndrshme barishtesh, disa amvisa fusin dhe njė monedhė nė byrek, personi qė e gjen besohet se do tė ketė fat.

Ndėr arbėreshėt e Spixanit (Spezzano Albanese) nė Kalabri, fėmijėt nė muajin Mars vendosin veroret(i quajnė Mars) dhe i mbajnė deri ditėn kur ndizen furrat pėr gatimet e pashkėve. Verorja pasi hiqet vendoset nė furrė sėbashu me ėmbėlsirat tipike. Thuhet se sjell fat.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2011, 17:58   31
Citim:
Prishtina nesėr shėnon Ditėn e Pranverės

Prishtinė, 20 mars - Komuna e Prishtinės, tė hėnėn, mė 21 mars shėnon ditėn e parė tė pranverės, me ē’rast nė bulevardin “Nėnė Tereza” do tė bėhet mbėltimi i luleve sezonale.

Sipas njoftimit tė zyrės pėr informim tė KK-sė, kryetari i Prishtinės, Isa Mustafa do ta shpallė muajin e pastėrtisė nė Komunėn e Prishtinės, qė do tė zgjasė prej 21 marsit e deri mė 21 prill.

Gjatė muajit tė pastėrtisė do tė jenė tė angazhuara edhe institucionet shkollore. Arsimtarėt dhe nxėnėsit do tė bėjnė pastrimin e hapėsirave pėrreth shkollave.

Nė kuadėr tė kėtij muaji do tė organizohen aktivitete tė ndryshme dhe do bėhet njė fushatė sensibilizimi pėr ngritjen e vetėdijes qytetare pėr ruajtjen dhe mirėmbajtjen e ambientit.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,8,52914
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.3.2012, 21:15   32
Citim:
Thėnė nga mesdimr

Disa krahina duke mos kuptuar psenė e ndryshimit tė kalendarėve e festojnė gabimisht festėn mė 1 mars.
Citim:
Korēa kremtoi Ditėn e Verės

Korēė, 1 mars - Fundi i dimrit dhe ardhja e pranverės ėshtė festuar nė qytetin e Korēės. Nė orėt e fundit tė datės 29 shkurt nė rrugėt e qytetit janė ndezur zjarre te shumta.

Sipas traditės sė kėsaj feste tė vjetėr gjate natės janė ndezur zjarre tė cilat kapėrcehen si pjese e njė rituali qe simbolizon largimin e se keqes. Ne te gjitha lagjet e qytetit ėshtė festuar mes zjarreve. Dita e Verės nė Korēė festohet me disa gatime tradicionale.

Kjo feste festohet gjithashtu edhe mė 14 mars, kur edhe ėshtė Dita zyrtare e Verės.

http://koha.net/?page=1,14,89924
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.3.2012, 21:52   33
Citim:
Ne prag te festes pagane te “Dites se Veres”

Ballakumja, ose “Syri i Pranverės”, ka derdhur nė shije historinė e njė qyteti tė lashtė si Elbasani dhe si e tillė ka thyer ėmbėlsisht ēdo lloj rregulli a ligji, nė rendje, deri nė kontinentin e largėt, Amerikė e Australi. Gatuhet dy apo tre ditė para festės pagane tė Ditės sė Verės, apo siē quhet ndryshe festės sė luleve. Duket se mė tė zėnė me punė nė kėto ditė janė furrėpjekėsit, tė cilėt pjekin ballakumen, pėr tė mos lėnė mėnjanė edhe dyqanet e ėmbėlsirave qė tregėtojnė tradicionalen ballakume.

Prej disa vitesh ėshtė shpallur festė kombėtare 14 Marsi, ” Dita e Verės”, por elbasanllinjtė e kanė traditė prej rreth njė shekulli dhe e festojnė kėtė ditė ndryshe nga qytetet e tjera tė vendit. ” Mbretėreshė” e ditės sė verės mbetet ballakumja, ėmbėlsira tradicionale dhe e papėrsėritshme nė asnjė qytet tjetėr. Llogaritet mbi 500 mijė numri i ballakumeve qė piqen nga amvisat elbasanase, pa shtuar kėtu edhe kėrkesat e shumta qė vijnė nga rrethe tė tjera.

Ballakumja eshte gatuar 500 vjet me pare

Olsi, trashėgimtari i mjeshtit tė gatimit tė ballakumes pėr rreth 50 vjet Agron Duka, vazhdon tė ruajė traditėn e babait tė tij. Nė dyqanin e tij nė qendėr tė qytetit, ėshtė shumė e vėshtirė pėr tė hyrė dhe bashkėbiseduar me tė, pasi rradhėt janė tė gjata pėr tė porositur ballakume, si dhe pėr tė blerė kėtė ėmbėlsirė. “Fluksi i kėrkesave kėtė vit ėshtė i madh, jo vetėm nga qytete tė vendit, por edhe pėr t’i ēuar jashtė shtetit deri nė Amerikė”, thotė Olsi. Sipas tij, ėmbėlsira e ballakumes ėshtė gatuar 500 vjet mė parė dhe kur ajo piqej nė Zaranikė, era vinte nė Stadium ( rreth 2 kilometra larg).

“Gatimi i ballakumes ėshtė nė kompleks, sepse nė atė kohė para 100 vjetėsh familjet bėnin grumbullimin e lėndėve tė para vetėm pėr ditėn e verės, siē ishin arrat, gėshtenjat, mielli i misrit si dhe gjalpi i mirė. Edhe nė atė kohė por edhe tani gjalpi i fshatit Polis, ėshtė mė i miri pėr gatimin e ballakumeve dhe ravanisė, pasi fshati ėshtė njė zonė malore dhe kullota ėshtė me trėndelinė, tėrfil si dhe shumė lule aromatike”, shton ai. Sipas Olsit, “hilja e e gatimit tė ballakumes ėshtė gjalpi, e mė pas ėshtė rrahja me dorė me lugė druri, dhe e fundit marifeti i pjekjes. Revania dhe ballakumja, kanė tre faza, lėnda e parė, mėnyra e pėrpunimit si dhe pjekja”.

