Kthehu   Kreu > D1 > Lėnda > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

Pėrgjigju
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 14.3.2008, 08:58   1
mesdimr
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 8.2006

Shkrim i cituar Lindor: 880 000 shqiptarė sipas projektimit tė popullsisė (*R2011)


Nė 2002, qė ėshtė dhe regjistrimi i fundit, figuruan zyrtarisht 509 083 banorė shqiptarė sipas kėtij artikulli tė BBC-sė:

Citim:
Shkup - shpallen rezultatet e regjistrimit

Enti Maqedonas i Statistikės ka shpallur sot nė Shkup rezultatet pėrfundimtare tė regjistrimit tė popullsisė, tė zhvilluar gjatė nėntorit tė vitit tė kaluar. Sipas tė dhėnave tė paraqitura nga drejtori i kėtij institucioni, Donēo Gerasimovski, Maqedonia ka gjithsej 2.022.547 banorė. Prej tyre, 1.297.981(64.18 pėr qind) janė maqedonas, kurse 509.083 (25.17 pėr qind) shqiptarė.

Po sipas kėtyre tė dhėnave, turqit pėrbėjnė 3.85 pėr qind tė popullsisė, serbėt 1.74 pėr qind, kurse pėrqindjen tjetėr e plotėsojnė romėt, boshnjakėt, vllehėt, etj.

Komisioni Ndėrkombėtar pėr monitorimin e regjistrimit tha sot nė Shkup se ky operacion statistikor ishte i suksesshėm, ndonėse janė vėrejtur edhe disa lėshime, por qė, siē u tha, nuk kanė ndikuar nė rezultatin pėrfundimtar.

http://www.bbc.co.uk/albanian/news/2...jistrimi.shtml
Kėrkoni pėr statistika ose artikuj mė tė plotė pėr llogaritjen e numrit tė shqiptarėve nė Maqedoni, sepse na duhet njė ezaurues pėr qarkullim dhe nė anglisht.

Nqs gjendet artikull i mirė dhe i besueshėm e pėrkthejmė drejtpėrdrejt, pėrndryshe nėse diskutimi kėtu arrin tė mbledhė nė mėnyrė tė pavarur tė dhėna tė besueshme dhe tė arsyeshme e pėrpilojmė vetė njė artikull pėr qarkullim dhe nė shqip dhe nė anglisht.
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.3.2008, 09:01   2
mesdimr
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Kandidat i mirė pėr pėrkthim ėshtė ky:

Citim:
Sa shqiptarė jetojnė nė Maqedoni?
11.03.2008 / Rahim VELIU

Jo njė herė, por ku ta dish pėr tė satėn herė ėshtė bėrė kjo pyetje pėr numrin e popullsisė shqiptare nė Maqedoni. Kėtė e bėnė mė tėrheqėse tė dhėnat zyrtare pėr numrin e popullatės sė Maqedonisė.

Nė njė anė akuzohen shqiptarėt se kanė shtim tė lartė natyror dhe se ėshtė mė i larti nė Maqedoni, kurse nga ana tjetėr, numri i kėsaj popullate nuk u rrit nė proporcion me shtimin natyror. Ky paradoks ka detyruar njė numėr jo tė vogėl tė autorėve tė vendit dhe atyre tė huajė, tė merren me lėvizjen e numrit tė popullsisė shqiptare nė Maqedoni. Kur gjithė kėsaj t’ia shtojmė edhe tė dhėnat zyrtare tė pas Luftės sė Dytė Botėrore tė zhvilluara gjatė regjistrimeve tė viteve: 1948, 1953, 1961, 1971, 1981, 1994 dhe i kėtij tė fundit 2002, nuk paraqiten tė dhėna reale pėr numrin e popullsisė sė Maqedonisė, me theks tė veēantė te shqiptarėt e kėtij vendi. Nė tė gjitha kėta regjistrime, "moto'' e kanė pasur se si ta zvogėlojnė numrin real tė popullsisė shqiptare, nė mėnyrė qė ta ulin nė nivel ''pakice''. Kėshtu, gjatė regjistrimeve tė zhvilluara nė monizėm, Maqedonia vonohej nė dėrgimin e tė dhėnave pėrfundimtare tė regjistrimeve nė Entin Statistikor Federativ, duke i dėrguar me dy vite vonesė. I duhej kohė qė ta harmonizojė numrin e popullsisė sė entiteteve tė kėsaj Republike.

Enti Statistikor i Maqedonisė i pėrmbahej me pėrpikėri parimit se si ta hiperbolizojė numrin e maqedonasve dhe ta minimizojė numrin e popullsisė qė i takon entiteteve tjera. Si pasoje e njė hiperbolizimi dhe minimizimi tė tillė, regjistrimi i vitit 1991 dėshtoi-shqiptarėt e bojkotuan njė regjistrim tė tillė. Ky regjistrim u pėrsėrit nė vitin 1994. Pėr fat tė keq, edhe ky regjistrim u tregua jo i realėt dhe ndėr mė tė manipuluarit. Kėshtu, nė vend qė numri i popullsisė tė rritet, ai zvogėlohej, gjė qė nė demografi nuk mundet tė ngjajė, me kusht qė tė mos tė ketė migrime-emigrime tė jashtme, gjė qė nuk ka ndodhur gjatė kėtyre viteve, pėr shkak se Evropa Perėndimore ua mbylli dyert punėtorėve tė jashtėm. Nė atė kohė, gazetat e pėrditshme maqedonase, por edhe ato shqipe, shkruanin se Maqedonia nė vitin 1991 do tė ketė 2.208.014 banorė edhe atė duke u bazuar nė shtimin natyror prej 15.7 pėr mijė. Por ja qė nuk doli ashtu. Maqedonia nė regjistrimin e vitit 1994 do tė ketė 41.253 banorė mė pak se nė regjistrimin e vitit 1981. Kjo edhe njė herė vėrtetoi se me numrin e popullsisė sė kėtij vendi dukshėm manipulohet.

Me rėndėsi ėshtė tė theksojmė se nė Maqedoni ka dy tė dhėna pėr numrin e pėrgjithshėm tė popullsisė: njėra e dhėnė pėr opinionin e vendit dhe e dhėna tjetėr ėshtė pėr atė tė jashtmin. Qė tė mos jetė njė e dhėnė kuturu, ja po i theksoj disa raste mė markante: nė raportin e Stejt Departmentit pėr tė drejtat e njeriut nė Maqedoni: “Nė Maqedoni jetojnė 2.2 milionė banorė” (3.12.1993). Por pse ky numėr u injorua? Pse nuk u tregua e vėrteta? Edhe njė dėshmi se numri i popullsisė manipulohet paraqet fakti se televizioni britanik BBC nė vitin 2001 do tė theksojė se nė Maqedoni jetojnė 2.3 milionė banorė. (BBC-a, lajmet e orės 7 e 30 min. 07.06.2001).

Sa i pėrket lėvizjes sė numrit tė popullsisė shqiptarėt nė Maqedoni, ajo ka pasur batica dhe zbaticat e veta. Numėr i cili asnjėherė nuk ėshtė rritur nė bazė tė shtimit natyror, por gjithmonė ka qenė aq sa e ka caktuar enti statistikor Republikan. Me njė anė theksohej shtimi lart natyror i kėsaj popullate (periudha 1981-1991) dhe me pa tė drejta akuzohej si nacionaliste, iridentiste separatiste, shoviniste dhe mori etiketime tjera tė nxjerra nga arsenali mė i fėlliqtė i nacional-shovinistėve maqedonas. Qė tė jetė anomali mė e madhe, kjo popullatė asnjėherė nuk u arrit nė bazė tė shtimit natyror, por rritej-shtohej aq sa e caktonte enti Statistikor, nė mėnyrė qė ta mbajnė kėtė popull qytetarė tė rendit tė dytė.

Pėrndryshe ja se si duket lėvizja e numrit tė popullsisė shqiptare nė Maqedoni pas LDB: kėtė do ta krahasojmė me lėvizjen e numrit tė popullsisė maqedonase dhe turke.


VITET 1948 1953 1961 1971 1981 1994 2002
Maq.
789648 (68.6%) 860699 (66.0%) 1000865 (71.2%) 1142375 (69.3%) 1279000 (67.0%) 1296964 (67.0%) 1297971 (64.2%)
Shqip.
197389 (17.1%) 162594 (12.4%) 183108 (13.0%) 279871 (17.0%) 377208 (19.8%) 441104 (22.8%) 509083 (25.2%)
Turq
95940 (8.3%) 203938 (9.4%) 131481 (6.6%) 108552 (4.0%) 76365 (4.0%) 78014 (4.4%) 77959 (3.9%)

Tab. Nr 1

Tė dhėnat e kėsaj tabele janė zyrtare tė cilat nuk kėrkojnė mė realitet. Tė dhėnat e strukturės kombėtare qė paraqiten nga BBC-ja tjetėrfare nga ato zyrtare ja se si duken kėta tė dhėna.

Nr. Pėrqindja
Maq 920.00 40.0
Shqip 880.00 38.3
Rom 220.00 9.6
Serb 160.00 7.0
Turq 60.00 2.6
Tė tjerė 60.00 2.6
Tab nr. 2

Njė nėpunėse nė Entin Statistikor, pėrndryshe ligjėruese nė fakultetin juridik, do tė theksoj se nė vitin 2000 numri i popullsisė shqiptare dhe asaj maqedonase kanė qenė tė barabartė. Rastėsisht mė ra nė dorė e pėrditshmja „Fakti“ ku theksohej : „Nė vitin 2025, shqiptarėt e Maqedonisė barazohen me Maqedonasit’’ (6 GUSHT 2007). Si qė shihet, numri i popullsisė shqiptare ka qenė i barabartė qysh nė vitin 2000. Kėtė e dėshmojnė edhe tė dhėnat tjera qė do t’i theksojė mė poshtė:

- Ne enciklopedinė “Wikipedia” theksohet se nė Maqedoni ka 750.000 shqipfolės (“Lajme” 30 gusht 2007).
- Autori i kėtyre rreshtave do tė theksoj : “Pėrndryshe, numri i kėsaj popullate ėshtė mė se 33 pėr qind” (R.Veliu: “shtrirja gjeografike dhe lėvizja e numrit tė popullsisė Shqiptare nė Maqedoni. “Tetovė, 2002 .f .40).
- Ditė mė parė CIA (Central Intelegence Agenci) Theksoi se nė botė ka 15 milion shqiptarė, ku ndėr tė tjerat theksoi edhe shpėrndarjen e kėsaj popullatė nė botė. Aty theksohet se “nė Maqedoni jetojnė afėr 1 milion Shqiptarė”. (G. LAJM)

http://albeu.com/lajme/lajmi.php?sub...t_from=&ucat=1
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.12.2008, 04:11   3
Gjoni
 
Nė vitin 1994 regjistrimi i popullatės sipas do mediave greke nė fyrom si maqedon jan deklaruar 18000 kurse popullata tjetėr shqiptar, grek e bullgar sipas meje maqedon kan qen pakic

Ndryshuar sė fundmi nga Aht : 10.12.2008 nė 22:03. Arsyeja: ė dhe ē

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.7.2009, 02:00   4
Citim:
Sekretet ndaj shqiptarėve

Shkup, 10 korrik - Pėrpunimi tejet konfidencial i tė dhėnave nė Entin e Statistikave dhe mbyllja hermetike ndaj nėpunėsve shqiptarė prej vitesh po pėrforcon dilemėn - a duhet t'u besojmė regjistrit tė tė dhėnave nacionale?

Ish funksionarė dhe ekspertė tė kėsaj fushe e kanė pėrgjigjen. Enti i Statistikave ēdo ditė e mė shumė po konsolidohet si njė bastion i maqedonasve, i udhėhequr sipas njė strategjie tė caktuar, ku informacionet pėrpunohen nga kuadro besnikė dhe shqiptarėt e kanė rreptėsishtė tė ndalur aksesin.

Pėr rrjedhojė edhe besueshmėria ndaj informacioneve qė burojnė prej kėtij dikasteri, si edhe e politikave qė ndiqen ėshtė e diskutueshme.

Pasojat ilustrohen me hartimin e Ligjit pėr natalitetin, diskriminues pėr pjesėn shqiptare, ndėrsa shqetėsuese ėshtė rezultati i procesit tė regjistrimit tė popullsisė pas dy vjetėsh. Njė prej ish funksionarėve tė institucionit, demografi Asllan Selamani duke pohuar se statistikat pėrgjithėsisht janė tė pasakta, lehtė tė manipulueshme dhe pak tė besueshme, thotė se jo vetėm shqiptarėt, por edhe maqedonasit kanė rezerva ndaj tė dhėnave tė paraqitura.

"Kjo punė ėshtė e ēuditshme prej vitesh, ekziston njė filozofi e kahershme pėr mbajtjen larg tė shqiptarėve nga Enti dhe kėtė situatė nuk arritėn ta zhbėjė asnjė prej partive politike, megjithė pėrpjekjet pėr tė shtuar numrin e tė punėsuarve", thotė Selamani.

Sipas demografit, problemet qė mund tė reflektohen edhe gjatė procesit tė numėrimit tė popullsisė, apo edhe tė ēdo produkti tjetėr nė pėrgjithėsi tė Statistikave, janė tė arsyeshme, pasi ėshtė shumė e lehtė tė manipulohet me tė dhėnat, mjafton vetėm eliminimi i njė shifre dhe rezultati ndryshohet krejtėsisht.

"Kjo ēerdhe duhet tė demaskohet", thotė demografi, pasi numri i vogėl i pėrfaqėsimit tė shqiptarėve sidomos nė rastin kur bėhet fjalė pėr dikasterin qė konsiderohet si bazamenti i shumė politikave drejtuese dhe njė organ kyē nga i cili burojnė iniciativat dhe politikat qeverisėse.

Nė institucionin qė numėron gati 280 tė punėsuar, pėrqindja shqiptare ėshtė simbolike, deri nė 10 pėr qind, ndėrsa pozicionimi i tyre nė shkallėt mė tė ulėta tė hierarkisė zyrtare. Vetėm njė person ėshtė i pozicionuar nė post drejtues, ndėrsa tė tjerėt evidentohen si nėpunės tė specializuar, si edhe administratorė. Reduktimi i numrit tė punonjėsve ėshtė njė tendencė qė pėrforcohet nga viti nė vit, duke e klasifikuar dikasterin si njė prej institucioneve me numrin mė tė vogėl tė punonjėsve me kombėsi shqiptare.

