Kthehu   Kreu > D1 > 1200 p.e.s. - 167 p.e.s.: Shtetet Ilire
Tituj tė ngjashėm
  • Gjuha maqedone nga Kandhaon nė danėn "1200 p.e.s. - 167 p.e.s.: Shtetet Ilire"

Pėrgjigju
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 27.10.2006, 21:22   1
sub674843
 

Shkrim i cituar Gjuha e ilirėve


Citim:
Ėshtė pėr tė ardhur keq, qė ne kemi njoftime shumė tė pakta mbi gjuhėn e ilirėve. Por fatmirėsisht kėto kohėt e fundit janė bėrė vrojtime, tė cilat na kanė hedhur paksa dritė mbi gjuhėn dhe karakterin popullor, e qė pastaj ato na japin shpresė, se paskėtaj do tė mund tė nxjerrim pėrfundime mė tė plota.

Gjuhėn ilire, sikurse edhe trakishten nuk e mirrnin vesh grekėt; por ajo qe njė gjuhė indoevropiane, sikurse janė trakishtja, keltishtja, greqishtja, latinishtja, gjermanishtja, sllavishtja e baltishtja. Duke marrė parasysh madhėsinė e vendit; format e ndryshme tė tij, vėshtirėsitė e udhėtimit; duke marrė nė kujdes se ilirėt pjesėrisht mbetėn tė pa pėrēarė, e pjesėrisht u pėrzien me trakasit e me keltėt, kuptohet lehtazi, se edhe ilirishtja ka pasur dialekte tė ndryshėm, e se ilirėt gjuhėsisht kanė pasur ndryshime jo tė vogla nė Alpet lindore (nė Tirol, Stiri, etj) nė Venedik, nė Italinė e poshtme e nė gadishullin e Ballkanit, madje edhe nė Azinė e Vogėl.

Njoftimet tona mbi gjuhėn e pėrgjithshme tė ilirėve i kemi prej disa fjalėve ilire, tė cilat na janė transmetuar prej autorėve klasikė, si pėr shembull, prej fjalės sabaja, me tė cilėn kėtillohej birra, prej mbishkrimeve e prej emrave tė vendeve e njerėzve. Mbishkrimet u gjetėn nė Venedik e nė Italinė e poshtme, por kanė mbetur deri mė sot gati fare tė paezauruara.

Emra vendesh ilirisht janė ruajtur mjaft, e shumė ndėr ta njihen prej prapashtesės qė kanė, si pėr shembull grumbulli i fjalėve qė mbarojnė me shtesėn ona, tė cilat kishin pėr tė qenė: Emona, Albona, Flanona, Promona, Scardona, Narona e Dodona, tė cilat shihen edhe nė perėndim tė Adriatikut; e tė ndėrmendnin emrat e qyteteve Ancona, Cremona e Verona. Njė grumbull tjetėr gjendet me prapashtesėn este, si: Tergeste (Trieste e sotme), Bigeste e Aeste (Este e sotme nė Italinė e epėrme). Njė grumbull i tretė na paraqet mbaresėn ntum, si bie fjala: Dalluntum, Salluntum, Tarentum e Hyrdruntum (Tarento e Otranto nė Italinė e poshtme) e Carnuntum (pranė Vjenės). Pėrmbledhja e caktimi i kėtyre grumbujve emrash tė vendeve ėshtė me rėndėsi tė posaēme, pse ne me ndihmėn e tyre shpesh herė nxjerrim njoftime mbi pėrhapjen e ilirėve.

Kėtė mund ta themi edhe pėr emrat e maleve e tė lumenjve. Kėta tė fundit patėn njė jetė tė gjatė; e shumta e tyre kanė ruajtur deri mė sot, me njė ndryshim tė vogėl, emrat e moēėm. Kėshtu bie fjala kanė rrjedhje ilire Oenus (lumi Inn nė Tirol), Dravus (Drava) e Savus (Sava) nė Kroaci, Oeneus (Una), Urpanus (Vrbas), Basanus (Bosnja), e Drinus (Drina) nė Bosnjė, Timacus (Timok) nė Serbi, Naro (Naretna) nė Hercegovinė, Tara e Lim nė Mal tė Zi, Drinus ose Drilo (Drini), Bunus, Asum e Aoos nė Shqipėri, etj., etj.

Pėrgjithėsisht edhe emrat e njerėzve njihen lehtėsisht. Shumė prej tyre mbarojnė me o, si fjala vjen Verzo, Testimo, Bato, Dasto, Paijo, Pino, Tato, Tito, etj. Por gjenden edhe plot emra tė tjerė qė mbarojnė me njė zanore tjetėr ose edhe me njė bashkėzanore, ēka i shkonte pėr shtat asaj gjuhe qė mund tė quhet sot e vdekur, (po tė mos kemi parasysh shqipen, e cila mbahet dhe hulumtohet si vazhduese e saj) si fjala vjen Temeia, Tattuia, Tafia, Teuta, Teuda, Mandeta, Brisussa, Zorada, Dezas, Andes, Panes, Pinnes, Tattaris, Scerdis, Zanatis, Agirrus, Plassus, Temus, Plator, Slator, etj., etj.

