Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 14.7.2009, 00:11   21
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Shkatėrrohen varret antike tė Apolonisė

Njė ngjarje e rėndė ka ndodhur dje nė zonėn antike tė Apolonisė, ku persona tė panjohur kanė dhunuar natėn e djeshme varret antike me moshėn 2000-vjeēare, tė cilat ndryshe njiheshin edhe si varret e Faraonėve.

Burime nga policia e Fierit, e cila mbėrriti menjėherė nė vendngjarje, bėn tė ditur se persona tė panjohur kanė dhunuar varret e vjetra nė pėrpjekje pėr tė grabitur prej tyre relikte tė shtrenjta ose eshtra faraonėsh, apo mbretėrish dhe pėr t’i shitur. Policia ka nisur hetimet pėr rastin. Edhe arkeologėt, qė tashmė ndodhen nė vendngjarje, konstatojnė se nė Nekropolin e qytetit Antik tė Apolonisė janė identifikuar disa gėrmime klandestine.

Arkeologu Arjan Dimo, shpjegon se “qėllimi kryesor i kėtyre gėrmimeve kanė synimin qė kėta persona tė pėrfitojnė objekte tė ndryshme pėr t’i shitur dhe pėr tė fituar lekė nga kėto objekte tė trashėgimisė kulturore, tė cilat janė pasuria e gjithė kombit”. Por, sipas arkeologėve, varret e Apolonisė janė varre tė thjeshta dhe nuk pėrmbajnė elemente tė tilla.

Ky ėshtė rasti i dytė i dhunimit tė varreve te Apolonisė. Njė tjetėr rast i ngjashėm u shėnua njė vit mė parė.


Apolonia

Apolonia ėshtė qytet antik nė Shqipėri, ndėr mė tė mėdhenjtė nė pellgun e Adriatikut dhe mė i pėrmenduri ndėr 30 qytetet e tjera, me tė njėjtin emėr, tė kohės antike. Ėshtė themeluar rreth fillimit tė shek tė IV p.e.s.

Gėrmadhat e Apolonisė janė zbuluar nė fillim tė shek XIX-tė, ndėrsa gjurmėt mė tė hershme arkeologjike janė disa objekte tė kohės sė hekurit, tipike tė kulturės ilire. Nga shekujt e parė tė jetės sė qytetit ruhen disa mbeturina tė murit mbrojtės dhe tė njė tempulli arkaik kushtuar Artemisit, hyjneshės mė tė adhuruar tė Apolonisė.

Nė vitet 1824-1838, nė kėtė qytet, ka zhvilluar kėrkime njė mision arkeologjik francez, mė vonė kėrkimet janė bėrė nga arkeologėt shqiptarė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=23712
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.7.2009, 11:44   22
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Shqipėrisė i janė grabitur 2159 objekte

Edhe pas njė kohe rreth 20-vjeēare, institucionet e kulturės qė merren me trashėgiminė ende nuk kanė ngritur njė sistem funksional parandalues. Rastet e grabitjeve tė shumta tė objekteve kulturore me qėllim trafikimin, veēanėrisht nė vitet e trazirave 1991-‘92 dhe 1997 duhet tė kishin qenė kambana tė forta pėr mbrojtjen e kėsaj pasurie shekullore.

Por edhe sot nė Qendrėn Kombėtare tė Inventarizimit tė Pasurive Kulturore mungon inventarizimi dhe katalogimi i objekteve nė muzetė arkeologjikė, etnografikė apo pėr institucione tė tjera tė kulturės siē janė galeritė e arteve. Tė paktėn, ekzistenca e kėsaj pasaporte do ta bėnte mė tė vėshtirė kalimin e kėtyre objekteve nė mėnyrė tė jashtėligjshme nė kufi dhe do tė ndihmonte nė procesin e kėrkimit nė rastet kur kanė kaluar nė tregun ndėrkombėtar.

Nė statistika, qė pas viteve ‘90 rezultojnė 2159 objekte tė trashėgimisė kulturore tė humbura. Nga kėto 280 janė objekte arkeologjike, ku 57 objekte janė grabitur nga Muzeu Arkeologjik i Durrėsit. Janė kryesisht amfora, togėza, kanė, terakota, skulptura guri gėlqeror etj.

Lista e humbjeve vazhdon me 85 objekte nė Muzeun Arkeologjik tė Tiranės, 29 nė Muzeun Arkeologjik tė Apolonisė, 10 nė Muzeun Arkeologjik tė Butrintit. Ky i fundit bėn pėrjashtim pasi ndėr vite, statujat e marra nė Butrint janė identifikuar dhe janė kthyer. Mė e fundit ishte Koka e Zeusit, e kthyer nga Italia. Mbetet ende e paidentifikuar njė statujė vajze.

Nga kjo shifėr totale, shumė pak janė kthyer. Mungesa e pasaportave me tė gjitha tė dhėnat e tyre e bėn gati tė pamundur gjetjen e mė pas rikthimin. Por kėsaj liste mund t‘i shtohen tė tjera objekte tė grabitura nė njė kohė qė nuk ka njė katologim pėr kėto pasuri.

Rasti i vjedhjes sė njėpasnjėshme tė kishave, ku janė grabitur ikona origjinale apo pjesė ikonostasi ėshtė njė dėshmi e kėtij rreziku. Pothuajse nė asnjė rast nuk janė kapur autorėt.

Muzetė arkeologjikė tė Butrintit, Durrėsit, Apolonisė, Lezhės kanė shumė pak objekte tė kataloguara. Bėn pėrjashtim Muzeu Arkeologjik i Korēės ku ėshtė inventarizuar dhe kataloguar njė pasuri prej mė shumė se 1200 objektesh, qė pėrfshijnė njė periudhė tė gjerė qė nga prehistoria deri nė Mesjetėn e vonė. Gjithēka ėshtė pėrmbyllur nė dy muaj.

Drejtori i Qendrės Kombėtare tė Inventarizimit tė Pasurive Kulturore, Izet Duraku, shprehet se po "pėrpiqemi tė plotėsojmė dokumentacionin. Edhe dy javė mė parė u kemi dėrguar shkresa zyrtare Institutit tė Studimeve Albanologjike, Institutit tė Arkeologjisė, tė Antropologjisė dhe Studimit tė Veprave tė Artit.

Ata na janė pėrgjigjur me disa tė dhėna, qė u pėrkasin edhe objekteve tė humbura, tė cilat ne po i hedhim nė mėnyrė qė tė shtojmė bashkėpunimin me organet ligjore pėrkatėse, siē ėshtė sektori i antitrafikut nė Ministrinė e Rendit dhe atė tė Brendshme. Ende procesi mbetet i bllokuar pėr muzetė arkeologjikė, sepse po bėhet kalimi i fondeve nėn varėsinė e Ministrisė sė Kulturės.

Nė periudha tė vėrshimeve turistike, hapjesh dhe lėvizjesh tė shumta, gjithnjė shtohet rreziku pėr vlerat tona kulturore nga njerėz qė duan tė pėrfitojnė nga pamundėsia pėr tė kontrolluar situatėn".

Nėse e pyet se pėrse nuk ėshtė bėrė inventarizimi dhe katologimi deri mė tani, drejtori pėrgjigjet se kėtej e tutje vullneti nuk do tė mungojė. Por nėse kjo do tė lihet nė dėshirėn e drejtuesve, ka gjasa qė situata tė vazhdojė e njėjtė edhe pėr disa vjet.

Ngėrēi tjetėr, qė u hap rrugėn abuzimeve me kėto objekte ėshtė vlera me tė cilėn ato janė regjistruar. Ende nė regjistrat e inventarit, shuma qė vihet si garanci pėr to, edhe nė raste tė lėvizjes jashtė shtetit me ekspozita kombėtare ėshtė qesharake. Ato mbajnė ende vlerėn e kohės sė diktaturės.

Nė njė pėrqasje me logjikėn e tregut tė sotėm nė botė, njė relike vlerėsohet me mijėra euro. Pėrveē dėmit qė i ėshtė bėrė trashėgimisė kulturore pėrmes grabitjes sė kėtyre vlerave tė papėrsėritshme, ėshtė shumė i lartė edhe dėmi ekonomik.

Zbatimi i ligjit ēalon edhe pėr humbjet brenda muzeve, kur objektet kanė dalė tė mangėta nė inventarė. Njė sy ėshtė mbyllur, ndėrsa faji ka mbetur jetim. Vjedhjet mė tė vrullshme kanė ndodhur nė periudha trazirash, atėherė kur ekzistenca e institucioneve shtetėrore ėshtė vėnė nė dyshim. Janė vitet 1991-‘92, por edhe viti 1997.

Jo rrallė janė grabitur objekte me vlera tė mėdha, gjė qė ka ēuar nė diskutimin dhe hamendėsimin se nė kėtė trafik kanė vepruar edhe profesionistė.

Deri mė tani nė QKIPK janė kataloguar rreth 49-50 mijė objekte tė trashėgimisė kulturore ku pėrfshihen monumente, site arkeologjike, objekte arkeologjike dhe etnografike.

"Ne po pėrpiqemi tė krijojmė njė dokumentacion mė tė plotė, nė mėnyrė qė pėrmes marrėveshjes tė nėnshkruar me pikat doganore, ku ata kanė mundėsi tė kontrollojnė online ēdo pasaportė objektesh, duke frenuar kėshtu kalimin e jashtėligjshėm", shprehet Duraku. Derisa ky sistem tė kompletohet, puna kryesore i takon ruajtjes fizike tė kėtyre muzeve apo parqeve arkeologjike si masė parandaluese pėr grabitjet.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=67996
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.10.2009, 14:29   23
Citim:
Ngec kthimi i artefakteve

Edhe 10 vjet qė nga mbarimi i luftės njė pjesė e koleksionit arkeologjik dhe etnologjik tė Muzeut tė Kosovės vazhdon tė mbahet padrejtėsisht nė Beograd, duke pritur kthimin e tyre nė shtėpi, nė Muzeun e Kosovės. Kjo ka bėrė qė Muzeu i Kosovės tė vazhdoje fushatėn “Edhe ne duam tė kthehem nė shtėpi-tani”, iniciuar qysh mė 2001.

Ishte menduar qė menjėherė pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės dhe hyrjes sė fuqi tė pakos sė Ahtisarit, e cila edhe parasheh kthimin e gjitha artefakteve nė Kosovė, 120 ditė nga hyrja nė fuqi e kėsaj pakoje tė realizohej ky detyrim. Por, Beogradi deri mė tani nuk ka treguar as mė tė voglėn gatishmėri pėr kėtė fakt.

Ndėrsa, institucionet tona zakonisht janė tė pafuqishme pėr tė bėrė diēka nė kėtė drejtim, pėrveē kėrkesės drejtuar faktorit ndėrkombėtar tė bėjė presion ndaj organeve serbe qė kjo pasuri tė kthehet nė vendin e origjinės.

Arbėr Hadri, drejtor i Muzeut tė Kosovės, nė njė prononcim pėr “Kosova Sot”, ėshtė shprehur se muzeu ėshtė duke vazhduar punėn rreth kthimit tė koleksioni kryesor arkeologjik dhe etnologjik tė Kosovės. Sipas tij, ky koleksion pėrbėhet nga 676 eksponate arkeologjike dhe 571 eksponate etnologjike.

Ai ka thėnė se tashmė, pėrveē fushatės, Muzeu i Kosovės ka kompletuar edhe listėn e plotė te tė gjitha artefakteve qė duhet tė kthehen (nė shqip dhe anglisht), me qėllim qė tė jetė e gatshme ēdo gjė qė mund tė ndihmojė nė kthimin e kėsaj pasurie nė Kosovė.

Po sipas Hadrit, fushata “Edhe ne duam tė kthehemi nė shtėpi-tani” do tė zgjasė disa muaj me intensitet tė ndryshėm, pėrmes poster[ve, broshurave, katalogėve tė veēantė tė koleksionit, spoteve televizive etj.

“Qėllimi ėshtė qė tė sensibilizohet opinionit publik dhe procesi i vendimmarrės vendas dhe ndėrkombėtar pėr domosdoshmėrinė e kthimit tė trashėgimisė kulturore tė luajtshme tė Kosovės”, ka thėnė drejtori Hadri.

