Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 4.2.2007, 17:18   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Legjionarė romakė nė Kinė?


Citim:
Roman descendants found in China?

By Richard Spencer in Liqian, north-west China, Last Updated: 12:36am GMT 04/02/2007


Villager Cai Junnian with his green eyes and ruddy complexion

Residents of a remote Chinese village are hoping that DNA tests will prove one of history's most unlikely legends — that they are descended from Roman legionaries lost in antiquity.

Scientists have taken blood samples from 93 people living in and around Liqian, a settlement in north-western China on the fringes of the Gobi desert, more than 200 miles from the nearest city.

They are seeking an explanation for the unusual number of local people with western characteristics — green eyes, big noses, and even blonde hair — mixed with traditional Chinese features.

...


Rome to China map, Roman descendants found in China?

The town's link with Rome was first suggested by a professor of Chinese history at Oxford in the 1950s. Homer Dubs pulled together stories from the official histories, which said that Liqian was founded by soldiers captured in a war between the Chinese and the Huns in 36BC, and the legend of the missing army of Marcus Crassus, a Roman general.

In 53BC Crassus was defeated disastrously and beheaded by the Parthians, a tribe occupying what is now Iran, putting an end to Rome's eastward expansion.

But stories persisted that 145 Romans were taken captive and wandered the region for years. Prof Dubs theorised that they made their way as a mercenary troop eastwards, which was how a troop "with a fish-scale formation" came to be captured by the Chinese 17 years later.

...

http://www.telegraph.co.uk/news/main...2/wroman02.xml
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.8.2008, 21:48   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
http://img517.imageshack.us/img517/3...5d04edd6fs.jpg

Mund tė ndodhė qė janė me prejardhje nga ilirėt e fushatave tė Aleksandrit.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	30419794e885d04edd6fs.jpg
Shikimet:	282
Madhėsia:	27,2 KB
NNJ:	1447
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.5.2009, 00:27   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Kishte njė shkrim sot tek "Standard"-i pėr kėtė:

Citim:
Legjioni i humbur romak
Lorena Kollobani

Beteja e Carrhae-s pėrfundoi 53 vite pėrp.e.s. nė ditėt e fundit tė muajit maj, me njė shkatėrrim tė turpshėm tė ushtrisė romake.

Shtatė legjione tė cilat kishin fuqinė e 45,000 ushtarėve, u poshtėruan dhe u shpartalluan nga vetėm 10,000 shigjetarė parthianė.

Historiani kinez i shekullit tė parė, Bau Gau, shkruante njė histori tė pėrballjes me njė ushtri tė ēuditshme, e pėrbėrė nga ushtarė, tė cilėt luftonin sipas stilit romak. Njė historian i Oksfordit pretendon se legjioni i humbur romak themeloi njė qytet pranė shkretėtirės Gobi, tė quajtur Liquian, qė nė kinezishte do tė thotė Romė. Kjo nė fakt ėshtė dhe hipoteza mė afėr sė vėrtetės pėr tė humburit e njė pjese tė legjionit romak.

Sipas historisė, Carrhae, ka qenė njė qytet antik biblik, i cili sot njihet si qyteti Harran dhe ėshtė i lokalizuar nė kufijtė e Turqisė.

Perandoria Parthiane ishte forca mbizotėruese nė pllajėn iraniane, duke filluar nga fundi i shekullit tė tretė para erės sė re dhe, pėrveē disa ndėrprerjeve tė shkurtra nė kohė, ajo gjithmonė e ka kontrolluar Mesopotaminė qė prej vitit 190 PLK deri nė vitin 224 PK. Parthia ishte armiku kryesor i Perandorisė Romake nė Lindje dhe ishte ajo qė ia kufizoi Romės zgjerimin pėrtej Kapadokjas nė Anadollin Qendror.

Pėr sa i pėrket ngjarjes se betejės kur Roma humbi turpshėm, iniciativa ishte e Marcus Licinius Crassus.

Oficeri drejtues i ekspeditės fatkeqe, tribuni 62-vjeēar, e kishte organizuar atė fushatė tė egėr pėr tė fituar lavdi dhe pasuri, edhe pse ndėrkohė ishte njė nga mė tė pasurit e Romės.

Disa historianė madje mendojnė se ai e ndėrmori kėtė fushatė gjakatare vetėm pėr tė rivalizuar me aftėsitė e tij ushtarake sukseset militare tė Pompeius Magnus dhe mendoi se mund tė ishte i njėjtė me ta, paēka se ata ishin tė aftė, ndėrsa ky veē njė amator.

Madje, pėr kėtė u bė dhe njė debat i nxehtė nė Senat, ku njė koleg i tij me emrin Ateius tentoi ta ndalonte atė episod pėr tė cilin shkruan dhe Plutarku.

Papara nisjes sė betejės, Crassusi jo vetėm qė nuk i dėgjonte kėshillat e ish-drejtueseve tė betejave, por mbi tė gjitha, dhe i besoi arabit Arimanes dhe 6 mijė kalorėsve tė tij tė cilėt nė mėnyrė tė fshehtė kishin krijuar aleancė me Parthian dhe vetėm para pak minutash nga beteja i braktisėn luftėtarėt romakė.