Megjithėse tė gjithė amvisat nga qytete tė ndryshme tė Shqipėrisė kanė provuar qė ta gatuajnė kėtė ėmblėsirė, ka qenė e pamundur qė tė arrijnė atė shije dhe aromė, ē’ka tregon se me tė vėrtetė kjo ėmblėsirė mund tė gatuhet vetėm nė kėtė qytet. Sipas gojėdhėnave mėsohet se nė Elbasan, nė fillim u prodhua revania, njė lloj ėmblėsire kjo karakteristike e ditės sė verės e gatuar vetėm me miell misri, qė gatuhet edhe nė ditėt e sotme. Shumė kohė mė mbrapa mbas ravanisė, u krijua ballakumja, ku gatuhej vetėm nga banorėt e rrethinave tė Elbasanit Ēemenikės, si dhe nė trevat qė e rrethojnė.

Ballakumja lindi pasi Dita e Verės, e donte patjetėr njė ėmblėsirė tė veēantė, pasi nata e verės festohet nė shtėpi, dhe dita nė natyrė, dhe sipas etnologut Thanas Meksi , ” duke e festuar nė natyrė patjetėr qė duhej servirur njė ėmblėsirė, e pėr kėtė qėllim, amvisat gatuan ballakumen, e cila i pėrshtatej mė shumė kėsaj feste”.

Meksi tregon se “amvisat e Elbasanit para njė shekulli e mė pas, nuk mund tė quheshin amvisa nėse nuk dinin recetėn e ballakumes dhe ravanisė. ” Nėnat tona kohėt e fundit nuk i ēoni ballakumet pėr t’i pjekur nė furrė, shprehet etnologu Thanas Meksi, por i piqnin ato vetėm me saē qė tė mos i shikonte syri i ligė ose ” largė qofti’, sepse nėse i shikonin, ballakumet binin shpejt dhe bėheshin ” tuē”.

Gatimi i ballakumes

Ishin tė posaēme enėt ( prej bakri) dhe mjetet e tjera tė kėsaj ėmbėlsire. Gjatė gatimit nuk pėrfliteshin, por thuheshin formula, ndryshe merrej nė sysh ėmbėlsira.Ēdo fazė e gatimit tė revanisė e ballakumeve, tretja e gjalpit, rrahja me sheqerin, futja e vezėve dhe e miellit tė misrit dhe pak tė grurit, rrahja e vazhdueshme me lugė druri shoqėrohej me thithje buzėsh, qė jepte njė fishkėllimė karakteristike e cila largonte ” qoftėlargun”, thotė Meksi.

Ballakumja e Elbasanit ka njė aromė dhe shije tė veēantė nė llojin e gatimit. Kuzhinieri Ramazan Rreshka, lėshon edhe recetėn pėr tė gjithė ato amvisa tė reja qė dėshirojnė ta gatuajnė kėtė ėmbėlsirė nė shtėpitė e tyre.

Ballakumja gatuhet dy llojesh, ballakume brumi qė pėrgatitet me miell gruri e pak sheqer, si dhe ballakumja e sheqerit qė nė Elbasan ėshtė sinonimi i ” Ditės sė Verės”.

Ndėrsa ballakumja e Ditės sė Verės, gatuhet dhe e veēanta ėshtė se harxhet pėr tė pergatiten nė njė tenxhere bakri. Mielli i misrit, veza, gjalpi i tretur, e pak finjė trazohen me lugė druri. Masa e fituar nga tė rrahurit me lugė ndahet nė pjesė nė formė kokrrash e futet nė furrė. Sekreti i gatimit tė ballakumes ėshtė rrahja me dorė e pjekja nė furrė druri.

http://www.lajmeshqip.com/kultura/ba...unduar-qytetin
Citim:
Dita e verės, nisin festimet

Emri:  s4030817.jpg
Shikimet: 241
Madhėsia:  30,1 KBElbasani ēel festimet e Ditės se Verės. Tri dite para 14 marsit, qyteti qe tradicionalisht njihet pėr kremtimet e festes pagane ėshtė pėrfshire nga muzika dhe aktivitet kulturore. Njė koncert festiv ėshtė zhvilluar ne qendėr te Elbasanit, ndėrsa ne rrugėt dhe sheshet e tjera pėrveē dekorit te festes nisi tregetimi i ballokumes, ėmbėlsirės tipike te ditės se verės.

Hapja zyrtare e festimeve ėshtė bere nga kryetari i bashksie Qazim Sejdini i cili deklaroi se pėr Ditėn e Verės janė vene ne dispozicion 2.5 milion leke. Krahas muzikės dhe koncerteve qe kane pėrfshire gjithė qytetin, ne Elbasan ėshtė hapur edhe ekspozita me piktura me teme “Dita e verės”. Mbi 80 punime te piktoreve shqiptare prezantojnė punimet e tyre ne peizazh nga vende te ndryshme te Shqipėrisė.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ale&Itemid=211
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.3.2012, 21:14   34
Citim:
Dita e Verės festohet edhe nė Ardenicė

FIER- Qindra qytetarė tė ardhur nga Fieri, Lushnja, Kavaja e Durrėsi, kishin zgjedhur sot kodrat e Ardenicės pėr tė festuar festėn pagane tė "Ditės sė Verės".

Kjo mrekulli natyrore, e cila merr pėrmasa edhe mė madhėshtore nga prezenca e Manastirit, spikat mbi pafundėsinė e fushave tė Myzeqesė.

Masivi pyjor, me kurora pishash, plepa e lisa, harmonizohet mrekullisht me peizazhin fushor, qė ngjason si njė qilim shumėngjyrėsh ,i shtrirė nė kėmbėt e kodrave tė Ardenicės .

Nga kjo pikė turistike, banorėt marrin pėrkėdhelitė e rrezeve tė para tė diellit dhe soditin tė mrekulluar syrin e dellit nė perėndim.

“Ardenica ėshtė njė oaz natyror. Prezenca e Manastirit nė kėtė pikė nuk ėshtė rastėsi. Feja presupozonte pushtetin mė tė lartė politik, moral, arsimor, kulturor nė mesjetė. Ata dinin ku ndėrtonin dhe cfarė ndėrtonin ,duke ja pėrshtatur arkitekturėn madhėshtore peisazhit tė mrekullueshėm natyror”, shprehet njė nga punonjėsit e kompleksit turistik.

