Kthehu   Kreu > D1 > 1912-2012: Shtetet Shqiptare II > 1944-1992: RII
Tituj tė ngjashėm

Pėrgjigju
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 23.3.2009, 15:45   1
mesdimr
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 8.2006

Shkrim i cituar 1946: Incidenti i Kanalit tė Korfuzit - Nėnshtrimi ndaj sllavėve


Citim:
Zbulohen dokumentet e Hagės: E vėrteta e incidentit nė Kanalin e Korfuzit
Artur Meēollari

Ka qenė data 22 tetor 1946, ku dy destrojerė britanikė ranė nė mina nė ujėrat territoriale tė Shqipėrisė. Ngjarje e arkivuar si incidenti i Kanalit tė Korfuzit, e cila pėrfshiu pėr njė kohė tė gjatė angazhimet diplomatike tė tė dy vendeve dhe tė disa organizmave ndėrkombėtar, pėrfundoi me njė proces gjyqėsor dhe me tre vendime tė njėpasnjėshme tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

Ishte njė proces maratonė qė u mbyll nė 15 dhjetor 1949, duke shpallur Shqipėrinė pėrgjegjėse pėr incidentin detar nė Korfuz. Pėr 60 vjet me radhė ngjarja ėshtė trajtuar gjerėsisht nga dėshmitarė, historianė dhe politikanė tė shumtė, kryesisht nė aspektin politik dhe rrallė nė optikėn juridike dhe tė drejtės ndėrkombėtare publike tė kohės.

Zbulimi i dokumenteve tė paraqitura nga dy qeveritė respektive nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė dhe ato tė prodhuara gjatė procesit gjyqėsor, krijon njė panoramė tė plotė rreth incidentit pėr tė cilėn ėshtė konsumuar njė konflikt disavjeēar midis dy vendeve tona.


MJEDISI NĖ PRAG TĖ INCIDENTIT TĖ KORFUZIT

Me pėrfundimin e Luftės sė Dytė Botėrore, nė Shqipėri u krijua qeveria komuniste e kryesuar nga Enver Hoxha. Orientimi i saj drejt lindjes nuk ishte i papritur, por natyrisht nuk mund tė kėnaqte interesat britanike pėr shmangien nga influenca e Perėndimit. Nga mesi i vitit 1945 marrėdhėniet midis Tiranės dhe Londrės nisėn tė krijojnė tė ēara, pėr shkak tė rritjes sė ndikimit tė Titos mbi qeverinė shqiptare si dhe pėr mbėshtetjen dhe inkurajimin qė Britania e Madhe vazhdonte t’u jepte rrymave nacionaliste properėndimore.

Gjatė periudhės 1944-1945, anijet britanike, me dijeninė e Qeverisė shqiptare lundronin pranė bregdetit jugor tė vendit, madje dhe nė ujėrat territoriale, pa nevojėn e miratimit nga autoritetet e Tiranės. Gjatė kėsaj periudhe, ku ende midis dy vendeve tona kishte marrėdhėnie relativisht tė mira, ndodhėn disa incidente ushtarake, tė cilat ndikuan nė acarimin e tyre.

Nė kėtė klimė Qeveria e Tiranės mori nė mesin e vitit 1946 vendimin pėr moslejimin e kalimit tė anijeve britanike nė ujėrat territoriale shqiptare. Ėshtė kjo periudha kur Shqipėria kishte vendosur marrėdhėnie shumė tė mira me Jugosllavinė e Titos. Mbas ēlirimit, tė dy vendet jetuan njė “love story”, e cila u celebrua me shumė marrėveshje dypalėshe. Diku nga fundi i vitit 1948 “krushqia” me Titon dhe Beogradin shkoi drejt njė “divorc”-i tė bujshėm, ndarje e cila po ashtu do tė ndikonte nė procesin gjyqėsor tė incidentit tė Kanalit tė Korfuzit tė zhvilluar gjatė vitit 1948-1949.

Nė pragun e incidenteve nė Kanalin e Korfuzit, dy shtetet fqinje Shqipėria dhe Greqia pėrjetonin krizėn mė tė thellė tė marrėdhėnieve midis tyre. Ato ishin acaruar qysh para pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore dhe u pėrkeqėsuan ndjeshėm nė Luftėn Italo-Greke, gjatė sė cilės Italia pėrdori territorin e vendit tonė pėr pushtimin e Greqisė. Pikėrisht me kėtė argument, Greqia i shpalli luftė Shqipėrisė me anė tė njė ligji tė miratuar nė datėn 10 nėntor 1940. Nė vitin 1944 ndodhi masakra ndaj popullsisė ēame nė Greqi. Nė periudhėn 1944-1946 u shtuan sė tepėrmi provokacionet ushtarake tė Greqisė nė kufirin jugor tė vendit tonė. Juridikisht dy vendet ishin nė gjendje lufte dhe praktikisht shumė pranė saj.


