Kthehu   Kreu > D1 > 1912-2012: Shtetet Shqiptare II
Tituj tė ngjashėm

Pėrgjigju
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.6.2008, 09:28   1

Shkrim i cituar 1892-1995: Historiku i shkollave shqipe nė Malėsi (Mal tė Zi)


Citim:
Shkollat e para shqipe u hapėn nė kushte tejet tė vėshtira
Palokė Berisha

Duke filluar nga shek. XIX hapen shkolla fillore shqipe nė Kosovė, Maqedoni dhe nė trojet autoktone shqipe qė sot administrohen nga Mali i Zi. Ato hapen nė Prizren, Pejė, Gjakovė, Zym, Ferizaj, Janjevė, Shkup e gjetiu. Nė Skje-Krajė shkolla shqipe ēelet nė vitin 1892. Nė tė njėjtin vit, mė 1893, hapen dy shkolla shqipe nė Selcė (Kėlmend) dhe Traboin (Hot). Shkolla fillore shqipe nė Shtoj ēelet nė vitin 1896.

Gjatė sundimit tė princit Nikollė, respektivisht nga viti 1878-1915 nuk lejohet hapja e shkollave shqipe nė trojet shqiptare tė administruara nga Mali i Zi.

Gjatė Luftės I Botėrore hapen shkollat shqipe nė Ulqin, Ljare, Tuz, Dinoshė, Priftėn, Arzė, Triesh, Plavė, Guci, Vuthaj dhe Martinaj. Kėto shkolla paraqesin hapin e parė pėr kultivimin, zhvillimin, zgjerimin e kulturės shqiptare. Periudha nga viti 1918-1941 ishte e vėshtirė pėr shqiptarėt. Nuk lejohet hapja e shkollave fillore shqipe. Hapen shkolla qė kishin pėr qėllim asimilimin e shqiptarėve dhe popujve tė tjerė.

Gjatė Luftės II Botėrore ēelen shkolla fillore shqipe nė territorin e sotėm tė pesė komunave nė Mal tė Zi. Ato punuan nė Ulqin, Katėrkollė, Krythė, Sukubinė, Salē, Ostros, Muriq tė poshtėm, Ljare, Merkotė, Gjuraē, Dedaj, Tuz, Arzė, Priftėn, Dinoshė, Triesh, Kojė, Luhar, Plavė, Guci, Vojnosellė, Rozhajė dhe Dacaj. Shkolla fillore shqipe ka qenė pesėklasėshe. Tė gjitha punonin me tė njėjtin plan e program mėsimor. Po ashtu kanė pėrdorur tė njėjtat tekste shkollore. Me pėrfundimin e vitit shkollor 1943/44 mbyllen shkollat shqipe nė Mal tė Zi.

Duke filluar nga viti shkollor 1944/45 e deri mė sot pėr shqiptarėt fillon njė periudhė e re e arsimit dhe zhvillimit tė shkollave me mėsim nė gjuhėn shqipe nė Mal tė Zi, Kosovė dhe Maqedoni.

Atė vit shkollor janė ēelur pesė shkolla me mėsim nė gjuhėn shqipe nė Mal tė Zi dhe paralele nė kėtė gjuhė. Hapen shkollat nė Ulqin, Katėrkollė, Kllezė, Martinaj dhe Vuthaj. Ato punonin nė kushte tė vėshtira. Numri i shkollave fillore me mėsim nė gjuhėn shqipe rritet nė vitin shkollor 1945/46. Ato ēelen nė Arzė, Dinoshė, Priftėn, Triesh, Vuksanlekaj, Pistullė, Drume dhe Dacaj. Edhe shkollat e hapura nė vitin paraprak kanė punuar.

Numri i shkollave rritet dukshėm nė vitin shkollor 1946/47. Ato punuan nė Amull (mė vonė transferohet nė Shkodėr), Kshevė, Kojė, Triesh, Tuz, Sukubinė, Krythė, Maxhuraj, Martiq dhe Muriq tė Poshtėm.

Ēelja e shkollave me mėsim nė gjuhėn shqipe vazhdon nė vitin shkollor 1947/48. Ato themelohen nė Traboin tė Moēėm, Cem tė Trieshit, Arbėresh, Dragoviē (mė vonė transferohet nė Kėshtenjė), Kravar, Reē, Shėn Gjergj dhe Shtoj me paralele nė gjuhėn serbe dhe shqipe. Po kėtė vit shkollor ēelet klasa e pestė e shkollės fillore nė Tuz dhe Katėrkollė. Nė vitin shkollor 1949/50 rriten nė shtatėvjeēare dhe japin gjeneratėn e parė tė semimaturantėve.

Pėr herė tė parė ēelen tri shkolla fillore me mėsim nė gjuhėn shqipe nė Mal tė Zi. Nė vitin shkollor 1948/49 filluan punėn nė fshatin Poprat, Ftjan dhe Bobosht.

Njė paralele me mėsim nė gjuhėn shqipe pėr nxėnėsit e ciklit tė ulėt nė Guci fillon nė vitin shkollor 1948/49. Njė vit mė vonė, 1949/50, formohet njė paralele e klasės sė pestė me mėsim nė gjuhėn shqipe. Nė vitin shkollor 1949/50 ēelet vetėm njė shkollė fillore me mėsim nė gjuhėn shqipe nė fshatin Selisht.