Pėrfaqėsimi i shqiptarėve nė dikasterin e Statistikave ėshtė njė tregues i njė tendence gjithnjė nė zbritje. E njėjta situatė ėshtė jo vetėm nė zyrėn nė Shkup, por edhe nė njėsitė e tjera rajonale si nė Kumanovė, Manastir, Tetovė, Ohėr e tė tjera ku nė kontuinitet kanė munguar madje edhe punonjės tė rangjeve mė tė ulėta.

Deficiti i kuadrove shqiptarė, nuk mund tė justifikohet ashtu si rėndom me mungesėn e punonjėsve tė profilizuar. Mė shumė lidhet me preferencat pro dhe kundėr shqiptare, pasi siē vėren edhe demografi Asllani kuadro ka, matematicientė, ekonomistė, apo edhe gjeografė.

"Situata ėshtė tejet alarmante dhe njė tregues regresiv, sigurisht qė duhet tė ketė shqiptarė, pasi Enti ėshtė i njė rėndėsie tė veēantė, bazamenti i shumė politikave drejtuese tė qeverisė. Por me kėtė pėrfaqėsim gjithnjė e nė zbritje tė kėtij organi dhe mbylljes hermetike tė tij, ēdo gjė shkon nė dėm tė shqiptarėve", thotė Muhedin Brava, ish zėvendėsdrejtor i Entit.

Sipas tė dhėnave nė faqen zyrtare tė Entit, vitin e kaluar ėshtė vėnė nė pėrdorim njė skeme e re organizative. Drejtimi i institucionit, por edhe i departamenteve tė tjera tė tij, ėshtė nė duart e grave. Institucioni "Feminist" i sekreteve drejtohet nga dy gra, drejtoreshė dhe nėndrejtoreshė, ndėrkohė qė shtatė nga dhjetė sektorėt drejtohen sėrish nga gratė.

http://www.koha.com.mk/a01.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.8.2009, 19:31   5
Citim:
Shqiptarėt shtohen pėr 68 mijė banorė, maqedonėt pėr 3 mijė

Tendencat pėr kontestimin e pėrqindjes sė shqiptarėve nė Maqedoni vazhdojnė.

Demografi Asllan Selmani hedh poshtė pretendimet e demografėve maqedonas se pėrqindja e shqiptarėve nė Maqedoni nuk e kalon 16 - 17 pėr qind. Ai thekson se numri i shqiptarėve sipas tė dhėnave tė Entit Shtetėror pėr Statistika nuk ėshtė as 25 pėr qind, por duhet tė jetė mbi 30 pėr qind.

“Vetė fakti qė Enti Shtetėror Republikan ka botuar, dhe boton ēdo vjet statistikėn vitale pėr lindjet dhe vdekjet, shihet shumė qartė se shqiptarėt marrin pjesė nė shtimin e numrit tė pėrgjithshėm tė popullsisė mbi 80 pėr qind. Kėshtu pėr shembull nė periudhėn prej vitit 1994 deri nė vitin 2002 numri i popullsisė shqiptare ka tė shėnuar shtim natyror prej 68 mijė banorėve, ndėrsa numri i maqedonasve ka qenė diēka mė pak se 3 mijė.’, tregon demografi Asllan Selmani.

Nga ana tjetėr duke u bazuar edhe nė faktin se numri i nxėnėsve shqiptarė nė shkollat fillore ėshtė mbi 34 pėr qind, ekspertėt shqiptar mendojnė se ky numėr duhet tė jetė mė i madh edhe se 25 pėr qind.

“Duke e ditur kėtė kontingjent se numri i popullsisė sė re, pra popullsisė sė nxėnėsve tani ka kaluar nė popullsinė e pjekur numri i shqiptarėve nė Maqedoni duhet tė jetė mbi 30 pėr qind. Dhe ky fakt argumentohet me shumė dokumente qė vet shteti gjegjėsisht Enti Statistikor Republikan i boton si raporte vjetore”, thekson Asllan Selmani.

Me kritikat ndaj Entin Shtetėror tė Statistikės, pajtohet edhe zėvendėskryeministri pėr implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit Abdylaqim Ademi, i cili paralajmėroi edhe pėrgatitjet pėr regjistrimin e popullsisė, diku gjatė vitit 2011.

“Shikuar nga perspektiva e tanishme, por tė preokupuar me sfidat e mundshme, qartėsisht e theksojmė nevojėn pėr qasjen serioze dhe me kohė ndaj pėrgatitjeve pėr organizimin e ndėrmarrjes kapitale nė vitin 2011: regjistrimin e popullsisė, amvisėrisė dhe banesave. Institucioni qė ėshtė pėrgjegjės pėr kėtė projekt–Enti Shtetėror i Statistikės ėshtė identifikuar si shembull pėr moszbatim tė duhur tė pėrcaktimeve pėr pėrfaqėsim adekuat”, thotė zėvendėskryeministri Abdylaqim Ademi.

Sipas regjistrimeve tė vitit 1994, 23 pėr qind e popullsisė ishte shqiptare, ndėrkohė qė nga regjistrimi i vitit 2002, numri i shqiptarėve u rrit edhe me 68 mijė, diku 25 pėr qind. Regjistrimet e ardhshme nė vitin 2011 pritet tė japin pasqyrėn e qartė pėr pėrqindjen e shqiptarėve nė vend.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/17580.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2009, 17:02   6
Citim:
Demografėt: Shqiptarėt mbi 34 pėr qind nė Maqedoni

Regjistrimet e ardhshme nė vitin 2011 pritet tė japin pasqyrėn e qartė pėr pėrqindjen e shqiptarėve nė Maqedoni.

Studiuesit dhe demografėt shqiptarė nuk pėrjashtojnė mundėsinė pėr krijimin e opinionit manipulues dhe skenaret pėr uljen e pėrqindjes sė shqiptarėve nė Maqedoni, para regjistrimit tė ardhshėm zyrtar tė popullėsisė qė do tė bėhet nė vitin 2011

Studiuesit shqiptarė vlerėsojnė se dalja nė skenė e Lėvizjes Popullore tė Maqedonisė dhe VMRO-Partia Demokratike, tė cilat kontestojnė 25 pėr qindshin zyrtar tė shqiptarėve nė Maqedoni, ka nxjerrur nė pah edhe implikimin e Qeverisė aktuale nėpėrmjet VMRO-DPMNE. Kjo ndėrlidhet me faktin se Lėvizja Popullore ėshtė pjesė e koalicionit qeveritar dhe programit tė VMRO-DPMNE-sė dhe se kjo parti ishte nėnshkruese e koalicionit pėr dalje tė pėrbashkėt nė zgjedhjet e fundit lokale dhe presidenciale.

LPM dhe VMRO-Partia Demokratike kanė dorėzuar edhe kallėzim penal nė Prokurorinė Publike kundėr siē thuhet sipas tyre falsifikimit tė Regjistrimit tė vitit 2002, ku shqiptarėt zyrtarisht kanė dalur se janė 25 pėr qind.

Sipas kėtyre dy partive, numri i shqiptarėve nė Maqedoni ėshtė vetėm rreth 17 pėr qind. Studjuesi shqiptar i demografisė, prof.dr. Asllan Selmani ka deklaruar pėr agjencine e lajmeve INA se qarqe tė caktuara politike maqedonase por edhe disa demografė maqedonas po tentojnė tė manipulojnė me pėr qindjen e shqiptarėve.

Selmani ka vlerėsuar se numri i shqiptarėve nė Maqedoni duhet tė jetė mbi 30 pėr qind.

“Nėse marrin rezultatin zyrtar tė regjistrimit tė vitit 2002, shqiptarėt janė 25 pėr qind, mirėpo numri real i shqiptarėve shkon deri nė 34 pėr qind. Nė kėtė bazohem edhe nė argumentin e fuqishėm se numri i nxėnėsve shqiptarė nė shkollat e mesme ėshtė 34 pėr qind, atėherė edhe numri real i popullėsisė shqiptare sillet rreth kėsaj pėr qindje.

Por me ardhjen e gjeneratave tė reja, vazhdimisht do tė kemi rritje tė popullėsisė shqiptare nė Maqedoni, pavarėsisht se e dėshiron apo dikush njė realitet tė tillė”, ka theksuar studjuesi Asllan Selmani, duke shtuar se vetė fakti qė Enti Shtetėror Republikan ka botuar, dhe boton ēdo vjet statistikėn vitale pėr lindjet dhe vdekjet, shihet shumė qartė se shqiptarėt marrin pjesė nė shtimin e numrit tė pėrgjithshėm tė popullsisė mbi 80 pėr qind.

Sipas regjistrimeve tė vitit 1994, 23 pėr qind e popullsisė ishte shqiptare, ndėrkohė qė nga regjistrimi i vitit 2002, numri i shqiptarėve u rrit edhe me 68 mijė, diku 25 pėr qind. Regjistrimet e ardhshme nė vitin 2011 pritet tė japin pasqyrėn e qartė pėr pėrqindjen e shqiptarėve nė vend.

Edhe profesori universitar Fadil Sulejmani ka vlerėsuar se janė tė qarta tendencat e qarqeve politike dhe institucionale maqedonase pėr manipulimin me shifrat e popullit shqiptar nė Maqedoni, qė sipas tij, ėshtė nė rritje e sipėr.

“Vazhdimisht kanė qenė tė manipuluara shifrat sa i pėrket shqiptarėve nė Maqedoni. Ka tendenca pėr falsifikim tė mėtejshėm. Por nga ana tjetėr, sikur tė realizohet njė regjistrim me mbikqyrje tė fortė ndėrkombėtare, atėherė sigurisht shqiptarėt do tė jenė afėr 40 pėr qind”, ka theksuar Sulejmani, duke shtuar se nė tė gjitha periudhat e kaluara janė manipuluar regjistrimet qė kanė tė bėjnė me realitetin shqiptar nė Maqedoni.

Nė fund tė majit tė kėtij viti u realizua regjistrimi provues i popullėsisė, ku janė pėrfshirė dy mijė amvisėri dhe 10 mijė persona, por qė kėto shifra nuk do tė bėhen publike, por do tė shfrytėzohen pėr qėllime tė Entit Shtetėror tė Statistikave.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=12&id=32614
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.11.2009, 17:02   7
Paion
 
Nuk ka pike dyshimi qe numri i shqiptareve ne Maqedoni duhet te jete me i madh se 800.000 banore. Sic e thoshte edhe i ndjeri Eqerem Mete:

Citim:
Gjithashtu, nuk duhet harruar Ligji diskriminues i vitit 1992 pėr Shtetėsinė nė Maqedoni, nė bazė tė tė cilit shumė shqiptarėve u ėshtė hequr e drejta e votės. Sipas kėtij ligji, qė tė cilėsohesh shtetas, kryetari i familjes duhet tė provojė se ka jetuar nė Republikėn ish-Jugosllave tė Maqedonisė (RIJM) 15 vitet e fundit nė vazhdimėsi.

Meqė shumė kryetarė familjesh shqiptare punojnė jashtė shtetit pėr tė mbajtur familjet, mė shume se 120, 000 shqiptarė kanė humbur tė drejtat pėr shtetėsi qė i gėzonin para se RIJM tė shpallte pavarėsinė nga ish-Jugosllavia. Ata klasifikohen “emigrantė tė paligjshėm” megjithėse familjet e tyre kanė jetuar nė tė njėjtin truall shekuj me radhė.

http://blog.aacl.com/the-albanian-na...taret-ne-rijm/
Besoj, qe kjo shifer ka gjase te jete shume me e madhe sesa kaq, per shkak se numri i kryefamiljareve qe kane emigruar keto 20 vitet e fundit eshte jashtezakonisht i madh. P.sh ne fshatrat e Kercoves nuk ka shtepi qe nuk e ka kryefamiljarin (dmth babain ose vellaun me te madh) ne mergim. Rrjedhimisht, familjet e tyre kane mbetur te paregjistruara per shkak se sipas ketij ligji, ata qe nuk provojne se kane qene keto 15 vitet e fundit banore te Maqedonise e humbin te drejten e regjistrimit si shtetas.

Pervec kesaj, sipas shifrave te dhena prej Ministrise se Arsimit te Maqedonise, 33% e nxenesve ne Maqedoni jane shqiptare. Kjo do te thote se shifra e dhene prej 25% nuk qendron ne asnje menyre.

Edhe dicka tjeter: Bashkesia Islame ne Maqedoni regjistron me shume se 1 milion e pesqindmije besimtare muslimane brenda Maqedonise. Duke e ditur forte mire qe turqit, boshnjaket ose fare ne fund edhe torbeshet nuk i kalojne me shume se 100 - 150.000 banore se bashku, atehere shifra se Shqiptaret ne Maqedoni duhet te jene midis 800.000-900.000 eshte plotesisht e besueshme.

Per t'i ikur ketij realiteti dhe per ta bere te pranueshme ne mendjet e shqiptareve shifren prej 25%, VMRO-DPMNE ka nisur fushata se shqiptaret perbejne 17% te popullsise se vendit.

Por, per mendimin tim, numri i popullsise shqiptare dhe nataliteti i saj (edhe pse nuk eshte i dikurshmi0 nuk eshte aspak problem. Problemi qendron ne ate se ekziston nje shperputhje e rrepte midis numrit dhe siperfaqes qe zene shqiptaret ne arealin e njohur me emrin Maqedoni. Kesisoj, si pasoje e shprenguljes se detyruar permes shtrengimit ekonomik, presionit ne turlifare forme, papunesise, mospasjes se shkollave, urrejtjes etj, numri i shqiptareve ne Maqedonine JugPerendimore eshte tkurrur mosomekeq. E vetmja komune ne Pelagoni ku shqiptaret kane ruajtur njefare kompaktesie eshte Struga. Nderkaq, Manastiri, Resnja, Ohri, Kruesheva, Demir Hisari, Prilepi e deri te Velesi jane deshmi e mpakjes se tmerrshme te shqiptareve etnik.