Kthimi i thesarit arkeologjik dhe etnologjik tė Muzeut tė Kosovės nė shtėpinė e tyre, nė Kosovė, sipas Hadrit ėshtė domosdoshmėri edhe pėr kultivimin e qasjes pozitive ndaj trashėgimisė kulturore tė Kosovės dhe specifikave tė saj.

Edhe zyrtarė tė Ministrisė sė Kulturės janė shprehur se vazhdimisht janė duke punuar pėr kthimin e pasurisė arkeologjike dhe etnologjike nė Kosovė, gjithnjė nė bashkėveprim me faktorin ndėrkombėtar.

Nė njė intervistė pėr “Kosova Sot”, ministri i KRS-sė, Valton Beqiri, duke folur pėr kėtė problem, ėshtė shprehur se kėtė ēėshtje MKRS-ja ėshtė duke e ngritur vazhdimisht veēanėrisht gjatė takimeve me faktorin ndėrkombėtar “Nė kėtė rast duhet njė angazhim i komunitetit ndėrkombėtar, i cili si gjithmonė ka ndikuar nė palėn serbe qė t’i pėrmbahen normave ndėrkombėtare”, ishte shprehur ministri Beqiri me atė rast.

http://www.kosova-sot.info/?p=51188
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2010, 17:11   24
Citim:
Grabiten varret e lashta tė Apolonisė, objektet “pre” e tregut ndėrkombėtar

Kultura historike shqiptare dėmtohet pėr interesat e tė huajve
Vidhet njė pjesė e varreve tė lashtė 2 mijė vjeēarė nė Nekropolin e qytetit antik tė Apolonisė nė Fier.

Ka qenė pikėrisht nata e sė dielės, ajo qė ka shėnuar dėmtimin e varreve tė vjetėr e grabitjen e tyre, duke shkaktuar njė dėm ekonomik e kulturor tė konsiderueshėm. Pėrgjegjės tė parkut tė Apolonisė janė shprehur se njė gjė e tillė bėhet pėr pėrfitime materiale, duke shitur objektet e vjedhura.

Sipas kreut tė parkut tė Apolonisė, Marin Haxhimihali mendohet dhe dyshohet se ky veprim ka lidhje me trafikun ndėrkombėtar tė objekteve arkeologjike.

“Nuk ėshtė hera e parė qė ndodhin tentativa tė tilla pėr grabitje. Dyshojmė se ky veprim ėshtė kryer pėr trafik ndėrkombėtar tė objekteve arkeologjike. Duhet thėnė se tentativat mė tė shumta tė grabitjeve kanė ndodhur pothuajse nė tė njėjtėn periudhė qė pėrkon me ardhjen e turistėve nė Shqipėri dhe nė Fier” ka vijuar Haxhimihali.

E ndėrsa ka filluar puna pėr gjetjen e autorėve tė kėsaj ngjarjeje, edhe arkeologėt e ndodhur nė vendin e ngjarjes janė shprehur tė shqetėsuar pėr njė fakt tė tillė, i cili dėmton mė sė tepėrmi kulturėn e lashtė tė vendit tonė.

Tė pėrfshirė nė njė situatė tė tillė, tepėr shqetėsuese, arkeologėt kanė kėrkuar nė tė gjithė zonėn pėr tė rikuperuar ndonjė pjesė tė mbetur tė kėtyre relikeve shumėvjeēare, tė cilat pėrfaqėsojnė njė pjesė tė rėndėsishme tė kulturės sonė.

Edhe pse kėrkimet kanė vijuar, madje deri nė pjesėt mė tė sipėrme tė parkut arkeologjik tė Apolonisė, grabitėsit janė treguar tepėr tė kujdesshėm duke mos lėnė asnjė shenjė e gjurmė tė asaj ēka kanė grabitur.


Dėmi kulturor

Fatkeqėsisht, shumė varre janė dėmtuar e disa objekte janė nxjerrė prej tyre, duke u zhdukur nga vendqėndrimi i tyre mijėravjeēar.

“Qėllimi kryesor i personave qė kanė kryer gėrmime nė kėtė zonė ka qenė dhe mbetet ai i pėrfitimit tė objekteve tė ndryshme pėr ti tregtuar mė pas nė tregjet vendase dhe ato tė huaja pėr tė fituar lekė nga kėto objekte tė rėndėsishme tė trashėgimisė sonė kulturore. Duhet kuptuar fillimisht se kėto janė pasuri qė nuk i pėrkasin vetėm Apolonisė dhe Fierit por tė gjithė vendit. Ata qė kanė kryer kėtė grabitje ndoshta kanė menduar se brenda varreve kishte sende tė vyera, ashtu sikurse ndodh nė varret e Egjiptit, pasi quhen ndryshe edhe varret e Faraonėve. E njėjta metodė varrosjeje ekziston edhe nė disa vende tė tjera, por nė krahasim me kėto vende, varret nė Shqipėri kanė qenė thjeshtė varre, dhe brenda tyre nuk ka sende me vlerė. E vetmja vlerė qė mbartin kėto objekte, ėshtė ajo e pasurisė sė kombėtare, dhe njė pasuri e tillė duhet ruajtur nė maksimum”.

Vetė arkeologu Arjan Dimo ka deklaruar se nė tė gjithė zonėn janė vėnė re gėrmime tė reja nė pjesė tė ndryshme, por tashmė ka filluar puna pėr gjetjen e aturėve.

Njoftimi i menjėhershėm i uniformave blu ka bėrė qė nė Apoloni tė mbėrrijnė policė tė shumtė pėr tė identifikuar dhe personat qė kanė kryer njė vepėr tė tillė.

Por, megjithėse ky rast ėshtė bėrė publik, specialist tė parkut arkeologjik janė shprehur se kjo nuk ėshtė hera e parė qė zona e nekropolit bėhet arenė e grabitjeve tė varreve e objekteve tė tjera tė trashėguara nga lashtėsia.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=14753
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.6.2010, 19:44   25
Citim:
Arrestohet rrjeti i kontrabandės sė artefakteve nė Maqedoni

Ministria e Punėve tė Brendshme ka ndėrmarrė njė aksion tė gjerė pėr arrestimin e gėrmuesve ilegal nėpėr lokacionet arkeologjike si dhe pėr arrestimin e njė rrjeti tė mirėorganizuar tė trafikimit tė artefakteve arkeologjike.

Nė rrjetin e tė arrestuarve siē bėhet e ditur janė policė, biznesmenė, drejtorė, nga qytetet e Prilepit, Krushevės, Negotinės, Marvincit dhe Shtipit.

Sipas MPB-sė, deri sot pasdite janė arrestuar 48 persona, ndėrsa janė bastisur rreth 60 objekte, ku janė gjetur monedha tė vjetra, qeramikė dhe artefakte tė tjera arkeologjike, qė ishin pjesė e kontrabandės ilegale.

“Nė kuadėr tė kėtij aksioni deri tani janė prangosur 48 persona dhe janė gjetur materiale dyshuese”, ka theksuar ministrja e brendshme, Gordana Jankullovska.

Ajo ka paralajmėruar se do tė bėj tė ditur detaje lidhur me kėtė aksion tė gjerė dhe do tė publikojė identitetin e personave tė arrestuar. (INA)

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../33240/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2010, 06:39   26
Citim:
“Falanga” po grabitė artefaktet shqiptare

Gati tė gjitha artefaktet e konfiskuara nė operacionin e fundit tė MPB-sė tė ashtuquajtur “Falanga”, i takojnė historisė sė kaluar shqiptare, duke filluar nga periudha ilire.

Kjo ėshtė theksuar nga Shoqata e Historianėve Shqiptare nė Maqedoni (SHHSHM), e cila ndjehet e shokuar nga vlerėsimet e Drejtorisė pėr mbrojtjen e Pėrmendoreve tė Maqedonisė.

Artefaktet e zbuluara, kryesisht skulptura, ikona dhe pasuri tė tjera historiografike gjatė aksionit tė forcave policore maqedonase tė njohur si “Falanga” kanė nxitur debate pėr origjinėn dhe trashėgiminė e tyre kulturo-historike.

Akademia Bullgare e Shkencave dhe Arteve ditė mė parė theksoi se artefaktet e konfiskuara nga policia nga personat qė merreshin me trafikimin e tyre, i takojnė trashėgimisė historike bullgare. Mirėpo, kundėr kėsaj ėshtė pėrgjigjur Drejtoria pėr mbrojtjen e trashėgimisė kulturore nė Shkup, e cila ka theksuar se ato i takojnė tė trashėgimisė kulturore maqedonase.

Ilēo Bojēevski, inspektor nė Drejtorinė pėr mbrojtjen e pėrmendoreve ka theksuar se tė gjitha artefaktet e konfiskuara janė trashėgimi kulturore maqedonase, sepse sipas tij, ekzistojnė dėshmi pėr to. Shoqata e Historianėve Shqiptarė nė Maqedoni reagon ndaj kėtyre pohimeve shkencore, duke theksuar se kėto artefakte i takojnė periudhės iliro-romake dhe periudhės helene, mirėpo sipas tyre apo po grabiten nė mėnyrė makabre.

“S`kanė gjė as maqedonėt as bullgarėt me ato artefakte, tė gjitha i takojnė trashėgimisė kulturore shpirtėrore tė Pajonėve, fis ilir qė kanė pasur mbretėri nė shekullin e IV para erės sonė, nė Luginėn e Aksiusit ose tė Lumit Vardar . Ne kemi reaguar, por kush tė dėgjonė. Duk filluar nga minizmatika e gjetur dhe monedhat i takojnė mbretėrve Pajon”, ka theksuar kryetari i shoqatės sė historianėve, Nebi Dervishi.

Edhe historiani Vehbi Xhemaili thekson se ato artefakte i takojnė periudhės iliro-romaike. Tė gjitha nė bazė tė mbishkrimeve datojnė nga njė kulturė tjetėr fare nga ajo qė deklaron politika maqedonase. Kėto flasin diēka pėr kulturėn e tyre qė fare nuk ėshtė e saktė. Shqiptarėt dhe institucionet duhet tė ngrenė zėrin patjetėr qė mos tė lejojnė qė kėtė kulturė ilire ta pėrfaqėsojnė sllavo-maqedonasit” , ka theksuar historiani Xhemaili.

Institucionet e tjera janė vėnė nė heshtje lidhur me kėto tendenca pėr pėrvetėsimin e pasurisė dhe trashėgimisė kulturore dhe historike tė shqiptarėve. (Iliria News Agency-INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...41a3ed916&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2010, 06:40   27
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Ku kanė kohė shqiptarėt tė merren me kulturėn dhe trashėgiminė e tyre, po zihen nėpėr xhamitė e Shkupit pėr kulturėn dhe trashėgiminė arabe se kush ėshtė mė arab se tjetri.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2010, 10:16   28
Citim:
Njė pjesė e trashėgimisė kulturore vazhdon tė mbetet nė Serbi

Edhe pas njė dekade tė pasluftės, pėrgjatė viteve nė tranzicion, kultura vazhdon tė jetė njė nga segmentet mė tė anashkaluar dhe mė tė patrajtuara nga institucionet e Kosovės. Kjo si pasojė e mungesės sė njė strategjie tė mirėfilltė pėr zhvillimin e politikave kulturore pėr mbrojtjen, promovimin dhe integrimin e vlerave kombėtare, vlerėsuan pėrfaqėsues tė Aleancės Kosova e Re.

Anėtarja e Kryesisė sė AKR-sė, Elizabeta Musliu vlerėsoi se edhe pas shumė vitesh, njė pjesė e madhe e trashėgimisė kulturore vazhdon tė mbetet nė Serbi.

“Janė diku mbi 1000 eksponate arkeologjike dhe etnologjike, tė cilat vazhdojnė tė mbesin nėpėr bodrumet e muzeve tė Beogradit. Ne konsiderojmė se po nuk u respektua e kaluara jonė, nuk mund tė flasim pėr tė ardhmen vendit, prandaj kjo trashėgimi i takon vetėm Kosovės dhe popullit tė saj. Pėrpos artifakteve, Serbia ka marrė edhe arkivin e Kosovės pėr mbrojtjen e monumenteve, material ky, i cili pamundėson manipulimin e dokumentacionit”, tha Musliu, duke shtuar se mungojnė iniciativat serioze pėr kthimin e kėtij thesari tė popullit tė Kosovės.