Shkolla fillore nė Millė ēelet nė vitin shkollor 1953/54. Njė vit mė vonė fillon punėn mėsimore shkolla fillore nė fshatin Gurrec, ndėrsa nė Drume tė Poshtme hapet shkolla fillore nė vitin shkollor 1956/57. Tek nė vitin shkollor 1963/64 fillon mėsimi nė gjuhėn shqipe nė shkollėn fillore nė Boxhov. Nė shkollėn fillore nė Dacaj mėsimi nė gjuhėn shqipe rifillon pėr klasėn e parė nė vitin 1968 e vazhdon mėsimin edhe pėr klasėt e tjera prej viti nė vit. Nė shkollėn fillore nė Hot (Plavė) formohet njė paralele me mėsim nė gjuhėn shqipe nė vitin shkollor 1970/71.

Nė shtator tė vitit 1972 ēelet paralelja e ndarė fizike e shkollės tetėvjeēare nė Katėrkollė me seli nė Rastishė. Paralele tė kėtilla janė ēelur nė shkollėn tetėvjeēare nė Tuz me seli nė Sukruq nė vitin shkollor 1979/80 dhe nė Milesh nė vitin shkollor 1985/86. Njė paralele e ciklit tė ulėt formohet me mėsim nė gjuhėn shqipe nė shkollėn tetėvjeēare nė Plavė nė vitin shkollor 1993/94.

Fatkeqėsisht, numri i shkollave me mėsim nė gjuhėn shqipe pakėsohet nė vitin shkollor 1956/57 sepse njė numėr shkollash orientohen pėr tė zhvilluar mėsimin nė gjuhėn serbo-kroate pėr nxėnėsit shqiptarė. Atė vit nė shkollėn tetėvjeēare nė Ulqin nuk kishte asnjė paralele me mėsim nė gjuhėn shqipe. Numri i nxėnėsve nė shkollat nė zonat malore fillojnė tė pakėsohen duke filluar nga dekada e tetė e shekullit tė kaluar. Njė numėr i tyre ėshtė mbyllur pėr shkak se banorėt e fshatrave po migrojnė, por mė shumė kanė emigruar nė botėn e jashtme. Duke filluar nga viti 1945 e deri mė sot shumė nxėnės shqiptarė kanė mėsuar nė gjuhėn joamtare, nė kėto shkolla fillore: nė Ulqin, Plavė, Tuz, Gjurac, Guci, Ljare, Dedaj, Shtoj, Hot (Plavė), Darzė, Dacaj, Rozhajė, Salē, Tivar, Podgoricė, Fundėna, Braticė, Kollomxė, Zohaj, Boxhov, Martinaj, Vojnosellė, Vrane, Pinē, e gjetiu. Mė parė ka sqaruar nė cilat shkolla ėshtė zhvilluar mėsimi nganjėherė nė gjuhėn shqipe. Nė shumicėn e tyre kurrė nuk ėshtė zhvilluar mėsimi nė gjuhėn shqipe.

Gjimnazi i ulėt nė Ulqin fillon mėsimin nė gjuhėn shqipe me njė paralele nė vitin shkollor 1946/47. Vijuan shkollėn 32 nxėnės. Kjo shkollė e humb statusin dhe transferohet nė shkollė tetėvjeēare. Deri nė vitin 1968/69 nė Ulqin ka funksionuar njė shkollė tetėvjeēare, pastaj hapet edhe shkolla e dytė fillore me emrin "Marshali Tito".

Nė nėtor tė vitit 1947 ēelet klasa e pestė e shkollės fillore nė Tuz me mėsim nė gjuhėn shqipe. Nė vitin shkollor 1949/50 del gjenerata e parė e shkollės shtatėvjeēare e kėsaj shkolle. Pas disa vitesh rritet nė shkollė tetėvjeēare.
Po nė vitin shkollor 1947/48 ēelet klasa e pestė e shkollės nė Katėrkollė.
Nė vitin shkollor 1949/50 nė shtatėvjeēaren nė Guci formohet njė paralele me mėsim nė gjuhėn shqipe. Regjistrohen 36 nxėnės, prej tyre 12 e pėrfundojnė semimaturėn. Nė kėtė shkollė nxėnėsit shqiptarė herė kanė mėsuar nė gjuhėn amtare e mė shumė nė gjuhėn joamtare.

Shkolla fillore nė Ostros ēelė klasėn e pestė nė vitin shkollor 1952/53 dhe rritet nė shkollė tetėvjeēare nė vitin shkollor 1955/56 dhe jep gjeneratėn e parė tė semimaturantėve.

SHF nė Stjepoh-Triesh rritet nė shkollė pesėklasėshe nė vitin shkollor 1959/60. kurse rritet nė shkollė tetėvjeēare nė vitin 1962/63. Po atė vit del edhe gjenerata e parė e semimaturantėve.

