Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 5.1.2007, 11:43   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Vjedhje, plaēkitje, dėmtim-shkatėrrime


Ēėshtjen po e hap mė tepėr pėr arsye ndėrgjegjėsimi tė studiuesve e lexuesve tė kėtushėm se teoritė e ngritura apo qė ngrihen duhet marrė gjithnjė me rezervė sepse grabitja dhe tregtia e lashtėsive ka qenė gjithnjė e ėshtė ende sot nė lulėzim tė plotė. Nuk ėshtė ēudi qė tė jenė pėrdor e tė pėrdoren me kritere nga mė tė ndryshmet kėto "gjetje".

Kryesisht le tė pėrmblidhen artikujt rreth sendeve qė kanė tė bėjnė apo prekin dhe historinė pellazgo-iliro-arbėrore.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.3.2007, 12:21   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Njė copė ligj... qė ne s'e kemi:

Citim:
Greek police arrest woman, son, for collection of alleged illegal antiquities

The Associated Press
Published: March 5, 2007


ATHENS, Greece: Police in Athens have arrested an elderly woman and her son for possessing dozens of antiquities they had allegedly illegally excavated on their property, authorities said Monday.

The suspects, aged 85 and 50, were found in possession of some 90 artifacts, police said.

The finds included more than 20 pottery vases, some 50 glass vials, clay figurines of a woman and animals, and two silver coins.

Police said the suspects were not believed to have planned to sell the collection on the illegal antiquities market.

Under Greek law, all antiquities found in the country are state property.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.3.2007, 12:17   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Dėmtohen artefaktet iliromaqedone nė Afganistan nga paraushtarakėt islamikė:

Citim:
Afghan treasure-in-exile heads home

Mar 07, 2007 12:47 PM. Associated Press

GENEVA – It was a treasure-in-exile. Piece by piece, the cherished objects from Afghanistan were assembled in Switzerland in a rare agreement among Afghans after nearly 20 years of fighting against Soviet occupation and then each other.

Even the Taliban, who later were to destroy the gigantic Buddha statues at Bamiyan, joined in the race to save the country's national heritage – jewelry, documents, a foundation stone laid by Alexander the Great; and the simple implements of Afghan life – an ornamented copper waterpipe, a wooden pitchfork and hand-woven carpets.

Now international and Afghan authorities have declared Kabul safe for their return, and the collection of some 1,500 pieces is going home to Afghanistan's national museum, probably on March 15 aboard a German air force plane.

In 1998, when Afghans realized that most of its national heritage had been destroyed, they asked Switzerland to take what remained, Paul Bucherer, director of the Afghanistan Museum in the northwestern Swiss town of Bubendorf, told The Associated Press.

"It was a joint request from the Taliban and the Northern Alliance," two of the major fighting forces at the time, said Bucherer, an expert in Afghan history and culture who has often visited the country and had high-level contact with both sides.

But getting the treasure out of Afghanistan was extremely difficult.

A cargo flight that would have brought thousands of artifacts to Switzerland in 2000 had to be canceled because of problems in obtaining international legal authorization to export the objects, Bucherer said.

In fighting the following January, the collection was destroyed, he said.

But individuals had already started bringing items to the Swiss museum – Afghans on trips to Europe, Europeans who had collected artifacts while living in Afghanistan in more peaceful times.

The first objects were brought "by Taliban and other Afghans carried in their hand-luggage in 1999," Bucherer said.

Some had been illegally excavated, but "We didn't want to ask questions," he said. "Anyone who brought something was welcome.''

The showpiece is a foundation stone laid by Alexander the Great when starting to build the Greek (?! - shijo dogmėn) city now known as Ai-Khanum, in northern Afghanistan, some 2,300 years ago.

There is also a gargoyle in the shape of a dog's head from Ai-Khanum. It had been stolen from Afghanistan's national museum and later given to the Swiss by a private individual.

The Swiss museum, which has received an estimated 50,000 visitors since opening in 2000, has already closed its doors for good.

Bucherer said it's the biggest repatriation of cultural heritage since the 1939 return of the most important works to Madrid's Prado museum from Geneva following the Spanish civil war.

Bucherer also heads Bibliotheca Afghanica, a private foundation which helped Swiss-based scientists to create a computer model of the destroyed Buddha statues.

The statues which the Taliban judged un-Islamic and dynamited in March 2001 despite international outcry, are on the ancient Silk Road linking Europe and Central Asia.

Kabul is considered safe enough for the objects to be handed back, said Laurent Levi-Strauss, who heads UNESCO's cultural property and museums section.

"Last summer, we received the request from the Afghan authorities. After consultation with the U.N. in Kabul, we decided that it would be possible to authorize the return," Levi-Strauss told the AP.

Bucherer agreed, saying: "It will help to strengthen the self-confidence of the Afghan people.''

http://www.thestar.com/artsentertainment/article/189222
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2007, 12:14   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Sende tė lashta trake kapen nė Radomir, Bullgari

Citim:
ARTIFACTS AND ILLEGAL WEAPONS SEIZED IN BULGARIA’S RADOMIR

14:21 Fri 09 Mar 2007

http://www.sofiaecho.com/showimage.p...ts_radomir.jpg

Police seized 326 ancient coins, jewelry, metal and ceramic ancient artifacts during a search of various properties of a 52-year-old citizen in the town of Radomir on March 8 2007.

Officers also found two illegal hunting rifles, two gas pistols modified to firearms, cartridges of different calibre and other weapons.

The artifacts were to be smuggled and sold abroad, an Interior Ministry press release said.

Artifacts must have been discovered in the region of Radomir, famous for its numerous Thracian and Roman mounds and settlements.

The artifacts were sent to National Museum of History for analysis. The smuggler was arrested.

http://www.sofiaecho.com/article/art...21140/catid_66
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.3.2007, 10:54   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Bullgarėt kėrkojnė sendet e vjedhura qė "ēuditėrisht" shfaqen nė muzetė greke:

Citim:
Bulgaria Seeks Stolen Antiquities

21 March 2007, Wednesday


Bulgarian prosecutors and foreign police officials discussed Wednesday the antiquities' traffic fighting. Photo by Yuliana Nikolova (Sofia Photo Agency)

Bulgaria is to look for its precious antiquities, which were illegally exported to countries all over the world, prosecutors announced at a meeting with UK, US, Italian, German and Dutch police officials on Wednesday.

Nine out of fourteen Bulgarian silver plates, found recently, are in Greek museums, one was put up to an auction in UK as the authorities did not manage to prove it belonged to Bulgaria's national heritage. There is no information about the location of the other four.

The prosecutor's office said this data has been given by the treasure-hunter, who found the valuable objects.

Prosecutor Nikolay Solarov said Bulgaria has serious problems with its antiquities' protection, as a new law on it has not been prepared yet.