Ja nje pasqyre e shkurter:

1. OHRI

pASQYRE DEMOGRAFIKE:

Citim:
The main ethnic group are Macedonians, who make up 85% of the population, followed by Albanians (5.9%), Turks (4%), Roma (0.1%), Serbs (0.6%), Vlachs (0.5%), Aromanians (0.50%) and others who make up 4.2% of the population.
2. DEBARCA

Gjendja demografike:
Citim:
According to the last National census from 2002 this municipality has 5,507 inhabitants. [1]

Ethnic groups in the municipality include:

* Macedonians = 5,324
* Albanians = 153
* Others = 30
DEMIR HISARI

Citim:
According to the last National census from 2002 this municipality has 9,497 inhabitants. [1]

Ethnic groups in the municipality include:

* Macedonians = 9,179
* Albanians = 318
RESNJA

Citim:
Ethnic groups in the municipality include:

* Macedonians = 12,798
* Turks = 1,797
* Albanians = 1,536
MANASTIRI

Citim:
According to the last National Macedonian census the majority in the municipality is represented by the Macedonians with 88.7% or 84,616, the following are the Albanians with 4.36% or 4,164, Roma are represented with 2.73% (2,613), Turks with 1.69% (1,610), Bosniaks with 0.03% (21), Serbs with 0.57% (541), Vlachs with 1.34% (1,270) and 0.58% (550) are others.
VELESI

Citim:
The majority are Macedonians (46,767), while other ethnic groups include Bosniaks (2,406), Albanians (2,299), Turks (1,724), and others.
Qe te mos vazhdoje me gjate, duhet thene se nje katandijse te ketille e ka ndihmuar edhe procesi i Decentralizimit ne Maqedoni. Perderisa ne Kosove, decentralizimi u jep ingerenca e pushtet komunave serbe (me shume se cka ne fakt Prishtina), nese ne Kosove decentralizimi e perforcon peshen politike te pakices mikroskopike serbe, nese ne Kosove decentralizimi i lidh komunat serbe horizontalisht njera me tjetren dhe vertikalisht me Beogradin, decentralizimi i shqiptareve ne Maqedoni e ben te kunderten:

-Nuk u jep kurrfare pushteti komunthave rurale. Kane thjesht pushtet surrogat dhe jo vendimarres per shkak se pushteti i mbetet prore qendres.
-decentralizimi ua humbet peshen shqiptareve sespe i pergjysmon
-decentralizimi ne Maqedoni e shthur kompaktesine territoriale te shqiptareve.

Per kete problem me gjeresisht kam shkruar edhe ne nje artikull te botuar ne gazeten VETEVENDOSJE! i cili eshte si vijon:

Citim:
Halli i vėrtėtė ėshtė se kudo nėpėr botėn politike shqiptare frymon njė fundamentalizėm i sėmurė kozmopolit, qė shpik kudo miq edhe atje ku s’ka. Figurėn e armikut nuk e njeh. Pėr dallim nga Don Kishoti i Servantesit qė shpikte kudo armiq tė paqenė, Don Kishoti zyrtar politik shqiptar shpik kudo miq tė paqenė. Politika shqiptare nė Maqedoni nuk qe aspak e zonja ta hetojė hilen e sllavomaqedonėve. Gjoja nė emėr tė vetėqeverisjes lokale dhe shpirtit tė rremė paqedashės sllavomaqedonėt ‘zemėrgjerėsisht’ ofruan njė lloj decentralizimi pėr shqiptarėt. Kėtė e bėnė jo se e ēante kokėn pėr shqiptarėt, por ama se Perėndimi i bėnte shpeshherė trysni. Ky farė decentralizimi nė tė vėrtet shqiptarėve iu dha ca komuna surrogate, por pa kurrfarė fuqie vendimmarrėse. Takati i kėtyre komunave tė falura ishte veē sa mund tė propozonin, sepse vendimet i mbesin prore ministrive pėrkatėse.

Arsyeja tjetėr pse sllavomaqedonasit nuk ngurruan tė decentralizojnė qėndron nė atė se ata ishin tė interesuar qė numrin e shqiptarėve ta pėrthenin nė komuna tė papesha rurale. Njė shembull kuptimplotė i kėsaj qė u tha mė lart ėshtė rasti i komunės sė Kėrēovės shqiptarėsia e se cilės ėshtė goxha e lartė nė krahasim me pakicėn sllave tė atyshme. Ndodhi qė brenda Kėrēovės u formuan edhe kėto komuna rurale: Zajazi, Osllomeja (shumicė shqiptare), Drugova, Vraneshtica e Plasnica, kurse qyteti i Kėrēovės mbeti me statusin e komunės sė plotfuqishme urbane, mirėpo nė tė cilin pakica sllave udhėheq pushtetin. Ēdo tė thotė kjo? Nėse do tė ruhej Kėrēova si njė e tėrė, shqiptaret do te duhej ta udhėheqnin atė, sepse pėrbėjnė shumicėn e pėrgjithshme. Por duke u krijuar dy komuna rurale (Zajazi e Osllomeja), qytetit tė Kėrēovės po i shkėputet njė pjesė e thekshme shqiptarėsh, e cila si pasojė po i lė shqiptarėt mė pak brenda qytetit.

Decentralizimi nė Maqedoni veēsa e depolitizon dhe ia humb kapitalin politik shqiptarėve pėrmes pjesėzimit komunal. Partitė shqiptare atje nuk i kemi dėgjuar ta ngrisin zėrin vendosshmėrisht kundėr kėsaj padrejtėsie. Meqė siē po duket, atyre mė i shijshėm po iu duket fitimi i pushtetit nė kėto komuna.

Nuk kemi dėgjuar ndonjėherė tė ngrihet zėri pėr shqiptarėt e Velesit (ku 10% janė shqiptarė), Dolnenit (ku 26.65% ose 3616 janė shqiptarė), Ēashkės (ku 35.23% shqiptarė), Krushevės (ku 21.32% ose 5.680 janė shqiptarė), Demir Hisarit, Resnjės, etj. Nė tė gjitha kėto komuna meqenėse pėrqendrimi i shqiptarėve ėshtė mė shumė nėpėr fshatra, ėshtė dashur tė krijohen komuna shqiptare me kufij tė caktuar komunal. Pra, komuna ėshtė dashur tė themelohen nė Veles, Dolnen, Ēashkė, Krushevė, Demir Hisar, Resnjė, e jo nė Kėrēovė, Kumanovė e Shkup.

Ndoshta disa do tė kundėrargumentonin se shqiptarėt janė nė numėr tė pamjaftueshėm pėr kėtė. Ky pohim nuk pi ujė pėr shkak se pėr hir tė njė fshati tė banuar me sllavomaqedonė nė Strugė u ėshtė krijuar kastile njė komunė: komuna e Vevēanit (me afro 2000 banorė). Ndaj, imperativi i politikės shqiptare nė Maqedoni duhet tė jetė ndjeshmėria ndaj arealit etnogjuhėsor shqiptar e jo pjesėmarrja brenda konjukturave tė shtetit tė Maqedonisė. Shqiptarėt pėr asnjė ēmim nuk duhet ta lejojnė rrudhosjen e kompaktėsisė etnike-territoriale nė Maqedoni.

Shqiptarėve u takojnė tė drejtat shtetformuese, ndonėse ato u mohohen vazhdimisht. Tekefundit, duhet nxjerrė njė mėsim nga ngjarjet e vitit 2001. Atėbotė kur sllavomaqedonasit e patėn pisk punėn ofruan vullnetarisht pėrmes Akademisė sė Shkencave tė Maqedonisė njė hartė pėr ndarjen e Maqedonisė sipas sė cilės parshihej qė zonat kryengritėse si Tetova, Gostivari, Dibra e Zajazi t’i jepeshin Shqipėrisė, kurse pjesa tjetėr me shqiptarė tė mbetej nėn Maqedoni.

Sllavomaqedonasit i patėn bėrė dhelpėrisht hesapet: ata donin qė t’i hiqnin qafe Tetovėn e Gostivarin, kurse pjesėt e tjera shqiptare qė do tė mbeteshin nėn Maqedoni, tė bėheshin Prilepe tė dyta. Pėr ata qė nuk e dinė, Prilepi ėshtė njė nga qytetet mė tė mėdha nė Maqedoni, ku gjatė luftės tė gjitha fshatrat shqiptare janė fshirė nga faqja e dheut.

Ēkompaktėsimi i territorit etnik mbart rreziqe tė mėdha. Sepse nuk e kemi fiqiruar aspak atė ēfarė u bėri vaki hungarezėve tė Vojvodinės. Me 11 dhjetor 2008 nė njė tė pėrditshme serbe tė Novi Sadit, ministrja e jashtme e Hungarisė Kinga Goncz tha se ‘‘Nuk mendoj se ėshtė reale tė flitet pėr mundėsinė e autonomisė territoriale pėr hungarezėt e Vojvodinės. Nė njėrėn anė, ne e dimė se nuk janė aq shumė hungarezė nė Vojvodinė dhe ata pėrfaqėsojnė vetėm njė nga pakicat etnike nė kėtė krahinė, dhe nė anėn tjetėr, hungarezėt nuk jetojnė nė njė zonė kompakte nga ku do tė mundnin gjasshmėrisht tė krijonin ndonjė lloj autonomie territoriale’.

Prandaj, shqiptarėt duhet tė organizohen dhe fuqizohen pėr ta ruajtur kompaktėsinė e tyre territoriale. Siē do tė thoshte njė filozof: ‘‘E shkuara mund tė mos na tregojė se ē’duhet tė bėjmė, por ajo mund tė na thotė atė ēka duhet tė shmangim’.

Burimi:http://docs.google.com/gview?a=v&q=c...7euM3dfAh YmQ
Se fundmi, per t'i ilustruar gjitha keto kam pergatitur dy harta qe deftojne si dukej shtrirja e shqiptareve para decentralizimit dhe si duket pas decentralizimit.




Ndryshuar sė fundmi nga Paion : 1.11.2009 nė 17:08.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.4.2010, 16:19   8
Citim:
Nė Maqedoni regjistrimi i popullisė vitin e ardhshėm

Shkup, 12 prill 2010 Regjistrimi i popullatės, amvisėrive dhe banesave nė Maqedoni do tė zbatohet nga data 1 deri mė 15 prill tė vitit 2011.

Enti Shtetėror i Statistikės po punon intensivisht nė pėrgatitjet pėr regjistrim, i cili dot ė zbatohet me metodat e njejta qė janė zbatuar edhe nė vitin 2002. Nė regjistrim pritet tė inkuadrohen rreth 20 mijė pjesėmarrės, nga tė cilėt numri mė i madh do tė angazhohen gjatė vetė regjistrimit.

Tė dhėnat e para pėr numrin e pėrgjithshėm tė popullatės nė nivel tė komunave do tė jetė nė afat prej 60 ditėve, ndėrsa tė dhėnat e hollėsishme definitive pritet tė publikohen mė sė voni deri nė korrik tė vitit 2012.

Regjistrimi i ardhshėm, sipas vlerėsimeve tė ESHS, do tė kushtojė rreth 14 milionė euro. Tė dhėnat e fundit tė Entit pėr vitin 2008 tregon se 28 pėr qind nga numri i pėrgjithshėm i popullatės nė vend ėshtė i varfėr dhe se vėrehet rritja nė krahasim me vitin 1997 kur si tė varfėr janė regjistruar 19 pėr qind e popullatės.

http://www.kosova.com/artikulli/61037

Citim:
Regjistrimi i 2011-s nė Maqedoni rrezikon tė falsifikohet

Shkup, 12 prill- Dilemat e paraqitura nė opinion lidhur me pėrgatitjet pėr manipulim tė regjistrimit tė popullatės, me ē’rast shqiptarėt do tė rezultonin nėn 20 pėr qind, ėshtė munduar t’i hedhė poshtė drejtoresha e Entit Shtetėror tė Statistikės (ESHS), Bllagica Novakovska.

Numri i vogėl i tė punėsuarve shqiptarė nė ESHS, i cili ėshtė vetėm 10 pėr qind, sipas Novakovskės ėshtė rezultat i mungesės sė kandidatėve qė do t’i plotėsonin nevojat e entit.

“Numri i shqiptarėve nė institucionin tonė ėshtė 10 pėr qind. Kjo pėrqindje ėshtė pėr shkak se Enti i Statistikės ėshtė institucion profesional, kėshtu qė ky numėr mund tė rritet vetėm nėse kandidatėt i plotėsojnė nevojat dhe kushtet e kėtij institucioni”, tha Novakovska.

E pyetur ta komentojė propagandėn e disa organizatave dhe partive maqedonase se shqiptarėt nė regjistrimin e ardhshėm do tė dalin mė pak se 20 pėr qind, me ē’rast do tė anulohen tė drejtat e fituara me Marrėveshjen e Ohrit, Novakovska pėrrgjigjet: “Nė regjistrimin e popullatės do tė aprovohen sisteme tė standardeve ndėrkombėtare, ku do tė tregohet numri real i popullatės nė Republikėn e Maqedonisė”.

“Regjistrimi i popullatės do tė bėhet sipas standardeve ndėrkombėtare me metodologjitė tė cilat janė pėrgatitur nga Enti i Statistikės. Qėllimi ynė kryesor do tė jetė shfaqja reale e numrit tė popullatės, jo vetėm tė strukturave tė etniteteve, por tė gjithė qytetarėve tė Maqedonisė”, tha Novakovska.

Ajo theksoi se nė regjistrimin e popullatės do tė ketė 20 mijė pjesėmarrės, tė cilėt do tė realizojnė regjistrimin. Novakovska njoftoi se regjistrimi do tė fillojė nė prill tė vitit 2011 dhe rezultatet pėrfundimtare do tė tregohen publikisht nė korrik tė vitit 2012.

“Regjistrimi i popullatės do tė realizohet nė terren prej 1-15 prill dhe kėtė regjistrim do ta bėjnė 20 mijė persona. Paraprakisht kemi njė strukturė organizative, e cila i bėn pėrgatitjet dhe organizimin e kėtij aktiviteti. Rezultatet e para tė cilat bėhen nė nivel tė komunave, do tė shpallen pas 60 ditėsh, ndėrsa ato definitivet do tė publikohen nė korrik tė viti 2012”, tha Novakovska.