Pėr t’u vėrejtur ėshtė, se edhe gratė kishin tė njėjtėt emra si dhe burrat. Emrat kėso dore ishin Aplo, Cato, Trio, Tritano e Panes. Gjė me rėndėsi ėshtė edhe se ilirėt kishin shumė emra, qė kishin dhe romakėt; kėshtu bie fjala quheshin si ilirė dhe romakė me emrat Caius (Kajo) Cato, Titus, e Varro.

Pėrveē kėtyre njoftimeve gjuhėsore, kėto kohėt e fundit janė gjetur tė dhėna mė tė reja, tė cilat pėrmbajnė e nja japin pėrfundime me rėndėsi tė pėrvetėsuar.

Nė Lisiēiqi afėr Konjėc-it nė Hercegovinė, nė fushėn e Narentės, janė gjetur tre mbishkrime varrezash, tė cilat janė shkruar latinisht, por nė fjalėt autoktone kanė shkronja ilire tė posaēme, pėr ata tinguj, pėr tė cilėt alfabeti latin nuk kishte shenja pėrkatėse. Pra ilirishtja kishte disa tinguj qė nuk i kishte latinishtja.

Mbi tė gjitha provat, ajo qė flet mė shumė se gjithēka, ėshtė gjuha e sotme shqipe, qė sot nė botėn linguistike nė shkallė ndėrkombėtare e shkencore mbahet si vazhduesja e vetme e ilirishtes.

E qėndrimi i patundur i gjuhės na tregon edhe njė ndėrgjegje tė fortė kombėtare. Ky pėrfundim vėrtetohet edhe prej njė lajmi shumė tė mėvonshėm; Shėn Hieronimi, njė shkrimtar i cili lindi rreth vitit 350 e.s nė kufirin verior tė Dalmacisė nė vendin Stridon, e qė vdiq nė Betlem nė vitin 420, na lajmėron, se nė kohėn e tij nė Dalmaci e nė Panoninė kufitare, flitej barbarisht, qė d.m.th jo latinisht.

Latinishtja qe nė Iliri, sikurse edhe nė Spanjė, Gali e Gjermani, etj., gjuha zyrtare, tregtare, dhe gjuha qė pėrdorej nė jetėn e pėrditshme, nė zyrat shtetėrore e qytetare, nė ushtri, nė tregti tė jashtme, ndėrmjet tė huajve dhe vendėsve, qė ishin romanizuar dhe e mbanin veten pėr romakė. Latinishtja pėrdorej edhe pėr monumente e gurė varresh, sepse ky zakon erdhi nga jashtė, si dhe pėr faktin se punėtorėt e tyre nuk ishin vendas, prandaj pėrdornin gjuhėn e tyre pėr tė tilla mbishkrime. Ilirishtja ishte gjuha e popullit, sidomos nė katunde, por edhe nė qytete pėrdorej nė marrėdhėniet shtėpiake e private. Por kėtė gjuhė e pėrdorėn edhe shumė ilirė, qė morėn kulturėn romake e qė patėn nėpunėsira botore tė larta.

Bashkėpėrdorimi i kėtyre dy gjuhėve pati edhe njė bashkėndikim, ato influencuan tek njėra tjetra. Tė dyja patėn ndryshime, tė cilat rrotull njėqind vjetėve formuan njė gjuhė, po themi nė mėnyrė hipotetike iliro-romake, sikurse edhe nė pjesėt e tjera tė perandorisė Romake, si fjala vjen nė Spanjė e Francė. Gjuha iliro-romake quhet edhe gjuha dalmate, pse deri sot vetėm atje ėshtė gjetur. Kjo gjuhė dyfishe ka vdekur tani vonė. Mė i mbrami njeri qė diti kėtė gjuhė, qe shėrbėtori i kishės Anton Udina-Burbur nė ishullin Veglia, i cili vdiq nė vitin 1898 prej shpėrthimit tė njė bombe.

(Karl Patsch, ”Ilirėt”, fq 62-69)
Vepra ėshtė shkruar nė vitet e para tė shek. XX, prandaj faleni “thjeshtėsinė”.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2006, 08:20   2
Kandhaon
Bisha
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Nga vepra "Ilirėt" e Aleksandėr Stipēeviqit


Njohunia jonė mbi gjuhėn (ose gjuhėt?) e Ilirėve bazohet kryesisht nė materialin e pasun onomastik qė asht ruejtė nė teritorin e okupuem prej tyne, sidomos gjatė bregdetit Adriatik dhe nė disa vise nė provinca tė vendit, mandej nė spjegimet e Hezikit, leksokograf i shekullit V para e.r., dhe nė emnat e paktė ilirė tė cekun prej shkrimtarėve tė vjetėr. Antroponimet e Ilirėve -- pėr tė cilat do tė flasim nė pasusin vijues -- edhe toponimet, tė njohtuna jo vetėm prej burimeve antike, shum prej tė cilave janė ruejtė deri mė sot nė emnat e sllavėve modernė (me origjinė ilire janė emnat e maleve: Promina, Mosori, Dinara, tė lumejve: Bosuti, Narenta, Una ,Drava, tė qyteteve: Spliti, Salona, Zara, Nishi tė ujdhesave: Braēi e tjera), paraqesin nji burim shumė tė randėsishėm pėr studimin e kėsaj gjuhe, por rezultate qė mund tė na dalin tue e analizue kėtė material, nuk na qojnė aq larg. Pėr fat tė keq, asnji tekst nė gjuhėn ilire, qoftė i kohės protohistorikeose i asaj romake, nuk asht gjetė ende deri tash e vėshtirė mund tė gjindet edhe nė tė ardhshmen. Nė kėtė vend duhet tė pėrmendim, e pėr kėtė tashma duhet tė jemi tė sigurtė, se Ilirėt nuk e kanė njohtė kurrė nji shkrim nacional. Me pushtimin romak, Ilirėt qė kanė jetue nė qendrat urbane, pak a shum tė romanizueme, muerėn shkrimin latin pėr epitafe tė pėrmendoreve tė vorrezavet, ose atė grek nė viset jugore tė Maqedonisė, ku ndikimi i qytetnimit helen ishte mbizotnues. Linguistėve tė soēėm u kanė mbetė vetėm emnat personalė (tė pėrveēėm), tė cilėt gjithnji ose gati gjithnjijanė ruejtė nė forma origjinale ilire, edhepse shpesh kanė qenė tė romanizuemė.