"Cases for historical values' stealing will soon be heard by the court and the old ones are to be re-opened," prosecutor Solarov added.

At the beginning of his mandate, the Chief Prosecutor Boris Velchev said he would start a check-up of the private collections. It has not been arranged yet as first the museums' one should be put to an end.

http://www.novinite.com/view_news.php?id=78206

Se ē'mė kujton kjo puna e gjetjes sė sendeve trako-ilire nėpėr muzetė greke... Me sa duket moda paska kapur dhe pjesė tė tjera tė gadishullit, jo vetėm ne. Tė vijnė ca pyetje nė kokė pėr ēėshtjen e ruajtjes sė gjetjeve tona nė gjendjen e sotme joshtetėrore.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.3.2007, 09:54   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nė Itali kapen sende tė vjedhura arkeologjike:

Citim:
March 22, 2007

Italy recovers hundreds of artifacts

ROME --Italian police said Thursday they have recovered about 300 ancient artifacts and thousands of fragments believed to have been illegally excavated in central Italy.

Six people were under investigation on possible charges that included trafficking of antiquities, but nobody has been arrested, Rome Carabinieri police said.

The items recovered include vases, jars and cups. Among the most precious objects was an 11-inch Greek vase dating to 600 B.C.-580 B.C. and featuring black figures. Some of the items were sold at the Porta Portese flea market, held every Sunday in Rome.

Col. Ferdinando Musella, an official with Italian anti-art theft police, said that tomb raiders often break vases and amphorae so they can sell single pieces and then ask for a higher price for the missing piece that would complete the artifact.

Italy is aggressively fighting the pillage of its archaeological and artistic treasures. Its campaign also includes seeking the return of several antiquities it claims were obtained illegally by museums.

http://www.boston.com/news/world/eur..._of_artifacts/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.3.2007, 10:41   7
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Plaēkitje anijeje tė mbytur romake:

Citim:
Divers fined for pillaging Roman artefacts


A French court has fined four divers for pillaging artefacts from a 57m-deep Roman shipwreck which dates back to the second century BC. Each diver was fined €1,500 (£1,018) for removing the 30 objects, which included Roman wine vases, from the wreck lying off the coast of Ciotat, 24 miles from Marseille in southern France.

The court in Marseille was told that the divers removed the objects from the wreck over a four-year period, between 2001 and 2005. The Roman vessel - which sank en route from Italy with around 1,000 vases of wine on board - was first discovered by divers in 1984.

According to French authorities, other objects may have been removed from the wreck in addition to those taken by the four French divers. Of the 1,000 vases initially recorded when the vessel was first discovered, only 278 had been counted during a 2005 inventory dive.

http://www.divemagazine.co.uk/news/a...98794344971302
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.3.2007, 13:37   8
kalimtar/e
 
Citim:
Hasan Ulqini, "Grabitės tė Monumenteve"

Listė e objekteve kryesore tė grabitura tė pėrmendura nė libėr e tė shpėrndara sipas muzeumeve


Muzeu i Luvrit

1. Tors i Bakut fėmijė, mermer, Apoloni.
Ėshtė njė kryevepėr, dalė nga dora e skulptorit tė madh tė lashtėsisė, Prakistelit. Ėshtė hequr nga muret e manastirit tė Pojanit, nė vitin 1859 dhe ėshtė dėrguar nė Luvėr nga M. Goltier de Klabri. Qėndron nė sallėn Tibre, nr. 665. “Mission...”, f. 395; “Das Sand. Berat...”, f. 154; Leon Rey, “Albania”, 1, f. 11, shėnim 9.

2. Fragment i njė statuje tė Vitories, mermer, Apoloni.
Kjo ėshtė dėrguar nė Luvėr disa kohė mė parė se Torsi i Prakistelit nga A. Grase, konsulli i Francės nė Korfuz. “Mission...”, f. 395; Leon Rey. “Albania...”. 1. f. 11, shėnim 9.

3. Mbishkrim i ujėsjellėsit tė Durrėsit, mermer.
Mbishkrimi tregon pėr riparimin e ujėsjellėsit tė Durrėsit nė kohėn e Aleksandėr Severit sė bashku me rrugėn nė njė gjatėsi prej katėr mijė hapash, qė ishte dėmtuar nga pėrrejnjtė. Ujėsjellėsi ishte ndėrtuar gjatė sundimit tė perandorit Adrian. “Mission..”, f. 387, nr. 172; “Rev. Arche”. VI, 1862, f. 318; “Alb Stud.”, f. 119, etj.
Ndodhet nė fondet e muzeumit tė Luvrit.

4. Dy figura nė altoreliev tė Demetrės dhe Kores., gur. Durrės.
“Mission...”, f. 378, 460, tab. 27, fig. 2; f. 377, 460; tab. 27; fig. 3. Leon Rey, “Albania...”, 4, f. 102. Nė inventarin e muzeut figurojnė me numrat 2291 dhe 2292. Pėr mbishkrimin shih dhe “Rev. Arch.” VI, 1862, f. 321.

5. Kokė kau me kurorė dhe lule, fragment frizi, Durrės.
Hėzej e mori pranė xhamisė te Porta e Madhe e qytetit. “Mission...”, f. 382, 383, tab. 27, fig. 4; “Cat. Somm”. Nr. 1427, f. 82; Po aty, botim i vitit 1918, nr. 1427, f. 88; Leon Rey. “Albania...”, 4, f. 103.

6. Kokė e Demetrės, mermer, Apoloni, madhėsi natyrore.
Dallohet pėr linjat e holla, ėmbėlsinė dhe psikologjinė. Pjesa e sipėrme e kokės pak e thyer. “Mission...”, f. 460, tab. 32.

7. Anfifeks, kėrcimtare me palmete, Apoloni.
“Mission...”, f. 460.

8. Stelė e kalorėsit, Apoloni.
“Mission...”, f. 400. 460. Kalorėsi ėshtė veshur me klamys dhe nė tė djathtė tė tij ka njė shtizė tė gjatė. Ndodhet nė sallėn greke, nr. 837, “Das San. Berat...”, f. 174.

9. Kapitel i vogėl jonik, mermer, Apoloni.
“Mission...”, f. 388, 460.

10. Kapitel i vogėl dorik, gur, Apoloni.
“Mission...”, f. 398-460.

11. Maskė luani, mermer, Apoloni.
“Mission...”, f. 398; “Das San. Berat...”, f. 190; Leon Rey, “Albania...” 1, f. 24, shėnim 54.

12. Kokė gruaje, mermer, Apoloni, madhėsi natyrore.
“Mission...”, f. 395-396.

13. Friz me figura tė vogla qė paraqesin luftė amazonash, Apoloni.
“Mission...”, f.398.

14. Figurinė gruaje, bronz, Apoloni, dimensione tė vogla.
Gjetur nė janar tė vitit 1881, ndodhet nė sallėn e bronzit, nr. 2855. Leon Rey, “Albania...”, 3, f. 35. Rey boton fotografinė e saj.