Pėrndryshe, dalja publike e ish-drejtorėve tė ESHS-sė dhe disa partive politike se “numri i shqiptarėve prej 25.17 pėr qind” nuk ėshtė real dhe se ka ngjallė reagime te opinioni shqiptar pėr shkak tė dyshimit se pėrgatitet edhe njė falsifikim tė numrit real tė shqiptarėve. Analistėt kanė paralajmėruar rrezikun dhe kanė bėrė apel qė tė pėrmirėsohet struktura etnike e tė punėsuarve nė ESHS, me ē’rast shqiptarėt do tė pėrfaqėsoheshin me 25 pėr qind, si nė aspektin kuantitativ po ashtu edhe nė atė kualitativ.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,17756

Citim:
Autoritetet nė Shkup nisin regjistrimin diasporės

Shkup, 12 prill - Autoritetet qeveritare maqedonase kanė nisur strategjinė pėr regjistrimin masiv tė qytetarėve qė jetojnė nė diasporė. Gjithashtu me kėtė projekt synohet edhe pajisja e maqedonasve me pasaporta biometrike.

Sipas mediave nė Shkup, regjistrimi fillimisht ka nisur me Detroit dhe nė Ēikago tė SHBA-sė, por ka pasur edhe reagime tė shqiptarėve qė jetojnė nė Zvicėr dhe nė Gjermani.

Sipas shqiptarėve, autoritetet maqedonase janė duke bėrė veprime selektive dhe diskriminuese. Po ashtu pėrfaqėsuesit shqiptarė nėpėr institucione theksojnė se ky aksion i realizuar me ekipe mobile dhe logjistikė rėndon buxhetin shtetėror pėr miliona euro.

Nė kėtė drejtim lindin dyshimet pėr keqpėrdorim marramendėse financiare nga ana e MPB-sė dhe MPJ-sė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,17795
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.4.2010, 17:32   9
Citim:
Shpallet data e regjistrimit, shqiptarėt askund

Regjistrimi i ri i popullsisė vitin e ardhshėm do tė kryeht pa kuadrin shqiptar, qė nuk ėshtė i pranishėm nė kėtė institucion, ndėrsa pėr realizimin e projektit janė siguruar 14 milion euro

Regjistrimi i popullsisė nė Maqedoni do tė realizohet nga 1 deri mė 15 prill tė vitit 2011, ka kumtuar Enti Shtetėror i Statistikave (ESHS). Drejtoria e kėtij institucioni nuk ka bėrė tė ditur se si do tė zgjidhet ēėshtja e pėrfaqėsimit dhe qasjes sė kuadrit shqiptarė nė kėtė institucion, lidhur me pjesėmarrjen aktive nė procesin e realizimit tė regjistrimit.

Drejtorja e ESHS-sė, Bllagica Novkovska ka refuzuar qė nė kėtė institucion tė zbatohet fryma e Marrėveshjes sė Ohrit, nė aspektin e pėrfaqėsimit.

“ESHS ėshtė institucion shkencor dhe profesional dhe nuk mund tė vendoset nė kuadrin e institucioneve tė tjera. Kėtu bėhet fjalė pėr kuadro tė profesionalizuara dhe profilizuara”, ka theksuar Novkovska, e cila ka shtuar se ESHS i ka dyert e hapura pėr kuadrot e profesionalizuara.

Sipas saj, edhe pėrfaqėsimi ėshtė njė ēėshtje qė nuk ndikon nė pėrqindjet e regjistrimit tė popullsisė. Novkovska gjithashtu ka nėnvizuar se institucioni i tyre ėshtė i gatshėm pėr t`i rezistuar presioneve politike pėr numrat qė do tė dalin nga regjistrimi.

“Jemi tė vetėdijshėm pėr tė gjitha interpretimet e mundshme dhe komentet qė do tė pasojnė gjatė periudhės sė ardhshme. Do tė tentojmė qė me tė gjitha kapacitetet tė realizojmė regjistrimin nė mėnyrė profesionale, me ē`rast do tė shmangim tė gjitha llojet e presioneve”, ka theksuar Novkovska.

Nė regjistrimin e vitit tė ardhshėm, pėrveē popullsisė do tė numėrohen edhe amvisėritė dhe banesat, do tė zbatohet tė njėjtat metoda tė regjistrimit tė vitit 2002, ndėrsa nė kuadėr tė kėtij projekti do tė marrin pjesė 20 mijė pjesėmarrės. Tė dhėnat e para tė regjistrimit do tė publikohen mė sė voni deri nė korrik tė vitit 2012. (INA)


Pėrfaqėsimi nė Entin e Statistikave

Drejtore: mr.Bllagica Novkovska;
Zėvendėsdrejtore: Sllavica Stankovska;
8 sektorėt nė tėrė udhėhiqen nga kuadro tė nacionalitetit maqedonas;

Lėvizja e parė nė Entin Shtetėror tė Statistikave filloi nė vitin 2007 , kur nė Kėshillin e kėtij institucioni pėr herė tė parė u emėruan dy shqiptarė, kuadro tė profesionalizuara.

Nivelet e poshtme nėpėr njėsi gjithashtu udhėhiqen dhe dominojnė kuadro tė nacionalitetit maqedonas

Nė tė gjitha njėsitė rajonale duke pėrfshirė edhe Tetovėn dhe Kumanovėn, tė gjithė udhėheqėsit janė kuadro maqedonase.

http://www.ina-online.net/Default.as...223ec14ab&ln=3
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.4.2010, 16:31   10
Citim:
Operacion pėr zhdukjen e 40 mijė shqiptarėve

Maqedonasit planifikojnė tė ulin numrin e shqiptarėve prej 25 nė 23 pėr qind nė regjistrimin e popullsisė qė do tė realizohet vitin e ardhshėm, kanė paralajmėruar kancelaritė diplomatike nė Shkup. Paralajmėrimet e kėtilla ata ua kanė pėrcjellė partive shqiptare nė Maqedoni, prej tė cilave kanė kėrkuar qė prej tani tė bėjnė presion tek pala maqedonase pėr tė evituar synimet e kėtilla.

Ndėrkombėtarėt janė tė brengosur nga fakti se ndryshimi i pėrqindjeve tė popullsisė mund tė reflektohet nė zhvillimin e mėtutjeshėm tė raporteve ndėretnike, por edhe nė situatėn e sigurisė nė Maqedoni.

"Qėllimi i maqedonasve ėshtė qė kėsaj radhe tė zvogėlohet numri i shqiptarėve prej 25 nė 23 pėr qind, me qėllim qė tė krijohet teren qė nė regjistrimin e vitit 2021 pėrqindja e shqiptarėve tė ulet nėn 20 pėr qind dhe nė kėtė mėnyrė tė zhvlerėsohen tė drejtat tona tė fituara nė bazė tė Marrėveshjes sė Ohrit", thotė njė burim i lartė partiak nė BDI, i cili insiston tė mbetet anonim.

Ai paralajmėron se do tė kėrkojė nga partia e tij qė tė mobilizohet nė pengimin e kėtij falsifikimi tė paramenduar.

Edhe demografėt shqiptarė paralajmėrojnė se falsifikimi dhe parregullsitė gjatė kėtij procesi do tė jenė jenė tė paevitueshme, nėse nuk ndryshohet qasja e pushtetarėve shqiptarė ndaj Entit Shtetėror tė Statistikave. E gjithė kjo sipas demografėve vjen si pasojė e numrit tė vogėl tė shqiptarėve tė punėsuar nė Entin shtetėror pėr Statistikė, por edhe ata shqiptarė tė cilėt punojnė nė kėtė institucion gjatė regjistrimit nuk vihet nė detyrėn e mbikėqyrėsit.

"Vetė fjala statistikė do tė thotė falsifikim. Problemi i falsifikimit gjatė procesit sė regjistrimit gjithnjė ka ekzistuar dhe do tė ekziston edhe nė tė ardhmen", tha Asallan Selmani, demograf. Ai shtoi se edhe kėtė vit pritet tė ketė falsifikime njėjtė si nė regjistrimin e fundit.

"S’ma merr mendja qe do tė ketė ndonjė ndryshim gjatė procesit sė regjistrimit nė vitin 2002, kurse sa i pėrket falsifikimeve edhe ky regjistrim pritet tė jetė pothuajse i njėjtė si ai i vitit 2002", tha Selmani.

Ndėrkaq, gjatė vitit 2002 e deri mė tani, nė shkollat e vendit dukshėm ėshtė rritur numri i fėmijėve shqiptarė, tė cilėt tani mė kanė hyrė nė moshėn e pjekurisė dhe rrisin numrin e shqiptarėve nė vend.

"Nė shumė shkolla numri i nxėnėsve shqiptarė ėshtė rritur dukshėm qė nga viti 2002, tė cilėt tani mė kanė moshėn e pjekurisė me ē’rast kėtė vit pritet tė ketė pėr qind mė tė madhe tė shqiptarėve nė vend", tha Selmani.

Sipas tij, nė regjistrimin e vitit 2011 ėshtė e mundur qė shqiptarėt ta kalojnė 25 pėrqindėshin e popullsisė nė vend, ndėrkaq nėse kjo nuk ndodh atėherė mund tė themi se ka pasur falsifikim tė dukshėm tė regjistrimit.

Ndėrsa, regjistrimi i popullatės, amvisėrive dhe banesave nė vend, do tė zbatohet nga data 1 deri mė 15 prill tė vitit 2011, ku Enti shtetėror i statistikės qė tani punon intensivisht nė pėrgatitjet pėr regjistrim, i cili parashikohet tė zbatohet me metodat e njėjta qė janė zbatuar edhe nė vitin 2002.

Sipas drejtoreshės sė Entit pėr Statistika Bllagica Novkovska pėrqindja e ulėt e shqiptarėve nė kėtė institucion ėshtė si pasojė e mungesės sė kuadrit.

Nė opinion poashtu qarkullojnė zėra se numri i popullsisė shqiptare ka gjasa te ulet nėn 20%, ndėrsa me kėtė ulje shqiptarėt do tė humbin tė drejtat e fituara me Marrėveshjen politike tė Ohrit.

Regjistrimin e popullsisė do ta bėjnė 20 mijė persona nga 1 deri mė 15 prill tė viti 2011. Rezultatet definitive do tė publikohen nė vitin 2012.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/4143.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.4.2010, 16:35   11
mesdimr
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Artikulli i mėsipėrm ėshtė tipik se si pėrgatitet terreni mediatik pėr tė goditur vetėdijen publike me numrin 25%: Numri ulet nė 23% dhe krijohet polemikė, ku nė fund 25% jepet si lėshim dhe shėnohet si fitore, ndėrkohė qė numri i vėrtetė i shqiptarėve nė IRJM ėshtė 40-50% dhe asnjė krah politik apo grupim shqiptar nuk e ngre si ēėshtje ligjore falsifikimin e statistikave.
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.5.2010, 14:46   12
Citim:
Regjistrimi 2011, shqiptarėt, maqedonasit, pseudo-turqit, Gruevski …
Valon Kurtishi


1. Nė vitin 2011 Ish Republika Jugosllave e Maqedonisė do tė bėjė regjistrimin e zakonshėm tė popullsisė, ekonomive familjare dhe banesave.

Kjo ėshtė njė praktikė e njohur ndėrkombėtare e tė regjistruarit tė kėtyre pėrbėrėsve njėherė nė ēdo 10 vjet sipas standardeve ndėrkombėtare tė vendosura nga Organizata e Kombeve tė Bashkuara.

Regjistrimi i popullsisė nė rajone me pėrbėrje tė pėrziera etnike apo shtete multikulturorė si qė ėshtė edhe ky vend, gjithmonė ka tendencė tė pėrcillet me zhvillime dhe keqkuptime nga mė tė ndryshmit qė vijnė si rezultat i veprimeve tė aktorėve tė veēantė pjesėmarės nė proces.

Pėrvoja e hidhur nga regjistrimet e sė kaluarės i ka bėrė veēanėrisht shqiptarėt e kėtushėm tė jenė shumė skeptikė nė lidhje me vėrtetėsinė e shifrave zyrtare tė prezantuara anga Komisionet shtetėrore nė tė kaluarėn.

Edhe regjistrimi i vitit 2002 i bėrė me asistencė dhe prezencė ndėrkombėtare ka dhėnė arsye tė shumta pėr tė besuar se manipulimet me pėrkatėsitė etnike nė kėtė vend janė shumė tė mundshme dhe tė realizueshme.

Institucioni pėrgjegjės pėr regjistrimin e popullsisė sipas raportimit tė mediave nuk ka nė pėrbėrjen e tij gati asnjė shqiptar tė vetėm. Enti shtetėror i statistikave si dhe zyrat e tij regjionale kontrollohen nė tėrėsi nga sllavė etnikė. Nga kjo shihet qartė se pėrpunimi i tė dhėnave nga regjistrimi i ardhshėm do tė jetė ekskluzivitet i maqedonasve tė punėsuar aty.

Nga kėtu rjedh dyshimi i bazuar se elita politike maqedonase ėshtė nė gjendje apo ka mundėsitė teknike dhe njerėzore tė realizojė manipulimin e rradhės me numrin e popullsisė shqiptare kėtu.

Elita shqiptare kėtu nuk duhet tė pranojė kursesi as fillimin e kėtij procesi pa punėsimin e sė paku 26 % shqiptarėve nė kėtė Ent edhe atė duke filluar nga pozitat udhėheqėse e deri nė bazė. Pėrndryshe rezultatet e regjistrimit do tė jenė krejtėsisht tė manipuluara dhe do tė pasqyrojnė dėshirat e nacionalizmit sllavomadh pėr numrat e “duhur dhe tė pranueshėm” tė shqiptarėve kėtu.


