Kthehu   Kreu > Ateistėt > Pyetje-pėrgjigje
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.1.2011, 12:35   1
ardi
 

Pyetje Ēfarė do tė thotė "islam"?


Cfare kuptimi ka fjala islam?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2011, 19:23   2
sigint
anėtar/e
 
sigint
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Vendndodhja: Hėnė
Do tė thotė nėnshtrim, dhe mysliman do tė thotė i nėnshtruar.

Ec e pajtoje kėtė me thelbin e shqiptarit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.1.2011, 00:41   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Myslimanėt me plot tė drejtė thonė "Islami ėshtė fe e paqes".

Kėtu ėshtė fjala pėr paqen e cila lidhet pas njė lufte tė gjatė. Paqja ka kushtet e veta qė rėndom i vendos fituesi. Kėshtu "Kushtet e Islamit" (Kushtet e Paqes) janė:

1. Shahadeti (Deklarata e besimit)
2. Namazi
3. Agjėrimi
4. Zekati
5. Haxhi.

Kėto janė kushtet e paqes qė iu vihen atyre qė kanė humbur luftėn. Kush do paqe le t'iu pėrmbahet kėtyre. Kėshtu u islamizuan shqiptarėt.

"Kushtet e Islamit" do tė thotė kushtet e paqes. Ka mundėsi qė tė kenė kopjuar konceptin romak tė "Pax Romana".

Citim:
Do tė thotė nėnshtrim, dhe mysliman do tė thotė i nėnshtruar.
Po pra krejt kėtu o poenta. Sepse kur lidh paqe, do tė thotė nėnshtrohesh, pajtohesh me kushtet e armikut. Pra kur thuhet paqe, nuk pėrdoret kuptimi kryesor qė ka, si njė gjendje jo-lufte, por ka kuptimin qė detyrohesh tė realizosh kushtet e armikut.

Ta zėmė shembull, Paqja e Teutės me romakėt, kur u detyrua tė heqė dorė nga pjesa mė e madhe e Ilirisė, dhe tė mos lundrojė pėrtej Lezhės me mė tepėr se dy anije.

Fakti tjetėr ėshtė se Kushtet e Paqes (pėr tė lidhur paqė), janė ato pesė qė pėrmenda, prandaj pa i plotėsuar ato kushte qafirėt, myslimanėt nuk ndalin luftėn, sepse ato janė kushtet e paqes. Pra medoemos do tė luftojė, poqese e beson librin.

Nga kėtu edhe vje pėrgjigja, pse arabėt, patėn njė pėrparim mė tė madh se tė tjerėt, sepse e kuptojnė librin e tyre qė e kanė nė gjuhėn e tyre. Ai u cakton Kushtet e Paqes, dhe pa u pėrmbushur kushtet e paqes nuk ka paqe, pra ka luftė deri atėherė.

Kjo ėshtė mėnyra se si pėrhapėn paganizmin arab nėpėr gjithė rajonin qė sot njihet si bota islamike. I hoqėn perėnditė tjera pėrveē Allahut, dhe i shtuan dimensionin ideologjik, dhe u krijua islamizmi.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 07:31.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.