Gjuha e Ilirėve i pėrket grupit tė gjuhėve indoeuropiane, por deri mė sot nuk ka qenė e mundun me e futė me siguri nė grupin kentum apo nė atė satem. Analizat e pandėrpreme e sistematike tė materialit onomastik, ilir, nga ana e shum filologėve tė famshėm (H. Krahe, A. Mayer, N. Jokl, P. Kretschmer, H. Bariq), nuk kanė qenė nė gjendje deri tash me e sqarue kėt problem themelor. Nė kohėt e fundit disa shkencėtarė (nė krye tė tė cilėve asht bullgari. V. Georgiev), i kanė dhanė pėrparėsi hipotezės, simbas sė cilės gjuha ilire i takon nji grupi gjuhėsor tė posaēėm, gjithashtu indoeuropian, por me origjinė ma tė vjetėr se grupet kentum dhe satem, qė e quejnė me emėn mediteran-pellazgjik. Kjo teori, edhepse nė nji mėnyrė pėrputhet me tezėn autoktone tė origjinės ilire, nuk mundet tė pėrkrahet shumė.

Nėse vėshtirėsitė rreth vendit qė gjuha ilire zen nė gjiun linguistik indoeuropian, janė tė tilla, edhe ma tė vėshtira janė ato qė i pėrkasin studimit tė leksikut e tė gramatikės sė kėsaj gjuhe. Pengesa kryesore nė studimin e materialit onomastik qė asht baza e studimit tė gjuhės ilire, qėndron nė faktin se domethanja e pjesės dėrmuese tė emnave tė ruejtun, asht krejtsisht e panjohtun. Disa identifikime janė ba prej shkenctarėve, nė saje tė vleftės sė madhe latinetė pėrmbajtun nė formėn e ndėrlikueme tė disa emnave personalė ose gjeografikė, ose nė saje tė etimologjisėsė tyne, por fjala asht pėr raste shum tė vetmueme qė shum pakmund tė sjellin dritėmbi gjuhėn e folun tė Ilirėvet.

Me pushtimin romak fillon procesi i romanizimit tė tokės ilire, proces qė pat pėr pasojė edhe zavendėsimin e gjuhės ilire me atė latine. Ky proces, natyrisht, u zhvillue vetėm nė qendrat urbane, kurse nė pjesėt e mbrendshme tė vendit, Ilirėt pėr nji kohė tė gjatė vazhduen tė flasin gjuhėn e vet. Kėshtu, shėn Hieronimi, edhe vetė me origjinė ilire, vėrteton se nė kohėn e tij, pra nė shekullin IV - V para e.r., Ilirėt e provincės romake tė Dalmacisė dhe tė Panonisė, ende e flitshin gjuhėn e vet. Me vendosjen e Sllavėve (prej shekullit VII e tutje) zhduket definitivisht pėrdorimi i kėsaj gjuhe, tue lanė gjurma tė pakta nė gjuhėt sllave nė Siujdhesėn Ballkanike.

Simbas shum studjuesve, gjuha e sotshme shqipe do tė duhej tė jetė e vetmja mbeturinė ende e gjallė e gjuhės ilire. S'ka dyshim se shqipja tashma vėrtet mund tė konsiderohet si gjuhė paleoballkanike, por lirisht mund tė pyesim, nėse shqipja e sotshme asht mbeturinė e nji gjuhe ose dialekti ilir, apo vetėm e nji gjuhe paleoballkanike, ekzistencėn e sė cilės sot nuk asht e mundun me e identifikue.

Mbeturinat onomastike tė ilirėve, ose qė konsiderohen si tė tilla, parashtrojnė materialin ma tė randėsishėm jo vetėm pėr studimin e gjuhės ilire, por edhe pėr shqyrtimin e procesit tė romanizimit e bile edhe pėr rikonstruimin e zhvillimit social tė Ilirėve. Po pėrmendim emnat ma karakteristikė qė gjinden nė mbishkrimet e epokės romake: Bato, Pines, Verco, Loantius, Aplius, Plassus, Plator, Beuzas, Dasas, Vendo, Aetor, Volso, Voltisa e tjerė. Kėta gjinden nė pėrmendoret e shumta tė vorrezave, pėrgjithsisht shum tė thjeshta. Mirėpo, emnat ilirė gjinden shpesh edhe nė shum lokalitete tė Perandorisė Romake, ku Ilirėt gjindeshin nė shėrbimin ushtarak (nė Gjermani, Afrikė, e tjera). Shpesh nė kėto pėrmendore tė vorrezavet tė Ilirėve, tė vorrosun larg atdheut, lexohet emni qė tregon origjinėn e tyne: Jasus, Breukus, Jadestinus.