“Ėshtė e natyrshme qė Dita e Verės tė festohet pasivisht nė kėtė peizazh natyror, pasi vet kjo festė presupozon gjallėrimin e natyrės, ringjalljen e saj pas peridhės sė gjatė tė dimrit. Kėtu tė duket se ėshtė gjithmonė pranverė pasi vendi ėshtė i veshur me gjelbėrim, madje edhe prezencėn e luleve do ta ndeshėsh nė cdo kohė “, thotė njė qytetar qė ka ardhur pėr tė festuar nė kėtė ditė.

Sipas traditės, njė pe kuq e bardhė, i lidhur nė kėmbė, nė dorė dhe nė gushė, mbahet pėr njė muaj, e mė pas hidhet dhe sipas gojėdhėnave atė e merr dallėndyshja, qė presupozon mbarėsi.

Zbukurimet e banesave me luleshqerra, lule bajame, manushaqe etj. Tė shoqėruara edhe me gatime tė posacme tradicionale si llokume , pėrzierje mill gruri , misri me gjalp kos e sheqer, janė gatimet tradicionale tė kėsaj dite vere.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1

Citim:
Dita e Verės, Elbasani qendėr pelegrinazhi

Njė ditė nė vit, mė 14 Mars, kryeqyteti nuk ėshtė mė Tirana, por Elbasani. Qendra e gjithė Shqipėrisė bėhet kjo ditė, e cila ka marrė edhe “ekskluzivitetin” e festimeve pėr Ditėn e Verės. Elbasanasit vijojnė tė festojnė, duke ndezur festėn e duke kėnaqur tė gjithė vizitorėt, ndėrkohė qė vijojnė tė trashėgojnė ritualet brez pas brezi.

Mijėra qytetarė nga e gjithė Shqipėria janė bėrė pjesė e kremtimeve tė Ditės sė Verės nė Elbasan. Disa prej miqve e kanė kthyer Elbasanin nė njė vend pelegrinazhi tė pėrvitshėm, ndėrsa shumė tė tjerė vijnė pėr herė tė parė nė kėtė qytet, pėr tė parė nga afėr mėnyrėn se si festohet kjo festė qė tashmė ka kaluar ēdo kufi. Kremtimi i festės ka nisur me krosin e nxėnėsve tė shkollave tė ciklit 9-vjeēar dhe mė pas me parakalimin e karnavaleve, tė cilat vitet e fundit janė kthyer nė njė traditė tė pashmangshme, ndonėse nuk kanė asnjė lidhje me festėn. Mė pas qytetarėt kanė ndjekur nga afėr lojėn e trupės sė cirkut tė Tiranės, tė cilėt kanė performuar nė sheshin “Gensher”.

Loja e tyre ėshtė ndjekur me interes nga tė gjitha llojet e kategorisė sė shoqėrisė. Mėsohet se nė Elbasan janė shitur me qindra mijėra ballokume, ėmbėlsira mė tradicionale e festės. Kjo festė mbart nė vetvete njė magji, qė nuk ta fal asnjė festė tjetėr. Dita e Verės ėshtė njė festė pagane, e cila i referohet perėndeshės Diana. 14 Marsi ėshtė dita e ripėrtėritjes sė gjithėsisė, e gjallėrimit tė natyrės, e vazhdimėsisė sė jetės. Kjo ditė e shėnuar i referohet Zanės sė Ēermenikės, qė njihet si hyjnesha e pyjeve dhe natyrės. Festa mė unikale e qytetit tė Elbasanit ėshtė pėrcjellė brez pas brezi dhe pompoziteti i saj vjen nė rritje.

Prejardhja e saj dyshohet qė tė jetė qė prej kohės sė ilirėve dhe pėr shekuj me radhė ajo ėshtė kremtuar sipas njė kodi tradicional, me zakone tė veēanta dhe kėngė tė motmotit. Pėr ditėn e 14 Marsit, elbasanasit ruanin me fanatizėm tė gjitha llojet e zahireve, si misra tė zier, pekmezi, mjalti, arrat, ftonjtė e tė tjerė pėr tė formuar “hise”, tė cilat zonja e shtėpisė ua ndan pjesėtarėve tė familjes nė mėnyrė tė barabartė. Tė gjithė qytetarėt pas festimeve nė qendėr tė qytetit, zhvendosen me familjarė dhe miq, drejt zonave piktoreske, nė periferi tė qytetit apo drejt restoranteve, ku gatuhen ushqime tė veēanta pėr kėtė ditė. Pjesė e kremtimeve tė kėsaj feste kanė qenė edhe vizitat nga pėrfaqėsues tė politikės, tė cilėt kanė uruar tė gjithė shqiptarėt nga Elbasani pėr Ditėn e Verės.

http://www.gazeta-shqip.com//sociale...4131b72d3.html

Citim:
Dita e Verės, festime nė tė gjithė vendin

Kukės, Korēė - Pėr banorėt e Kukėsit Dita e Verės ėshtė festuar nėn petkun e dėborės. Edhe pse temperaturat janė rritur ajo nuk ka shkrirė ende, pėr shkak tė trashėsisė sė saj. Nė Kukės nuk ėshtė organizuar asnjė aktivitet kulturor, artistik apo i njė natyre tjetėr ku bashkia ėshtė mjaftuar me vendosjen e banderolave dhe flamujve nėpėr rrugėt kryesore tė qytetit. Festimet janė kryer nė shtėpi me gatimet tradicionale tė amvisave.