Segment tjetėr qė e konsideroi shumė tė rėndėsishėm ėshtė edukimi i tė rinjve mbi trashėgiminė e tyre, e cila sipas saj do tė arrihej pėrmes literaturės shkollore, vizitave nėpėr monumentet historike, tė cilat parashihen me planprograme shkollore.

“Mė lejoni tė them se edhe pse ndodhemi nė kuadėr tė ‘Ditėve tė Trashėgimisė Kulturore Evropiane’, Kosovės i mungon njė aktivitet multikulturor, i cili do tė ndikonte nė jetėn e qytetarėve. Element tjetėr janė hulumtimet klandestine ilegale, tė cilat dėmtojnė trashėgiminė tonė”, u shpreh Musliu.

Ajo vlerėsoi se institucionet duhet tė marrin masa tė menjėhershme pėr sigurinė e tyre, sepse jo gjithmonė kėto gėrmime janė bėrė nga individė apo kompani tė licencuara, tė cilat plotėsojnė kriteret profesionale sipas ligjit pėr trashėgiminė kulturore.

Sipas Musliut, “Kambana e Sahatit tė Kullės”, e cila ėshtė vjedhur nė vitin 2001 ende dihet se ku gjendet.

Anėtarja e Kryesisė sė AKR-sė tha po ashtu se nuk investohet aspak nė artin muzikor dhe tė vetmet institucione ku lindin dhe promovohen talentet muzikore janė shkollat e muzikės, mirėpo sipas saj, pėrpos qytetit tė Gjakovės, nė gjithė Kosovėn kėto shkolla janė pothuajse nė prag tė rrėnimit. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=10473
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2011, 10:19   29
Citim:
Autorruga “Ibrahim Rugova” shkatėrron lokalitetin arkeologjik

PostlishtėPrishtinė, 12 janar – Gati njė muaj pasi “moteli” romak dhe i gjithė lokaliteti arkeologjik nė Postlishtė tė Prizrenit u shkatėrrua, duke u mbuluar me zhavorr dhe duke u shtypur nga ekskavatorėt e kompanisė “Bechtel&Enka”, Kėshilli i Kosovės pėr Trashėgimi Kulturore i ka dėrguar njė kėrkesė Ministrisė sė Kulturės, tė Rinisė dhe tė Sporteve dhe asaj tė Transportit dhe tė Postė- Telekomunikacionit.

Kėrkesa tė cilėn e ka siguruar gazeta, ėshtė nėnshkruar tė martėn nga kryetarja e Kėshillit, Edi Shukriu.

Ndėrprerja e pėrkohshme e punimeve nė autorrugė nė lokacionin kontestues, vlerėsimi i gjetjeve arkeologjike dhe identifikimi i shkallės sė dėmtimeve, zbatimi i masave stabilizuese tė strukturave arkeologjike tė zbuluara, pėrnjohja e trasesė sė autorrugės nė gjithė shtrirjen e saj, prezenca e ekipit mbikėqyrės arkeologjik gjatė ndėrtimit tė saj dhe plani i mbrojtjes afatgjate, janė gjashtė kėrkesat e kėtij Kėshilli.

“Kėta hapa duhet tė zbatohen detyrimisht, duke formuar komision punues me pėrfaqėsim tė autoriteteve, institucioneve dhe ekspertėve tė disiplinave relevante”, thuhet letrėn e KKTK-sė.

Nė kėrkesėn drejtuar kėtyre dy ministrive, KKTK-ja shpreh shqetėsimin pėr dėmtimin e trashėgimisė arkeologjike gjatė ndėrtimit tė autorrugės Vėrmicė - Merdar.

“Sipas kuadrit ligjor tė Kosovės, ruajtja dhe mbrojtja e trashėgimisė kulturore ėshtė detyrim ligjor”, thuhet nė letėr. Zyrtarė tė MTTP-sė, tė martėn, nuk kanė pranuar tė flisnin pėr kėrkesėn e KKTK-sė.

Por Kėshilli, pėr t’i zgjidhur kėtė ēėshtje mė 19 tė kėtij muaji ka thirrur nė takim Ministrinė e Kulturės dhe atė tė Transporteve. Kjo e fundit thotė se do tė japė njė pėrgjigje brenda ditės sė sotme (e mėrkurė), ndėrsa nė MKRS-ja, thonė se pėrgjigjja e tyre ėshtė pozitive.

“Po, do tė marrim pjesė”, ka thėnė Shkėmb Manaj, ushtrues detyre i sekretarit tė pėrhershėm nė MKRS.

Sipas tij, Ministria e Kulturės ėshtė duke pritur qė brenda kėsaj jave tė marrė raportin zyrtar tė ekspertėve tė Institutit Arkeologjik tė Kosovės, i cili ėshtė caktuar tė hartojė njė raport ku do tė shpėrfaqet e gjithė gjendja nė lokalitetin arkeologjik.

“Ne do tė shkojmė me raport tė IAK-ut. Kemi caktuar arkeologėt mė tė mirė dhe do tė flasim me letra”, ka thėnė Manaj. “Ne do tė marrim tė gjitha informatat zyrtare edhe nga IAK-u, edhe nga MTPT-ja dhe nė bazė tė tyre ne do tė marrim veprimet tona”, ka shtuar Manaj, duke qėndruar prapa pohimit tė tij tė para disa ditėve kur kishte thėnė se nėse ėshtė shkelur ligji, MKRS-ja do tė padisė shkelėsin.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	kesh4.jpg
Shikimet:	450
Madhėsia:	64,7 KB
NNJ:	2815

Gazeta mė katėr janar ka raportuar se lokaliteti i Poslishtit - i zbuluar pjesėrisht nė gusht nė trasenė e autorrugės – me lejen e MTTP-sė ėshtė mbuluar me zhavorr.

Sipas arkeologėve, aty qenė zbuluar themelet e njė objekti i pėrbėrė nga njė stacion rrugor, i cili ka shėrbyer pėr qėndrim tė karvanėve tregtarė, apo tė luftėtarėve. Ai pėrbėhej nga disa vende tė ndejės pėr njerėz dhe njė stalle pėr kafshėt udhėtuese, si dhe nga njė termė apo banjė romake.

Monumenti i takon periudhės romake, pėrkatėsisht shekujve II-IV dhe ka qenė nė shėrbim tė rrugės Naisum - Lissus (Nish - Lezhė), nga kanė kaluar karvanė tė ndryshėm. Pas veprimit tė MTTP-sė tashti ka mbetur pak nga ky monument, tė cilin arkeologėt qė e zbuluan e “pagėzuan” si motel romak. Madje arkeologu i Institutit Arkeologjik tė Kosovės, Shafi Gashi, kishte thėnė se “lokaliteti ėshtė shkatėrruar nė masė tė madhe dhe se gjetjet nė kėtė lokalitet janė rrafshuar nga ekskavatorėt e kompanisė ‘Bechtel&Enka’”.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,46265
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2011, 11:24   30
Citim:
Beogradi t’i kthejė eksponatet e Kosovės

Ekspozitat e ndryshme, kryevlerat e artit dhe eksponatet e ndryshme arkeologjike nė Muzeun e Kosovės, bėjnė qė brenda njė viti atė ta vizitojnė rreth 60 mijė qytetarė tė ndryshėm nga vendi dhe bota.

Drejtuesit e kėtij institucioni thonė se muzeu ofron mundėsi tė shumta qė vizitorėt vendorė dhe ata ndėrkombėtarė tė dinė mė shumė pėr tė kaluarėn e lashtė tė Kosovės.

Sali Arifi ėshtė njėri nga vizitorėt e kėtij muzeu. Ai thotė se shpeshherė e viziton kėtė institucion, duke treguar se sheh eksponate shumė interesante.

”Muzeun e vizitoj shumė shpesh. Sa herė qė ka ekspozita jam i rregullt. Mė pėlqen shumė. Do tė kisha veēuar gjėra shumė interesante tė arkeologjisė, gjėra shumė tė lashta dhe me vlerė, pastaj ekspozita tematike etj.”, tregon Arifi.

Arbėr Hadri, drejtor i Muzeut tė Kosovės, thotė se pėrpos eksponateve tė ekspozuara, kėtij muzeu i mungojnė edhe 676 eksponate arkeologjike dhe 571 eksponate etnologjike, qė gjenden nė Beograd, tė cilat janė rrėmbyer gjatė luftės dhe nuk janė kthyer mė.

Zoti Hadri shpreh shqetėsimin e tij lidhur me vonesat qė kėto eksponate ende gjenden nė Serbi, derisa shton se ėshtė arritur qė vetėm Hyjnesha nė Fron tė kthehet nga Beogradi nė vitin 2002.

”Ėshtė kthyer vetėm Hyjnesha nė Fron, nė vitin 2002. Kemi bėrė kėrkesa tė pareshtura nė kontekstin e negociatave qė ka pasur Kosova me Serbinė nė Vjenė dhe kjo ka hyrė nė Pakon e Ahtisarit, qė kėto eksponate duhet tė kthehen dhe presim qė tė hiqet petku politik, sa i pėrket trashėgimisė kulturore”, thekson Hadri.

Nė anėn tjetėr, Haxhi Mehmetaj, arkeolog, njėherėsh drejtor i Institutit tė Monumenteve dhe Muzeut rajonal tė Prishtinės, thotė se ēėshtja e eksponateve ėshtė mė shumė politike dhe kthimi i tyre duhet tė bėhet sa mė shpejtė qė ėshtė e mundur, duke e marrė parasysh, siē thotė ai, vlerėn e tyre kulturore dhe peshėn qė kanė ato eksponate.

”Nė vitin 1999 ėshtė marrė thesari arkeologjik i Kosovės qė tregon trashėgiminė arkeologjike qė nga mijėvjeēari i shtatė para epokės sonė, e deri para epokės sonė tė shekullit XII - XIII. Thuhet se janė 677 eksponate, por duhet pasur parasysh se aty ėshtė bėrė pėrzgjedhja e eksponateve arkeologjike qė nga periudha e neolitit, mijėvjeēarit tė gjashtė-shtatė p.e.s. dhe ato eksponate prezantojnė kulturat tona dhe paraqesin vlera tipike nėpėr shekuj”, thotė Mehmetaj.

Ndėrkaq, zoti Hadri thotė se eksponatet qė janė tė ekspozuara nė muze, janė shumė atraktive dhe datojnė nga periudha e neolitit, 6 mijė vjet para erės sė re, derisa tregon se aty gjenden edhe gjėra nga bronzi e hekuri tė periudhės dardane, tė shekullit IV para erės sė re.

Hadri shton se disa herė kanė marrė pjesė edhe nė ekspozita ndėrkombėtare, me eksponatet arkeologjike.

”Muzeu ka realizuar rreth 10 ekspozita muzeore. Nė punėn kėrkimore realizojmė njė sėrė projektesh tė natyrės arkeologjike nė Kosovė, punės kėrkimorė historike, artit, si dhe studimin e koleksionit. Si partner me muzeun e Londrės, kemi pasur bashkėpunim tė mirė dhe kemi mbajtur ekspozitė atje. Tani jem nė negociata dhe pritet tė kemi njė bashkėpunim me Muzeun arkeologjik tė Francės nė Paris, ku shpresojmė ta realizojmė edhe atje njė ekspozitė”, shpjegon Hadri.

Ndėrkaq, zoti Mehmetaj shpreh shqetėsimin e tij duke thėnė se qė nga paslufta janė ndėrmarrė shumė veprime qė ky thesar qė gjendet nė Serbi, tė kthehet nė Kosovė, mirėpo kanė rezultuar pa sukses.

Sipas Mehmetajt, kjo ēėshtje duhet tė sensibilizohet edhe ndėrkombėtarisht dhe t’u bėhet presion vendimmarrėsve nė Serbi, nė mėnyrė qė eksponatet tė kthehen nė Muzeun e Kosovės, aty ku edhe e kanė vendin.