15. Dama antike shqiptare, Gur i Zi, bronz.
Lartėsia 0,28, koka 0,038 m. Shekulli VI-V p.e.s. Leon Rey, “Albania...”, 3, f. 56. Ai tregon se kjo skulpturė arkaike ėshtė botuar nga Dymond nė “Rev. Arch. Nouvelle”, XXIV, 1872 me tre vizatime nga M. Chaplain, idem planshe XV. Kėtė artikull me disa modifikime dhe shėnime Dymond e botoi nė “Melanges d’Arch”., mė preēedencė; “Repertoire...”, II, nr. 7, f. 422-423, 552, nė dy kataloge tė bronzeve me dy ilustrime dhe njė fotografi nga Ugolini, “Albania Antica”, 1, f. 15, fig. 14, etj.


Muzeu, San Zhermen, Paris

1. Objekte nga varreza e Kalasė sė Dalmaces:
14 rrathė tė mėdhenj qafe, bronz, 400 rruaza, 8 byzylykė, 38 vathė e rrathė vathėsh, argjend dhe bronz, 6 zbukurime vathėsh, argjend, 27 zbukurime, bronz, 10 unaza, bronz, njė unazė, argjend, 17 fibula, bronz, njė broshe e rrumbullakėt, 2 sopata hekuri, njė shpatė hekuri, 16 thika, maja heshtash, fibula, unaza, hekur.
“Souvenirs.,”, f. 262; Sollomon Reinach, “Une necropole...” nė “L’Antropologie..”, 1901, f. 662-670., thotė se nė muzeun Sen Zhermen ndodhen gjithsej 89 objektesh me numėr inventari 53842-53930, kurse nė tė vėrtetė lista qė e paraqet vetė Dėrgani ėshtė shumė mė e madhe. Leon Rey, “Albania...” 3, f. 52. Ndėrsa nė Muzeumin Antropologjik tė Parisit ndodhen dhe dy kafka nga kjo varrezė.


Muzeu Arkeologjik i Berlinit

1. Dy fibula, bronz, njė aplike, bronz, njė byzylyk, bronz, dy rrathė dore, bronz, njė fragment spiraleje, bronz, njė fibul hekuri, njė latushe hekuri, 23 rruaza qelqi tė tipeve tė ndryshme, njė qafore, bronz, me varėse nė trajtė trapezi tė ngushtuar dhe nė pjesėn e poshtme nė trajtė ylli, njė paftė e veēuar e kėtij tipi vathi, njė thikė hekuri. Tė gjitha objekte nga varreza e Kalasė sė Dalmacies.
Traeger, “Mitteilungen...” f. 43-51, “Begrabniss...”, f. 43-47.


Muzeu Historik i Artit, Vjenė

1. Stela e Parmeniskut.
Nė reliev paraqitet njė skenė me njė betejė amazonash. Ajo ka edhe shenja tė tjera tė veēanta qė e bėjnė tė dallohet menjėherė si e artit apolonian. Ashtu si edhe tek stela e Falakres dallojmė pėllumbat duke pirė ujė, njė enė tė madhe, dy luanė qė shqyejnė njė dre. Steleja ka formėn e njė ndėrtese, nė mes tė kolonave dallohet njė kurorė lisi, dy trėndafilė; elemente tė tjera tė saj janė sirenat me krahė, grifonėt.
“B.Y.SH.T.” 4, 1958, f. 213, 243.

2. Portret gruaje, mermer, nga Durrėsi.
Skulptori ka ditur tė evidentojė me mjeshtėri buzėt e holla, ballin e tendosur, vetullat e harkuara, hundėn e drejtė, qė i japin portretit njė shprehje tė bukur. Gruaja ėshėt e menduar. Ky portret ėshtė marrė nė vitet e Luftės sė Parė Botėrore nga arkeologėt Prashniker dhe Shober.
“Ylli”, 8, 1977, f. 35.

Muzeu Nacional i Beogradit

1. Kokė djaloshi, mermer i bardhė, Durrės.
Lartėsia 0,24 m, sipėr nė krye i mungon njė tufė flokėsh. Qepallat, hunda e goja janė tė dėmtuara. Koka ėshtė pėrkulur disi nga e djathta. Fytyra ėshtė punuar mjaft hollė. Me anėn e cepit tė buzės sė rėnė si dhe vetullave tė fryra dhe tė syve tė vendosur pjerrėt jepet njė shprehje habie. “Archeologische forschungen...”, f. 43, fig. 52, a, b. Balduin Sara, “Jareschefte...”, f. 240-246 njofton se nė vitin 1926 kjo kokė ėshtė zhdukur pėr fat tė keq. Leon Rey. “Albania...”, 4, f. 100.

2. Maskė komike prej guri tė verdhė, Durrės.
Lartėsia 0,40 m, gjerėsia 0,30. Nė tė shihen shenja llaēi. Pranė gojės dhe nė faqe dallohen gjurma ngjyrash tė kuqe dhe tė verdhė. Tipi i hundės sė gjerė dhe t ė zgjatur me njė gojė tė zgjeruar tė bėn tė mendosh se i pėrkiste komedisė nautike. Katėr tė pėrdredhura tė mjekrės tė stilizuara janė kthyer nė tė njėjtėn mėnyrė nė relievin e komedisė sė Napolit nė maskėn e Meneandrit nė relievin berlinez nga Akuilea. “Archeologische forschungen...” f. 43, fig. 53.

3. Dy relieve gladiatorėsh ose luftėtarėsh dalmatė.
“Mission...”, f. 383, tabela 30; “Souvenirs...” f. 180, foto po nė f. 180; “Archeologische forschungen...”, f. 44, fig. 54-55, etj.
Gladiatori i parė: 1.28 lartėsia, 0,62 gjerėsia, 0,25 trashėsia . Gladiatori i dytė: 1.07 lartėsia, 0,59 gjerėsia, 0,24 trashėsia.

4. Stele me mbishkrim, gur gėlqeror, Durrės.
Lartėsia 0,78, gjerėsia 0,43, trashėsia 0,14. Steleja ka formėn e njė porte me dy doreza nė formė rrethi. Mbishkrimi ndodhet sipėr. njė stelė e ngjashme me tė ėshtė zbuluar pėrsėri kohėt e fundit nė qytetin e Durrėsit.
“Archeologische forschungen...”, f. 44-45, figurė 56.

