Kthehu   Kreu > Ateistėt > Pyetje-pėrgjigje
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 20.11.2009, 02:21   1
antiteisti
 

Ēfarė feje kishin shqiptarėt para konvertimit nė islamizėm?


A ishin shqiptaret ne shumice ortodoks kur u konvertuan ne musliman? Une mendoj se kam fakte per kete pohim.

Se pari para se te tregoj arsuet se pse mendoj qe shqiptaret ishin te besimit ortodoks ne shumice para se te konvertoheshin ne musliman, me duhet te sqaroj pse e hapa kete teme qe eshte e nje rendesie te veqant edhepse ndoshta nuk dita se si ta titulloj.

Une jam nga kosova dhe qytetaret shqiptar te kosoves kan hjek dore nga e drejta trashegimore fetare ortodokse me vet fajin e tyre. Sot ne kosove shumica e shqipetareve musliman po ti pyesesh se qfar feje kishin para se te konvertoheshin ne musliman ata do te te pergjigjen jo drejt (katolik).

Kjo ndodh per mendimin tim per shkak qe kemi qene ne fqinjesi me serbet ortodoks dhe per te mos pasur asgje te perbashket me ta, kemi fshi nje pjese te rendesishme te historise sone e me kete edhe te drejten per trashegimi kulturore. fakte te shumta flasin se shumica e muslimaneve te sotem ishin ortodoks shqiptar.

-Manastirin e Decanit e ndertuan shqiptaret dhe e ruajten vet shqiptaret gjate tere peridhues se sundimit turk. per kete ekzistojn fakte te shkruara histografike.

-Ne Patriarkanen e Pejes nje afresk qe e ka fotografu nje shok imi shihet ceremonia mortore e nje kleriku te larte ku e tere masa e popullit qe merr pjese ne kete ceremoni jan me veshje kombetare shqipetare.

Poashtu ne Manastirin e Decanit ka foto te fillim shekullit te kaluar ku me rastin e festimit te Gospogjinit 28 Gushtit, gati tere popullata qe festonte ishin me veshje kombetare shqiptare. Rasti i Pejes tregon qart qe populli shqiptar ishin te besimit ortodoks dhe keto manastire ishin ndertuar per te kryer sherbesa fetare po kta shqiptar e jo per serbet e Shumadis.

Rasti i deqanit tregon qe shqiptaret edhepse tani te besimit musliman vazhduan traditen e festimit edhe pas konveretimit. Sikur te kishte mundesi ndonje profesionist te futej ne keto manastire dhe te mbledhte material per studim, do te delte qe kishat ortodokse (edhe keto tye sotmet )jan ndertuar nga dhe per shqiptaret.

Ateher do te dilte qe sa kan te drejt trashegimore turqit ne xhamit e ndertuara gjat pushtimit te tyre ne shqiptari , po aq te drejt kan edhe serbet (shteti serb) ne manastiret dhe kishat ortodokse ne vendin tone.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2009, 17:34   2
kalimtar/e
 
Me sa di unė, krishtėrimi shqiptar ka qenė pėr njė kohė tė gjatė i veēuar nga ortodoksia dhe katolicizmi. Pra krishtėrimi i fillimeve, i ndėrthurur fort me paganizmin, ashtu siē ishte dhe nė Norvegji pėr njė kohė tė gjatė.

Mė kanė thėnė se kisha Arbėreshe (nė Kalabri) vazhdon tė jetė e kėtillė, pra e shkėputur nga Vatikani.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2009, 02:25   3
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Jo vetėm gjatė fillimit por edhe gjatė mesjetės sė vonshme. Psh Kanuni i Dukagjinėve (katolik) nuk e ndalon hakmarrjen e cila bie ndesh me doktrinėn e krishterė. Por vetė krishtėrimi ėshtė produkt i paganizmit, por i njė versioni tė bastarduar. Pėr sa i pėrket pyetjes nėse arbrit i takonin ortodoksisė nė masė mendoj se po, deri para shek tė XIV.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2009, 04:04   4
antiteisti
 
E pas shekullit te XIV kan filluar te konvertohen ne musliman apo?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2009, 06:36   5
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Nė katolik pėr shkak tė arsyeve politike meqė edhe Konstandinopoja ra nė duart e otomanėve dhe ortodoksėt e Ballkanit u bėnė aleatėt kryesor tė Perandorisė Otomane (serbo-grekėt ndėrsa bullgarėt ndoqėn njė vasalitet neutral). Orientimi nga Vatikani ishte pėr interesa politike. Nuk duhet harruar qė feja ėshtė njė nga mjetet kryesore tė gjeopolitikės.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:01.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.