2. Regjistrimi i vitit 2002

Regjistrimi i popullsisė nga viti 2002 ka dhėnė kėto shifra zyrtare pėr pėrbėrjen etnike tė popullsisė sė kėtushme:

- 1 297 981 ose 64,18% maqedonas etnikė apo sllavishtfolės qė veten e quajnė maqedonas nė kuptim tė identifikimit kombėtar;
- 509.083 ose 25, 17% shqiptarė etnikė autoktonė nė kėtė vend;
- 77 959 ose 3,85% njerėz qė nė regjistrim kanė thėnė se janė “turq”;
- 53 879 ose 2,66% romė;
- 35 939 ose 1,78% sėrbė etnikė;
- 9 695 ose 0,48% vllehė ose arumunė dhe
- 38 011 ose 1,88% janė deklaruar si tė tjerė.

Ndarja fetare e cila nė tė kaluarėn ėshtė shfrytėzuar shumė kundėr shqiptarėve duke i ngatėruar qėllimisht shqiptarėt si turq ka qenė si vijon: 64,7% ortodoksė; 33,3% myslimanė dhe 0,37 katolikė dhe hebraikė. Pjesa e mbetur me siguri nuk ka dhėnė informacione pėr pėrkatėsinė fetare dhe mund tė kategorizohet si ateiste ose si tė tjerė.

Metodologjia e pėrdorur nė kėtė regjistrim tė popullsisė, ekonomive familjare dhe banesave nga viti 2002 ka qenė si vijon: janė regjistruar gjithė personat qė nuk kanė munguar nga vendi mė shumė se 12 muaj; personat me vendbanim tė kėtushėm; tė huajt qė kanė qėndruar mė shumė se 1 vit nė vend; personat me vendbanim tė zakonshėm nė vend tė punėsuar nė pėrfaqėsitė diplomatike dhe konsullare si dhe personat qė kėtu qėndrojnė me status tė fituar tė refugjatit apo azilantit.

Duke qenė se regjistrimi u realizua vetėm njė vit pas agresionit tė armatosur sllavomaqedonas kundėr popullsisė civile shqiptare, njė pjesė e shqiptarėve nė kėtė periudhė kohore nuk kanė qenė fare nė Maqedoni pasi gjendeshin me statusin e refugjatit tė shpėrndarė nėpėr botė.

Shqiptarėt e angazhuar si regjistrues tė niveleve fillestare kanė qenė tė paktė nė zona tė caktuara ku shqiptarėt janė pakicė e popullsisė, kurse numri i shqiptarėve nė fazėn finale tė pėrpunimit tė tė dhėnave nga Enti shtetėror i statistikės ka qenė gati inekzistent.


3. Kush e rrezikon elementin etnik shqiptar nė FYROM?

- Sa janė kėto shifra zyrtare reale dhe a mund ne si shqiptarė tu besojmė atyre?
- Kush janė faktorėt realė qė e rezikojnė fuqishėm numrin e popullsisė shqiptare kėtu?
- A ka rrezik qė shqiptarėt nė kėtė vend tė fillojnė tė humbin numrat aktualė qė i kanė nė pėrqindjen e popullsisė?
- Kur dhe a do tė fillojė ndonjėherė tė ritet numri i shqiptarėve kėtu? Duam ne si komunitet dhe do politika shqiptare, politikbėrja shqiptare ose ajo qė do tė duhej tė ishte e tillė kėtu qė tė ritet numri i shqiptarėve apo duam tė ulet numri i shqiptarėve nė IRJM?
- Kush janė faktorėt qė e rezikojnė kompaktėsinė territoriale, identitetin kombėtar dhe numrin real tė shqiptarėve kėtu?

Ne i kemi ndarė nė katėr grupe. Kjo nuk do tė thotė se elementė tė tjerė si plakja e popullsisė, sėmundjet e ndryshme, dhe shumė faktorė tė tjerė nuk janė tė rėndėsishėm dhe nuk duhet tė meren parasysh. Por si mė tė rėndėsishėm kemi veēuar katėr faktorė.

Ingredientėt tjerė duhet ti paraqesin demografėt tė cilėt nė mėnyrė shkencore kėrkohet tė sqarojnė fenomene tė tilla tė rezikshme duke paralajmėruar shoqėrinė nga rreziqet nė fjalė si dhe duke ofruar rugėdalje apo zgjidhje shkencore pėr ēėshtjen.

Ne mund ti trajtojmė vetėm sipėrfaqėsisht kėto tema.

3.1. Turqizimi i shqiptarėve myslimanė

Loja e madhe dhe historike e nacionalizmit sėrb dhe maqedonas me shqiptarėt ka qenė nė tė kaluarėn, ėshtė sot dhe siē duket do tė mbetet dhe pėr njė periudhė tė gjatė kohore i ashtuqujturi “element turk” kėtu.

Qė nė momentin e parė kur Sėrbia dhe Greqia i kanė pushtuar territoret ku shqiptarėt kanė qenė shumicė dėrmuese e popullsisė, pra mė 1878 – 1912/13, qė atėherė ka filluar loja e ndyrė antishqiptare e ngatėrimit tė qėllimshėm tė pėrkatėsisė nacionale me atė fetare tė shqiptarėve nė ish Jugosllavi dhe Greqi.

Qėllimi kryesor i tė gjitha qeverive jugosllave dhe greke tė paraluftės e pasluftės deri nė ditėt tona ka qenė ulja e numrit tė popullsisė shqiptare sa mė shumė qė tė jetė e mundur, nė mos zhdukja e plotė e shqiptarėve nga kėto troje. Elaboratet e Vasa Ēubrilloviēit dhe shumė tė tjerėve nga 1937 dhe 1944 si dhe praktikat e Rankoviēit, Titos e deri nė vitin 1990 e kanė dėshmuar katėrcipėrisht kėtė.

Regjistrimi i popullsisė sė Kosovės dhe Maqedonisė nga vitet 1949 dhe 1953 e tregon mė sė miri kėtė politikė antishqiptare. Kjo nuk do tė thotė se edhe mė vonė nuk janė realizuar manipulime antishqiptare nė shkallė tė gjerė.

Sipas nacionalizmit sllav (dhe atij grek kuptohet), shqiptarėve nuk duhet lejuar asesi shkolla shqipe por pėr ata duhet hapur sa mė shumė shkolla turke nė mėnyrė qė tė turqizohen dhe tė ikin sa mė lehtė pėr nė Turqi.

Turqia nga ana tjetėr e ka pranuar plotėsisht kėtė politikė antishqiptare dhe ka vepruar shumė nė kėtė drejtim. Kėshtu me urdhėra politikė nga lartė nė Maqedoni dhe nė Kosovė ėshtė fabrikuar nga hiēi, nga asgjėja njė shtresė e caktuar popullsie e cila mendon se ėshtė turke me pėrkatėsi etnike dhe madje regjistrohet edhe zyrtarisht si e tillė.

Pėrderisa nė Kosovė kjo shtresė apatride, analfabete dhe antikombėtare ėshtė koncentruar nė Prizren, nė IRJ tė Maqedonisė ėshtė shpėrndarė si lėkurė leopardi nė gjithė zonėn etnike shqiptare duke rezikuar ti pėrpijė shqiptarėt plotėsisht, nėse nuk meren urgjentisht masa tė fuqishme administrative qė tė ndalojnė kėtė murtajė.

Nė IRJ tė Maqedonisė ekziston njė grup i vogėl i popullsisė prej jo mė shumė se 12.000 (12 mijė) personave i koncentruar kryesisht nė Maqedoninė lindore, nė komunat e Radovishit, Vallandovės dhe Strumicės tė cilėt janė me prejardhje etnike turke si dhe kanė karakteristika antropologjike tė racės turko-mongoloide me origjinė nga stepat e Azisė qėndrore (Turkestan).

Nga ana tjetėr tė a.q “turq” nė pjesėt qėndrore dhe perėndimore tė vendit, si nė Shkup, Gostivar apo Strugė nuk ndajnė asnjė karakteristikė tė pėrbashkėt racore, fizike apo tradita kulturore me kėta turko-mongoloidė tė Maqedonisė lindore. Nė kėto anė, personat qė regjistrohen si turq kanė tė njėjtat tipare racore, tė njėjtat tradita dhe rite jetėsore si fqinjėt e tyre shqiptarė.


Nga kjo shihet qartė se ky grup popullsie i cili banon nė pjesėt qėndrore dhe perėndimore tė vendit dhe i cili ka pjesėn e luanit prej 60, 000 mijė personave nė atė 77 mijėshin zyrtar turk nė vend, janė nė fakt shqiptarė tė pastėr etnikė tė cilėt nėn ndikimin e propagandave jugosllave si dhe pėr inerci familjare e pėrdorin gjuhėn turke nė mėnyrė krejtėsisht tė pavetėdijshme si dhe pa asnjė asocim tė kėsaj gjuhe mė racėn mongoloide aziatike turke.


Njė element tjetėr pėrbėrės nė kėtė grup etnik gjoja turk nė vend, paraqesin edhe shqiptarėt sllavishtfolės myslimanė (tė a.q “torbeshė, goranė e nė raste edhe maqedonas myslimanė””) tė Dibrės, Kėrēovės dhe Srugės, tė cilėt tė ndodhur nėn trysninė historike tė pushteteve sllave e maqedonase qė tė mos regjistrohen si shqiptarė, kanė preferuar njė identitet artificial turk, vetėm e vetėm tė shpėtojnė nga represioni dhe diksriminimi i egėr shtetėror.

Shteti i sotėm maqedonas pėrpiqet qė ta favorizojė grupin inekzistent turk nė dėm tė grupit etnik shqiptar. Pushteti maqedonas ka lejuar qė nė disa qytete qė kanė qenė qendra tė nacionalizmit shqiptar si Gostivari, Shkupi apo Struga tė hapet njė kolegj apo shkollė e mesme me mėsim nė gjuhė turke ku fėmijėt shqiptarė qė pėrbėjnė mbi 90% tė nxėnėsve tė kėsaj shkolle antishqiptare rrezikojnė tė turqizohen tėrėsisht.

Nuk ėshtė e rastėsishme qė ky kolegj ėshtė hapur pikėrisht nė kėto tre qytete shqiptare ku nuk ka asnjė turk etnik dhe nuk ėshtė hapur nė Radovish edhe Vallandovė ku ka nevojė reale pėr kėso shkollash turke.

Shteti maqedonas ka favorizuar, lejon, stimulon nė forma tė ndryshme e bile edhe sponzoron qė televizonet e kėtij vendi tė shfaqin sa mė shumė filma turqisht nė mėnyrė qė gjuha turke tė shkatėrojė sistemin e vlerave tė shqiptarėve tė pavetėdijshėm kombėtarisht qė flasin turqisht nė shtėpitė e tyre dhe pastaj regjistrohen si turq etnikė kur tė bėhet regjistrimi i popullsisė.

Shteti maqedonas duke filluar nga viti 1944 e deri mė sot ka hapur mėse 70 shkolla fillore nė gjuhėn turke ku fėmijėt shqiptarė detyrohen tė asimilohen ēdo ditė dhe tashmė janė asimiluar.


Shifra e tmershme prej 77 985 ose 3,89 % turq nuk ka rėnė prej qielli, por ėshtė rezultat konkret i shkollimit nė gjuhėn turke dhe asimilimit tė fėmijėve tė ēoroditur shqiptarė.

Nė gjithė territorin shqiptar tė Maqedonisė gjeografike i cili gjatė luftės sė dytė botėrore 1941 - 1944 iu bashkua shtetit shqiptar, administrata shqiptare nuk ka hasur nė asnjė turk etnik. Nga dolėn menjėherė me ardhjen e okupatorit sllavokomunist mė 1945 turqit etnikė nė Maqedoni dhe Kosovė?!

Prandaj politika shqiptare duhet tė marė masa urgjente administrative qė ta ndalė turqizimin e mėtejshėm tė shqiptarėve kėtu. Kjo kėrkon mbylljen urgjente tė kolegjit Jahja Kemal, pseudo universitetit Ballkan si dhe mbylljen urgjente tė shkollave nė gjuhėn turke qė i ka hapur Rankoviēi nė tė kaluarėn dhe i favorizon sot Gruevski.

Shkollat turke duhet tė qėndrojnė tė hapura vetėm nė Radovish, Strumicė dhe Vallandovė ku kemi minoritet real etnik turk.

Politika shqiptare nė Fyrom duhet tė ndalė urgjentisht emitimin e filmave nė gjuhėn turke nė TV e kėtij vendi pasi ėshtė duke i bėrė njė dėm tė pallogaritshėm kulturės kombėtare, gjuhės shqipe dhe vetė arealit kulturor tė shqiptarėve kėtu.

Politika shqiptare nė IRJM duhet ta marė menjėherė nėn kontroll Bashkėsinė islame tė Maqedonisė, qarqe tė caktuara brenda sė cilės janė shndėrruar nė njė agjenturė tė rezikshme antishqiptare, e cila nuk meret me punėt e zotit por meret me politikė nacionaliste turke duke promovuar ngado gjuhėn turke nė ēdo manifestim tė saj.

Ēka ka lidhje gjuha turke dhe flamuri shtetėror i Republikės sė Turqisė me fenė islame? Bashkėsia “islame” e Maqedonisė ėshtė shndėrruar ngjashėm si bashkėsia “ortodokse”e Janullatosit nė Shqipėri, nė instrumenta nė duart e nacionalizmave turk dhe grek pėr turqizimin respektivisht greqizimin e shqiptarėve.

Politika shqiptare duhet tė meret seriozisht me ēėshtjen e tė a.q “turq” nė Ohėr, Manastir, Kėrēovė, Dibėr, Veles, Prilep, Gostivar dhe Shkup qė s’kanė lidhje me racėn turke dhe ti kthejė ata nė gjirin e kombit shqiptar nė mėnyrė qė mė tė fuqishėm ti bėjmė ballė gjithė bashkė gjenocidit sllav qė na pėrgatitet nė tė katėr anėt.

Regjistrimi i popullsisė nė vitin 2011 duhet ta kthejė nė gjirin e kombit shqiptar masėn prej reth 60,000 personave qė nė Maqedoninė perėndimore nė tė kaluarėn ėshtė regjistruar gabimisht dhe nė forma manipulative si turke.