5. Fragment nga sarkofagu me mbishkrim dhe anije, gur, Durrės.
Kjo stele ka rėndėsi sepse jep pamjen e njė anije tė lashtė tė ankoruar nė port me vel dhe njėkohėsisht dhe rrema. Veli ka formėn e njė tabele shahu. Meqė fragmenti ėshtė i thyer duket vetėm pjesa e pėrparme e anijes.
“Archeologische forschungen...”, f. 45, fig. 57, 57a (vizatim).

6. Altar me mbishkrim, mermer, Durrės.
Lartėsia 1.34, gjerėsia 0.64, trashėsia 0.60. Fusha e mbishkrimit ėshtė e rrethuar me dekoracione, ornamente dhe ndėrmjet tyre ka tė gdhendura gjethe akanthi. Mbishkrimin e kėtij altari e kopjon pėr herė tė parė Kiriaku i Ankonės. “C.I.L.” III, 616, i cili jep vendodhjen: Durrės, porta lindore e kalasė, nga Balduin Sara, “Antiken...” f. 240-246, viz. 39, Hequard, “Historie...”, f. 265, etj.

7. Pllakė mermeri e bardhė me mbishkrim, Durrės.
Balduin Sara, “Antiken...” , f. 240-246, viz. 41.

8. Reliev i Panit me tri nimfat, gur gėlqeror, Durrės.
Lartėsia 0,47, gjerėsia 0,42, trashėsia 0,14. Relievi ėshtė i dėmtuar nė anėn e djathtė. Gjithashtu edhe pjesa e sipėrme ėshtė mjaft e ngrėnė. Nė reliev duken gjurmė gėlqereje. Nga e majta ėshtė dėmtuar gjithashtu gjysma e poshtme e figurės sė Panit. Gėzofit i tij i ka mbetur vet njė pjesė. Pėr tek ai me hap vallėzimi vijnė dy nimfa tė kapura dorė pėr dorė. Midis Panit dhe nimfės sė parė ndodhet e gdhendur njė enė, ndėrsa midis dy kėmbėve tė nimfės njė send i pacaktuar. Koka e nimfės sė parė mungon, ndėrsa tė dytės i ėshtė dėmtuar rėndė, por ajo duhet tė ketė pasur njė zbukurim koke. Sipas lėvizjes sė dorės sė nimfės sė dytė dhe pėrfytyrimeve analoge (Pani me tri nimfat, kult i pėrhapur gjerėsisht nė Durrės) duhet tė ketė qenė dhe njė nimfė e tretė.
Balduin Sara, “Antiken...”, f. 240-246, fig. 40, Leon Rey, “Albania...”, 4, f. 102.

Muzeu Britanik

1. Shpatė bronzi nga Shkodra.
Gjatėsia 48 cm.
“Walters, Catalogue...” numri 2754; Ugolini, “Albania Antica”, 1, f. 15, fig. 14; Leon Rei, “Albania...”, 3, f. 48.

2. Figurinė bronzi nga Shqipėria Veriore.
Ėshtė botuar nė njė kartolinė tė nxjerrė nga Muzeu Britanik. Prapa ka tė shkruar: Spartania ose vajza qė vrapon, fondi nga Shqipėria nr. 208, viti 1976.

3. Diana, bronzinė nga Shqipėria.
“Drini”, nr. 4., 1 prill 1942, f. 19.


Muzeu Arkeologjik i Stambollit

1. Kokė femre nga Apolonia.
G. Mendel. “Catalogue..”, II, nr. 330, f. 88. Leon Rei, “Albania...”, 1, f. 24, shėnim 55.

2. Sarkofagu i Dyrrahut.
G. Mendel, “Catalogue...”, II, nr. 4, faqe 5-12; Mac Ridi Bey, “Jarbuh...”, f. 143, nr. 1; “Drini”, nr. 4: prill 1942, f. 9.

3. Fragment sarkofagu, Durrės.
G. Mendel, “Catalogue...”, I, f. 12-14, Leon Rei, “Albania...”, 4, f. 104.


Muzeu i Termave, Romė

1. Koka e Deas sė Butrintit, mermer.
Luixhi Ugolini, duke u nisur nga vlerat e saj tė mėdha artistike, si njė kryevepėr e artit antik, e krijuar nga dora e Prakistelit, bėri ēmos dhe e grabiti.
Ugolini, “Albania Antica”, III, f. 87.

Po aty.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.3.2007, 13:41   9
kalimtar/e
 
Kujdes pra kur vizitoni Luvrin e "famshėm", gėnjejnė kur flasin pėr "pasuritė" e tyre "kulturore". Me grabitje e mashtrime kanė ngritur muzeume, me qytetėrimin tonė antik ndėrtuan atė qė quhet sot qytetėrim perėndimor me kredenciale tė tjera.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.3.2007, 16:49   10
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Mė kujton kėtė artikullin http://www.cleveland.com/entertainme...780.xml&coll=2 (dhe 1, 2) ku flitet pėr Apollonin e Klivelandit qė "nuk dihet se nga ėshtė plaēkitur", po megjithatė Greqia e do pėr vete. Interesante, si vjedhjet vidhen e rividhen edhe mes vjedhėsve, rėndėsi ka turizmi...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2008, 08:43   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
“Piratėt” kėrkojnė ar nė kalanė e Novobėrdės
09/02/2008 - 09:05

Ndoshta tė frymėzuar nga filmi "Pirates of Caribbean", dy punėtorė tė administratės sė UNMIK-ut, njė prej tyre i huaj dhe njė lokal, kanė dalė nė gjueti ari nė kalanė e Novobėrdės. Kėta piratė tė shekullit XXI ishin tė pajisur me njė detektor metali dhe me njė lopatė, e ishin vėnė nė kėrkim tė qypit tė artė. Gjurmėt qė ata kanė lėnė mund tė vėrehen gjithandej kalasė sė Novobėrdės.

Roja qė ruante kalanė nuk i ka parė ata gjatė kohės qė kanė gėrmuar. "Ka qenė e vėshtirė t'i shoh se i mbulojnė gropat", - ka thėnė Islam Vllasaliu, rojtar i kalasė sė Novobėrdės. Islami ka 15 vjet qė ėshtė ruajtės vetėm i kalasė sė Novobėrdės dhe 1200 hektarėve pėrreth. Sipas tij, ky ėshtė rasti i parė qė atij i ka ikur nga dora njė "pirat". Dy vjet mė parė, ai kishte raportuar njė gjurmim tė policėve rumunė nė kuadėr tė UNMIK-ut. Pėr rastin mė tė fundit ėshtė informuar edhe Shėrbimi Policor i Kosovės, i cili edhe kishte ndalur kėta persona. Pasi janė ndaluar nga policia, atyre u ėshtė gjetur njė detektor dhe njė lopatė. Ndėrsa Rusell Geejk, nga zyra pėr informim e UNMIK-ut, ka pranuar se flitet pėr njė punėtor tė UNMIK-ut.