SHF nė Arzė, e cila mė vonė transferohet nė Skorraq ēelė klasėn e pestė nė vitin shkollor 1960/61 dhe rritet nė shkollė tetėvjeēare nė vitin shkollor 1963/64 jep edhe gjeneratėn e parė tė semimaturantėve.

SHF nė Shtoj fillon mėsimin nė gjuhėn shqipe mė 22 mar tė vitit 1948 me njė paralele, ndėrsa nė vitin shkollor 1960/61 ēelet klasa e pestė. Ishin dy paralele, prej tyre njėra me mėsim nė gjuhėn shqipe dhe mė vonė edhe kjo rritet nė atė tetėvjeēare.

SHF nė Dinoshė rritet nė tetėvjeēare nė vitin shkollor 1978/79. Jep gjeneratėn e parė nė vitin shkollor 1979/80.

Pas shumė pėrpjekjesh tė veteranit tė arsimit Sokol Dacit, SHF nė Dacaj fut mėsimin nė gjuhėn amtare dhe nė vitin shkollor 1980/81 rritet nė tetėvjeēare. Po kėtė vit del edhe gjenerata e parė e semimaturantėve prej 13 nxėnėsish.
Ndryshime tė natyrės administrative nė shkollat fillore nė Mal tė Zi ka pasur nė vitin shkollor 1962/63. Formohen shkollat fillore qendrore (amė) nė tė cilat nė gjirin e vet i pėrfshinė shkollat e tjera. Shkollat me mėsim nė gjuhėn shqipe dhe ato me paralele nė gjuhėn shqipe patėn tė njėjtin fat simotrat e veta nė Mal tė Zi. Shkollat tetėvjeēare nė trojet shqiptare bėhen shkolla amė, kurse shkollat fillore katėrklasėshe, pesėklasėshe, e humbin pavarėsinė qė e kishin deri atėherė dhe bėhen paralele tė ndara fizike.

Shkollat e mesme tė plota me mėsim nė gjuhėn shqipe filluan tė ēelen duke filluar nga viti 1965. Nė fillim tė vitit shkollor 1965/66 themelohet gjimnazi i Ulqinit dhe regjistrohen 246 nxėnės tė ndarė nė shtatė paralele. Prej tyre, nė dy paralele tė klasės sė parė, me 60 nxėnės, mėsimi zhvillohet nė gjuhėn shqipe. Nė vitin shkollor 1968/69 pėr herė tė parė jepet provimi i pjekurisė nė gjuhėn shqipe. Kėtė provim e dhanė 23 kandidatė (22 m. e 1 f).

Shkolla e mesme nė Tuz ēelet me vonesė. Nė vitin 1971 ēelen dy paralele tė ndara fizike tė Gjimnazit "S. Shkeroviē" tė Podgoricės me seli nė Tuz. Mėsimi zhvillohet nė gjuhėn shqipe e serbokroate. Regjistrohen 78 nxėnės (67 m. e 11 f.) tė ndarė nė dy paralele. Nė vitin shkollor 1975/76 paralelet e ndara fizike tė gjimnazit tė Podgoricės me seli nė Tuz ndahen prej bazės dhe formohet shkolla e mesme. Ajo bėhet e pavarur nė dhjetor tė vitit 1975.

Nė shkollėn e mesme nė Plavė, nė vitin shkollor 1978/79 formohet njė paralele me 40 nxėnės me mėsim nė gjuhėn shqipe. Gjenerata e parė e maturantėve shqiptar nė Plavė diplomoi nė vitin shkollor 1981/82.

Shkolla ekonomike nė Ulqin fillon punėn mė 30.01.1947. Ka qenė e pavarur deri me formimin e qendrės shkollore nė Ulqin.

Shkolla fillore e muzikės nė Ulqin ėshtė e fundit qė ēelet me mėsim nė gjuhėn shqipe dhe malazeze. Nė vitin 1995 lejohet ēelja e paraleleve tė ndara fizike tė shkollės sė muzikės sė Tivarit me seli nė Ulqin

http://www.kohajavore.cg.yu/index.ph...vijest&id=7227
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
Pėrgjigju



Veēoritė e botimit
Ēėshtjet e reja nuk lejohen
Pėrgjigjet nuk lejohen
Bashkėngjitjet nuk lejohen
Ndryshimi i shkrimeve nuk lejohet

vB code ėshtė hapur
Ndijėzat janė hapur
Kodi [IMG] ėshtė hapur
Kodi HTML ėshtė mbyllur


Ora nė Shqipėri ėshtė 18:38.


vBulletin, Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Vargmal © 2006 - 2013 L

Drejtbotimi: Respekto punėn e tjetrit. Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet krijuesi dhe nyja pėrkatėse e faqes (ose vetėm kahu vargmal.org) ku gjendet lėnda e kopjuar. Nėse lėnda e hasur kėtu dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme nga mbajtėsi i tė drejtave tė lėndės.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, ky log pėrmban dhe lėndė me tė drejta lentori, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht nga mbajtėsi i tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė ndaj lėnde me tė drejta lentori, siē ky parashikohet nė Ligjin nr.9380, dt.28.4.2005, Nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes tė mėparshėm pėr marrje dijenish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.