Ēdo person i vetėm i cili nė Maqedoninė perėndimore dhe qėndrore vetėdeklarohet si turk nė regjistrimin e vitit 2011, ėshtė tradhtar i kombit shqiptar dhe duhet tė dėnohet pėr kėtė me forcėn e ligjit dhe me pėrbuzje tė pėrgjithshme shoqėrore. Si masė e fundit mbetet detyrimi i kėtyre atdhemohuesve dhe bukėshkalėve qė tė largohen nė Turqi.


3.2. Sllavizimi i shqiptarėve ortodoksė dhe katolikė

Nė tė kaluarėn, pushteti jugosllav dhe trashėgimtari i tij maqedonas janė ballafaquar edhe me ēėshtjen e shqiptarėve tė shumtė ortodoksė nė zonėn e Rekės, nė Manastir, Strugė dhe Ohėr si dhe me ēėshtjen e shqiptarėve katolikė nė Shkup e nė disa zona tė Malit tė zi tė Shkupit.

Pushteti maqedonas e ka sllavizuar liturgjinė kishtare tė shqiptarėve ortodoksė, i ka eliminuar priftėrinjtė patriotė shqiptarė si dhe ka ndaluar me ligj shkollat nė gjuhėn shqipe nė kėto rajone. Si rezultat i kėtyre masave drastike antishqiptare, shqiptarėt ortodoksė tė kėtyre rajoneve sot janė sllavizuar tėrėsisht.

Megjithatė, njė pjesė e popullsisė sė mbetur shqiptare nė zonėn e Rekės si dhe njė numėr i caktuar i qytetarisė shqiptare ortodokse nė Strugė, Krushevė, Ohėr apo edhe Manastir shfaq tendenca pėr tu pajtuar me njė rikthim tė mundshėm nė gjirin e kombit shqiptar. Politika shqiptare nė IRJM duhet tė krijojė kushte pėr rikthimin e papenguar, tė plotė dhe sa mė tė shpejtė tė tyre nė gjirin e kombit shqiptar.

Ēėshtja e shqiptarėve katolikė tė Shkupit ėshtė zgjidhur nga pushteti okupator sllav njėjtė si me shqiptarėt ortodoksė. Nė fillim ėshtė sllavizuar (kroatizuar) mesha nė kishėn katolike tė Shkupit si dhe ėshtė eliminuar priftėria shqiptare prej aty. Pastaj janė detyruar shqiptarėt katolikė qė tė vijonė shkollimin e tyre nė maqedonisht.

Fanatizmi i masave muslimane shqiptare nė Shkup si dhe politika e agjenturat shtetėrore sllave kanė bėrė qė edhe martesat e shqiptarėve katolikė me ato myslimanė tė jenė tė pakta. Kėshtu pak nga pak, sa nga emigrimi sa nga martesat e pėrziera me sllavė, komuniteti dikur i fuqishėm shqiptar katolik nė Shkup qė nxori figurėn mė tė madhe tė kombit shqiptar sot – Nėnė Terezėn, ka pushuar sė ekzistuari.

Nė njė akt mė tė freskėt antishqiptar, shenja dalluese e shqiptarėve katolikė tė Shkupit, shtėpia e Nėnė Terezės do tė shėrbejė si vend pėr ndėrtimin e katedralės ortodokse maqedonase tė Shėn Konstantinit dhe Elenės. Politika shqiptare duhet ti kundėrvihet fuqishėm kėsaj politike tradicionale sllave pėr zhdukjen e shqiptarėve katolikė nė Shkup.

Politika shqiptare duhet tė bėjė pėrpjekje maksimale qė nė regjistrimin e ardhshėm tė popullsisė tė mundėsojė kushte qė shqiptarėt e mbetur katolikė nė Shkup tė denoncojnė publikisht shtypjen e madhe sllave dhe tė pranojnė nė njė mori tė rasteve origjinėn apo pėrkatėsinė e tyre kombėtare shqiptare.

Nėse zona tradicionalisht shqiptare e Rekės si dhe njė numėr prej reth 20.000 qytetarėve tė Manastirit, Ohrit, Strugės, Krushevės dhe Shkupit me fe ortodokse nuk regjistrohet si shqiptare nė vitin 2011 dhe nėse nuk kemi njė kthim substancial dhe pėrmbajtėsor tė katolicizmit shqiptar nė Shkup, atėherė kjo do tė tregojė qartė se politika dhe elita shqiptare nė FYROM nuk ėshtė nė rrugėn e duhur.

Hapi i vetėm politik pas kėsaj ėshtė tė kėrkohet nga Tirana zyrtare zėvendėsimi i menjėhershėm dhe total i tyre.


3.3. Emigrimi dhe rėnia e natalitetit

Jugosllavia komuniste dhe Maqedonia “demokratike” e kanė pėrdorur edhe njė instrument nė strategjinė e tyre terroriste pėr zhdukjen e tėrėsishme apo uljen e numrit tė popullsisė shqiptare, atė tė detyrimit tė shqiptarėve pėr tu larguar nga vendi. Maqedonia e vazhdon akoma sot njė politikė tė tillė. Investimet publike mungojnė tėrėsisht nė zonat e banuara me shqiptarė etnikė.

Duke qenė nė gjendje tė rėndė ekonomike si dhe pa shpresa pėr njė pėrmirėsim tė shpejtė tė kėsaj gjendjeje, dhjetėra mijėra shqiptarė janė larguar dhe vazhdojnė tė largohen nga vendlindja.

Largimi i kėtillė katastrofal i rinisė shqiptare ka bėrė qė sot nė qytete tė tilla si Resnjė, Manastir apo Ohėr, numri i popullsisė shqiptare tė bjerė nė nivele alarmante si 2 apo 3 % e popullsisė. Edhe heqja e fundit e regjimit tė vizave dhe largimi masiv i shqiptarėve tė disa zonave veriore nga vendi qė e pasoi kėtė vendim tė Komisionit Europian, pasqyroi me besnikėri diskriminimin e tmershėm ekonomik qė u bėhet shqiptarėve kėtu.

Kjo tregoi se qytetarėt tanė janė krejtėsisht jashtė sistemit ekonomik dhe nuk bėjnė pjesė nė grupin qė meret me pėrfitimet nga shpėrndarja autoritative e tė mirave materiale nė njė shoqėri tė caktuar.

Duke parė qartėsisht mungesėn e kapaciteteve intelektuale brenda partive tona pėr tė prodhuar politika zhvillimore ekonomike si dhe mungesėn e fuqisė vendimmarėse tė tyre nė qeverinė maqedonase, zgjidhje e vetme nė kėtė situatė mbetet qė faktori politik shqiptar tė kėrkojė mundėsi institucionale dhe ligjore qė edhe diaspora e madhe shqiptare prej reth 300,000 mijė vetėsh nga IRJM qė gjendet me punė tė pėrkohshme jashtė atdheut, tė ketė mundėsi regjistrimi.

Njė fenomen tjetėr i cili shkakton uljen e numrit tė popullsisė shqiptarė nė IRJM ėshtė edhe rėnia rapide e natalitetit tė shqiptarėve tė kėtushėm. Kjo vjen sa si pasojė e proceseve modernizuese shoqėrore qė janė pozitive aq edhe si rezultat i mungesės sė kushteve ekonomike tė ēifteve shqiptare nė kėtė vend.

Mbetet qė politika shqiptare tė ketė kujdes qė iniciativat ligjore qė i ndėrmer qeveria nacionaliste e Gruevskit pėr stimulimin e natalitetit apo pėr shtimin e popullsisė, tė implementohen edhe nė zonat etnike shqiptare te ēiftet shqiptare me shumė fėmijė, p.sh.

Pra, administrata publike shqiptare nė IRJM tė ketė kujdes qė benefitet e njėjta qė i pėrfitojnė ēiftet maqedonase tė kenė mundėsi ti kenė nė dispozicion edhe familjet shqiptare.

4. Pėrfundim

A ka rrezik qė shqiptarėt nė kėtė vend tė fillojnė tė humbin numrat aktualė qė i kanė nė pėrqindjen e popullsisė?

Nėse politika shqiptare dhe gjithė shoqėria shqiptare si njė dhe e tėrė nuk i mer seriozisht vėrejtjet e mėsipėrme, ekziston rreziku real qė edhe shifra zyrtare prej 25, 17 % e dalė nė regjistrimin e fundit tė popullsisė, tė bjerė nė regjistrimin e vitit 2011.

Ėshtė koha e fundit qė ne tė fillojmė tė mendojmė si tė ritet numri i shqiptarėve kėtu. Ėshtė momenti historik qė politikbėrja shqiptare tė marė masa serioze dhe afatgjate nė mėnyrė qė numri i shqiptarėve tė kėtushėm ti afrohet 35 % real aq sa edhe jemi nė kėtė vend.

Nėse regjistrimi i vitit 2011 nuk jep sė paku 800,000 mijė shqiptarė kėtu, atėherė do tė qartėsohet qėndrimi qė klasa politike shqiptare qė prej vitit 1990 e deri mė sot ka dėshtuar qartazi nė tė gjithė elementėt qė e bėjnė njė politikė tė suksesshme ta meritojė kėtė epitet.

Nėse numri i popullsisė shqiptare nė kėtė regjistrim tė fundit nuk del ashtu siē ėshtė nė tė vėrtetė, atėherė do tė pasojė opcioni i vetėm i mundshėm i kundėrt: do tė fillojė dekadenca e pėrgjithshme e shqiptarėve kėtu me njė zhdukje tė ngadalshme por tė sigurtė nė fund.

Ne nuk duam tė zhdukemi. Ne nuk duam tė zvogėlohemi. Ne duam shtimin e numrit tė shqiptarėve, zgjerimin e territorit shqiptar, dhe pėrhapjen sa mė tė madhe tė mundshme tė kulturės dhe vlerave tona civilizuese. Momenti ėshtė historik. Mos tė gabojmė edhe kėtė radhė.

ILLYRICUM LIBERTAS
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.9.2010, 22:01   13
Citim:
BDI e Ali Ahmetit kėrkon njė mbikėqyrje ndėrkombėtare tė tė gjithė procesit

Bashkimi Demokratik pėr Integrim kėrkoi mbikėqyrje ndėrkombėtare tė procesit tė regjistrimit tė popullatės sė Maqedonisė, i cili duhet tė realizohet nė fillim tė 2011-s. Kjo kėrkesė ėshtė mbėshtetur te mosbesimi i shqiptarėve ndaj Entit Shtetėror tė Statistikave dhe Ligjit aktual, ku insiston partia maqedonase nė pushtet VMRO-DPMNE.

Nėnkryetari i BDI-s, Rafiz Haliti, deklaroi se vetėm ngritja e njė komisioni tė posaēėm pėr regjistrimin e popullsisė, i cili do tė mbikėqyrej nga faktori ndėrkombėtar, mund tė jetė garanci pėr evitimin e manipulimit tė shifrave qė do tė dalin nga rezultati i regjistrimit nė terren.

“E kemi kėtė qėndrim, sepse edhe nga ana e qytetarėve, po dhe ne si subjekt politik, kemi rezervat tona, apo thėnė mė mirė ėshtė krijuar mosbesim tek Enti Shtetėror i Statistikave qė duhet ta realizojė regjistrimin. Kėtė gjė e kemi paralajmėruar edhe mė herėt, them kemi mosbesim pėr shkak tė mospėrfaqėsimit real tė shqiptarėve nė kėtė institucion”, thotė nėnkryetari Rafiz Haliti.

Zyrtari i partisė qė ndodhet nė qeverisjen e Maqedonisė theksoi gjithashtu se partia e tij kėrkon qė regjistrimi tė bėhet nė bazė tė njė ligji tė ri “i cili duhet tė garantojė transparencė, si dhe inkuadrimin e tė gjitha bashkėsive etnike nė procesin e regjistrimit, nė mėnyrė qė ky proces tė jetė i besueshėm nė fund dhe tė jetė i pranueshėm edhe nga partitė politike nė Maqedoni, edhe nga komuniteti ndėrkombėtar.

Ndėrkaq, VMRO-DPMNE e udhėhequr nga Kryeministri Nikolla Gruevski insiston qė regjistrimi i popullatės tė realizohet nga Enti i Statistikave bazuar nė ligjin ekzistues pėr regjistrim tė vitit 2002. Zyrtarėt e partisė maqedonase nė pushtet nuk kanė dashur tė komentojnė kėrkesėn e partnerit tė tyre shqiptar, tė koalicionit.

Nga ana tjetėr, Milaim Ademi, ish-zėvendėsdrejtor i Entit tė Statistikave, thotė se me mbylljen hermetike pėr nėpunėsit shqiptarė, ky institucion ka humbur plotėsisht besimin te popullata shqiptare.

“Kjo kėrkesė ėshtė shumė e arsyeshme dhe e logjikshme dhe nga vetė fakti ngase nė Entin Shtetėror tė Statistikave, nga 12-13 sektorėt ekzistues, asnjė nuk drejtohet nga pėrfaqėsuesit shqiptarė”, bėn tė ditur Milaim Ademi, ekspert pėr ēėshtjet demografike.

Sipas ekspertit Ademi, mungesa e shqiptarėve lė hapėsirė pėr tė dyshuar nė vėrtetėsinė e rezultateve pėrfundimtare tė regjistrimit tė popullsisė sė Maqedonisė.

“Nė kėtė institucion do tė duhej tė bėhej njė pėrpjekje maksimale pėr tė kthyer besimin e popullsisė, ngase aty bėhet dhe finalizimi i tė dhėnave, gjegjėsisht regjistrimit nga terreni dhe hap dilemat pėr mundėsinė e krijimit tė njė situate, ta them kėshtu, pėr manovrimin e tė dhėnave statistikore”, konsideron eksperti Milaim Ademi, ish- zėvendėsdrejtor i Entit tė Statistikave.

Ndryshe procesi i regjistrimit ėshtė i rėndėsishėm veēanėrisht pėr shkak se nga pėrqindja e pėrkatėsive etnike, varet edhe zbatimi i tė drejtave qė rrjedhin pėr to, i njohur si Parimi i Badenterit. Regjistrimi parashihet tė realizohet nė prill tė vitit 2011, ndėrsa i tėrė projekti do tė kushtojė rreth 14 milionė euro.

http://216.75.13.41/index/rajon/e969...59d14868b.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 03:15   14
Citim:
Maqedoni, regjistrimi i popullsisė me monitorim ndėrkombėtar

Qeveria e Maqedonisė tė dielėn prezantoi strategjinė lidhur me realizimin e regjistrimit tė popullsisė gjatė muajit prill tė vitit 2011.