Kalaja e Novobėrdės ėshtė njė nga rastet e shumta tė trashėgimisė kulturore tė Kosovės qė bėhet pre e "gjuajtėsve" tė arit. Specialistėt shumė herė kanė shprehur shqetėsimin pėr kėtė trashėgimi.

Si shumė objekte tė tjera kulturore, edhe Novobėrda vuan mungesėn e investimeve pėr konservim dhe restaurim, mungesėn e planeve tė menaxhimit, vuan ndaj tekave tė vizitorėve, qė nė shumicėn e raste janė tė pakujdesshėm ndaj vlerės sė saj, por edhe politizimin qė i ėshtė bėrė kėto kohė ēėshtjes sė trashėgimisė kulturore.

Kalaja qė daton qė nga shekulli XIV, nuk ka parė investime, ndėrsa ajo ka filluar tė shndėrrohet nė njė gėrmadhė tė madhe gurėsh. "Tė gjitha dobėsitė nė ruajtjen dhe menaxhimin e trashėgimisė kulturore i shfrytėzojnė hulumtuesit ilegalė. Nė Kosovė janė pėrhapur tė ashtuquajturat "ethet e arit" dhe prandaj kemi kėto lloj dėmtimesh. Kėto hulumtime janė vetėm njė prej dėmtimeve qė na shkaktohen nė trashėgimi, sepse edhe vizitat joformale tė paautorizuara, tė pakoordinuara, tė pamenaxhuara, edhe ato shkaktojnė dėmtime nė trashėgimi. P.sh. nė kėtė kala kemi shumė dėmtime, pasi ka shumė vizitorė qė ngjiten mureve tė kalasė. Gurėt janė shumė tė ndjeshėm pėr shkak tė kohės dhe ato nė ēdo moment mund tė bien", -ka theksuar Baki Svirca, drejtor i Institutit pėr Mbrojtjen e Monumenteve tė Kosovės.

http://balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=30228
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2008, 08:45   12
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	kalaja-e-novoberdes-gjilan.jpg
Shikimet:	720
Madhėsia:	118,6 KB
NNJ:	1020

Kalaja Novobėrdės

Nga ai muri i rimėkėmbur aty duket qė i kanė fut durėt serbėt pėr ta kthy nė objekt kishtar dhe pėr ta pėrvetėsu si tė vetin. Procedurė e rėndomtė serbe.

Cila ėshtė historia e kėsaj? Mė shumė duket si fortifikim rojė se si kėshtjellė e mirėfilltė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2008, 11:39   13
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Cila ėshtė historia e kėsaj? Mė shumė duket si fortifikim rojė se si kėshtjellė e mirėfilltė.
Dokumente burimore s'kam, po nė fillore e kena msu se kur Novobėrda kishte 40.000 banorė Londra ishte njė fshat i panjohur.
Ka dhe legjenda pėr ikjen e shqiptarėve me kuaj qė u kishin kthyer patkonjtė mbrapsht, pėr tė ndėrruar gjurmėt, qė tė mos i gjejnė turqėt. Sot bėhen festime brenda nė kėshtjellė pėr ēdo vit nė ditėn e parė tė Kryevitit (6 maj), nga banorėt e fshatrave rrethit. Nė RTK ka qenė njė dokumentar pėr kėto festime.

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 13.2.2008 nė 19:55.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.2.2008, 18:36   14
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Interesante. Nė njė libėr statistikash shoh se metėrmend Novobėrda ka qenė tepėr e populluar. Ma pret menja se emri i tashėm duhet tė jetė ndonjė sllavizim i emrit tė mėparshėm shqip. Dikur duhet tė ndalojė ky pranimi i pakuptimtė i mbeturinave tė administratės sė huaj kur administrata e huaj ėshtė dėbuar.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.2.2008, 18:48   15
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Novobėrda pas lufte quhet Artanė/Artana. Kjo nė bazė tė minierės ku nxirrej ar e argjend.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.2.2008, 19:20   16
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.10.2008, 01:59   17
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Durrės: Grabitja e muzeut, vepėr antishqiptarėsh


Citim:
Ka mbetur enigmatike grabitja mė e madhe qė ka ndodhur nė arkeologjinė e Durrėsit. Vjedhja e muzeut arkeologjik tė qytetit 2400-vjeēar, 11 vjet mė parė, mendohet tė ketė qenė politike. Muzeu kishte tė konservuar pasuri antike qė dėshmonin autoktoninė ilire tė shqiptarėve nė Shqipėri dhe Kosovė. Spastrimet etnike nė Kosovė dhe debatet e serbėve mbi identitetin e shqiptarėve atje, janė argumentet e arkeologėve qė e cilėsojnė kėtė grabitje politike.

Heshtje nga shteti ynė dhe asnjė objekt arkeologjik nuk i ėshtė kthyer muzeut deri tani. Arkeologėt kėrkojnė proces gjyqėsor, kanė dyshime pėr dy punonjės tė asaj kohe


Arkeologėt: Grabitja e muzeut, politike

Arkeologėt e Durrėsit kėrkojnė qė tė hapet procesi gjyqėsor dhe tė nisin hetimet pėr grabitjen mė tė madhe qė i ėshtė bėrė kėtij qyteti nė fushėn e trashėgimisė kulturore, atė tė Muzeut Arkeologjik. “Grabitja ka qenė politike”, - ėshtė deklarata qė ata kanė lėshuar duke iu referuar kohės kur u bė vjedhja, ndėrkohė qė gishti shkon pėr dy punonjės tė muzeut, por pa treguar emra konkretė. Viti 1997 do tė kujtohet nga tė gjithė shqiptarėt si viti i zi, i shkatėrrimeve barbare, tė cilat nuk kursyen as vlerat arkeologjike e historike tė muzeve. Bilanci mė tragjik i atij viti ishin padyshim humbjet njerėzore, por edhe dhjetėra e qindra objekte arkeologjike, muzeale dhe historike tė rrėnuara, tė vjedhura e tė shitura nė vendet e tjera fqinje. Nė Durrės asokohe regjistrohej dhe njė humbje tjetėr me pėrmasa historike. Nė Muzeun Arkeologjik tė qytetit, unikal pėr nga vlerat, ishin vjedhur tė gjitha objektet antike tė kulturės ilire, tė cilat rrėfenin nė njė farė mėnyre gjenezėn e popullit tonė kėtu dhe nė Kosovė. Ēuditėrisht pėr kėtė ngjarje atė vit u fol shumė pak, por dhe tani ajo ėshtė thuajse e harruar. Kanė kaluar 11 vjet kur brenda njė nate u boshatis muzeu dhe asnjė pėrpjekje nuk ėshtė bėrė deri tani pėr tė gjetur dhe rikthyer nė vendin e tyre thesarin historik tė vjedhur nė qytetin mė tė lashtė tė vendit tonė.