Ilirėt qė kanė banue nė vise tė ndryshme nuk i kanė pasė emnat e njajtė. Hulumtimet e shkenctarėve, sidomos nė vjetėt e fundit, tregojnl se nė teritorin ilirmund tė dallohen shum regjione me onomastikė qė e karakterizojnė grupe emnash tė ndryshėm. Ky konstatim asht shum i randėsishėm, mbasi vėrteton edhe njiherė ndryshueshmėninė, ndoshta edhe etnike, tė fisit ilir. Sa i pėrket zhvillimit kronologjik tė formės onomastike, mund tė konstatohet se Ilirėt, nė kohnat e vjetra, njifshin vetėm emnin individual, por nėn ndikimin grek, prej shekullit IV para e.r., atij emni ia shtojshin emnin e babės nė gjindore (mbiemin).Me pushtimin romak, por sidomos mbas shuemjes sė kryengritje sė Batonėvet ( 6-9 e.r.), formula onomastike ilire i nėnshtrohet dhe i adaptohet formulės onomastike romake. Fazat e ndryshme tė kėtij procesipasqyrojnė nė nji mėnyrė tė dukshme ndryshimet e mėdha qė baheshin nė kėt kohė nė lamėn sociale, ekonomike, kulturore. Ilirėt pėr nji kohė tė gjatė i ruejtėn me vendosmėni emnat e vet, edhepse tė formuem simbas formulės onomastike romake, por mbas ediktit tė Karakallės (212 e.r.), simbas tė cilit gjithė Ilirėve u ipej edhe nėnshtetėsia romake, emnat kombtarė gjithnji zavendėsoheshin me mena romakė. Zavendėsimi i emnave autoktonė me ata romakė nuk qe kurr komplet, por u kufizue vetėm nė qendrat e romanizueme, kurse nė vendet e mbrapambetuna dhe larg prej rrugėve tė komunikacionit, vendasit e ruejtėn tė pandryshuem repėrtuarin e vet onomastik, i cili nė disa raste, sidomos te Shqiptarėt, u ruejt deri nė mesjetėn e vonshme, madje edhe deri nė ditėt tona.
Kandhaon nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2008, 23:26   3
Art
 
A mund dikush tė mė ndihmoj ti interpretoj kėto fjalė nė shqip?




Citim:
Illyrian words

Since there are no Illyrians texts, sources for identifying Illyrian words have been identified by Hans Krahe[8] as of four kinds: inscriptions, glosses of Illyrian words in Classical texts, names— including proper names (mostly inscribed on tombstones), toponyms and river names— and Illyrian loanwords in other languages. The last category has proved particularly contentious. The names occur in sources that range over more than a millennium, including numismatic evidence, as well as posited original forms of placenames (Krahe 1955). The only Illyrian inscription (Messapian inscriptions are treated separately and there is no consensus that they are to be reckoned as Illyrian) is, perhaps, on a spearhead found at Kovel.[9] A votive inscription on a ring found near Shkodėr which was initially interpreted as Illyrian was shown to actually be Byzantine Greek [1].

Only a few Illyrian words are cited in Classical sources by Roman or Greek writers, but these glosses, provided with translations, provide a core vocabulary. Only four identified with an ethnonym Illyrii or Illurioķ; others must be identified by indirect means:
abeis, "snakes"; cf. Latin anguis, Old High Germ unc, Lith angģs, Gk óchis "snake", echis "viper", Toch auk "snake", Arm auj, Russ už, Skt įhis, Av aži
bagaron, "warm"; cf. Phrygian bekos "bread", Eng bake, Lat focus "hearth", Irish goba "blacksmith", Gk phōgein "to roast", Armenian bosor "red", bots "flame".
brisa, "husk of grapes"; cf. Alb bėrsķ "lees, dregs; mash", E broth, L defrutum "new wine boiled down", W brwd "brewage", OIr bruth "heat, wrath", Thrac brỹtos "barley alcohol", brỹtion "wine must", Gk apéphrysen "to seethe, boil"
deuįdai "satyrs"; cf. Skt dhūnoti "he shakes", Gk thżein "to rage, seethe", théeion "sulfur vapor", Eng dizzy, Old English dwęs "foolish", Paeonian Dżalos "Dionysos", Latin furere "to rage", belua "wild animal", Old Irish dįsacht "rage, fury", Lith dvesił "to perish, die (animals)", Hitt tuhhai "to gasp"
mandos, "small horse"; cf. Alb mėz, māz "poney", Thrac Mezēnai "divine horseman", Mess Iuppiter Menzanas (divinity)
mantķa "bramblebush"; cf. Old and dial. Alb mandė, mod. Alb mėn, man "berry, mulberry"
rhinos, "fog, mist"; cf. Old Alb ren, mod. Alb re, rź "cloud"
sabaia, sabaium, sabaius, "a type of beer"; akin to Eng sap, Lat. sapere "to taste", Skt sabar "sap, juice, nektar", Avest. višāpa "having poisonous juices", Arm ham, Greek apalós "tender, delicate", Old Church Slavonic sveptǔ "bee's honey"
sibina (Lat.), sibyna (Lat.), sybina (Lat.); σιβυνη (Gk.), σιβυνης (Gk.), συβινη (Gk.), ζιβυνη (Gk.): "a hunting spear", generally, "a spear", "pike"; an Illyrian word according to Festius, citing Ennius; is compared to συβηνη (Gk.), "flute case", a word found in Aristophanes' Thesmophoriazusai; the word appears in the context of a barbarian speaking. Cf. Persian zōpīn, Arm səvīn "a spit"