Crassus, duke u pėrballur me armikun, i urdhėroi ushtarėt e tij tė formonin njė katror tė rreshtuar si sardele dhe nė vend qė ata tė shpėrhapeshin, ata pėrfunduan tė masakruar nga shigjetat e armikut pa pasur mundėsinė as edhe tė njė tentative pėr t’iu pėrgjigjur.

Duke parė rrezikun, i biri i Crassus, Publius, tentoi pėr njė sulm me rreth 100 kalorės, por gjysma e tyre u tėrhoq nga beteja, ndėrsa gjysma u kap rob nė duart e parthianėve.

Koka e Publius-it pasi u pre, u vendos mbi njė shtizė duke u treguar romakėve dhe kryesisht Crassus-it babait tė Publius-it. Pėr momentin, sipas historianėve, thuhet se Crassus-i e humbi toruan, por pastaj e mblodhi veten dhe iu drejtua luftėtarėve duke u thėnė se kjo fatkeqėsi ishte njė dėmtim personal dhe se prekte vetėm atė dhe jo luftėtarėt.

Nė mbrėmje, Crassus pranoi tė hynte nė bisedime me armikun, por koka e tij gjithashtu pėrfundoi e prerė dhe bashkė me tė atė natė vdiqėn edhe 20,000 romakė, ndėrsa 10,000 u morėn tė burgosur, ndėrsa pjesa tjetėr qė mbeti, arriti tė rikthehej nė Itali.

Pas disa viteve, kjo ēėshtje u rihap edhe njė herė nga Mark Antonio me njė zgjedhje diplomatike me parthianėt qė u arrit nė vitin 2 PLK. Parthianėt ranė dakord tė kthenin pas shqiponjat dhe flamurėt romakė tė shtatė legjioneve romake, por kur atyre u pėrsėriti kthimin e tė burgosurve tė braktisur nė vitin 53 PLK, ata iu pėrgjigjen se nė kampet e tyre nuk kishte tė burgosur tė riatdhesuar.

Sot e kėsaj dite nė atė zonė, ku mendohet se janė riatdhesuar ushtarėt e marrė peng romakė jetojnė disa banorė tė cilėt ndryshojnė thelbėsisht nga tiparet e pėrgjithshme aziatike. Njėfarė Sung Guorong, pėr shembull, duket sikur mbėshtet kėtė teori. Ai ėshtė filmuar dhe fotografuar me mijėra herė nga studiues dhe media tė gjithė botės pasi ėshtė 1.82 metra i gjatė, ka njė hundė si shqiponjė dhe sy tė mėdhenj ngjyrė qielli. Dhe po si ai nė zonė ka dhe rreth 100 persona tė tjerė qė kanė tipare tė ngjashme.

Dhe pse romakėt e vėrtetė nuk kanė pasur kėto tipare fizike, mendohet se kėta mund tė jenė pasardhėsit e ushtarėve galė apo gjermanė tė kapur nė ato legjione.

Po ashtu, historiani Homer Dubs ka deklaruar se gjetja e trupave romakė nuk ėshtė mė vetėm njė hipotezė se ata ishin robėr lufte tė vendosur nė atė zonė, por se eksperimentet mė tė fundit do tė jenė ato tė AND-sė qė do t’u bėhen jo vetėm skeleteve, por dhe banorėve tė tanishėm nė atė zonė.

Dhe, ndėrkohė, Universiteti Lanzhou ka transmetuar gjithashtu se teste tė AND-sė sė popullsisė sė Zhelaizhai tregojnė se 46% e tyre janė pasardhės me gjene tė njėjta me ato tė evropianėve.

Gjithashtu, nė vitin 2005, falė arkeologėve nė njė qytet nė lindje tė Kinės, janė gjetur trupat, mbetjet e disa ushtarėve romakė.

Sipas historianit romak, Plini, romakėt tė cilėt i mbijetuan sulmit, u burgosėn nė njė kamp nė atė pjesė ku sot gjendet veriu i Afganistanit.

Tė mbijetuarit e legjionit tė Crassus-it u kthyen njė nga enigmat mė tė mėdha tė kohėrave, duke i quajtur ata edhe si fantazmat e legjendave romane. Njė historian kinez i Perandorisė Han, dinastisė sė dytė kineze, e pati hedhur nė letėr njė hipotezė pėr fatin e legjionit romak.

Historiani Bau Gau pati shkruar se udhėheqėsi kinez i luftės goditi njė grup ushtarėsh romakė dhe po sipas tij, tė huajt u zhvendosėn nė Kinė pėr tė mbrojtur zonėn lindore tė Gansu, nė afėrsi tė qytetit tė sotėm, Yongchang. Kėtu mendohet se dhe tė mbijetuarit gjetėn qytetin e Liquian-it, tė vetmen zonė nė Kinė ku ėshtė parė shenja e Romės antike dhe se Liquian mendohet tė quhej ndryshe Roma.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=18806
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:51.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.