* * * * *

Pėrfaqėsues tė Muzeut tė Kosovės kėrkojnė kthimin e menjėhershėm tė qindra eksponateve etnologjike e arkeologjike, tė cilat, siē thonė ata, po mbahen peng nga Beogradi. Ata u bėjnė thirrje autoriteteve pėrgjegjėse nė Serbi tė zhvishen nga petku politik dhe tė kthejnė prapa pjesė tė trashėgimisė kulturore tė Kosovės, ndėrsa shfaqin shpresėn se kjo ēėshtje mund tė zgjidhet nė kuadėr tė dialogut tė ardhshėm ndėrmjet palės serbe e asaj kosovare.(rel)

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=102686
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2011, 12:12   31
kalimtar/e
 
Citim:
shfaqin shpresėn se kjo ēėshtje mund tė zgjidhet nė kuadėr tė dialogut tė ardhshėm ndėrmjet palės serbe e asaj kosovare
Po po do zgjidhet....
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.3.2011, 15:49   32
Citim:
Serbia ekspozon artefaktet e vjedhura nė Kosovė

Prishtinė, 3 mars - Serbia ka hapur ekspozitė me eksponatet etnografike tė Kosovės, tė cilat i kishte marrė dhunshėm nė vitin 1999 dhe tash 12 vjet nuk pranon t’i kthejė. Muzeu Etnologjik i Beogradit ėshtė bėrė nikoqir i veshjeve, gjėsendeve dhe dekorimeve nga koleksioni prej 3 mijė artefaktesh tė Kosovės nė ekspozitėn e hapur tė martėn nė mbrėmje.

I ashtuquajturi Muzeu nė Prishtinė - njė institucion me seli nė kryeqytetin serb i themeluar fill pas luftės nė Kosovė e nė tė cilin u bart thesari arkeologjik qė iu mor Kosovės - ėshtė bartėsi i ekspozitės. “Trashėgimia etnografike nga fondusi i Muzeut nė Prishtinė”, ėshtė titulli i saj.

Pos kėsaj, pėr autoren e ekspozitės, Mina Darmanoviē, nuk ėshtė i diskutueshėm fakti qė eksponatet janė tė Serbisė. Me ekspozitėn qė ka hapur ajo thotė se ka pėrmbledhur “vetėm njė pjesė tė koleksionit tė ēmueshėm tė Muzeut nė Prishtinė nga 30 mijė eksponate tė tjera tė shtetit serb qė kanė mbetur nė Prishtinė”.

Nė Muzeun Etnografik nė Beograd prehen dy mijė eksponate etnografike dhe njė mijė nga koleksioni arkeologjik.

Nė anėn tjetėr, pala kosovare hapjen e ekspozitės me artefakte tė Kosovės e cilėson propagandė. Por tė njėjtėt kritikojnė institucionet kosovare se nuk kanė bėrė sa duhet qė artefaktet e vjedhura t’i kthehen “pronarit legjitim”.

Autorja e ekspozitės, Darmanoviē, nuk mohon qė artefaktet qė janė “strehuar” nė Muzeun Etnografik tė Beogradit janė “bartur” nė vitin 1999 nga Muzeu i Kosovės. Atė ēfarė ka ekspozuar e cilėson si “retrospektivė e vogėl e njė koleksioni tė ēmueshėm tė Muzeut nė Prishtinė”.

Kėsisoj ishte quajtur Muzeu i Kosovės gjatė regjimit tė Slobodan Milosheviēit. Mė 1999, pikėrisht me 3 mijė artefaktet e vjedhura nga Kosova ishte themeluar i ashtuquajturi Muzeu i Prishtinės nė Beograd, i cili tash “pret” qė t’i kthehen edhe 30 mijė artefakte tė tjera qė janė nė Kosovė.

Agjencia e lajmeve “Tanjug”, ka cituar autoren Dermanoviē, teksa ka falėnderuar Ministrinė e Kulturės tė Serbisė pėr mundėsinė qė u ka dhėnė qė kėto artefakte tė digjitalizohen dhe tė shihen nė botė.

"Duke iu falėnderuar Ministrisė sė Kulturės ne jemi njėri prej muzeve tė parė nė Serbi qė e ka digjitalizuar tėrėsisht koleksionin e tij dhe duke iu falėnderuar kėsaj ne kemi marrė pjesė nė ekspozita tė ndryshme brenda dhe jashtė vendit”, ka thėnė ajo. Darmanoviē ka pėrzgjedhur gjėsende nga koleksioni etnografik, siē ka thėnė ajo, me qėllim qė beogradasit tė shohin bukurinė dhe pasurinė e traditės popullore tė Kosovės dhe Metohisė.

“Fotografi digjitale me komplete te veshjeve fshatare e qytetare, gjėsende te veēanta dhe lloje tė ndryshme varėsesh paraqesin vetėm njė pjesė tė vogėl tė koleksionit etnografik tė materialit tė Muzeut nė Prishtinė”, citohet tė ketė thėnė ajo.

Sipas saj, materiali i prezantuar ėshtė vetėm njė pjesė e pasurisė tradicionale tė krijuar gjatė njė procesi tė gjatė tė zhvillimit kulturor tė popullit serb dhe dėshmon pėr pasurinė e diversitetin nė veshjet tradicionale.

"Veshjet dallohen pėr nga stili kompozicional, mėnyra e zbukurimit tė tyre, ornamenteve shumėngjyrėshe, breza tė zbukuruar, jelekė me lidhje, kėpucė tė thurura qė paraqesin njė domen tė gjerė tė shpirtit krijues tė popullit serb”, ka thėnė ajo. Pėr ekspertėt kosovarė tė trashėgimisė kulturore, njė veprim kėsisoj i tė ashtuquajturit Muzeu nė Prishtinė ėshtė i papranueshėm.

Pėr Edi Shukriun, kryetare e Kėshillit tė Kosovės pėr Trashėgimi Kulturore, veprimi i fundit i hapjes sė ekspozitės, madje edhe deklaratat se 30 mijė artefakte tė tyre janė ende nė Kosovė, janė politikė e njohur e Serbisė.
Megjithėkėtė ajo fajin pse Serbisė i lihet mundėsia ta luajė rolin e viktimės e hedh edhe tek pala kosovare. Thotė se ėshtė e bindur se institucionet kosovare nuk kanė bėrė sa duhet qė thesarin e vet arkeologjik ta kthejė nė Kosovė.

“Me Kėshillin jam munduar qė trashėgimia kulturore mos tė kthehet nė shėrbim tė politikės. Kjo ėshtė politikė e njohur e Serbisė. Duhet tė punojmė edhe me tė, por sė pari duhet tė punojmė me veten”, ka thėnė Shukriu.
Pikėrisht eksponatet qė janė ekspozuar i takojnė koleksionit prej 3 mijė artefaktesh, tė cilat para 12 vjetėsh Serbia ia vodhi Kosovės.

Ajo kujton se artefaktet e Kosovės janė marrė nga Muzeu i Kosovės gjatė bombardimeve tė NATO-s, dhe janė bartur nė Serbi me kamion ushtarak.
“Janė marrė me dhunė, qė do tė thotė se janė tė vjedhura”, ka thėnė Shukriu.
Ajo thotė se Kosova duhet tė ngrejė kėtė ēėshtje nė kuadėr tė bisedimeve qė planifikohen tė bėhen shumė shpejt me Serbinė. Por e para e Kėshillit tė Kosovės pėr Trashėgimi Kulturore thotė tė mos jetė pyetur asnjėherė pėr kėtė punė.

“Ekspertėt e vjetėr tė kėsaj fushe nuk janė pyetur fare, mjerisht kanė dalė disa ‘ekspertė’ tė rinj, por qė as ata nuk janė konsultuar, dhe si pasojė e kemi fatin kėshtu si e kemi”, ka thėnė ajo, teksa ka dhėnė njė kėshillė.
“Pa marrė parasysh se ēfarė bisedimesh janė kėto, nė bazė edhe tė konventave ndėrkombėtare ato duhet tė kthehen nė vendin e origjinės.

Nėse nuk arrihet kjo atėherė pala kosovare duhet tė ngrejė padi nė instanca ndėrkombėtare”, ka thėnė Shukriu.

Por Ministria e Kulturės del tė mos pėrcjellė fare se ēfarė bėn shteti serb ne artefaktet e Kosovės.

Vjollca Aliu, drejtoreshė e Departamentit tė Trashėgimisė Kulturore nė Ministrinė e Kulturės, nuk ka dashur tė komentojė fare ekspozitėn, teksa ka thėnė tė mos ketė informacion se diēka e tillė ka ndodhur nė Serbi. Ajo ka rekomanduar Arbėr Hadrin, drejtor i Muzeut tė Kosovės, qė tė japė pėrgjigje nė kėtė pyetje.

E nė anėn tjetėr, me gjithė pėrpjekjet e gazetės, gjatė tė mėrkurės ka qenė e pamundur tė kontaktohet Hadri.

Nga tre mijė artefakte sa i janė marrė Kosovės mė 1999, “Hyjnesha nė fron” ėshtė i vetmi eksponat qė iu kthye Kosovės. Njė gjė e tillė u bė mė 2002 nga pėrfaqėsuesi special i sekretarit tė pėrgjithshėm, Michael Steiner.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,51228
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2011, 19:30   33
Citim:
Njėqind mijė euro nė pritje tė artefakteve nga Serbia

Prishtinė, 31 mars - Ani pse Serbia nuk ka dhėnė asnjė shenjė pėr kthimin e artefakteve tė cilat ia mori Kosovės gati 12 vjet mė parė, Ministria e Kulturės, e Rinisė dhe e Sporteve ka paraparė tė lėrė mėnjanė 100 mijė euro nė pritje tė tyre.

Shpresat qė kthimi i thesarit i trashėgimisė kulturore mė nė fund tė kthehet, MKRS-ja i var nė bisedimet e ashtuquajtura ēėshtjet teknike midis Prishtinės dhe Beogradit. Por kjo temė as qė ėshtė hapur ndėrkohė qė nė projektbuxhetin pėr kėtė vit figuron shuma prej 100 mijė eurosh nė kodin buxhetor pėr investime kapitale tė MKRS-sė.

Arbėr Hadri, drejtor i Muzeut tė Kosovės, ka thėnė se kėto para janė njė ndarje pėr krijimin e kushteve optimale pėr kthimin eksponateve.

“Kjo ėshtė bėrė qė tė sigurojmė pritjen e duhur tė Thesarit Arkeologjik dhe Etnologjik tė Kosovės, respektivisht pėr krijimin e kushteve ekspozuese dhe tė ruajtjes e mbrojtjes sė koleksionit muzeor prej mė se 1247 eksponateve”, ka thėnė Hadri.

Kthimi i artefakteve, sipas tij, mund tė ndodhė gjatė dialogut Kosovė-Serbi. Porse ai nuk ėshtė shprehur i sigurt qė kjo shumė mund tė qėndrojė nė buxhet, ani pse ky i fundit ėshtė miratuar nė parim, nga Kuvendi i Kosovės.
Ndarja e kėtyre mjeteve pėr Hadrin mund tė jetė edhe njė kusht qė Serbia mund tė kėrkojė qė artefaktet tė kthehen nė Kosovė.

“Nėse nuk kėrkohet si kusht, kėto mjete mund tė ridestinohen pėr qėllime tė tjera nga MKRS-ja”, ka thėnė Hadri.

Njėjtė mendon edhe shefi i tij, ministri i Kulturės, Memli Krasniqi. Sipas tij, ndarja e kėtyre mjeteve ėshtė bėrė me kėrkesė tė Muzeut tė Kosovės.

“Nėse kthehen artefaktet janė disa masa qė duhet tė merren. Shembull, raftet ku duhet tė vendosen ato artefakte dhe sigurimi i tyre”, ka thėnė Krasniqi. Edhe ai beson se bisedimet ndėrmjet dy shteteve do tė sjellin artefaktet nė vend. E nėse kjo nuk ndodh, ai thotė se parave do t’u gjendet vendi.

Drejtoresha ekzekutive e Kėshillit tė Kosovės pėr Trashėgiminė Kulturore, Xhejlane Hoxha, thotė tė jetė e painformuar edhe pėr procesin e kthimit tė artefakteve. Sipas saj, kthimi i artefakteve kėrkon trajtim tė veēantė.

“Mirė qė kanė ndarė, por nuk dihet se a do tė kthehen apo jo. Nuk kam ndonjė informacion se ēfarė saktėsisht ėshtė duke ndodhur qė artefaktet tė kthehen”, ka thėnė Hoxha. Ajo thotė se nė rast se artefaktet do tė vazhdojnė tė mbesin nė Serbi, Ministria e Kulturės sė paku do tė duhej qė kėto mjete tė shpenzohen nė kthimin e tyre.