Some additional words have been extracted by linguists from toponyms, hydronyms, anthroponyms, etc.:
Agruvium "along the coast between Risinum and Butua": IE *aĝr; cf. Skt įjraḥ "pasture, field", L ager, Gk agrós, Goth akrs
Bindus "river god"; cf. Old Irish banne "drop", Skt bindś, vindś "drops, gob, spot", possibly Lat fōns Bandusiae
Bosona, "Bosna river", literally "running water": IE *bheg, bhog "to run"; cf. OSl bĕžati "to flee, run", Lith bé(.)gti "to flee", Gk phébesthai "to flee", phóbos "fear", Alb boj "to drive, mate", Eng beck "brook, stream", MIr bśal "flowing water", Hindi bhāg "to flee"
mons Bulsinus, "Büžanim hill": IE *bhl.kos; cf. Eng balk, Middle Irish blog "piece, fragment", Latin fulcrum "bedpost", Gk phįlanx "trunk, log", Lith balžiena "crossbar", Serb blazķna "roof beam", Skt bhurķjāu "cart arms"
Derbanoķ, Anderva: IE *derv; cf. Eng tree, Albanian dru "wood", Old Church Slavonic drĕvo "tree", Welsh derw "oak", Gk dóry "wood, spear", drżs "oak, tree", Lith derva "pine wood", Hittite taru "tree, wood', Thracian taru "spear", Skt dru "tree, wood", daru "wood, log"
Dizēros, Andķzētes: IE *digh; cf. Eng dough, Gk teīchos "wall", Latin fingere "to shape, mold", Old Irish com-od-ding "he builds, erects", Old Russian dĕža "kneading trough", Armenian dez "heap", Skt dehah "body, form"
Domator, personal name; cf. Old Irish damnaid "he binds, breaks a horse", dam "ox", Eng tame, dialectal Germ Zamer "ox not under the yoke", Alb dem "young bull", Lat domāre "to tame", domitor "tamer", Gk dįmnēmi "to break in", dįmalos "calf", Skt dāmyįti "he is tame; he tames"
Lośgeon. Strabo in his Geography mentions "a marsh called Lougeon" (which has been identified as Lake Cerknica in Slovenia) by the locals ( Illyrian and Celtic tribes), Lougeon being Strabo's rendition of the local toponym into Greek. cf. Alb lag "to wet, soak, bathe, wash" (< PA *lauga), lėgatė "pool" (< PA *leugatā), lakshte "dew" (< PA *laugista); further akin to Lith liűgas "marsh", OSl luža "pool", Thracian Lżginos "river name" [10]
stagnus Morsianus "marshlands in Pannonia": IE *merĝ; cf. MHG murc "rotten, withered, boggy", OIr meirc "rust", Alb marth "to shiver, shudder", Lith markżti "to rust"
Naro: IE *nor; cf. Lith nćras "diving duck", Russ norį "hole", SCr po-nor "abyss"
Nedinum: IE *ned; cf. Skt nadas "roarer"
Oseriates, "lakes"; akin to Old Church Slavonic ozero (Serb-Croat jezero), Latvian ezers, OPruss assaran, Gk Akérōn "river in the underworld"
Pelso (Latin authors referred to modern Lake Balaton as "lacus Pelso", Pelso being a hydronym from the local inhabitants), Pelso apparently meant "deep": IE *pels; cf. Czech pleso "deep place in a river, lake", Welsh bwlch "crack", Arm pelem "to dig"
Tergitio, "merchant"; cf. Old Church Slavonic trĭgĭ (Serb-Croat trg) "market", Old Russian tǔrgǔ "market", Latvian tirgus[11]
Teuta, Teutana: IE *teuta-, "people"; cf. Lith tauta "people", German Deutsch "German", Old English theod "people", Old Irish tuath "clan", Umbrian tota "people", Oscan touto "city", Hittite tuzzi "army"
Tómaros, Tomorr mountain; cf. Old Irish temel "darkness", Middle Irish teimen "dark grey", OHG demar "darkness", dinstar "dark", Lat tenebrae "darkness", temere "by chance, rashly", Skt tamas "darkness", tamsrah "dark", Old Church Slavonic tima "darkness"
Ulcisus mons, Ulcinium (city), Ulcisia castra; cf. E wolf, Alb ujk, Av vəhrkō, Farsi gurg, Skt vṛkas, OSl vlǔkǔ, Russ volcica, Lith vil~kas, L lupus, Gk lżkos
Volcos, river name in Pannonia; cf. Old Irish folc "heavy rain, wet weather", Welsh golchi "to wash", obsolete Eng welkin "cloud", Old High Germ welk "moist", Old Church Slavonic vlaga "moisture, plant juice", vǔlgǔkǔ "wet"
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.10.2008, 03:38   4
Kandhaon
Bisha
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
A mund dikush tė mė ndihmoj ti interpretoj kėto fjalė nė shqip?
Mund tė interpretohen nė shqip, por sė pari duhet tė hudhet nė kanalizim "interpretimi jo-shqip" qė i kanė bėrė ata viēat kryemėdhenj me fytyrė tė kuqe, qė e mbajnė veten "rracė superiore".