Zėvendėskryeministri pėr implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit, Abdylaqim Ademi dhe ministri i Drejtėsisė, Mihajlo Manevski, prezantuan detajet dhe kornizėn ligjore pėr zbatimin e regjistrimit qė do tė realizohet nga 1 deri mė 15 prill tė vitit tė ardhshėm.

Zėvendėskryeministri Ademi nėnvizoi se regjistrimi do tė realizohet nga Komisioni Shtetėror i Regjistrimit, nė bashkėpunim me Entin shtetėror tė Statistikave dhe do tė monitorohet nga EUROSTAT.

“Qeveria ka ndėrmarrė tė gjitha masat me qėllim qė ky proces tė zhvillohet nė njė atmosferė tė mirė dhe nė kushte ligjore duke respektuar standardet ndėrkombėtare dhe rekomandimet e organizatės evropiane EUROSTAT”, deklaroi Ademi. Sipas tij qėllimi i Qeverisė ėshtė qė tė kyēen tė gjitha institucionet, tė sigurohet pėrfaqėsimi i tė gjitha komuniteteve nė regjistrim nė tė gjitha nivelet dhe organet e regjistrimit, tė sigurohet pėrdorimi i gjuhėve me njė transparencė tė plotė, respektim i standardeve, besim tė ndėrsjelltė dhe mė nė fund pranimi i rezultateve nga tė gjithė faktorėt nė vend dhe jashtė vendit.

Ministri i Drejtėsisė, Mihajlo Manevski deklaroi se regjistrimi do tė zbatohet nė gjuhėn maqedonase dhe alfabetin cirilik, ndėrsa nė pjesėt e popullsisė shqiptare do tė pėrdoret edhe gjuha shqipe, sipas kushtetutės aty ku ajo popullsi ėshtė mbi 20 pėr qind.

Rezultatet pėrfundimtare tė regjistrimit do tė duhet tė shpallen deri nė korrik tė vitit 2011. Regjistrimi i fundit i popullsisė nė Maqedoni ėshtė realizuar nė vitin 2002. Kostoja e regjistrimit tė popullsisė do tė jetė rreth 14 milion euro, ndėrsa do tė jenė tė kyēur rreth 18.500 veta nė realizimin e tij. /INA/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=7703

Citim:
Qeveria do tė manipuloj me regjistrimin e popullsisė

Diaspora shqiptare ka reaguar lidhur me shpalljen e datės sė mbajtjes sė regjistrimit nė Maqedoni nga 1 prilli deri mė 15 prill tė vitit tė ardhshėm, duke e vlerėsuar kėtė periudhė si tė papėrshtatshme.

Shoqatat shqiptare nė diasporė kanė alarmuar se nė kėtė periudhė tė regjistrimit mund tė ndodhin manipulime dhe pėrjashtimi i tyre nga procesi i regjistrimit.

Komuniteti shqiptaro-amerikan nė shtetin e Ilionisit dhe nė Nju Jork ka reaguar duke nėnvizuar se pėrfaqėsuesit politik shqiptar nė Maqedoni duhet tė jenė tė vėmendshėm rreth vendimeve tė tyre, qė siē nėnvizohet mund tė jenė fatale pėr shqiptarėt dhe numrin e tyre nė Maqedoni.

“Si tė shpallet regjistrimi, kur nuk janė qartėsuar modalitetet se ēfarė parashihet me numrin e madh tė shqiptarėve qė jetojnė jashtė vendlindjes. Duhet urgjentisht tė hapet debat rreth kėsaj ēėshtje dhe tė na sqarohet se ēfarė nė tė vėrtetė do tė ndodhė me kėtė proces shumė tė ndjeshėm”, theksojnė pėr agjencinė e lajmeve INA, pėrfaqėsues tė kėtij komuniteti.

Komuniteti shqiptaro-amerikan druan se VMRO-DPMNE dhe kryeministri Nikolla Gruevski do tė pėrdor skenarė dhe strategji pėr manipulimin e sėrishėm tė shqiptarėve.

Njė reagim i njėjtė ėshtė bėrė edhe nga Bashkėsia Shqiptare me seli nė Gjermani, e cila gjithashtu kritikon datėn e pėrcaktuar pėr regjistrim, nė periudhėn kur siē thuhet nuk ėshtė i pranishėm numri i madh i shqiptarėve qė jetojnė pėrkohėsisht dhe punojnė nė botėn e jashtme.

“Nė vend se tė bėhej qė regjistrimi tė zhvillohej nga korriku apo fillimi i gushtit, kjo ndodhė nė njė periudhė kur gjitha vendbanimet shqiptare janė tė boshatisura, duke pėrfshirė fshatra tė tėra, qė janė jashtė vendit nė mėrgim. Ėshtė njė gabim i madh qė mund tė na pėrsėritet kėtu nga papėrgjegjshmėria e politikės shqiptare, e cila konsiderohet totalisht e dėshtuar”, theksohet nė reagimin e bashkėsisė shqiptare.

Sipas statistikave jozyrtare tė demografėve, rreth 300 mijė shqiptarė jetojnė jashtė vendit, mirėpo kėto shifra dyshohet tė jenė edhe mė tė larta.

Qeveria e Maqedonisė dje ka shpallur 1 prillin e vitit tė ardhshėm pėr mbajtjen e regjistrimit tė popullsisė, duke siguruar transparencė tė plotė dhe monitorim nga institucioni evropian Eurostat.

Zėvendėskryeministri Abdilaqim Ademi dhe ministri i Drejtėsisė, Mihajllo Manevski premtuan pėrfaqėsim tė drejtė tė shqiptarėve nėpėr nivelet e Komisionit tė regjistrimit dhe qasje nė kėtė proces.

Ky ėshtė regjistrimi i radhės qė do tė realizohet pas atij tė vitit 2002, kur shqiptarėt dolėn si popullsi me 25,17 pėr qind, maqedonasit 64,18 pėr qind, turqit rreth 4 pėr qind dhe komunitetet e tjera rome, boshnjake, serbe, etj. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...1f15d212c&ln=3
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 05:29   15
Citim:
Partitė vazhdojnė kritikat pėr regjistrimin e popullsisė

Partitė politike nė Maqedoni kanė vazhduar mospajtimet dhe kritikat e tyre lidhur me regjistrimin e popullsisė qė do tė mbahet vitin e ardhshėm.

Partitė opozitare shqiptare janė tė pakėnaqura lidhur me datėn e mbajtjes sė regjistrimit, procesin e realizimit teknik, duke shfaqur dyshimet pėr mundėsinė e manipulimit me numrin e popullsisė.

Ndėrkohė, VMRO-DPMNE dhe BDI javėn e kaluar arritėn njė marrėveshje qė regjistrimi tė realizohet nga Komisioni Shtetėror i Regjistrimit (KSHR) nė bashkėpunim me Entin Shtetėror tė Statistikave (ESHS), duke pėrfshirė edhe njė monitorim sipėrfaqėsor nga Eurostat, institucioni i BE-sė pėr statistika.

Zėdhėnėsi i DR-sė, Arianit Hoxha vlerėsoi se partia e tyre e konteston rolin e Komisionit Shtetėror pėr Regjistrim dhe periudhėn e realizimit tė regjistrimit.

“Cili ėshtė roli i atij komisioni prej 20 anėtarėve, kur dihet se regjistrimin e udhėheq Enti Shtetėror i Statistikave. Ne gjithashtu jemi tė pakėnaqur edhe me periudhėn e realizimit, ku nė vend qė tė kryhet regjistrimi gjatė muajve tė verės, ai po ndodh nė muajin prill”, ka theksuar zėdhėnėsi Hoxha, duke shtuar si ēėshtje problematike edhe mungesėn e kuadrove shqiptare nė ESHS.

Partia Demokratike Shqiptare (PDSH) ka paralajmėruar se regjistrimi po zhvillohet nė njė periudhė kur shumica e shqiptarėve akoma nuk kanė realizuar tė drejtėn e shtetėsisė, mungesa e diasporės shqiptare nė vend nė periudhėn kur do tė zhvillohet regjistrimi si dhe mundėsia e manipulimeve tjera.

Nė rast se nuk do tė evitohen gjitha problemet e krijuara qė ndikojnė nė numrin e pėrgjithshėm tė popullsisė, gjegjėsisht shqiptarėve , atėherė PDSH-ja ka paralajmėruar se do tė ftojė qytetarėt qė tė bojkotojnė regjistrimin.

Partia Liberal – Demokrate (PLD) opozitare ėshtė e pakėnaqur lidhur me marrėveshjen e arritur midis partive tė koalicionit pėr regjistrimin.

“Ky projekt fillon nėpėrmjet partive politike dhe kjo nuk ėshtė nė rregull qė paralajmėron se sa do tė jenė shifrat e popullsisė. Gjithashtu ėshtė e paqartė se kush do tė jenė anėtarėt e atij komisioni qė do tė monitorojnė dhe realizojnė regjistrimin”, ka theksuar deputeti i PLD-sė, Andrej Zhernovski.

Partia mė e madhe opozitare LSDM ka kėrkuar qė tė mos politizohet procesi i regjistrimit, mirėpo duket paralajmėruar qė ai tė zhvillohet nė interes tė qytetarėve. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...0518e8910&ln=3
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.11.2010, 20:31   16
Citim:
Tė gjithė kundėr regjistrimit

Shkup, 11 nėntor - Protesta dhe bojkot. Kėshtu janė pozicionuar shqiptarėt brenda dhe jashtė vendit, duke e shtrirė revoltėn edhe nėpėr institucionet ndėrkombėtare. Forma e padrejtė e privimit nga evidentimi nė regjistrat zyrtarė tė statistikave mijėra shqiptarė qė jetojnė jashtė Maqedonisė, ka shkaktuar njė zinxhir reagimesh.

Apelit pėr protesta tė Demokracisė sė Re, i janė bashkėngjitur edhe grupime tė tjera politike dhe civile, si edhe komuniteti shqiptar jashtė vendit. Kundėr procesit tė regjistrimit ėshtė pozicionuar edhe komuniteti shqiptar nė SHBA, tė cilėt sikurse njoftojnė agjencitė e lajmeve, do tė organizojnė protesta pėr tė demonstruar pakėnaqėsinė e tyre lidhur me Ligjin e ri tė regjistrimit, i cili do tė anashkalojė votimin e diasporės shqiptare.

Diaspora shqiptare kėrkon transparencė dhe pėrkrahjen e ndryshimeve tė Ligjit pėr regjistrim tė propozuar nga partitė opozitare shqiptare, para se ky ligj tė marrė dritėn jeshile nga maxhoranca e koalicionit qeveritar VMRO-DPMNE dhe BDI.

Protestat nga pėrfaqėsues tė shoqatave shqiptaro-amerikane, kryesisht tė pėrbėra nga shqiptarė nga Dibra, Prespa, Kėrēova, Tetova, Gostivari, Struga, Manastiri e Ohri, dhe shqiptarė tė viseve tė tjera tė Maqedonisė, do tė zhvillohen nė Nju Jork, si dhe do tė pėrgatitet edhe njė peticion i pėrbashkėt qė do t'i drejtohet institucioneve amerikane, pėrfaqėsive diplomatike tė Maqedonisė nė SHBA dhe tė OKB-sė pėr tė kundėrshtuar manipulimin e autoriteteve maqedonase lidhur me numrin e shqiptarėve dhe anashkalimin e diasporės shqiptare.

Protesta pritet tė mbahet para selisė sė OKB-sė nė Nju Jork dhe pėrfaqėsisė diplomatike tė Maqedonisė. Po ashtu, komuniteti shqiptar nė SHBA ka bėrė me dije se pėrkrah tė gjitha pėrpjekjet dhe zėrat e protestave pėr tė parandaluar manipulimin dhe falsifikimin e numrit tė shqiptarėve nė regjistrimin e popullsisė qė do tė mbahet mė 1 prill tė vitit tė ardhshėm.

Gjeografi Abaz Islami, pohon se revolta ėshtė njė reagim i natyrshėm ndaj kėsaj kategorie dhe pėrgjigje e duhur ndaj padrejtėsisė qė po e shkakton Qeveria me Ligjin e regjistrimit. Sipas Islamit, nėse do ta merrnim si tė mirėqenė numrin e shqiptarėve qė jetojnė jashtė, atė tė vitit 2002 - gjithsej 50 mijė, do tė supozojmė se pas 9 viteve kjo shifėr ėshtė rritur dhe ėshtė e madhe.

"Dhe ėshtė e padrejtė qė kjo kategori qė investon nė kėtė shtet mė shumė se tė tjerėt, qė kontribuon pozitivisht nė ekonominė e vendi, tė lihet jashtė. Faktori politik shqiptar duhet tė arrijė njė ujdi, pasi nėse edhe njė familje e vetme nuk do tė regjistrohej, atėherė qėllimi nuk ėshtė arritur. Problematik ėshtė edhe pėrpunimi i informacioneve, nėse aty do tė krijohej hapėsirė pėr manipulime i gjithė procesi vendoset nė pikėpyetje", pohon gjeografi.

Sipas Islamit, numri i shqiptarėve ka ardhur nė rritje, krahasuar me atė tė maqedonasve. Duke u bazuar nė zhvillimin demografik te pjesa shqiptare vihet re njė trend pozitiv, ku prej periudhės 2003-2007, numri i tyre ėshtė shtuar me 23 mijė, ndėrsa te maqedonasit ėshtė ulur me 7 mijė.

Ka reaguar edhe Bashkimi Demokratik Shqiptar. Kjo parti thekson se politika antishqiptare e Shkupit po pėrgatit modalitete tė reja tė politikės qė do tė legjitimonte vazhdimin e diskriminimit racial kundėr shqiptarėve.

Pėrmes njė komunikate, BDSH-ja ka mbėshtetur protestėn e organizuar kundėr politikės qė pėrjashton qindra mijėra shqiptarė nga regjistrimi i popullsisė dhe apelon te pjesėmarrėsit e protestės qė pakėnaqėsinė e veta nga diskriminimi racial t`i shprehin si shqiptarė duke anashkaluar pėrkatėsinė dhe simbolet partiake.