Ndėrsa nė Korēė, kjo ditė ėshtė pritur me ndezjen e zjarreve nėpėr qendrat e banuara dhe shtimin e gėzimit tė njerėzve veēanėrisht fėmijėve. Ndezja e zjarreve simbolizn largimin e dimrit. Zakonet e trashėguara tė festės sė Ditės sė Verės organizohen shtėpi mė shtėpi duke prishur monotoninė e njė dite tė zakonshme, por edhe duke bashkuar mė shumė banorėt me njeri-tjetrin pėr tė festuar e gėzuar.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/33211

Citim:
Berati feston me karnavale

Karnavale, koncert, si dhe piknik, kjo ka qenė atmosfera e festės qė ka shoqėruar 14 Marsin nė qytetin e Beratit. Qindra qytetarė nga Berati, por dhe tė ardhur nga zonat rurale, janė mbledhur nė kodrat e qytetit, ku kanė preferuar tė kalojnė nė natyrė Ditėn e Verės. Njė koncert i organizuar nga bashkia dhe qendra e kulturės ėshtė zhvilluar gjatė paradites sė sotme nė sheshin “Konstandini” nė lagjen “Kala”. Nė mėnyrė simbolike ėshtė djegur njė kukull prej leckash, ēfarė simbolizon largimin e stinės sė dimrit, ndėrkohė qė mė pas atmosfera ka vijuar me njė koncert festiv. Tė organizuar me familjarėt dhe tė afėrm, qytetarėt mė pas kanė preferuar tė kalojnė nė natyrė drekėn e Ditės sė Verės, ku janė shijuar gatimet e kėsaj dite si byrekėt, vezėt e ziera dhe ballokumet.

http://www.gazeta-shqip.com//aktuali...1b7b2c375.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2012, 08:31   35
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
nė rrugėt e qytetit janė ndezur zjarre te shumta
Kjo ėshtė pjesė e festimeve diellore. Riti kėrkon qė zjarret tė ndizen nė majat e maleve, kodrave dhe nė pėrgjithėsi nė vende tė larta "pėr t'i dhėnė fuqi diellit". Nė gjithė fshatrat shqiptare ndizen zjarre nėpėr maja gjatė 14-21 marsit. Vjet mund tė shikoheshin pėrreth Tiranės se qėllova qė po kthehesha nga Kruja.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2013, 01:00   36
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Citim:
DAULINĖ f. etnogr.
Tufė me bar tė thatė ose me kashtė, e lidhur me kulpėr a me tel, tė cilėn fėmijėt e ndiznin* dhe e mbanin* si pishtar pėr ditėn e verės.


KULPĖR f. bot.
1. Bimė shumėvjeēare me kėrcell tė hollė e tė gjatė, me gjethe tė vogla pendore e tė lėmuara, me degėzime tė holla qė pėrdridhen nė njė bimė tjetėr; me lule tė bardha nė tė kuqe e me erė tė mirė, rrėnjėt e sė cilės pėrdoren nė mjekėsinė popullore.
Lulet (rrėnjėt) e kulprės.
2. etnogr. Kurorė e thurur si gėrshet me kėrcellin e gjethet e kėsaj bime, qė e vinin* fėmijėt nė kokė pėr festėn e pranverės.
* Kulpėr e butė bot. sumbullare. Kulpėr e egėr (e bardhė) bot. shkurre kacavarėse, qė rritet deri nė gjashtė metra dhe bėn lule tė bardha, me erė tė mirė.

*Kto foljet nė tė kaluarėn s'kanė kuptim. Kto rite tė mrekullushme burimore do tė pėrhapen pėrsėri. Dhe njė hap i detyrushėm nė kėtė, ėshtė tė mėsohen nėpėr shkolla.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.3.2013, 23:08   37
Citim:
Korēė, festohet Dita e Verės

Korēaret kane festuar ne mesnate mbarimin e stines se dimrit dhe ardhjen e stines se pranveres. Te gjitha lagjet e qytetit juglindor jane ndriēuar nga zjarret e shumta per diten e veres.

Ndonese zyrtarisht ne Shqiperi dita e veres festohet me 14 mars, ne disa rajone ku perfshihet edhe Korēa, banoret e festojne ate me 1 mars.

Per largimin e se keqes, sipas nje rituali pagan, banoret por kryesisht femijet kalojne mbi zjarret. Festa vijon me dreken me gatime tradicionale, si dhe vendosjen e veroreve ne dore.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ale&Itemid=120
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.3.2017, 21:04   38
Citim:
Historiku dhe ritualet e Ditės sė Verės nė trojet shqiptare

Dita e Verės ka qenė dhe mbetet njė festė pagane nė origjinė, qė i dedikohet ardhjes sė stinės sė pranverės, nė tė cilėn, pas njė gjumi tė lodhur dhe tė gjatė dimėror, rigjallėrohet gjithēka. Ritualet dhe traditat e kremtimit tė saj ruhen gati nė tė gjitha trevat ku jetojnė Shqiptarėt, si nė Veri tė Shqipėrisė, ashtu dhe nė Jug tė saj. Gjithashtu kėto tradita ruhen edhe te Shqiptarėt qė jetojnė jashtė kufijve tė sotėm politikė tė Shqipėrisė, si nė Kosovė, Maqedoni, Mal tė Zi, Ēamėri (Greqi), diasporė, si dhe te Shqiptarėt e Italisė, qė janė shpėrngulur prej qindra vjetėsh nga trungu i atdheut tė tyre. Qė nga fillimet e kremtimit tė saj e deri nė ditėt e sotme, kohėt kanė ndryshuar dhe pėr rrjedhojė edhe mėnyra e festimit, por forma e saj bazė ka mbetur e njėjtė.


Kremtimi i Ditės sė Verės nė trevat veriore tė Shqipėrisė

Dibra, e cila ėshtė njė nga krahinat shqiptare qė ka njė traditė shumė tė lashtė pėr festimin e Ditės sė Verės. Pėrgatitjet pėr festimet e kėsaj dite nė disa fshatra tė krahinės fillojnė disa ditė pėrpara. Djem tė rinj shkojnė nė mal dhe presin dėllinja, tė cilat vendosen nė pikat mė tė larta tė fshatit dhe stivosen nė formė mullari, nė mėnyrė qė tė ndizej zjarr. Flaka duhej tė ishte sa mė e madhe dhe e dukshme, qė t’iu bėnte konkurrencė fshatrave tė tjerė pėr rreth. Gjatė djegies sė tyre dėllinjat nxjerrin shkėndija tė shoqėruara me flakė e zhurma fishkėllyese, tė cilat duken si fishekzjarre dhe krijojnė njė ambient festiv e tė hareshėm. Kur zjarri ndizet, djemtė gjuajnė me “bahre“. Nė ndezjen e zjarrit marrin pjesė edhe vajzat e fshatit, tė cilat sillen rrotull zjarrit dhe kėndojnė kėngė pėr Ditėn e Verės. Ky ritual vazhdon deri nė datė 14 Mars. Natėn para festės, gratė grumbullojnė mjetet e tyre tė punės, si gjilpėrėn, fijet e perit, gėrshėrėt, shtizat etj., tė clat i fshehin nė vendet qė i dinė vetėm ato.