Janė mundu t'i shpjegojnė fjalėt e ilirishtes duke lėnė anash shqipen, dhe duke interpretu sipas gjuhėve tjera. Kjo edhe na ka lėnė mbrapa nė studimin e ilirishtes, nė zbulimin e strukturės sė saj gjuhėsore.

Citim:
bagaron, "warm"; cf. Phrygian bekos "bread", Eng bake, Lat focus "hearth", Irish goba "blacksmith", Gk phōgein "to roast", Armenian bosor "red", bots "flame".
Kjo fjala Frige "bekos" dmth bukė, ėshtė e njėjta fjalė.
Bagaron duhet tė ketė kuptim tjetėr.
Kandhaon nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.10.2008, 11:37   5
allianz
 
Ato fjalėt ilire kanė mbaresa greqisht, duhet t'i hiqen mbaresat kur interpretohen. Psh. bek-os, bagar-on, etj. Kjo e dyta ėshtė fjala i vakėt, i vakur (b-v, g-k), vak, vakoj, etj. dmth ngrohje, ngrohtė, ngroh.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.10.2008, 17:07   6
GERMA
 
pershendetje-Tregim nga Herodoti

CILI POPULL ESHTE ME I LASHTI
CILA GJUHE ESHTE ME E LASHTA ,KU KA RRENJET ETNOGJENEZA E GJUHES SE FARAONVE .

Faraonin Psammetich 600 vite p.e.r e brengoste kjo qeshtje ?
Megjithate vendosi te bej nje lloj eksperimenti te thjesht qe do te percaktonte paraardhsit e lashtesis .
Ketu lind pyetja pse e beri kete eksperiment ky faraon duke vrejt popullin qe jetonte ne Egjypt ngjyrat dhe gjuhen qe komunikonin , pra duke verejt perzierjen e popullit qe kishte humbur fisnikrin,ky vendosi te bindej ne menyra me te thjeshta .
Per eksperiment I muar dy femij te porsa lindur dhe I vendosi ne nje vendbanim te izoluar duke u kujdesur per zhvillimin tyre , ku per ta kujdeseshin mbikqyrse te pa goj –memec rreptesisht ishte e ndaluar krijimi I toneve te ndryshme edhe gjat kohes se ushqimit .
Pas dy vitesh ndodhi mrekullia eksperimenti u realizua I sukseshem .
GJAT KOHES KUR JU SILLTE SHERBETORI USHQIMIN.
PAS DY VITESH FEMIJT DALLONIN EREN DHE NUHATESHIN .
DHE LESHUAN TONIN E PARE ,,BĖKOS” NJEHERIT SHIHEJ GEZIMI TYRE PER TU USHQYER I GEZOHESHIN BUKES .
Kujdestari I muar femijt pasi qe filluan ta perserisin kete fjalen e pare
Dhe I dergoj ke mbreti .
Duke analizuar kete fjale emer mbreti erdhi ne perfundim se fjala BEKOS eshte nje emer I kuptuar ne gjuhen Pellasge-Yllire ne gjuhen e fisit frigase (Frygas)pra buka thirrej ,, bekos’’ mbreti erdh ne perfundim se ky popull jan paraardhesit e faraonve fisnik , njeherit te paret qe komunikuan ..

Nga ky fakt dokumentues qe na jep HERODOTI per kete eksperiment mund te nxjerrim nje konkludim se PELLAZGJISHTJA-YLLIRISHTJA-ne fakt ALBANOLOGJIA si gjuhe trasheguese e drejtperdrejt , ėshtė gjuha e parė e kultivuar nga raca njerėzore ne menyre te lirshme natyrale..
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.4.2009, 15:36   7
Toli_swe
 
Citim:
Thėnė nga Art

A mund dikush tė mė ndihmoj ti interpretoj kėto fjalė nė shqip?
Ndoshta te hyn ne pun sa do pak ndihme nga un ja kalofsh mir.
Ilir words

Qė nuk ka ilirėt tekste, pėr identifikimin e burimeve ilire fjalė janė identifikuar nga Hans Krahe [8] si e katėr lloje: mbishkrimet, glosses ilire e teksteve klasike nė fjalė, duke pėrfshirė edhe emrat e duhur-emrat (kryesisht i gdhendur nė tombstones), dhe toponyms lumi-emrat dhe ilire loanwords nė gjuhė tė tjera. Kategori e fundit e ka dėshmuar sidomos kundėrshtar. Emrat burime qė ndodhin nė rang mė tė gjatė se njė mijėvjeēar, duke pėrfshirė numizmatik provė, si dhe format e posited origjinale placenames (Krahe 1955). I vetmi mbishkrim ilir (Messapian mbishkrimet janė trajtuar mė vete dhe nuk ka konsensus se ata janė tė llogaritur si ilire) ėshtė, ndoshta, tė gjenden nė njė majė shtize Kovel. [9] Njė kushtimor mbishkrim nė njė rrjet tė gjetur pranė Shkodėr e cila fillimisht ėshtė interpretohet si ilire u shfaq qė nė fakt tė bizantine greqisht [1].