“Kjo shumė do tė duhej tė shėrbejė pėr kthimin e tyre. Kjo nėnkupton veprime ligjore me ndihmėn dhe asistencėn ndėrkombėtare qė do tė bėnin ekspertiza pėr kėtė thesar”, ka thėnė Hoxha.

E drejtori i Institutit Arkeologjik tė Kosovės, Enver Rexhaj, thotė tė mos jetė i njoftuar nė lidhje me kėtė ndarje buxhetore.

“Kjo ėshtė ēėshtje e Muzeut tė Kosovės. S’e di se ēfarė ka nė plan Muzeu”, ka thėnė Rexhaj.

Mirėpo, sipas tij, kthimi i artefakteve dhe ruajtja e tyre nuk do tė duhej tė merrnin kosto tė mėdha.

“Kjo punė nuk ka nevojė pėr shpenzime me pėrmasa tė mėdha”, ka thėnė ai.
Sipas tė dhėnave tė autoriteteve kosovare, nė Serbi ndodhen 1 247 eksponate. Mė tre mars tė kėtij viti Serbia ka hapur ekspozitė me eksponatet etnografike tė Kosovės, tė cilat i kishte marrė dhunshėm nė vitin 1999 nėn titullin “Trashėgimia etnografike nga fondusi i Muzeut nė Prishtinė”.

Pėrpos qė nuk i kthen, autoritetet atje kanė deklaruar se nuk ėshtė i diskutueshėm fakti qė eksponatet janė tė Serbisė. Me ekspozitėn e hapur nė Muzeun Etnologjik tė Beogradit ishte thėnė se ėshtė pėrmbledhur “vetėm njė pjesė e koleksionit tė ēmueshėm tė Muzeut nė Prishtinė nga 30 mijė eksponate tė tjera tė shtetit serb qė kanė mbetur nė Prishtinė”.

Nė tė ashtuquajturin Muzeu i Prishtinės me seli nė Beograd prehen dy mijė eksponate etnografike dhe njė mijė nga koleksioni arkeologjik.

Nga artefaktet sa i janė marrė Kosovės mė 1999, “Hyjnesha nė fron” ėshtė i vetmi eksponat qė iu kthye Kosovės. Njė gjė e tillė u bė mė 2002 nga pėrfaqėsuesi special i sekretarit tė pėrgjithshėm, Michael Steiner.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,54038
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2011, 17:28   34
Citim:
Muzeu i Kosovės kėrkon kthimin e eksponateve nga Serbia

Prishtinė, 19 maj - Filloi me ekspozita e shfaqje teatrale pėr tė pėrfunduar me fli e kėngė rapsodėsh. Megjithėse iu bashkua botės nė shėnimin e Ditės Ndėrkombėtare tė Muzeve, festa e Muzeut tė Kosovės ishte mė ndryshe. Ky institucion shfrytėzoi rastin qė tė bėjė thirrje pėr kthimin e eksponateve arkeologjike dhe etnologjike tė Kosovės nga Serbia, nė datėn qė ka pėrkuar me ditėn e dytė tė dialogut teknik mes tė dyja shteteve.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	dita_1905111052_4.jpg
Shikimet:	503
Madhėsia:	176,7 KB
NNJ:	2943

Ekspozita e titulluar “Kthimi i eksponateve arkeologjike dhe etnologjike tė muzeve tė Kosovės nga Serbia” ishte ajo qė u hapi udhė aktiviteteve tė tjera qė u organizuan tė mėrkurėn pėr tė shėnuar kėtė ditė.

Nė hapje tė kėsaj ekspozite, drejtori i Muzeut tė Kosovės, Arbėr Hadri, ka thėnė se Dita Ndėrkombėtare e Muzeve ėshtė shėnuar pėr tė rikujtuar rėndėsinė e muzeve pėr zhvillimin e shoqėrisė, derisa ka zbėrthyer mesazhin e saj.

“Ėshtė koincidencė qė pikėrisht sot me rastin e Ditės sė Muzeve tė trajtohet ēėshtja e kthimit tė koleksioneve arkeologjike dhe etnologjike tė Kosovės nga Serbia, tė cilat mbahen peng dhe janė viktimė e marrėdhėnieve ndėrshtetėrore ndėrmjet Republikės sė Kosovės dhe asaj tė Serbisė”, ka thėnė Hadri, duke bėrė thirrje qė koleksioni tė kthehet sa mė shpejt nė Muzetė e Kosovės.

Hadri ka shtuar se kthimi i koleksionit muzeal do tė kontribuojė thelbėsisht nė ndryshimin e mirėbesimit nė rajon.

“Po ashtu, kjo ēėshtje ėshtė pikė obliguese e raportit tė progresit tė BE-sė pėr Kosovėn, ėshtė njė pikė rėnduese pėr institucionet e Republikės sė Kosovės, si dhe pėr bashkėsinė ndėrkombėtare, si monitoruese e garantuese e zbatimit tė Pakos sė Ahtisaarit”, ka thėnė Hadri.

Sipas Hadrit, eksponatet qė mbahen peng nga Serbia duhet tė kthehen tė plota dhe pa asnjė ndėrhyrje nė pėrbėrjen e tyre. “Kėto eksponate janė gjetur nė territorin e Kosovės, janė gėrmuar nga Muzeu i Kosovės nga vitet ‘50 deri nė vitet ‘80, janė produkt i popullit tė Kosovės nė dimensionin kohor mijėravjeēar dhe i plotėsojnė tė gjitha parimet ndėrkombėtare dhe ligjet nė kontekstin e huazimeve prezantuese ndėrmjet institucioneve muzeore”, ka thėnė ai.

Veē kthimit tė koleksionit arkeologjik e entologjik nga Serbia, Hadri, nė ditėn qė iu dedikohet muzeve, ka folur edhe pėr mėnyrėn e funksionimit tė institucionit qė ai drejton. “Nė pėrgjithėsi jemi tė kėnaqur nė parim, por sigurisht duhet tė ngrihet rrjeti i muzeve nė pėrgjithėsi nė Kosovė”, ka thėnė ai.

Hadri ėshtė shprehur i kėnaqur me numrin e vizitorėve tė muzeut. “Kemi rreth 60 mijė vizitorė nė vit, por kemi kapacitete shumė mė tė mėdha pėr pranimin e vizitorėve”, ka shtuar ai.

Aktivitetet e Muzeut tė Kosovės pėr tė shėnuar kėtė ditė janė shtrirė edhe jashtė kėtij institucionit. Parku Arkeologjik i Kosovės ka qenė nikoqir i shfaqjes muzeale “Hyjnesha nė fron” me regji tė Fadil Hysajt, pėrderisa nė Muzeun Etnologjik ėshtė servuar ushqim tradicional. Po ashtu nuk ka munguar as muzika, pėr tė cilėn ėshtė pėrkujdesur grupi i rapsodėve “Mic Sokoli” nga Ferizaj.

Aktivitetet e Muzeut janė pėrcjellė nga njė grup nxėnėsish tė shkollės sė mesme “Sami Frashėri”, tė cilėt kanė shkuar nė shtėpi me pėrshtypje pozitive. “Ėshtė hera e dytė qė gjatė kėtij viti vizitojmė muzeun dhe mė duket e dobishme njė iniciativė e tillė”, ka thėnė Filloreta Tafarshiku, nxėnėse e klasės sė njėmbėdhjetė.

Mendim tė ngjashėm me tė ka ndarė edhe Arjeta Rexhepi. “Nuk e kam ditur qė sot ėshtė Dita Ndėrkombėtare e Muzeut, por mė vjen mirė qė e mėsova duke bėrė kėtė vizitė”, ka thėnė ajo.

Dita Ndėrkombėtare e Muzeve shėnohet qė nga viti 1977 nė gjithė botėn. Vitet e fundit rreth 30 mijė muze nė 100 vende tė botės organizojnė aktivitete me kėtė rast.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,59395
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2011, 09:10   35
Citim:
Grabiten varėset e unazat e artizanatit nė Muzeun Etnografik

ELBASAN- Nė vjedhje spektakolare ėshtė realizuar dje nė mėngjes nga persona ende tė paidentifikuar nga ana e policisė. Sipas informacioneve nga policia, gjatė orėve tė para tė mėngjesit persona tė paidentifikuar kanė arritur tė hyjnė nė ambientet e brendshme tė muzeut Etnografik nė qendėr tė qytetit tė Elbasanit.

Ata kanė hapur me forcė derėn dhe kanė hyrė nė ambientet e brendshme nga ku kanė marrė njė sasi varėsesh dhe unazash prej argjendi tė vendosura nė stendat e ekspozimit nė dhomėn e poshtme tė muzeut. Burime nga policia bėjnė tė ditur se janė shoqėruar disa persona, ndėr tė cilėt edhe roja e ndėrtesės pėr tė dhėnė shpjegime mbi kėtė vjedhje, e cila ėshtė ende pa autorė.

Ende nuk bėhet e ditur vlera e objekteve tė vjedhura, por sipas policisė ato janė objekte tė rralla dhe shumė shpejt do tė gjenden bashkė me autorėt, tė cilėt mendohet se janė njė grup adoleshentėsh. Burime nga muzeu bėjnė tė ditur se pėr fat tė mirė nuk janė dėmtuar objektet e tjera tė ekspozuara gjė qė do tė pėrbėnte njė dėm tė madh pėr kėtė objekt me vlera qė mban nė brendėsi njė numėr tė madh prodhimesh tė zejeve, objekte arkeologjike dhe historike tė qytetit.

Sipas tė dhėnave nga hetimi mėsohet se shumė shpejt do tė arrihet tek autorėt e vjedhjes, pasi janė lėnė gjurmė qė do tė verifikohen shumė shpejt. Ndėrkohė janė bėrė edhe shoqėrimet e para pėr tė verifikuar autorėsinė e kėsaj vjedhjeje, e cila ėshtė realizuar nė kulmin e vizitave nga turistėt, por edhe nga shkollat.

Muzeu etnografik ėshtė vjedhur vetėm nė vite tė vėshtira si ato ‘90-tė dhe ‘97-tė. Ky muze i rrallė dhe me njė numėr tė madh objektesh tė traditės dhe me vlera tė konsiderueshme ėshtė njė ndėr ndalesat mė tė rėndėsishme tė turistėve qė vijnė nė Elbasan, por edhe pėr nxėnėsit e shkollave.

Muzeu Etnografik ėshtė objekti ku janė vendosur prodhimet e zejtarėve elbasanas. Nė vitet 1466-1570 Elbasani ishte qendra mė e madhe ekonomike ushtarake e qytetare e Shqipėrisė. Nė shekullin 16 numėroheshin rreth 400 zejtarė. nė shekullin 17 pati njė zhvillim mė tė madh dhe Tabakėt e Elbasanit ishin tė dėgjuar pėr regjjen pėrpunimin, por sidomos ngjyrosjen e lėkurės. Ata eksportonin nė tė gjithė Rumelinė dhe mbanin monopolin me ferman tė sulltanit.

Argjendarėt shquheshin pėr punimet artistike, akshinjtė pėr gjellėt me piper, armėtarėt pėr mjeshtėri dhe origjinalitet, projektuesit e veprave publike si kanalet, ēezmat, objektet e kultit. Dyqanet e mjeshtėrive radhiteshin nė njė rrugicė. Nė shekullin XVII numėroheshin 900 dyqane dhe rreth 30 rrugė emėrtoheshin si pas profesioneve. Po nė kėtė periudhe kishte 30 esnafė dhe rreth 90 lloje zejesh.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=70974
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2011, 19:27   36
Citim:
“Ethet e arit”, kėrkuesit dėmtojnė monumentet e kulturės

Tiranė, 14 korrik - Ka ende tė marrė qė mendojnė se shekujt do ta kenė kursyer ndonjė qyp me flori, tė fshehur diku nėn tokė. Teknologjia ka avancuar dhe mjafton njė sinjal qė nėn tokė ndodhet njė objekt i metaltė, pėr tė nisur aksioni i gėrmimit me kazma e lopata.