Nė mėngjesin e kėsaj dite Dibranėt zgjohen shumė herėt, pasi besohej se kush zgjohet herėt do t’i shkojė viti i mbarė dhe ai qė i del gjumi vonė do t’i shkonte viti me gjumė. Familjes qė zgjohej vonė, fqinjėt i mbyllin me humor derėn e shtėpisė nga jashtė.

Pasi ishin zgjuar tė gjithė banorėt e fshatit, djemtė e rinj shkonin nė pyll pėr tė mbledhur lule kukureka, lulethane, degė peme tė gjelbėruar etj., tė cilat do t‘i vendosnin mbi portėn hyrėse dhe brenda ambienteve tė shtėpisė. Kurse gratė dhe vajzat do tė zienin vezėt dhe do t‘i zbukuronin duke i ngjyrosur me bojėra tė ndryshme. Nė njė livadh, ose nė qendėr tė fshatit, djemtė ēukisnin vezėt me njėra-tjetrėn. Ai qė e kishte vezėn mė tė fortė ia merrte atij qė humbte. Loja mė e preferuar e djemve ishte “Kalaja Dibrane”, si dhe loja me mundje, ku djemtė e rinj masnin forcat midis tyre, ashtu siē bėnin edhe nė festa tė tjera.

Gjatė paradites amvisat e shtėpisė pėrgatisnin drekėn, duke gatuar gjellėt mė tradicionale tė kuzhinės dibrane. Gjatė pasdites, njė pjesė e dibranėve dilnin pėr vizita te tė afėrmit, kurse pjesa tjetėr priste vizitorėt nė shtėpinė e tyre.

Dita e Verės, ėshtė festuar gjėrėsisht nė viset veriore tė Tropojės. Njė ditė mė parė, fėmijėt nė malėsinė e Tropojės gjatė gjithė ditės presin dėllinja dhe i bashkojnė ato duke i stivosur nė formėn e njė mullari. Dėllinjave u vihet flaka nė mbrėmje dhe fėmijėt brohorasin, kėndojnė dhe hedhin valle rreth zjarrit. Ēdo fshat ndez zjarrin e tij dhe tė gjitha zjarret e fshatrave pėrreth, pėr shkak tė relievit nė formė lugu qė ka gryka e Malėsisė sė Gjakovės, vezullojnė me njė shkėlqim tė jashtėzakonshėm. Nė mėngjesin e 14 Marsit, nėnat tropojane, qė zakonisht zgjohen shumė mė herėt pėr tė kryer punėt e shtėpisė dhe pėr tė zgjuar fėmijėt e tyre, u hedhin ujė mbi fytyrė. Kur fėmijėt zgjohen dhe hapin sytė ata shikojnė lulet e para tė pranverės mbi jastėk, tė cilat ua kishin vėnė nėnat e tyre mė parė. Lulet u shkaktojnė fėmijėve emocione tė forta: kėnaqėsi dhe lumturi. Njė pjesė e fshatarėve tropojanė gjatė Ditės sė Verės udhėtojnė masivisht me kilometra tė tėrė, nėpėr terrene malore, pėr tė kryer pelegrinazh nė fshatin Luzhė, ku ndodhen disa varre me gurė masivė (megalite), ku njerėz besimtarė kėrkojnė prej tyre ndihmė dhe mbarėsi.

Nė Malėsinė e Shkodrės pjestarėt e familjes bashkoheshin rreth zjarrit pėr tė lidhur shtrigat dhe tė gjitha kafshėt dėmtuese, si gjarprin qė tė mos i pickojė, ujkun qė mos t’u hajė bagėtitė, lepurin mos t’u hajė lakrat, krimbat e tokės mos t’u bėjnė dėm nė ara etj. Tri ditė pėrpara Ditės sė Verės malėsorėt fshihnin enėt e gatimit, si shoshat, sitat etj., qė mos i shihnin kėto sende njerėzit e shtėpisė, sepse “pėr ndryshe nuk lidhet gja“. Nė darkė te gjithė pjesėtarėt e shtėpisė bashkoheshin rreth zjarrit. I zoti i shtėpisė merrte njė fije leshi tė zi dhe e lidhte pėr varg me nga njė nyje, duke thėnė kėto fjalė: “Lidhe Zot nata e Mojt e Dita e Verave! Unė pak e Zoti shumė! Po lidhim shtrigat. Kėshtu pėrsėrit kėtė veprim pėr secilin shpirt damtues, sėmundje, krimba e kahdo qė don me lidhė”.

Dita e Verės ėshtė festuar tradicionalisht nė qytetin e Lezhės. Nė natėn e vigjiljes sė festės ndizeshin zjarre nė oborre dhe nė kopshtie. Gratė lezhiane organizonin rite magjike kundėr qenieve dėmtuese dhe grabitqare.

Nata e Mojt (Nata e Motmotit) nė fshatrat tė Pukės ka tė njejtin kuptim me Ditėn e Verės, ose “Dita e Verave“, siē quhet aty, dhe ėshtė njė festė qė pėrkujtohet gjatė periudhės sė kreshmave. Njė ditė mė parė, njėri nga pjesėtarėt e familjes shkon nė pyll dhe mbledh njė lloj bime kacavjerrėse, e cila quhet kurpėn, tė cilat thurin pėr pjesėtarėt e familjes dhe i vendosin si kurora mbi kokė. Fėmijėt kanė mbledhur gjatė ditės lule pashke, tė cilat janė lulet e para qė kanė ēelur dhe i vendosin rreth e rreth kurorės. Njėri nga pjesėtarėt e familjes shkon nė arė, ose nė njė lėndinė dhe shkul njė plis bari tė bleruar, tė cilin e vendos te dera e shtėpisė. Gjatė ngrėnies sė darkės, plisi vendoset nė sofrėn e bukės dhe pjestarėt e familjes kalojnė njėri pas tjetrit, duke bėrė kryq me dorėn e djathtė dhe kėmbėn e djathtė e vendosin mbi plis nė formė kryqi, duke iu lutur Zotit pėr ndihmė. Pasi mbarojnė ceremoninė, plisin e nxjerrin jashtė dhe e vendosin pėrsėri atje ku e kanė marrė, duke hedhur brenda kokrra misri dhe fasuleje, qė tė kenė sa mė shumė bereqet.