Nė fillimin e marsit tė vitit 1997, situata e provokuar nga firmat piramidale, deri nė atė pikė sa turmat e njerėzve qė dolėn nga kontrolli dhe rrėmbyen armėt tė dėshpėruar nga humbja e parave iu sulėn dyqaneve, magazinave, depove ushqimore etj., por ato nuk prekėn asnjė monument kulture, asnjė bust, asnjė lapidar, asnjė muze e asnjė vepėr tjetėr nė tė cilėn ėshtė gdhendur memoria e kombit, e cila ėshtė historia.

Nė kėtė histori vetėm Durrėsi u ndėshkua mė rėndė, ku pėrveē dėmeve qė pėsuan bizneset, bankat apo subjektet private apo shtetėrore... nė njėrėn prej netėve tė asaj periudhe, u realizua vjedhja e Muzeut Arkeologjik tė qytetit tė Durrėsit. Nga ky muze u hoq e gjithė trashėgimia e kulturės ilire, dhe jo pak, por plot 78 objekte antike tė asaj periudhe u zhdukėn pa lėnė asnjė gjurmė. Vjedhja u diktua nga punonjėsit e muzeut kur ata u rikthyen nė qendrėn e tyre tė punės dhe bėnė inventarin e trashėgimisė antike.

Arkeologu i vjetėr, Ilia Toēi, tregon pėr ”standard” se “objektet e grabitura klasifikoheshin si sende tė imta antike, sikurse ishte p.sh., njė ēekiē prej guri i gdhendur me mjaft mjeshtėri nga ustallarėt ilirė, monedha me simbolet e asaj kohe, objekte zbukurimi pėr gratė qė nuk hasen nė asnjė vend tjetėr tė rajonit e tė tjera, tė cilat ishin autentike pėr nga vlerat qė bartnin. Largimi i tyre nga eksponatet e muzeut ka krijuar njė gropė tė zezė dhe njė hendek ndėrmjet kulturės ilire tė papasqyruar dhe tė kulturave romake dhe greke, tė cilat kanė mbushur tė gjithė kėtė muze”. Nuk ėshtė e vėshtirė tė kuptosh se vjedhja e objekteve tė kulturės ilire pikėrisht nė muzeun e Dyrrahut tė lashtė nuk u krye pėr tė fituar para nga shitja e antikave, tė cilat vlerėsohen me shuma tė mėdha nga koleksionistėt e tyre. Nė muze ka objekte qė kanė vlera disa herė mė tė mėdha se ato qė u morėn dhe qė nuk u prekėn gjatė netėve pa shtet. Ajo qė specialistėt theksojnė, ėshtė se janė vjedhur mė shumė objekte qė tregojnė trashėgiminė ilire si dėshmi identiteti nė trojet e Kosovės. Aludimi i arkeologėve ėshtė i lidhur dhe me ngjarjet qė pasuan nė Kosovė, dhe gjithė debatet e palės serbe pėr mbi spastrimin etnik tė Kosovės, si vend joautokton. A nuk i shėrben pikėrisht kėsaj politike edhe vjedhja e antikave ilire nė muzeun e Durrėsit? Plot 11 vjet pas grabitjeve tė objekteve muzeale, rezulton se duke u nisur nga rrethanat e vjedhjes, mendohet se personat qė e kanė grabitur muzeun i pėrkasin fushės sė arkeologjisė, si dhe punonjės tė brendshėm tė tij qė e ka njohur mirė ekspozimin e antikave si dhe inventarin e kėtij institucioni.

Ky dyshim vjen nga vetė arkeologėt e kėtij qyteti, duke denoncuar ndoshta pėr herė tė parė dhe duke kėrkuar hapjen e procesit gjyqėsor pėr kėtė grabitje qė ka mbetur enigmė deri sot, ku asnjė ministėr i Kulturės nuk i ka shkuar nė mend qė tė sensibilizojė mbi kėtė ēėshtje, tė lėnė nė heshtje prej mė se 10 vjetėsh.

Fatkeqėsisht pėr kėtė vjedhje ėshtė heshtur dhe asnjėherė ajo nuk ėshtė marrė nė dorė seriozisht nga gjykata, duke mbyllur dosjen mė tė rėndėsishme tė trashėgimisė sonė kulturore.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=11445
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.3.2009, 09:03   18
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Objekte tė grabitura nė shtetin Verior


Citim:
Rikthimi i artefakteve, presion Serbisė

Rizgjidhet sėrish drejtor i muzeut Historik tė Kosovės, Arbėr Hadri nė njė intervistė pėr gazetėn kombėtare “Bota sot”, tregon pėr se pėrse pranoi sėrish kėtė post, cilat janė projektet qė priten tė inaugurohen kėtė vit. Pėr sfidėn e tij mė tė madhe, kthimin e artefakteve shqiptare, tė cilat prej dhjetė vitesh janė nė Serbi. “Duhet njė presion mė i madh ndaj Serbisė pėr t’i rikthyer ato”, thotė ai, njė bashkėpunim mė tė ngushtė tė tė gjithė palėve pėr atė koleksion tė madh kombėtar.

"Orientimi strategjik i Muzeut tė Kosovės ėshtė rikthimi i koleksionit arkeologjik dhe etnologjik qė gjenden nė Serbi prej mė se dhjetė vjetėsh, i cili pėrbehet nga 676 eksponate arkeologjike dhe 571 eksponate etnologjike. Me kėtė pasuri tė Kosovės ėshtė hapur njė ekspozitė nė Beograd, para bombardimeve tė NATO-s, dhe janė marrė me marrėveshje, kanė qenė tė huazuara ndėrmjet dy institucioneve.

Janė njė sėrė konventash dhe dokumente ndėrkombėtare qė e detyrojnė Serbinė qė ta kthej kėtė koleksion, gjithashtu Pakoja e Ahtisarit ka njė nen tė posaēėm pėr kthimin e kėtij koleksioni.

Nė kėtė kontekst ne kemi bėrė disa fushata sensibilizuese, qė opinioni tė ndėrgjegjėsohet se bėhet fjalė pėr njė nga pasuritė mė tė mėdha tė historisė sonė, qė nga periudha e Neolitit, 6 mijė vjet mė parė dhe deri nė mesjetėn e mėvonshme. Nėpėrmjet fushatės “Dua tė kthehem nė shtėpi” arritėm qė tė rikthenim “Hyjneshėn nė Fron” si dhe me ndihmėn e bashkėsisė ndėrkombėtare.

Duhet njė presion mė i madh ndaj Serbisė pėr t’i rikthyer ato. Ne sėrish do tė nisim njė fushatė tjetėr me moton “Duam dhe ne tė kthehemi nė shtėpi”. Unė besoj qė kėtė vit artefaktet do tė kthehen pėrfundimisht, janė tė gjitha gjasat dhe kushtet qė kjo tė ndodh kėtė vit."