Nuk bėhet fjalė pėr ndonjė film aventuresk me ishuj e thesare tė fshehura nga piratėt, por pėr njė fenomen qė ka shėnuar rritje vitet e fundit. Sikur kėto kėrkime tė mjaftoheshin vetėm me zhgėnjimin e autorėve, kjo nuk do t’i prishte askujt punė.

E keqja ėshtė qė kėto kėrkime kanė sjellė dėmtime serioze nė disa monumente tė trashėgimisė kulturore nė gjithė territorin e Shqipėrisė.

Drejtori i Drejtorisė Rajonale tė Tiranės, Arbėr Kadia thotė se ky fenomen ėshtė bėrė shumė shqetėsues, duke iu shtuar morisė sė problemeve qė hasen nė fushėn e monumenteve, siē janė ndėrtimet pa leje, moszbatimi i distancave nga zonat e mbrojtura apo mungesa e infrastrukturės sė duhur pėr mbrojtjen e tyre, dhe pėrfshirja mė e gjerė e institucioneve lokale nė kėtė proces.

“Duket si lojė fjalėsh, por trashėgimia e trashėgon problematikėn e vet. Fenomeni i gėrmimeve nė kėrkim tė thesareve ka qenė i kahershėm, jo vetėm nė qarkun e Tiranės, por nė gjithė Shqipėrinė, por kohėve tė fundit kėto ndėrhyrje prej njerėzve tė papėrgjegjshėm janė shtuar”, thotė Kadia pėr gazetėn “Panorama”.

Ai shton se kėrkimet bėhen me aparatura tė posaēme qė sinjalizojnė praninė e objekteve tė metalta nėn tokė.

“Me anė tė detektorėve tė metalit, tė cilėt janė tė jashtėligjshėm, ata bėjnė kėrkime qė duhet thėnė se janė tė kota dhe nuk sjellin gjė tjetėr veēse dėmtime tė monumenteve, si dhe rrezikimin e jetėve tė vetė autorėve. Me idenė qė mund tė gjejnė ndonjė send me vlerė, ata gėrmojnė pa sjellė asnjė rezultat. Mendoni, gjithė ajo histori qė ka kaluar mbi kėto qyteza tė lashta apo monumente shekullorė, qė nga luftėrat, shkatėrrimet, plaēkitėsit… Nėse nuk ėshtė gjetur asgjė nga arkeologėt, imagjinoni ē’mund tė gjejnė ata”, vazhdon Kadia.

Dhe rastet janė konkrete. Ai na sjell shembullin e qytezės ilire tė Albanopolit, i cili ndodhet nė afėrsi tė fshatit Zgėrdhesh tė Krujės, ku janė bėrė gėrmime. Por, njė nga rastet mė flagrante ėshtė ajo e Urės sė Brarit.

“Janė hequr 2 metra kub gurė nga kjo urė dhe autorėt janė treguar vėrtetė tė guximshėm, sepse kanė rrezikuar seriozisht tė humbasin jetėn, pėr shkak se ėshtė ndėrhyrė nė qemer, ēka do tė thotė se objekti mund tė ishte shembur e t’i kishte zėnė nėn tė. Ndėrkohė, ne kemi hartuar njė plan veprimi, pėr tė ndėrhyrė pėr rikonstruksionin e saj”, thotė drejtori i Drejtorisė Rajonale.

Po kaq e shtrirė ėshtė edhe dukuria e fshehjes sė gjetjeve arkeologjike gjatė gėrmimeve pėr ngritjen e pallateve. Kadia thotė se shumica nuk tregojnė kur hasin nė rrėnoja apo objekte arkeologjike, nga frika se mos u ndėrpriten punimet. Rasti mė i fundit ka qenė gjetja e disa stela varresh tė periudhės otomane, tė cilat u raportuan nga punonjėsit me njė frikė shumė tė madhe nga pronarėt e ndėrtesės qė po ngrihej.

Nė tė tilla raste njė dėmtues monumentesh do tė duhej tė dėnohet deri nė 2 vjet burg, megjithatė deri mė sot nuk ka ndodhur qė ndokush tė kapet.

Qyteza ilire Albanopol ndodhet nė njė kodėr nė afėrsi tė fshatit Zgėrdhesh tė Krujės. Qyteti ishte qendra e fisit albanėt, qė jetuan aty nė shekullin e dytė dhe tė tretė. Pėrmendet pėr herė tė parė nė mesin e shekullit II nga Ptolomeu, i cili e pėrcakton tokėn e albanėve me koordinata gjeografike 46 gradė dhe 41 gradė e 5′. Albanopoli ndodhet nė krahun e djathtė tė rrugės qė lidh Fushė-Krujėn me Krujėn. Ka qenė albanologu i njohur austriak Hahn, i cili nė vitin 1871, kur vizitoi kėshtjellėn e Zgėrdheshit, hodhi idenė qė aty ėshtė shtrirė kryeqendra e rėndėsishme ilire, Albanopolis. Qyteti antik shtrihej nė majė tė kodrės nė njė hapėsirė prej 10 hektarėsh. Qyteti mbrohej nga njė mur i fuqishėm 1 400 metra i gjatė, prej tė cilave sot kanė mbetur vetėm 90 metra. Akropoli zė njė tė tretėn e hapėsirės. Aty janė gjetur objekte tė shumta terakote, por edhe njė statujė mermeri e perėndeshės Artemisė.

Ura e gurtė e Brarit ėshtė pa dyshim njė nga monumentet mė tė rralla tė trashėgimisė kulturore shqiptare. Kjo, jo vetėm pėr shkak tė arkitekturės sė saj harkore, tipike pėr kohėn kur ėshtė ndėrtuar, por edhe pėr bukuritė natyrore qė shtrihen nėn tė. Ura e Brarit ėshtė shpallur monument kulture i kategorisė sė parė mė 1948. Ndodhet nė fshatin Brar, komuna Dajt, me sipėrfaqe 48.3 m2. Ėshtė njė ndėrtim i periudhės sė mesjetės sė vonė dhe daton mes shek. XVIII-XIX. Kjo urė, e cila tashmė ėshtė kthyer mė sė shumti nė njė objekt turistik, ndonėse ende pėrdoret prej banorėve tė zonės, ėshtė bėrė pre e vjedhėsve, tė cilėt kanė hequr njė sasi tė madhe gurėsh prej qemerit tė saj, duke rrezikuar monumentin shekullor, por edhe kalimtarėt.


http://www.koha.net/?page=1,5,62576
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2011, 19:08   37
Citim:
Banorėt mbajnė nė banesa objekte arkeologjike.
Gėzim Llojdia

E vėrteta duhet thėnė shkoqur: nuk ka mė statuja, vend ka boll. Dhe sa pėr statuja, s’ka pėrmbi tokė. Ndėrsa toka jonė fsheh prej qindra vjetėsh pothuajse njė thesar. E vėrteta qėndron se ne e dimė fare mirė se kemi pasur, por ato u zhdukėn. Nuk i zhduku vendi, as toka nuk i pėrpiu, as atje ku ėshtė dielli i paperėndishėm. I grabitėn, i vodhėn, i trafikuan.

1

Karl Pasch, profesor i Universitetit tė Vjenės, sjell njė dėshmi tė ēuditshme. Kur vizitoi Ploēėn, ai pa nė oborret e banorėve statuja qė i pėrkisnin qytetit ilir. E. Izamberti. K. Pachi dhe me vonė Ugolini u tėrhoqėn me tepėr pas monumenteve tė shpėrndara nė fshat nėpėr shtėpitė e oborret. Karl Pachi, duke gjetur nė Ploēė monumente tė ndryshme arkeologjike, skulptura, mbishkrime, pjesė arkitektonike tė shumta e tė rėndėsishme.

Skėnder Anamali: “Kėrkimet e bėra nė Ploēė, edhe nė vitet e pastajme treguan se njė pjesė e monumenteve, qė shiheshin mbi sipėrfaqe, kishin qenė gėrmuar edhe mė parė. Banorėt pleq tė fshatit i kujtonin ende gėrmimet qė ka bėrė gjatė vitit 1920 ushtria italiane, e cila kishte qėndruar mjaft kohė aty. Ata nuk morėn vesh fare se ēfarė u zbulua gjatė kėtyre gėrmimeve, sepse materialet e gjetura u morėn nga ushtarėt italianė kur u larguan sė andejmi.”

2

Nė lagjen “Kala” tė Ploēės sė sotme rreth 650 m nga deti, si pikė karakolli, ende jetojnė rreth 6 familje. Banorėt e kėtyre familjeve, sipas tė dhėnave dhe njė identifikuesi, disponojnė monedha si dhe figurina tė ndryshme, qė i pėrkasin qytetit Amantia. Deri nė vitin 1990 nė kėtė pikė ka ekzistuar edhe njė muze arkeologjik. Muzeu u vodh dhe u dogj nė vitet 1991-1992, ndėrsa njė italian dhe njė shqiptar vodhėn shumė objekte me synimin pėr t’i dėrguar pėrtej detit, por qė u kapėn. Shumė nga objektet qė dispononte muzeu u morėn edhe nga banorėt e kėsaj lagjeje dhe ende sot ato qėndrojnė padrejtėsisht nėpėr banesat e tyre me synimin pėr t’i trafikuar. Ato objekte janė tė paligjshme nė banesat e kėtyre banorėve. Gjėkundi nuk janė tė kartelizuara. Nė kėtė formė tė ekzistencės sė tyre janė nė pritje tė ndonjė trafikimi tė mundshėm.

Po ju dėftej njė rast. Kur shoqėroja njė grup turistėsh francezė, rreth 35 veta, ndėrsa isha nė ballė tė kolonės dhe bėmė udhė pėr nga Lėmi i Peēit, ku gjenden dy objekte (njėri religjioz, tjetri pagan), nė fund disa gra tė kėsaj lagjeje u nxorėn turistėve monedha dhe figurina, duke u bėrė shenjė me dorė pėr t’i shitur. Nga identifikimi mėsova se edhe nė fshatin Amonicė, ku gjenden dhe aktualisht disa varre apo banesa qė u pėrkasin zonave tė fundit tė qytetit, disa banorė dispononin monedha. Njėri prej tyre, i urti Viron Rama, mė premtoi dhe dorėzoi 10 monedha nė muzeun arkeologjik tė Vlorės. Tė tjerėt i ruajtėn nėpėr banesa pėr t’i pasur si pasuri nė ditė tė vėshtira. Identifikova se njė banor kishte pasur banesė pranė kėtij qyteti antik, atje ku sot nė pėrrua zė fill njė vresht (banori i pėrket komunės Sevaster), kishte nė banesė njė statujė tė madhe deri nė 80 cm, statujė qė mund tė ishte hequr nga ēezma, por dhe mund tė ishte gjetur nga gėrmimet nė zonėn Qafa e Pazarit. Nė kėtė zonė konstatova edhe njė kolonė fare pranė tokės, madje gjysmė zbuluar, tė cilėn e mbuluam, ndėrsa potenciali aty ishte mjaft i pasur me gjetje arkeologjike. Ajo qė mė bėnė tė shqyrtoj disa herė kėtė punė ėshtė se nė kėto sajte arkeologjike ka mbetur vetėm ato pjesė tė atyre monumenteve qė pėr nga pesha dhe nga madhėsia nuk mund tė vidhen apo trafikohen, sepse kėrkojnė vinēa tė rėndė dhe punėtorė. Po aty nė lagjen “Kala” ishte njė statujė prej mermeri, gjysmė busti femre, njė punim i shkėlqyer mermeri, qė besohet se ka ardhur nga Kavat, disa km larg kėtij vendi. Statuja ishte vendosur nė shtrungėn e njė stalle, ku ndiznin atje qiri banorėt e vjetėr. Pėrdora njė skrep pėr ta ngritur pa dėmtim e pėr ta shpėnė nė njė vend tė sheshtė, ku nuk mund tė vidhej mė. Madje edhe banorėt, duke e quajtur tė shenjtė, nuk i lejonin ta pėrvetėsonin, ndėrkohė qė tentativa kishte pasur jo pak herė. Deri para viteve ’90 njėfarė xha Aliu, burrė zakoni, mblidhte ēdo objekt dhe me kujdes e shpinte nė muzeun nė majė tė kodrės. Pėr tė pėrjetėsuar kėtė figurė, fshati i dha edhe njė titull nderi. Kėshtu, muzeu nė majė tė kodrės nė lagjen “Kala” ka pasur njė pasuri arkeologjike tė lakmueshme, e cila u zhduk mė pas.