Nė trevat e Krujės, Dita e Verės pėrkujtohet njė ditė mė parė me ndezjen e zjarreve, ku njerėzit kėrcejnė dhe kėndojnė pėrreth tyre. Dita e Verės nė qytėtin e Krujės fillonte nė mėngjes me vėnien e veroreve fėmijėve tė vegjėl, tė cilat ishin dyngjyrėshe: e badhė dhe e kuqe. Dreka hahej zakonisht jashtė shtėpisė dhe nė kėtė ditė gatuheshin gjellėt mė karakteristike krutane, si: mish pule me qull, mish qingji, kurabie, sheqerpare etj.

Nė fshatin Shėlli tė Matit, nė mėngjėsin e datės 14 Mars, gruaja mė e moshuar dilte jashtė shtėpisė dhe shkonte pėr tė larė sytė e pėr tė mbushur ujė nė tri ēezmat e fshatit. Gjatė kthimit ajo thyente tri degė arre, tė cilat i lidhte sė bashku dhe i fuste nė njė enė, ku ishte futur mė parė uji i tri ēezmave. Me kėtė ujė ajo spėrkaste tė gjithė pjestarėt e familjes sė saj, duke u bėrė edhe zgjimin e tyre.


Festimi i Ditės sė Verės nė Shqipėrinė e Jugut

Nė qytetin e Korēės pėrgatitjet pėr festimin e Ditės sė Verės fillojnė qė mė 13 mars. Femijėt dalin nėpėr mėhalla dhe bėjnė garė kush e kush tė mbledhin sa mė shumė shkarpa, qė ta bėjnė zjarrin sa mė tė madh. Pas ndezjes sė flakėve tė rinjtė pėrpiqen qė tė kapėrcejnė e zjarrit. Nėnat dhe gjyshet korēare nėpėr banesat e tyre pėrgatitin kuleēėt, kurse fėmijėt dalin nė rrugė me vezė tė ngjyera me bojė tė kuqe dhe vendosin nėpėr duar veroret. Nė datė 14 Mars, nėpėr fshatrat dhe nė qytetin e Korēės, beqarėve djem e vajza, u jepej njė si rreth dore a varėse, e bėrė me fill tė tjerrur tė kuq e tė bardhė, e cila u lidhej nėpėr duar. Nė fund tė ditės, vajzat i linin ato nė degė peme ose nė shkurre. Mendohej se zogjtė i merrnin ato verore pėr tė bėrė fole dhe besohej se vajza do tė martohej brenda vitit. Besimtarėt bektashinj korēarė e heqin veroren nė datė 22 Mars, qė ėshtė Dita e Sulltan Nevruzit dhe e vendosin atė nė pemėt e Teqesė sė Turanit, njė fshat qė ndodhet afėr Korēės, ose e heqin sapo shohin dallėndyshen e parė. Ata qė nuk shkojnė nė teqe, veroren e hequr e vendosin mbi njė shkurre a pemė.

Nė mbrėmjen e 13 marsit, nė qytetin piktoresk tė Pogradecit fillojnė pėrgatitjet pėr festėn e Ditės sė Verės. Fėmijėt e vegjėl dhe tė rinjtė dalin nėpėr lagjet e qytetit, ndezin zjarre dhe vendosin verore nėpėr duar. Banorėt e Pogradecit bėjnė vezė tė ziera pėr Ditėn e Verės, tė cilat i lyejnė me ngjyrė tė kuqe.

Nė krahinėn e Skraparit, ashtu si edhe nė disa krahina veriore tė Shqipėrisė, si nė Dibėr, Tropojė etj., njė ditė para festės grumbulloheshin dėllinja, tė cilave u vihet flaka nė mbrėmje, pėr tė bėrė sa mė shumė flakė dhe tym. Me tymin i jepet lamtumira sė vjetrės dhe tė kėqijave, ndėrsa fėmijėt kėndojnė e hedhin valle rreth zjarrit. Nė Ditėn e Verės fėmijėve u vendoseshin verore. Verorja hiqet nga dora kur shikohet dallėndyshja e parė. Gjatė heqjes sė verores mendohet njė dėshirė dhe mė pas peri vendoset nė degėn e njė peme, mbi njė ferrė, ose mbi njė degė trėndafili, me shpresėn qė njė dallėndyshe do tė vijė ta marrė pėr tė ndėrtuar folenė e saj dhe kėshtu besohej se do tė realizoheshin dėshirat e menduara. Nė kėtė ditė fėmijėt shkojnė derė mė derė duke kėnduar kėngė tė krijuara enkas pėr Ditėn e Verės, ndėrsa gratė e shtėpisė iu jepnin si dhurata vezė tė ngjyrosura. Nė Ditėn e Verės gratė skraparllije gatuajnė gjellėt mė tė mira tradicionale tė krahinės sė tyre.

Nė fshatin Frashėr tė Pėrmetit djemtė e rritur shkonin nė pyllin mė tė afėrt tė fshatit tė tyre dhe mbledhin degė dėllinje, degė tė thata pemėsh, tė cilat i stivosnin nė njė kodėr tė lartė, qė dominonte fshatin dhe u vinin flakėn. Gratė e moshuara u vendosin fėmijėve “veronjka“, tė cilat ua lidhin nė formė byzylyku nėpėr duar, nė qafė dhe nė gishtėrinj. Gjithashtu veronjkat ua vendosin edhe qingjave tė porsalindur. Kurse mbi portėn e shtėpisė ato vendosin degė thane tė lulėzuara.