Vetėm disa fjalė ilire janė pėrmendur nė burimet klasike romake ose greke nga shkrimtarėt, por kėto glosses, me kusht me pėrkthime, tė sigurojė njė fjalor core. Vetėm katėr identifikuar me njė ethnonym Illyrii ose Illurioķ; tė tjerėt duhet tė jenė tė identifikuara nga tė tėrthorta do tė thotė:
abeis, "snakes"; Cf. Latin anguis, Old Lartė embrion unc, Lith angģs, Gk óchis "snake", echis "gjarpėr", Toch auk "snake", krahu auj, uz Russ, Skt įhis, Av Azi
bagaron, "tė ngrohtė"; Cf. Phrygian Bekos "bukė", Eng piqem, Lat fokus "vatėr", Irish goba "farkėtar", Gk phōgein "tė digjen", Armenian bosor "kuqe", bots "Flaka".
brisa, "cipė e rrushit"; Cf. Alb bėrsķ "llum, mut; pure", E supė me lėng mishi, L defrutum "verė e re zier down", W brwd "brewage", OIr bruth "ngrohjes, zemėrim i madh", Thrac brỹtos "elb alkool", brỹtion "duhet tė verės", Gk apéphrysen "pėr tė vlon, ēiban"
deuįdai "satyrs"; Cf. Skt dhūnoti "ai shtrėngon", Gk thżein "nė modė, valon", théeion "squfurit iluzion", Eng mendtė, Old English dwęs "qesharak", Paeonian Dżalos "Dionysos", latinisht furere "nė modė", belua "kafshė gjahu" , Old Irish dįsacht "tėrbim, vrull", Lith dvesił "pėr tė shkatėrrohesh, die (kafshėve)", Hitt tuhhai "pėr tė hap gojėn"
mandos, "kalė i vogėl"; Cf. Alb mėz, māz "poney", Thrac Mezēnai "kalorės i shenjtė", Mess Iuppiter Menzanas (teologji)
mantķa "bramblebush"; Cf. Vjetėr dhe dial. Alb mandė, mod. Alb Men, njeriu "kokrra tė kuqe, ngjyrė e kuqe e errėt"
rhinos, "mjegull, mjegull"; Cf. Old Alb ren, mod. Alb ri, ri "cloud"
sabaia, sabaium, sabaius, "njė lloj i birrės"; Akin tė ujth Eng, Lat. sapere "nė shije", Skt Sabar "ujth, lėng, nektar", Avest. višāpa "ka lėngje helmuese", krahu proshutė, greke apalós "tender, delikate", Old Church sllavonas sveptǔ "bletė e mjaltė"
sibina (Lat.), sibyna (Lat.), sybina (Lat.); σιβυνη (Gk.), σιβυνης (Gk.), συβινη (Gk.), ζιβυνη (Gk.): "njė shtizė gjueti", nė pėrgjithėsi, "njė shtizė", "heshtė"; njė fjalė ilire sipas Festius, duke pėrmendur Ennius; ėshtė krahasuar me συβηνη (Gk.), "flaut rast", njė fjalė qė gjenden nė Aristophani 'Thesmophoriazusai; fjala duket nė kontekstin e njė barbar tė folur. Cf. Persian zōpīn, krahu səvīn "njė fol"