BDSH gjithashtu vlerėson se ėshtė moment i fundit qė institucionet ndėrkombėtare dhe autoritetet me peshė tė ushtrojnė ndikimin e vet me qėllim tė evitimit tė eskalimit tė mėtutjeshėm tė situatės.

"Politika dominuese e Shkupit ndėr tė tjera synon tė shndėrrojė popullin shqiptar nė popull apatrid, pasi qė nga themelimi i kėsaj republike mbi njė pjesė tė territoreve shqiptare qindra mijėra shqiptarė janė shpėrngulur nė shtetet e Lindjes dhe nė shtetet e Perėndimit, dhjetėra mijė shqiptarėve tė tjerėve u refuzohet nėnshtetėsia dhe pėrmes regjistrimeve tė deritashme tė popullsisė ėshtė munduar tė fshehet realiteti i pėrkatėsisė etnike tė popullsisė sė Maqedonisė", konstatohet nė komunikatėn e BDSH-sė.

Edhe Shoqata e tė Persekutuarve dhe tė Dėnuarve Politike Shqiptare nga Dibra ka bėrė thirrje pėr bojkotimin e procesit tė regjistrimit. Nė njė komunikatė me apelin "Esėllohuni", thuhet ndėr tė tjera se SHPDPSH me 25 mijė anėtarėt e saj jo vetėm qė ėshtė kundėr kėtij procesi, por edhe ligjit pėr tė dhe kėrkojnė nga tė gjithė ato qė kanė marrė votėn e popullit shqiptar tė formojnė njė kėshill tė veēantė ndėrpartiak, qė do t'i dalė mbanė kėsaj pune.

"Ne si shoqatė kemi mbi 25 mijė anėtarė, do tė ftojmė popullin shqiptar ta bojkotojė kėtė lloj masakrimi tė numrit tė shqiptarėve. Do tė pėrkrahim ēdo lloj proteste dhe bojkoti pėr anulimin e regjistrimit deri sa tė krijohen kushte normale. Urtėsia popullore thotė: nuk ėshtė e rėndėsishme kush regjistron, por ai qė numėron", thuhet nė komunikatėn e SHPDPSH -sė. Ata konstatojnė se shqiptarėt e kanė humbur besimin nė institucionet e pushtetit, sidomos me mos pėrfaqėsimin e drejtė etnik nėpėr institucionet e shtetit, ku plagė kanceri ėshtė Enti Statistikor, vėren shoqata.

"Ne jemi popull qė jetojmė nga kurbeti, mbi 30%te popullit e kemi jashtė dhe mbajtja e regjistrimit nė prill do tė thotė bukėshkelje dhe nėnēmim i tė gjithė atyre kurbetēinjve qė 'dėrzhavės' i sjellin mbi 1.5 miliardė euro dhe ia mbajnė shpirtin gjallė. I pyesim miqtė tanė ndėrkombėtar qė insistojnė qė regjistrimi tė mbahet nė prill tė vitit 2010 se ēfarė u bė me vėrejtjet e ODIHR dhe OSBE qė i bėnė pas zgjedhjeve parlamentare te vitit 2008, kur ato vetė deklaronin se nė Maqedoni ka 250.000-300.000 emra fiktivė, nė llogarinė e kujt do tė shkojnė kėto numra?", shkruhet ndėr tė tjera nė komunikatėn e SHPDPSH-sė.

http://www.koha.com.mk/a03.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.11.2010, 20:42   17
Citim:
BDSH pėrkrah protestėn kundėr regjistrimit nė Maqedoni

Shkup - Bashkimi Demokratik Shqiptar (BDSH) ka ftuar gjithė shqiptarėt qė t’i bashkėngjiten protestės sė 14 nėntorit, kundėr manipulimit me numrin e shqiptarėve nė regjistrimin e vitit tė ardhshėm tė popullsisė nė Maqedoni.
Kjo parti, nėpėrmjet njė komunikate, ka bėrė tė ditur se e mbėshtet protestėn e 14 nėntorit tė organizuar nga Demokracia e Re (DR) dhe tė mbėshtetur nga disa shoqata joqeveritare.

“Bashkimi Demokratik Shqiptar nė vazhdimėsi ėshtė pėrpjekur tė sensibilizojė institucionet ndėrkombėtare dhe opinionin demokratik se politika dominante e Shkupit, ndėr tė tjera synon tė shndėrrojė popullin shqiptar nė popull apatrid. Qė nga themelimi i kėsaj republike mbi njė pjesė tė territoreve shqiptare, qindra mijėra shqiptarė janė shpėrngulur nė shtetet e Lindjes dhe nė shtetet e Perėndimit, dhjetėra mijė shqiptarėve tė tjerėve u refuzohet nėnshtetėsia, si dhe pėrmes regjistrimeve tė deritanishme tė popullsisė, ėshtė munduar tė fshihet realiteti i pėrkatėsisė etnike tė popullsisė sė Maqedonisė”, theksohet nė reagimin e BDSH-sė.

Sipas kėsaj partie, nė kohėn kur nė opinionin publik shqiptar nė Maqedoni dominojnė spekulimet me pėrqindjen e spiunėve shqiptar nė interes tė shėrbimeve sekrete tė shteteve antishqiptare, politika antishqiptare e Shkupit pėrgatit modalitete tė reja tė politikės qė do tė legjitimonte vazhdimin e diskriminimit racial kundėr shqiptarėve.

“Tė vetėdijshėm pėr domosdoshmėrinė e bashkėrenditjes sė veprimtarive pėr tė sensibilizuar institucionet ndėrkombėtare lidhur me politikėn antishqiptare qė udhėhiqet nė Maqedoni, BDSH mbėshtet protestėn e organizuar kundėr politikės qė pėrjashton qindra mijėra shqiptarė nga regjistrimi i popullsisė sė Maqedonisė nė vitin 2011. BDSH apelon tek pjesėmarrėsit e protestės qė pakėnaqėsinė e vet nga diskriminimi racial qė aplikohet ndaj shqiptarėve nė Maqedoni ta shprehin si shqiptarė duke anashkaluar pėrkatėsinė dhe simbolet partiake”, thuhet nė komunikatėn.

BDSH fton partitė politike shqiptare tė lėnė inatet reciproke dhe sė bashku tė gjejnė rrugėdalje nga situata e vėshtirė nė tė cilėn gjendemi si shqiptarė, ndėrsa sipas saj, ėshtė moment i fundit qė institucionet ndėrkombėtare dhe autoritetet me peshė tė ushtrojnė ndikimin e vet me qėllim tė evitimit tė eskalimit tė mėtutjeshėm tė situatės.

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/27353/
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.11.2010, 20:44   18
Citim:
DR-ja, ftesė shqiptarėve pėr masovitet nė protesta

Demokracia e Re ka vazhduar tė marrė mbėshtetjen e partive tė vogla politike dhe tė organizatave tė ndryshme joqeveritare pėr protestėn e sė dielės kundėr miratimit tė ligjit pėr regjistrimin e popullsisė dhe disa shoqata Mbėshtetje kėsaj proteste i kanė dhėnė edhe BDSH-ja e Bardhyl Mahmutit dhe shoqata tė ndryshme shqiptare qė veprojnė nė diasporė dhe SHBA.

“Shqiptarėt duhet tė unifikohemi dhe tė ngremė zėrin bashkėrisht pavarėsisht bindjeve partiake dhe tė dalim sa mė masovikisht nė protestat qė do tė mbahen tė dielėn nė ora 14 para Parlamentit tė Maqedonisė, tė protestojmė kundėr miratimit tė Ligjit pėr regjistrimin e popullsisė qė pėrjashton 30-40 pwr qind tė shqiptarėve nė regjistrimin e vitit tė ardhshėm”, dekalroi Arijanit Hoxha zėdhėnės i DR.

Edhe pse nė listėn e pėrkrahėsve tė protestės, DR ka pėrfshirė edhe Lėvizjen qytetare “ Zgjohu”, kjo e fundit thekson se nuk do tė jetė pjesė e protestės ditėn e diel. Kėtė vendim “ Zgjohu” arsyeton me pėrkrahjen e pjesėrishme tė kėrkesave tė DR rreth projekt ligjit pėr regjistrimin e popullatės.

Nė njė komunikatė pėr shtyp “ Zgjohu” ka thekuar mbėshtetjen e saj ndaj shqetėsimeve tė partive politike shqiptare rreth procesit tė regjistrimit tė popullsisė, nė veēanti pjesa qė ka tė bėj me regjistrimin e mėrgimtarėve shqiptarė.

“Ēdo regjistrim qė pėrjashton shqiptarėt e Maqedonisė me punė tė pėrkohshme jashtė vendit ėshtė i pa-pranueshėm”, thekson ZGJOHU! Kjo lėvizje qytetare konsideron qė VMRO DPMNE nė mėnyrė tė pandershme dhe me manipulim po pėrdor rekomandimet e EUROSTAT-it si arsyetim pėr t’iu shmangur numėrimit tė denjė tė shqiptarėve.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/44324.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2010, 21:16   19
Citim:
Shkup, tė dielėn protestė kundėr regjistrimit tė popullsisė

Shkup – Partia Demokracia e Re do tė zhvillojė nesėr protestėn e saj nė Shkup kundėr regjistrimit tė popullsisė, protestė e cila ka pasur mbėshtetje tė gjerė edhe nė diasporė.

Protesta e organizuar nga Demokracia e Re (DR) do tė mbahet nė ora 14.00 para Parlamentit tė Maqedonisė, njė ditė pasi qė maxhoranca pritet tė votojė ligjin e propozuar nga Qeveria e koalicionit VMRO-DPMNE dhe BDI.

“Bėjmė thirrje publike deri te tė gjithė vėllezėrit dhe motrat tona shqiptare qė tė na bashkėngjiten qė qetė, me dinjitet dhe krenari tė protestojmė kundėr miratimit tė Ligjit pėr regjistrimin e popullsisė qė pėrjashton 30-40% tė shqiptarėve nė regjistrimin e vitit tė ardhshėm”, thanė burime zyrtare nga Partia Demokracia e Re. Lėvizja qytetare ‘Zgjohu’ ka paralajmėruar regjistrim paralel pėr tė pamundėsuar manipulimin e mundėshėm tė numrit tė pėrgjithshėm tė shqiptarėve.

“Nė cdo vend ku jetojnė shqiptarėt do tė ketė njė qendėr tė lėvizjes ‘Zgjohu’, ku qytetarėt shqiptarė qė kanė problem me regjistrimin, tė cilėt nuk janė regjistruar nga ana e regjistruesve tė entit shtetėror pėr statitikė, do tė mund tė trokasin tek ‘Zgjohu’ e cila do tė mban evidencėn e tė gjithė qytetarėve dhe problematikave dhe nė kėtė mėnyrė do tė mundėsojmė transparencėn. Regjistrimi ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr shqiptarėt pasi tė drejtat e komuniteteve varen nga statistikat, neės je 20% mund ta pėrdorėsh gjuhėn”, u shpreh lideri i lėvizjes “Zgjohu”, Artan Grupi.

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/27459/
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.12.2010, 22:47   20
Citim:
Shkup, Kuvendi miraton mes tensionesh Ligjin pėr regjistrim

Shkup - Parlamenti i Republikės sė Maqedonisė miratoi mbrėmė Ligjin pėr regjistrimin e popullsisė, i shoqėruar nga njė atmosferė tensionuese mes deputetėve tė partive shqiptare, Bashkimit Demokratik pėr Integrim dhe Demokracisė sė Re.

Mediat shqiptare nė Maqedoni raportojnė se tensionet kanė shpėrthyer nė momentin kur deputetėt e Demokracisė sė Re po braktisnin seancėn parlamentare, dhe thuhet se ata janė provokuar nga deputetėt e BDI-sė.

Agjencia INA citon deputetėt e DR-sė, tė cilėt theksuan se janė provokuar me fjalė ofenduese nga deputeti i BDI-sė, Talat Xhaferi.

“Nė Parlament mund tė kishte plasur njė tjetėr incident i rėndė, si ai i tre viteve mė parė mes deputetėve tė BDI-sė dhe PDSH-sė. Por me ndėrhyrjen e deputetėve tė tjerė, situata ėshtė qetėsuar”, theksuan burime pranė Parlamentit, ndėrsa deputetėt e DR-sė deklaruan se do tė mbajnė sot njė konferencė pėr shtyp.

Parlamenti miratoi Ligjin pėr regjistrimin e popullsisė me votat e VMRO-DPMNE-sė, BDI-sė, dhe partisė opozitare LSDM. Me miratimin e kėtij Ligji, afati zyrtar pėr mbajtjen e regjistrimit ėshtė 1 prilli i vitit 2011, dhe se ky proces do tė zgjasė pėr 15 ditė.

Partitė opozitare shqiptare kanė shprehur dyshime lidhur me kėtė Ligj, i cili sipas tyre, do tė lėrė jashtė procesit tė regjistrimit diasporėn shqiptare.

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/28270/
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
Pėrgjigju



Veēoritė e botimit
Ēėshtjet e reja nuk lejohen
Pėrgjigjet nuk lejohen
Bashkėngjitjet nuk lejohen
Ndryshimi i shkrimeve nuk lejohet

vB code ėshtė hapur
Ndijėzat janė hapur
Kodi [IMG] ėshtė hapur
Kodi HTML ėshtė mbyllur


Ora nė Shqipėri ėshtė 00:09.


vBulletin, Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Vargmal © 2006 - 2013 L

Drejtbotimi: Respekto punėn e tjetrit. Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet krijuesi dhe nyja pėrkatėse e faqes (ose vetėm kahu vargmal.org) ku gjendet lėnda e kopjuar. Nėse lėnda e hasur kėtu dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme nga mbajtėsi i tė drejtave tė lėndės.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, ky log pėrmban dhe lėndė me tė drejta lentori, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht nga mbajtėsi i tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė ndaj lėnde me tė drejta lentori, siē ky parashikohet nė Ligjin nr.9380, dt.28.4.2005, Nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes tė mėparshėm pėr marrje dijenish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.