Nė qytetin e Lushnjės Dita e Verės nuk festohet gjithmonė dhe vetėm nė datėn 14 Mars. Nė atė qytet besimtarėt ortodoksė e festojnė Ditėn e Verės mė 1 Mars, ndėrsa myslimanėt mė 14 Mars. Atė ditė lushnjarėt ziejnė vezė pule. Fėmijėt e vegjėl vijnė derė mė derė duke kėndur dhe duke pėrplasur dy gurė me njėri-tjetrin. Ata kėrkojnė misra, ose vezė tė ziera.

Nė krahinėn e Labėrisė, njė ditė para Ditės sė Verės, disa djem tė rinj shkojnė nė pyll dhe mbledhin degė tė njoma me gjethe tė sapoēelura, barėra dhe lule mali. Nė fshatrat Dukat e Tragjas mbledhin edhe degė ulliri, qė qėndrojnė gjithnjė tė blerta. Gratė e reja lyejnė e lajnė shtėpitė e tyre, pėrgatisin gatime tė ndryshme dhe ėmbėlsira. Nė natėn e vigjiljes sė Ditės sė Verės, njė grua e re e shtėpisė qep njė leckė tė leshtė, duke besuar se kanė qepur nė tė tė gjitha gjėrat e kėqija. Pasi e mbarojnė sė qepuri leckėn e leshtė, gratė e nxjerrin jashtė dhe i venė flakėn, duke mėrmėruar nėpėr dhėmbė: “Si digjet rrecka nga zjarri, ashtu u djegshin tė ligat e fėmijės sonė“. Nė Tėrbaē dhe nė Vranisht tė Vlorės, rreckėn e leshtė e venė nė tym me gjithė gjilpėrat, duke besuar se si po thahet kjo copė e leshtė nė tym, ashtu do tė thahen edhe gjarpėrinjtė mbi tokė. Po atė ditė nėnat labe marrin fėmijėt e tyre dhe i ēojnė nė njė vend ku ka bar tė njomė tė posaēelur. Nė vendin ku ėshtė nxjerrė plisi me formėn e kėmbės sė djalit tė vogėl vendoset njė dorė me miell ose disa thėrrime buke dhe i mbulojnė pėrsėri me dhe. Fėmija e merr plisin qė ka gjurmėn e kėmbės sė tij dhe, pa bėrė fjalė, e dėrgon plisin nė shtėpinė e tij. Me tė mbėrritur nė shtėpi ai e vendos plisin pranė zjarrit qė t’i vyshket bari. Pastaj merr njė gėrshėrė dhe fillon tė presė fijet e barit deri sa t’i mbarojė tė gjitha fijet. Duke e prerė barin, ai thotė: “Si del prej rrėnjės sė vjetėr bari i njomė dhe nuk i humbet kurrė fara, ashtu edhe njerėzia dhe malli i shtėpisė sonė u shtoftė e mos u shoftė kurrė!“.

Nė Golėmaj tė Tepelenės fėmijėt e vegjėl, njė ditė para festės, dilnin nėpėr lėndina, apo buzė ndonjė pėrroi dhe mbledhnin manushaqe, lulebore, luledele etj. Me to ata bėnin tufa me lule, tė cilat i vendosnin nė pragjet e portės a tė dritareve pėr mbarėsi. Djemtė mė tė rritur shkonin nė pyll pėr tė mbledhur dėllinja e degė dushku dhe me to ndiznin nė darkė zjarre. Ata bėnin gara se kush do ta bėnte zjarrin mė tė madh. Pasi shuheshin zjarret, njėri nga tė rriturit merrte njė tepsi dhe e mbushte me hirin e mbetur, tė cilin e shpėrndante rreth shtėpisė, duke thėnė: “Ik, o ik, o sylyndri! Se t’i kripa syt‘ me hi!“. Nė stallėn e bagėtive barinjtė ēonin njė trung peme tė mbushur me milingona dhe luteshin qė viti i ri t’u shtonte bagėtitė, siē shtoheshin milingonat.


Dita e Verės ndėr shqiptarėt jashtė kufijve tė Shtetit Shqiptar

Dita e Verės ėshtė festuar tradicionalisht edhe ndėr shqiptarėt e Maqedonisė, nė krahinat fqinje me Dibrėn, si nė rrethinat e Strugės, Gostivarit, Kėrēovės etj. Njė nga ritualet mė interesante nė Ditėn e Verės, te banorėt e rrethinave tė Gostivarit, ėshtė ai i larjes sė fėmijėve me lule. Sipas traditės vendore, mbushet njė kovė me ujė nga burimi i fshatit, i cili pėrzihet me ujin e shtėpisė dhe ngrohet. Uji i ngrohtė hidhet nė njė govatė. Si govata ashtu dhe kova zbukuroheshin me lule tė ndryshme, si lule jargavani, vjollcė, trandafila, karajfila etj. Me ujin e govatės bėhej larja e fėmijėve. Nė kėtė ditė gratė gostivarase pėrgatisin gatimet mė tė mira tė kuzhinės sė Gostivarit. E veēantė, pėr atė ditė, ėshtė pėrgatitja e kurabive dhe e ėmbėlsirave tė ndryshme. Gratė bėjnė edhe vezė tė ziera, tė cilat zbukurohen me ngjyra tė ndryshme. Atė ditė gostivarasit organizojnė familjarisht pelegrinazhe, apo shėtitje jashtė qytetit dhe marrin me vete ushqime. Shėtitjet organizohen nė vende malore, lėndina, ose nė njė fushė me gjelbėrim. Gostivarasit tradicionalisht shkojnė nė vendin e quajtur Uji i Tharėt, pranė fshatit Balindoll.

Njė nga aktiviteteve mė popullorė nė trevat Shqiptare tė Maqedonisė janė daljet nė natyrė, tė cilat zhvilloheshin nėpėr parqe dhe pika tė tjera turistike. Pėr banorėt shqiptarė tė Shkupit vendi mė i preferuar ishte Kalaja e qytetit. Kėtė ditė bėhen edhe frekuentimet e “vendeve tė mira”, siē janė disa shpella tė njohura pėr efektet shėruese dhe fatsjellėse. Janė tė njohura Shpella e Vėrtekicės, apo edhe ajo e Ujit tė Kuq. Besohej se larja me ujin e shpellave, sidomos nė Ditėn e Verės, sillte pjellori dhe fat pėr gratė dhe shėndet pėr fėmijėt e tyre. Nė festėn e Ditės sė Verės gatuhen gjellė tradicionale tė kėtyre zonave, siē janė flia, qė ėshtė njė specialitet prej brumi tė pjekur nė saē, si edhe disa lloje ėmbėlsirash.