3

Nė zonėn e Lumit tė Vlorės praktikohej kjo traditė: mėsuesit e historisė mblidhnin ose bėnin ekspedita nė tė gjithė territorin e fshatit, gjetjet i bėnin publike dhe i vendosnin nė muze. Njohja me vendlindjen bėhej kėshtu duke zbuluar edhe vendbanime apo varreza, qė do tė mund t’u kushtohej shekujve tė historisė. Sot nuk mund ta vėrtitėsh kėtė bisedė, sepse kjo traditė pėr grumbullimin e objekteve arkeologjike kudo qė gjendeshin, ėshtė fshirė nga kujtesa. IMK, qė ėshtė institucioni i madh dhe me qendėr nė Tiranė, dhe disa rrethe besoj se nuk e di qė ka ekzistuar. Sa pėr komunarėt, janė gjithė sy e mėndje te ndonjė tender qeverie.

4

Ka ekzistuar njė zyrė arkeologjie deri para viteve ’90 nė qendėr tė Vlorės, pranė teatrit “Petro Marko”. Ka pasur edhe njė arkeolog. Deri nė vitin 2000, mė pas historia nuk dihet. Nė vitin 2006 dy parqet arkeologjike bėnė pėrpjekje pėr ta pasur kėtė zyrė tė tyre. Shkoi pėr dreq pėrpjekja, sepse labirinti ishte aq i ngatėrruar, saqė kjo zyrė nuk merrej vesh nė ishte e shtetit apo e privatit dhe ndėrkaq duhej kėrkuar nga Instituti i Arkeologjisė. Kjo zyrė, sipas dėshmive, ishte me objekte arkeologjike. Thuhet se u dorėzua, por nuk dihet kur dhe ku ėshtė procesverbali i dorėzimit. Po objektet e dorėzuara ku janė? Sot zyra ėshtė, po pėr se pėrdoret, sepse pėr arkeologjinė ka 20 vjet qė e ka bjerrur misionin e saj? Vetėm rreth 700 m larg saj janė trojet e Vlorajve dhe njė banesė, kur njėri nga kėta pinjollė, Eqrem bej Vlora, mblodhi jo pak nga pasuria materiale arkeologjike e kėtij qyteti. Ai dhe dr. i arkeologjisė Yzeir Alimerko si dhe objektet qė sillte Leon Rei nga Apolonia e kthyen muzeun nė Skelė ndėr mė tė pasurit. Dhe duke gjezdisur nėpėr libra historie, nėpėr fletė ditari gjetėm edhe kėtė shėnim tė vogėl

pėr kohėn e kėsaj ndėrtese ka parė ndėrtesėn, lotėt, qė janė vesa e dhimbjes se prej asaj dite, kur ikėn arkeologėt, qė sollėn aty dėshmitė e tokės sė tyre, pushtuesi i vuri zjarrin e shkrumbėzoi, qafiri, dhe dhimbja e saj ishte e pamat, se ikėn dhe humbėn shumė dėshmi, mirėpo ndėrsa njeriu e ndien, ajo shkrinė, humbet si hiri. Kėtė hi ne e mbledhim sot, ku brenda tij ėshtė e gjitha, ku ne tė shkruajmė sadopak njė varg.

Nė atė ndėrtesė ku ishin gjetjet e Leon Rey, Neritan Ceka, djali i arkeologut Hasan Ceka, shprehet te libri i tij “Apolonia...”, mė 1924 filloi gėrmimet arkeologjike nė Apoloni njė mision francez i drejtuar nga Leon Rey. Rezultatet ishin mjaft premtuese me zbulimin e styoas, buleterionit dhe mė pas tė odeonit dhe bibliotekės. Njė koleksion i rėndėsishėm qeramike u krijua nga gėrmimet nė nekropol dhe u vendos pėrkohėsisht nė ndėrtesėn e pavarėsisė nė Vlorė, ku u grabit nga ushtarėt italianė nė ditėn e parė tė pushtimit fashist...” Yzeir Ismaili bėhet drejtor i tė parit muze arkeologjik. Sa kohė punoi dr. i arkeologjisė nė ta parin institucion, qė kishte objektet arkeologjike mė tepėr ato tė gjetura nė kodrinėn e qytetit antik tė Apolonisė si dhe tė qendrave tė tjera ilire. Ėshtė njė periudhė e zbardhur tashmė. Nga viti 1937 nė vitin 1939 Yzeiri ishte drejtues i kėtij muzeu arkeologjik.

Nė minierėn e Selenicės ėshtė gjetur njė statujė e ēmuar maket deleje. Kishte pėrmasa tė vogla. Italianėt e marrin dhe e nisin menjėherė drejt shtetit tė tyre pėrtej kanalit tė Otrantos. Drejtori i muzeut bėri njė protestė tė fuqishme. I kėrkoi qeverisė qė tė ndėrhynte nė mėnyrė urgjente pėr tė kthyer figurėn e grabitur. Ndėrsa konsullatės italiane i tha se kjo statujė duhej tė kthehej nė qytetin e tij nė muzeun e arkeologjisė. Ndonėse ai kishte studiuar nė shtetin fqinj, nuk iu dorėzua kthetrave tė vetmisė, Yzeiri nuk reshte tė kėrkonte pranė autoriteteve statujėn e grabitur, qė ishte dėrguar pėrtej kėtij vendi, ndonėse ishte zbuluar nė nėntokėn e tij. Me mbledhjen e objekteve arkeologjike e ka ndihmuar edhe diplomati dhe eruditi Eqrem bej Vlora. Objektet arkeologjike u grabitėn dhe u prishėn. Gjatė kohės qė ka qenė drejtor i kėtij muzeu, ėshtė marrė me grumbullimin e objekteve arkeologjike qė ndodheshin nėpėr institucione apo nė banesat e qytetarėve.

4

Flitet pėr anije tė mbytura nė gjirin e Vlorės. Ekspeditat nxorėn objekte arkeologjike, qė mbanė deti ynė. Por shumė prej kėtyre objekteve thuhet se i kanė nė ambientet e disa lokaleve nė Pashaliman. Shumė zhytės amatorė dhe tė paautorizuar kanė marrė mjaft prej objekteve qė gjenden nė anijet mbytura.

Nė Orik, kur u gėrmua autorruga e re, rruga qė tė shpie drejt portės sė Pashalimanit nxori nė dritė jo pak objekte arkeologjike, tė cilat ose u fshehėn, ose u zhytėn nė llumin e kėnetės. Njė banor sjell kėtė dėshmi: “Oriku i lashtė gjendet i zhytur nė lagunėn e vogėl. Kur janė bėrė bonifikimet, ekskavatorėt bėnin kėrdinė: poēa, relike, monedha, gurė etj., etj. Nė perėndim tė kėnetės ėshtė gjetur varreza e lashtė e qytetit (janė zbuluar rastėsisht kur traktorėt plugonin vendin pėr ta shndėrruar nė tarraca), pėr fat tė keq, ky zbulim pėrkoi me ardhjen e anarkisė dhe shumica e tyre u bastisėn e u shitėn nė Itali e Greqi (relike tė ritualeve tė varrimeve dhe

shumė terakota tė hyjnive tė vjetra).

Njė fakt qė mblodha aty ishte se njė mėsues i quajtur L.K. ka bėrė gėrmime nė territoret qė i pėrkasin Orikut tė lashtė dhe ka mbledhur njė numėr tė madh objektesh, tė cilave nuk u dihet fati. Shumė ish-nxėnės tė tij mė shpjeguan gjetjet qė bėnte mėsuesi i tyre, por qė nuk u dihet fundi objekteve. E thėnė gati shkoqur, kjo pasuri e kulturės sė lashtė shkoi nuk dihet se pėr ku, por siguria shqyrton mundėsinė e trafikimit tė objekteve. Pyetja e thjeshtė ėshtė: ku janė objektet e nxjerra gjatė gėrmimit?

5

Zbulimet arkeologjike kanė nxjerrė nė dritė shumė objekte arkeologjike, po ku ruhet aktualisht kjo pasuri kulturore? Kjo ėshtė pyetja e radhės. Sitet arkeologjike, Amantia, Orikum, Olympia, Cerja, Hadėraj, Treport etj. sot definohen vetėm nga objektet e mėdha, tė cilat nuk i shkulėn dot nga vendi. Ēfarė ka Amantia? Stadiumi, murri rrethues, bazilika dhe tempulli janė tė ndėrtuara nga gurė tė mėdhenj, tė cilėt nuk hiqen apo nuk janė tė lehtė pėr t’u transportuar. Gėrmimet arkeologjike qė janė kryer kėtu janė transportuar nė Tiranė fillimisht. Oriku ka vetėm teatrin, shkallėt shkėmbore, puset e ujit, trak tė murrit nė det. Objektet e tjera s’dihen ku janė kandisur. Mė shpjeguan se nė muzeun e Apolonisė ka tė sistemuara gjetje nga dy sitet e mėdha dy qytetet antike. I ngritur nė ambientet e manastirit tė Shėn Mėrisė, i cili mendohet tė jetė ndėrtuar nė shek. XIII, Muzeu Arkeologjik i Apolonisė ka qenė njė nga mė tė rėndėsishmit nė Shqipėri. Njė muze me rreth 5 mijė objekte, mes tė cilave statuja tė rralla, gurė varresh, amfora e objekte tė tjera arkeologjike, i ngritur nė vitin 1958. Pas viteve ’90 njė pjesė e objekteve tė Muzeut Arkeologjik tė Apolonisė u shkatėrruan ose u vodhėn. Ēfarė gjeta atje? Nė muzeun e Apolonisė kishte njė musėndėr druri, njė grusht objektesh sa ē’janė veglat e shkollės pėr njė nxėnės tė klasės sė parė, aq pėr dy qytete antike. “Ku janė objektet?” – pyeta. Mė thanė: “I kemi shpurė nė Tiranė.” Vėrtet gjenden atje? Cilat objekte tė gjetura gjatė zbulimeve?

Njė komision parlamentar shqiptar duhet tė nisė njė veprimtari hetimi pėr kėtė pasuri, qė iku dhe nuk merret vesh mirė ku shkoi apo ku gjendet. Shumė objektet tė mėdha dhe tė vogla gjenden ende tė fshehura nėpėr qilarė apo banesa tė qytetarėve, kjo pasuri e humbur, qė nesėr mund tė kontrabandohet jashtė vendit, duhet t’u kthehet muzeve tė vendit. Kthimi dhe zbulimi i objekteve tė grabitura, tė gjetura, dhurimi apo tė tjera duhet tė shkojnė nė atė destinacion qė i ka gjithė bota. Mbledhja e objekteve do tė duhej tė mbetej detyrė e kėsaj forcė (task-forcė pėr trashėgiminė kulturore me 5 veta nė shkallė vend dhe nga 1 specialist nė 5 drejtoritė kryesore tė qarqeve tė vendit tė veēantė ), sepse Policia e Shtetit ėshtė e stėrngarkuar nga punėt e saj. Banorėt mbajnė padrejtėsisht nėpėr banesat e tyre njė pasuri qė u pėrket gjithė shqiptarėve. Statujat e kanė vendin nėpėr muzeume, si pasuri e trashėgimisė kulturore tė kombit tonė.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=72917
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.12.2011, 21:04   38
Citim:
Arti i vjedhur pret tė kthehet nė shtėpi

Inventarit tė veprave kulturore nė Shqipėri i mungojnė rreth 2200 objekte qė kanė qėnė nė muze, ekspozita, nė kisha koleksione private etj. Pėr gjetjen e tyre, njė pjesė e mirė e tė cilave ėshtė grabitur nė fillimi tė viteve '90 dhe nė vitin '97, autoritetet janė duke bashkėpunuar me homologėt nė vendet fqinje dhe ato tė tjera evropiane.