Disa fjalė tė tjera janė nxjerrė nga gjuhėtarėt nga toponyms, hydronyms, anthroponyms, etj:
Agruvium "pėrgjatė bregdetit mes Risinum dhe Butua": IE * AGR; Cf. Skt įjraḥ "kullosor, fushė", L ager, Gk agrós, got akrs
Bindus "lumi zot"; Cf. Old Irish banne "drop", Skt bindś, vindś "me pika, grykė, tė nxehtė", me gjasė Lat fōns Bandusiae
Bosona, "Bosna lumit", fjalė pėr fjalė "ujė tė rrjedhshėm": IE * bheg, bhog "pėr tė drejtuar"; Cf. OSl Bezati "tė ikin, tė drejtuar", Lith tė (.) Gti "tė ikin", Gk phébesthai "tė ikin", phóbos "frike", Alb boj "pėr tė pėrzėnė, kapiten i dytė", Eng beck "pėrrua, lumė", MIR bśal "rrjedhin ujė", Hindi bhāg "tė largohen"
Mons Bulsinus, "Büžanim kodėr": IE * bhl.kos; Cf. Eng balk, Mesme Irlandisht blog "copė, copė", latinisht bosht "shtyllė e shtratit", Gk falangė "trunk, log", Lith balžiena "horizontale", blazķna serbe "trare ēati", Skt bhurķjāu "cart armėve"
Derbanoķ, Anderva: IE * derv; Cf. Eng pemė, dru shqipe "dru", Old Church sllavonas drĕvo "dru", Welsh derw "dushk", Gk barkė me rrema "dru, shtizė", drżs "dushk, pemė", Lith derva "dru pishe", Hittite taru "pemė, dru ', trakas taru "shtizė", Skt dru "dru, dru", daru "druri, log"
Dizēros, Andķzētes: IE * digh; Cf. Eng brumė, Gk teīchos "murit", latinisht fingere "nė formė, brumos", Old Irish com-od-tingėllon "ai ndėrton, erects", Old dĕža rusisht "pėrzierje bark", armen dez "grumbull", Skt dehah "organ , tė krijojė "
Domator, emrin personal; Cf. Irish Old damnaid "ai e obligon, prishet njė kalė", digės "dem", Eng urtė, dialektor embrion Zamer "dem nuk nėn zgjedhė", Alb dem "i ri i demit", Lat domāre "pėr tė zbutur", domitor "zbutės", Gk dįmnēmi "pėr tė thyer nė", dįmalos "viē", Skt dāmyįti "ai ėshtė i urtė; ai tames"
Lośgeon. Strabo Gjeografi pėrmend nė fjalimin e tij tė "njė moēal Lougeon quajtur" (i cili ėshtė identifikuar si Liqeni Cerknica nė Slloveni) nga ana e vendasve (ilire dhe fiset kelt), duke u Lougeon e Strabo interpretim tė lokale toponym nė greqisht. Cf. Alb lag "tė patharė, thith, bathe, lavazh" (<* lauga ZM), ambasador "pellg" (<* leugatā ZM), lakshte "lot" (<* ZM laugista); Akin mėtejshėm tė Lith liűgas "moēal", OSl luža "pishinė", trakas Lżginos "Emri i lumit" [10]
stagnus Morsianus "marshlands nė Pannonia": IE * merĝ; Cf. MHG murc "kalbur, tė tharė, moēalor", OIr meirc "ndryshk", Alb marth "pėr tė ngjeth, dridhje", Lith markżti "pėr tė ndryshk"
Naro: IE * as; Cf. Lith nćras "zhytjen babėlok", Russ nora "vrimė", po-SCR as "gremine"
Nedinum: IE * NED; Cf. Skt nadas "thėrritės"
Oseriates, "liqenet"; Akin tė Vjetėr Kisha sllavė ozero (serbe-kroate jezero), Latvian ezers, OPruss assaran, Gk Akérōn "nė lumin e mafias"
Pelso (Latin autorėve tė referuar moderne Liqeni Balaton si "lacus Pelso", duke u Pelso njė hydronym nga banorėt lokal), me sa duket Pelso qėllim "tė thellė": IE * PELS; Cf. Ēekisht pleso "thellė nė vendin e njė lumė, liqen", Welsh bwlch "hajdut", krahu pelem "pėr tė gėrmoj"
Tergitio, "tip"; Cf. Old Church sllavonas trĭgĭ (serbe-kroate Trg) "treg", rusisht tǔrgǔ Vjetėr "treg", Latvian tirgus [11]
Teuta, Teutana: IE *-Teuta, "popullit"; Cf. Lith tauta "njerėz", German Deutsch "German", Old English theod "njerėz", Old Irish tuath "klan", Umbrian tota "njerėz", Oscan touto "qytetit", Hittite tuzzi "ushtri"
Tómaros, Tomorr malore; Cf. Old Irish temel "errėsira", Mesme Irlandisht teimen "gri tė errėt", OHG demar "errėsira", dinstar "errėsirė", Lat tenebrae "errėsira", temere "nga rastėsia, nė mėnyrė tė pakujdesshme", Skt tamas "errėsira", tamsrah "errėt" , Old Church sllavonas tima "errėsira"
Ulcisus Mons, Ulcinium (tė qytetit), Ulcisia castra; Cf. E ujku, Alb ujk, Av vəhrkō, Farsi gurg, Skt vṛkas, OSl vlǔkǔ, Russ volcica, Lith vil ~ KAS, L lupus, Gk lżkos
Volcos, lumi emrin nė Pannonia; Cf. Irish Old folc "shi i rėndė, i lagėsht moti", Welsh golchi "lahesh", tė vjetėruara Eng qiell "cloud", Old Lartė embrion welk "i lagėt", Old Church sllavonas vlaga "lagėshti, lėng bimore", vǔlgǔkǔ "patharė"
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.12.2009, 22:53   8
Kandhaon
Bisha
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Shpjegimi qė i japin Bosnės kinse Bosona "lumė i rrjedhshėm" ose "lumė i shpejtė" ėshtė njė "futja kot" e madhe sa vetė ata qė e kanė shpikur kėtė ide.

Bosona mė sė miri mund tė lidhet me "Bush" pra mėzati i kėnetės njė krijesė mitologjike. Kėshtu Bosna mund tė jetė "toka e mėzetėrve" ose "toka e bushėve".
Kandhaon nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
Pėrgjigju



Veēoritė e botimit
Ēėshtjet e reja nuk lejohen
Pėrgjigjet nuk lejohen
Bashkėngjitjet nuk lejohen
Ndryshimi i shkrimeve nuk lejohet

vB code ėshtė hapur
Ndijėzat janė hapur
Kodi [IMG] ėshtė hapur
Kodi HTML ėshtė mbyllur


Ora nė Shqipėri ėshtė 23:35.


vBulletin, Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Vargmal © 2006 - 2013 L

Drejtbotimi: Respekto punėn e tjetrit. Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet krijuesi dhe nyja pėrkatėse e faqes (ose vetėm kahu vargmal.org) ku gjendet lėnda e kopjuar. Nėse lėnda e hasur kėtu dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme nga mbajtėsi i tė drejtave tė lėndės.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, ky log pėrmban dhe lėndė me tė drejta lentori, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht nga mbajtėsi i tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė ndaj lėnde me tė drejta lentori, siē ky parashikohet nė Ligjin nr.9380, dt.28.4.2005, Nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes tė mėparshėm pėr marrje dijenish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.