Nė fshatin Veshallė (Tetovė) dhe fshatra tė tjera shqiptare tė Maqedonisė Perėndimore, Dita e Verės festohej me disa ceremoni tė ndryshme dhe shoqėrohej me rite tė shumta. Vajzat tė reja, tė veshura me rroba tė bukura, me kėngė e valle tė pėrcjella me def, mblidhnin nėpėr lėndina gjelbėrime tė ndryshme, si lule thane, sythe shelgu, tė quajtuara “maca”, sythe lajthie, tė quajtuara “dash e dele” etj. dhe ktheheshin pėrsėrish nė shtėpitė e tyre duke kėnduar.

Sipas njė tradite tė lashtė, nė qytete dhe fshatra tė Kosovės, si nė tė gjitha trevat e tjera shqiptare, ėshtė festuar Dita e Verės, apo “Dita e Verėzės“, siē quhet ajo nė kėtė krahinė. Kjo festė ėshtė e ngjashme me Ditėn e Verės qė festohet nė qytetin e Elbasanit. Ajo ėshtė festuar tradicionalisht edhe nė krahinat nė jug tė Kosovės, si nė komunėn e Sharrit dhe nė Opojė, me 19 fshatrat e saj shqiptare. Po ashtu ajo ėshtė festuar nė lokalitete tė tjera tė qytetit tė Prizrenit. Nė malėsitė e Sharrit, Verėza kremtohet mė 13 dhe 14 Mars. Dita e 13 Marsit quhet edhe si Nata e Verėzės, ndėrsa 14 Marsi si Dita e Verėzės. Nė mėngjesin e 13 Marsit, herėt nė mėngjes, tė rinjtė ndezin zjarre nė vende tė caktuara. Pas dite ata sjellin nė shtėpi dėllinja pėr tė pastruar oxhaqet dhe, kur afrohen afėr shtėpisė, thėrrasin tė zonjėn e shtėpisė, e cila ėshtė duke pėrgatitur fli: “Oj e zota shpisė, sillu rreth tepsisė…” etj. Gjatė ditės vajzat shkojnė nėpėr vende tė shenjta, qė mund tė jenė gurė, lisa, kroje etj. dhe kryejnė ceremonialin e thyerjeve tė vezėve tė zjera. Tė gjitha kėto rite pėrcillen me kėngė kushtuar kėsaj feste, me lutje pėr flokė tė bukura, trup tė bukur, pėr shėndet tė mirė, bereqet tė bollshėm etj., si, p.sh.,“Ori verės e lumja verės, dita parė e pranverės”.Pjesė e festimeve nė kėto treva janė daljet e tė rinjve dhe e tė rejave nė sheshe fshatrash, nė bjeshkė, mbledhja e luleve tė para, kėndimi dhe vallėzimi, ndezja e zjarreve dhe gatimet speciale. Nė kėto anė me blegtori tė zhvilluar, ndėr ushqimet e shumta qė shtrohen nė sofėr, janė mishi i qengjit dhe flija. Kjo festė bėhet me besimin se Dita e Verėzės sjell fat, shėndet, mbarėsi, pėrtėritje dhe dashuri njerėzore.

Nė Filat tė Ēamėrisė Dita e Verės festohet nė ēdo shtėpi dhe nė ēdo familje. Njė natė para festės, nėnat iu bėjnė fėmijėve tė vegjėl tatuazhe me kėna nė duar dhe nė gishtėrinj. Nė mbrėmjen e 13 marsit nėnat, pasi venė fėmijėt nė gjumė, u vendosin pranė jastekut rroba tė reja tė pėrgatitura enkas pėr atė ditė dhe kur fėmijėt zgjoheshin tė nesėrmen, qė ishte 14 Marsi, Dita e Verės, ata u gėzoheshin si festės, ashtu dhe rrobave tė tyre tė reja. Nė mėngjes herėt, gra tė moshuara dalin nė dritaren e shtėpisė dhe i kėndojnė kėngė “Marsit”. Mė 14 Mars familjarėt, fėmijė dhe tė rritur, dalin nė oborrin e shtėpisė, ose nė lėndina dhe shtrohen pėr tė ngrėnė. Fėmijėt e vegjėl lozin me njėri-tjetrin, duke u shtrirė nė barin e njomė e duke kėrcyer kollotumba. Fėmijėve u kishin vendosur nė kyēin e dorė verore, tė cilat nė Filat u thonė “Marse”.

Nė disa katunde arbėreshe tė Italisė sė Jugut, Dita e Verės, e cila quhet “Pranvera arbėreshe“, kremtohet me madhėshti. Grupe artistike dalin nė qendėr tė katundit dhe organizojnė shfaqje tė ndryshme me kėngė dhe valle. Pėr tė parė dhe festuar bashkėrisht me muzikantėt dalin nėpėr rrugė edhe banorėt e fshatit. Disa prej tyre nxjerrin nė portat e shtėpisė pije dhe ushqime tradicionale, tė cilat janė tė pėrgatitura enkas pėr kėtė ditė dhe ua afrojnė me bujari kalimtarėve qė ecin pranė shtėpisė sė tyre dhe marrin pjesė sė bashku me ta nė valle dhe kėngė. Gratė dhe vajzat e reja janė tė veshura me rrobat e tyre mė tė bukura tė veshjeve tradicionale arbėreshe. Arbėreshėt lozin valle nėpėr katundin e tyre, i cili atė ditė ėshtė i mbushur edhe me vizitorė tė huaj. Ata venė nė pah vlerat mė tė mira tė traditave arbėreshe, duke theksuar krenarinė pėr kulturėn tradicionale, historinė, rrėnjėn dhe identitetin e tyre.

http://www.javanews.al/historiku-dhe...jet-shqiptare/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 20:10.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.