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=8045
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.6.2009, 15:56   19
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Thirrja pėr artefaktet, nė ‘vesh tė shurdhėr’

Njė pasuri e konsiderueshme e trashėgimisė kulturore shqiptare ende dhe sot, pas dhjetė vjetėsh mbetet “pengu” i Beogradit. Janė mbi njė mijė artefakte, “plaēka e luftės”, tė cilėn Serbia nuk po e “kthehen nė vendin e vetė”, madje duket se nė kėtė aspekt, Serbia ėshtė nė “gjumin letargjik”. Koleksioni i pėrbėrė nga 676 eksponate arkeologjike dhe 571 eksponate etnologjike, pret kthimin nė shtėpinė e tyre.

Vetėm disa kohė mė parė, drejtori i Muzeut Kombėtar tė Kosovės, institucion tė cilit i takojnė kėto artefakte, Arbėr Hadri, ka deklaruar se sė shpejti do tė niste edhe fushata e dytė “Dua tė kthehem nė shtėpi”. E megjithatė ka kaluar njė kohė e gjatė qė kjo fushatė po zvarritet. Sipas Hadrit, nisja e kėsaj fushate sensibilizuese ėshtė vetėm ēėshtje kohe. Ndėrsa Ministria e Kulturės, e cila e financon kėtė projekt, ka deklaruar pėr gazetėn se po pret detajimin e mėtejshėm pėr fushatėn qė tė jap “Ok”.

“Arbėr Hadri e ka sjellė projektin nė Ministrinė e Kulturės, ndėrsa i ėshtė kėrkuar qė ta sjellė mė me detaje kėtė projekt tė rėndėsishėm kulturor. Ne natyrisht qė do ta mbėshtesim, sepse jemi pėr nisjen sa mė shpejt tė kėsaj fushate, sepse trashėgimia jonė ka mbetur ende nė Beograd dhe duhet tė kthehen menjėherė ato artefakte”, ėshtė shprehur Arbėrore Riza, kėshilltarja pėr median e ministrit Beqiri.

Kthimi i koleksionit ėshtė cekur edhe nė Pakon e Ahtisarit, mbikėqyrėsit e e tė cilės nuk janė bėrė shumė “merak” pėr zbatimin e saj, duke e konsideruar si njė marrėveshje mes Prishtinės dhe Beogradit zyrtar. Ndėrsa ishte paraparė qė brenda 120 ditėve nga hyrja nė fuqi e "Pakos sė Ahtisarit" si dokument ndėrkombėtarisht i pranuar tė bėhej edhe kthimi i tyre.

“Ne me kėtė fushatė duam tė sensibilizojmė edhe opinion ndėrkombėtar dhe atė nė Serbi. Pėr tė bėrė njė presion edhe mė tė madh sepse citohet edhe nė Planin e Ahtisarit, aneksi pesė, qė kėto artefakte tė kthehen sa mė shpejt. Mirėpo deri mė tani kemi hasur nė “vesh tė shurdhėr” nga autoritet serbe. Ne shpresojmė qė kėto artefakte tė kthehen sa mė shpejt nė Kosovė.”, ka deklaruar kėshilltarja Riza.

Njė fushatė e tillė ka nisur qysh nė vitin 2001, ndėrsa pati si rezultat kthimin e njė prej eksponateve mė tė rėndėsishme tė identitet tonė, “Hyjneshėn nė Fron”, e cila ėshtė 6 mijė vjet e vjetėr dhe i takon Epokės sė Neolitit-Eneolitit.

Ndėrsa pjesa tjetėr e mbetur atje pėrbėhet nga eksponatet mė tė pėrzgjedhura tė thesarit arkeologjik dhe etnologjik tė Kosovės. Si eksponate tė periudhės sė Neolitit, Epokės sė Bronzit, Epokės sė Hekurit, Periudhės sė ndritur tė Mbretėrisė Dardane, Periudhės sė Dardanisė Romake, si dhe Dardanisė Arbėrore dhe periudhės sė iliro-arbėror. Si edhe eksponate tė veshjeve popullore, punimeve tė dorės nga ari dhe argjendi etj.

Tė gjitha kėto eksponate janė marrė pėrkohėsisht pėr ekspozim me qėllim tė organizimit tė Ekspozitave "Thesari Arkeologjik i Kosovės" dhe "Thesari Etnologjik i Kosovės" nė muajt shkurt-mars tė vitit 1999. Me ndėrhyrjen e NATO-s ky koleksion ėshtė vendosur pėrkohėsisht nė depot e Muzeut Popullor tė Beogradit.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=21673
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2009, 07:05   20
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Nė “gjurmė” tė arkeologjisė sė humbur

Mungesa e objekteve me vlera arkeologjike- kulturore dhe “humbja” e tyre e menjėhershme, duket se nuk pėrbėn diēka tė re pėr vendin tonė nėse fokusohemi pas viteve ‘90-tė. Janė me mijėra kėto objekte tė deklaruara tė humbura, shumica prej tė cilave ka marrė udhėt e botės. Pjesa dėrrmuese e tyre nuk janė kthyer.

Vetėm sipas katalogut tė humbjeve nė Qendrėn Kombėtare tė Inventarizimit tė Pasurive Kulturore nė Tiranė kėto objekte tė deklaruara tė humbura kapin shifrėn 2030. Por ndėrkohė numri i tyre ėshtė pa frikė disa herė mė i madh, vetėm se kėto humbje (apo vjedhje) nuk janė deklaruar.

Sipas shefit tė sektorit tė katalogimit nė Qendrėn Kombėtare tė Inventarizimit tė Pasurive Kulturore, Dervish Zaimi, katalogu i humbjeve qė pėrfshin gjithė objektet e deklaruar si tė humbur nga institucionet, muzetė, galeritė e artit etj., numėron deklarime nga 24 institucione.

“Kėto humbje i pėrkasin mė sė shumti periudhės sė viteve ‘91 dhe ‘97. Pjesa dėrrmuese e objekteve kanė humbur para 2000-it dhe janė 1875 objekte tė tilla. Ndėrsa pas 2000-it kanė humbur 155 objekte”, nėnvizon Zaimi.

Siē vėrehet edhe nga tė dhėnat, pjesa dėrrmuese e objekteve tė humbur i pėrkasin Muzeut Historik tė Matit. Ky ėshtė njė muze i shkatėrruar me objekte tėrėsisht tė humbur qė kapin numrin 513. Por edhe muzetė tė tjerė, si ai i Gjirokastrės apo i Tepelenės e kėshtu me radhė nuk janė nė gjendje tė mirė.