Duke hedhur njė sy nė listėn e objekteve qė mungojnė dallon se njė nga sektorėt mė tė goditur nga zhdukja e tyre ėshtė arkeologjia. Pre e grabitėsve janė bėrė dhe dy site-t mė tė njohur nė Shqipėri dhe jashtė saj, Butrinti nė sarandė dhe Apolonia nė Fier. Pėr njėrin nga arkeologėt mė tė njohur nė Shqipėri, prof. Neritan Ceka, kėshilltar pėr kulturėn i Kryeministrit, vendi u gjend i papėrgatitur pėr hapjen e tij rreth dy dekada mė parė nė shumė aspekte. Njėri prej kėtyre aspekteve ėshtė dhe mbrojtja e pasurive kulturore, thotė ai pėr DW.

“Sepse duke qėnė njė vend i mbyllur, i izoluar, i rrethuar me tela me gjemba dhe kėto objekte nuk kishin rrezik. Nė momentin kur Shqipėria u hap muzetė ishin tė pambrojtura ,nuk kishin sisteme alarmi e sigurie. Pasuritė qė njerėzit zotėronin nė shtėpitė e tyre, ikona, objekte arkeologjike tė trashėguara, vlera tė ndryshme etnografike, libra tė vjetėr etj., u bėnė shpejt pre e njė trafiku e personave qė vinin nga kryesisht nga Greqia, Italia e vende tė tjera, tė cilėt i blenė kėto objekte shumė lirė dhe mė pas i transferuan ato pa lėnė asnjė gjurmė. Por dhe nga gėrmimet e paligjshme nė qendrat arkeologjike si dhe nga grabitja e pasurive tė kishave, librave, ikonave, pjesė ikonostasesh dhe kjo ka qenė njė periudhė shkatėrrimtare nė kėtė drejtim.”

Kriza e viteve '90, sipas prof. Cekės filloi tė stopohej nga njė sėrė faktorėsh qė kishin tė bėnin me ndėrgjegjėsimin e autoriteteve pėrkatėse, por dhe tė opinionit pėr tė mbrojtur dhe mirėadministruar kėtė pasuri kombėtare. Ai pėrmend dhe pėrvojėn qė u fitua nga vendet e tjera, pėrmirėsimin e legjislacionit, si dhe pėrpjekjet pėr njė inventarizim sa mė tė detajuar tė cdo objekti me vlera tė vėrteta pėr kulturėn.

“Shqipėria vuri nė funksion dhe bashkėpunimin policor nė kuadėr tė strukturave tė Interpolit, ku nga shkėmbimi i informatave me partnerėt ėshtė bėrė e mundur rikthimi nė vend i mjaft objekteve kulturore, mes tyre dhe ato nga arkelogjia, qė ndodheshin nė territoret e Greqisė, Italisė, Gjermanisė etj.”

Izet Duraku ėshtė drejtor i Qendrės Kombėtare tė Inventarizimit tė Pasurive Kulturore, qė ėshtė institucioni i vetėm qė me ligj krijon dhe administrin rrjetin informativ tė trashėgimisė, qė bėn si tė thuash “pasaportizimin” e unifikuar cdo objekti qė pėrfshihet nė tė. Ai thotė pėr DW se nė bazė tė raportimeve qė kanė bėrė institucionet e ndryshme rezultojnė rreth 2200 vepra kulturore qė mungojnė nė inventar gjatė 20 viteve tė fundit. Izet Duraku shpjegon se numri mund tė jetė edhe mė i madh, pasi pėr njė sėrė objektesh ka humbur dhe dokumentacioni e nuk ka asnjė gjurmė. Psh muzetė nė Burrel dhe nė Tropojė, apo nė ndonjė qytet tjetėr janė zbrazur tėrėsisht, duke zhdukur dhe dokumentacionin shoqėrues. Gjithashtu ai shprehet se jo tė gjitha objektet janė me vlera tė njėjta, por sidomos nga fusha e arkeologjisė, ka humbje tė pasurive tė konsiderueshme pėr kulturėn kombėtare dhe atė ndėrkombėtare. Viti '97 ka qėnė mė rrėnuesi pėr njė pjesė tė vyer tė pasurisė kulturore, thotė Izet Duraku pėr DW.

“Ku janė hapur dhe dyert e muzeve qė ne nuk mendonin se do tė hapeshin, si muzeu i Butrintit, apo ai Apolonisė, qė ishin dhe mė tė sigurta. Atė kohė u vodhėn objekte me mjaft vlerė. Shumica e tyre, nga 11 tė vjedhura 8 u kthyen sėrish nė Shqipėri. Pjesa tjetėr ėshtė shumė e vėshtirė pėr t'u indentifikuar dhe nuk kanė asnjė element identifikimi.”

Drejtori i Qendrės Kombėtare tė Inventarizimit tė Pasurive Kulturore e shikon inventarizmin e hollėsishėm tė tė gjithė objekteve si njė garanci pėr sigurinė e tyre. “Dhe nė rastet kur ndodh nga grabitje pėr qėllime trafikimi apo pėr motive banale, ka mė shumė mundėsi rėnia nė gjurmė dhe rikthimi nė vendin e origjinės”.

Nė 10 vitet e fundit rezultojnė tė humbura vetėm 155 objekte kulturore. Autoritetet zyrtare nė Shqipėri duke marrė dhe mbėshtetje nga UNESCO, si dhe nė partneritet me homologėt nė rajonin e Evropės Juglindore po bashkėpunojnė pėr forcimin e kėtij sektori tė rėndėsishėm. Aktualisht Interpoli ėshtė nė gjurmim tė 39 objekteve dhe po pėrgatitet dokumentacioni dhe pėr njė set tjetėr objektesh qė rezultojnė tė grabitura.

“Kemi njė bashkėpunim bilateral dhe multilateral me homologėt nė vendet fqinje, por dhe me shtete tė tjera. Kjo frymė kooperuese nuk ėshtė e njėllojtė me tė gjitha vendet, por ne jemi tė interesuar qė tė pėrfitojmė nga eksperienca si dhe tė arrijmė tė shkėmbejmė informacion dhe tė dhėna qė posedojmė. Nė kėtė nivel ėshtė dhe bashkėpunimi policor, nė kuadėr tė Interpolit, sepse nė fakt ata janė finalizuesit e aksioneve pėr risjelljen e veprave tė artit nė vendin e origjinės.”

Prof. Neritan Ceka mendon tre rrugė efikase pėr tė mbrojtur veprat e artit nga vjedhjet e dėmtimet e pariparueshme. Sensibilizmi i opinionit publik, qė gjithcka posedon njė qytetar duhet konsidreruar si pjesė tė kulturės, traditės qė duhet ruajtur nga pėrpjekjet nė trafiqe tė ndryshme. Sė dyti, qė ky inventar tė bėhet pjesė e aktivitetit tė kulturor tė muzeve dhe qėndrave tė tjera publike e private me kėtė destinacion, qė tė ekspozohen pėr tė intersuarit. Kjo, sipas prof. Cekės, i mban objektet nė kushte mė tė mira sigurie. “Mėnyra e tretė ėshtė respektimi rigoroz i ligjit, pėr cilindo qė e shkel atė, duke vėnė nė aksion krahas institucioneve tė drejtėsisė dhe njė polici tė specializuar ashtu si e pėrdorin me efektivitet dhe vende tė tjera tė botės.”

http://www.dw-world.de/dw/article/0,,15573888,00.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.1.2012, 20:54   39
Citim:
Gjermania kėrkon t’ia kthejė Kosovės artefaktet, s’ka kush t’i marrė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	sd_1701120954_1.jpg
Shikimet:	371
Madhėsia:	102,8 KB
NNJ:	3410

Prishtinė, 17 janar - Pas nėntė ditėsh, Gjermania mund tė pasurohet me disa artefakte tė trashėgimisė kulturore qė besohet se i pėrkasin Kosovės. Jo pse shteti gjerman do t’i pėrvetėsojė ato, porse Qeveria e Kosovės nuk ka bėrė asgjė qė t’i kthejė disa figura argjile qė i pėrkasin kulturės sė Vinēes, qė daton nė neolitin e mesėm, 3500 - 4000 vjet para erės sonė. Pėr to autoritetet gjermane nuk kanė dhėnė shumė shpjegim, pa marrė kėrkesė nga pala kosovare.

Mė 25 janar bėhen dy muaj qė kur Ministria e Punėve tė Jashtme nė Gjermani i ka dėrguar njė notė verbale, Ambasadės sė Kosovės nė Berlin, duke e njoftuar se janė gjetur disa figura argjile e qė me probalitet tė lartė kanė origjinė kosovare. Krejt ēka Qeveria e Kosovės, nė kėtė rast, Ministria e Punėve tė Jashtme duhet tė bėjė ėshtė dėrgimi i njė letre pėrmes sė cilės kėrkohet vėrtetimi i origjinės dhe kthimi i tyre nė Kosovė. Por kjo nuk ėshtė bėrė. Nė Ambasadėn e Kosovės nė Gjermani thonė se nėse kjo nuk ndodh, atėherė Kosova do t’i humbasė mundėsinė e kthimit tė tyre. Pėrgjegjėsia ėshtė drejtuar te MPJ-ja, e cila thotė se e ka dėrguar letrėn tek Ambasada e Kosovės nė Berlin. Kjo e fundit mohon pranimin e letrės.

Tri institucionet shtetėrore tė Kosovės, Ministria e Kulturės ajo e Punėve tė Jashtme dhe Ambasada e Kosovės nė Gjermani heqin pėrgjegjėsinė nga vetja pėr dėrgimin e kėsaj letre.

Fatmire Musliu, sekretare e parė nė Ambasadėn e Kosovės nė Berlin, ka thėnė se krejt puna ka mbetur nė dorė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Kosovės. Sipas saj, me arritjen e notės verbale nė adresė tė Ambasadės, ajo ka lajmėruar MKRS-sė dhe MPJ-nė.

Edhe Shasivar Haxhijaj, kėshilltar i ministrit tė Kulturės, Memli Krasniqi, ka thėnė se kjo punė i takon MPJ-sė.

E personi kryesor qė do tė duhej ta kryente kėtė punė, Ylber Kryeziu, zyrtar i lartė nė Departamentin pėr Marrėdhėnie Dypalėshe dhe Organizata Ndėrkombėtare nė MPJ ka thėnė se ai e ka kryer punėn e tij.

“Kėrkesa e MKRS-sė pėr ndjekjen e ēėshtjes i ėshtė pėrcjellė Ambasadės sonė nė Berlin. Po presim pėrgjigje”, ka thėnė Kryeziu.

Por Kryeziu gjen njė arsyetim tjetėr kur gazeta i komunikon se Ambasada kosovare nuk e ka marrė njė letėr tė tillė. Sipas tij, arsyeja se pėrse nuk ka shkuar ajo letėr “mund tė jetė ndonjė shkarje nė komunikim” (gjerėsisht nė “Kohėn Ditore”).

http://koha.net/?page=1,5,84304
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.5.2012, 20:14   40
Citim:
Demtohet Parku i Finiqit

Emri:  02fai6z8.jpg
Shikimet: 467
Madhėsia:  42,7 KBTe mbėrthyer nge ethet e thesarit, persona te panjohur kane dėmtuar rende Parkun Kombėtar te Finiqit ne Sarandė. Njė gropė e madhe me thellėsi prej 1.2 metėr dhe gjerėsi mbi 1 metėr ėshtė hapur nė njė prej objekteve mė tė rrallė nė vend nė “Banesėn me Dy Peristilė”.

Nga gėrmimet klandestine ėshtė rrezuar edhe njė fragment muri. Ne dysheme janė hequr rrasat e gurta dhe dherat janė shpėrndarė kudo, duke mbuluar edhe fragmentet e pikturave murale. Gėrmimi ne kėtė sit arkeologjik ėshtė i kohėve te fundit, madje aty arkeologet kane gjetur edhe njė bidon uji te pėrdorur nga autoret.

Drejtori i monumenteve te Sarandės, nga i cili varet ky park, Panajo Gunari, thotė se policia ka marre provat ne banese dhe po heton, por ende nuk ka ndonjė te dyshuar. Edhe dy vite me pare si pasoje e gėrmimeve klandestine u shkatėrrua njė pjese e murit te ujėsjellėsit romak.

Qytetėrimi i Foinikes daton ne shekullin e 4 p.e.s. Teatri i kėtij qyteti ishte 10 here me i madh nga ai i Butrintit, me njė kapacitet deri 12 mije vende.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ure&Itemid=209
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:17.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.