Humbjet pas 2000-it

Pas vitit 2000 vėrehet njė numėr mė i vogėl i objekteve tė humbur. Ēuditėrisht, njė nga institucionet ku kanė “humbur” mė shumė objekte me vlera, ėshtė Instituti i Kulturės Popullore. Janė plot 129 objekte tė fondit tė IKP-sė, tė dalė nga inventari nė vitin 2006 e qė kapin njė vlerė qesharake monetare, rreth 109 mijė lekė.

Pikėrisht kėtu duhet parė edhe njė pikė kyēe pėr zgjidhjen e problemit: te rivlerėsimi i kėtyre objekteve tė trashėgimisė, qė vazhdojnė ende tė kenė tė njėjtin ēmim si nė periudhėn e komunizmit. Rrjedhimisht, kjo sjell edhe njė mungesė pėrgjegjshmėrie te punonjėsit qė kanė nė varėsi objektet.

“Mosvlerėsimi monetar i objekteve muzeale bėn qė punonjėsit tė mos tregojnė interes. Po ashtu, pak interes tregojnė edhe organet e pushtetit vendor. Nė disa vende ka edhe mungesė dokumentacioni. Abuzohet nė inventar dhe nuk ruhen regjistrat themeltarė tė objekteve” vijėzon specialisti i QKIPK-sė, Zaimi, i cili megjithatė nuk ngurron tė sjellė dhe kundėrshembuj pėr tė treguar se kur ka pėrgjegjshmėri dhe dėshirė tė mirė, objektet nuk humbasin dhe ruhen mė sė miri.

Model nė kėtė drejtim, sipas tij, janė Kolonja, Lezha, Tepelena, Vlora, Lushnja. Por problemi, ashtu si mund tė kuptohet, nuk shtrihet vetėm nė muzeume, por edhe nė galeri arti. Kėshtu, edhe pse ka galeri qė i kanė ruajtur mirė kėto objekte, si ajo e Korēės, ka galeri qė janė vjedhur komplet, si galeria e artit nė Berat, apo nė Pogradec. E njėjta gjė ka ndodhur edhe me Pallatet e Kulturės dhe kostumet qė ata dispononin. Sot, pallati i Kulturės nė Burrel nuk ka asnjė kostum popullor.


Ambientet e munguara

“Ngėrē” tjetėr ėshtė se nė disa raste edhe pse shumė objekte, nuk ka vend ku ato tė ruhen dhe nuk ekzistojnė muzetė pėrkatės. Me kėtė problem haset Lezha (pa muze), apo Shkodra, e cila i ruan objektet nė fond dhe nuk i ekspozon pėr mungesė tė hapėsirės. Elbasani gjithashtu nuk ka fare muze. Ai u prish nė kohėn e trazirave tė ‘97-s. Ndėrsa nė Sarandė, vetėm tani ka filluar ringritja e muzeut me rikonstruksionin e ndėrtesės dhe objektet e mbledhura rishtas arrijnė nė 200. Krejt i shkatėrruar ėshtė edhe muzeu i Bajram Currit.

Pėrballė kėtyre humbjeve, pyetja qė shtrohet ėshtė nėse do tė mundet ndonjėherė qė kėto objekte tė kthehen?! (duke menduar se do tė ketė mė tepėr pėrgjegjėsi pėr ruajtjen e pjesės sė monumenteve brenda institucioneve apo muzeve). “Kemi bėrė shkresė pėr objektet e humbura nė tė gjithė rrethet, por ka shumė vėshtirėsi nė gjetjen e tyre, pasi ka mungesė fotosh”, shpjegon Zaimi. Njė “dritė jeshile” lidhet me kthimin e disa objekteve tė humbura nga Instituti i Kulturės Popullore, pėr shkak se janė sjellė disa foto prej tyre.


Lista e objekteve tė humbura (vjedhura) arkeologjike dhe etnografike tė institucioneve nė vartėsi tė Qendrės sė Studimeve Albanologjike

- Instituti i Antropologjisė dhe Studimit tė Artit (ish Instituti I Kulturės Popullore) - 248 objekte
- Muzeu Arkeologjik, Tiranė- 85 objekte
- Muzeu Arkeologjik, Durrės- 57 objekte
- Muzeu Arkeologjik i Apolonisė- 29 objekte
- Muzeu Arkeologjik i Butrintit- 2 objekte

Gjithsej - 421 objekte (arkeologji dhe etnografi)

Deri para vitit 2003 kanė qenė 10 objekte. Janė kthyer 7 objekte dhe sė fundi dhe koka e Zeusit, Ascleptus.



Lista e objekteve tė humbura

- Dega e Monumenteve tė Kulturės, Berat - 11 objekte
- Instituti i Monumenteve tė Kulturės, Tiranė - 2 objekte
- Muzeu Historik, Kolonjė- 34 objekte
- Muzeu Historik, Fier- 1 objekt
- Muzeu Historik, Gramsh- 21 objekte
- Muzeu Historik, Lushnjė- 4 objekte
- Muzeu Historik, Shkodėr- 30 objekte
- Muzeu Historik, Tepelenė- 147 objekte
- Muzeu Etnografik, Vlorė- 8 objekte
- Muzeu Arkeologjik, Durrės- 57 objekte
- Muzeu I Armėve, Gjirokastėr- 163 objekte
- Muzeu Etnografik, Gjirokastėr- 373 objekte
- Muzeu Historik, Librazhd- 42 objekte
- Muzeu Historik, Mat- 513 objekte
- Muzeu Historik, Peshkopi- 11 objekte
- Muzeu Historik, Pogradec- 87 objekte
- Muzeu Arkeologjik, Tiranė- 85 objekte
- Instituti I Kulturės Popullore, Tiranė- 248 objekte
- Muzeu Historik, Vlorė- 10 objekte
- Muzeu Arkeologjik, Apoloni- 29 objekte
- Muzeu Etnografik, Elbasan- 35 objekte
- Dega e Monumenteve Gjirokastėr- 18 objekte
- Galeria e Arteve, Berat- 7 objekte
- Muzeu Etnografik, Vlorė- 8 objekte


Objekte tė kthyera

(Arkeologji, skulptura. Tė gjitha nė posedimin e Muzeut Arkeologjik tė Butrintit)

- Portreti i Herkulianės
- Portret vajze
- Portreti i Agripės (Germanikut)
- Shtat Artemisi
- Shtat djali (Apoloni)
- Statujė vajze
- Pa kokė (Afėrdita?)
- Koka e Zeusit tė Ascleptus
- Portreti i Livias

Ėshtė nė proces, edhe pse ende nuk ėshtė gjetur njė statujė vajze e zbuluar nė Finiq, vjedhur mė 2002-in. Nga shtypi grek ka tė dhėna se ėshtė ekspozuar nė Janinė.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=8669&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:15.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.