OPERACIONET E PARA ANTIMINĖ NĖ KORFUZ

Me pėrfundimin e Luftės sė Dytė Botėrore, nė maj 1945, u pastruan vetėm njė numėr shumė i vogėl minash detare, nga dhjetėra mijėra tė vendosura nė detin Mesdhe. Siguria e lundrimit nė Kanalin e Korfuzit me pėrfundimin e Luftės sė Dytė Botėrore u deklarua nga Komanda Aleate mbas pėrfundimit tė pastrimit tė kryer nė Kanalin e Korfuzit nga Marina Mbretėrore Britanike nė janar-shkurt 1945.

Nė pėrputhje me Marrėveshjen e nėntorit 1945 midis BRSS, SHBA, Mbretėrisė sė Bashkuar dhe Francės, pėr kryerjen e operacionit tė pastrimit tė minave nė mėnyrė tė koordinuar u ngarkua Bordi Qendror i Pastrimit tė Minave. Bordi i Zonės sė Mesdheut kishte nė pėrbėrje pėrfaqėsues nga rajoni si dhe pėrfaqėsues nga katėr fuqitė fituese. Shqipėria nuk u thirr tė merrte pjesė nė Bordin e Zonės sė Mesdheut, pasi nuk kishte forca detare dhe kapacitete pėr pastrimin e minave detare. Gjatė pėrmbushjes sė objektivit tė tij, Bordi i Mesdheut shpėrndante informacionet e nevojshme mbi minat dhe pastrimin e tyre tek tė gjitha vendet e Detit Mesdhe, sipas rajoneve pėrkatėse, informacione tė cilat i ishin dhėnė edhe Shqipėrisė.

Pastrimi i minave nė detin territorial tė Shqipėrisė u krye nga minaheqėset e marinės britanike.

Deri nė 15 maj 1946, trafiku detar nė Kanalin e Korfuzit, duke pėrfshirė edhe anijet e luftės, funksiononte relativisht pa probleme dhe pa ndonjė kundėrshti nga vendet bregdetare. Shqipėria dhe Greqia nuk kishin njė marrėveshje tė veēantė pėr regjimin e lundrimit dhe sigurisė nė kanal. Nė atė periudhė regjimi i lundrimit nė kanal mbėshtetej nė tė drejtėn zakonore ndėrkombėtare tė detit, pasi marrėdhėniet midis dy vendeve nuk mundėsonin arritjen e njė marrėveshje tė pėrbashkėt.

Edhe gjatė operacioneve tė pastrimit tė minave tė kryer nga marina britanike nė Kanalin e Korfuzit dhe nė rrugėt e afrimit pėr nė Portin e Vlorės dhe tė Durrėsit nė fund tė vitit 1944 dhe fillim tė vitit 1945, Shqipėria nuk ka pasur kundėrshti lidhur me hyrjen e marinės britanike nė ujėrat territoriale shqiptare.

Marina britanike, e cila u angazhua nė pastrimin e Kanalit tė Korfuzit nė fund tė vitit 1944 dhe fillim tė vitit 1945, besonte nė rregullat e sė drejtės zakonore ndėrkombėtare tė detit, edhe pse tė pakodifikuara, por historikisht tė pranuara, duke interpretuar se e drejta e kalimit paqėsor pėrfshinte edhe operacione tė pastrimit tė minave nė detin territorial tė njė vendi tjetėr, qoftė edhe pa marrėveshje me kėtė tė fundit.


INCIDENTI I PARĖ: 15 MAJ 1946 

Nė 15 maj 1946, ndėrsa dy kryqėzorė britanikė, H.M.S. Orion dhe H.M.S. Superb, po kalonin nėpėr Kanalin e Korfuzit nė pėrputhje me regjimin e kalimit paqėsor, sipas versionit britanik, njė bateri e artilerisė bregdetare shqiptare hapi zjarr kundėr tyre. Anijet britanike nuk iu kundėrpėrgjigjėn zjarrit tė baterive bregdetare shqiptare. Britania e Madhe protestoi pėr incidentin duke theksuar se, “kalimi paqėsor nėpėr ngushtica ėshtė i njohur nga e drejta zakonore ndėrkombėtare e detit”, protestė tė cilės Qeveria e Shqipėrisė iu pėrgjigj se “anijet luftarake dhe tregtare tė huaja nuk mund tė kalojnė nėpėr detin territorial shqiptar pa autorizim paraprak”.

Pėrgjigjes sė Qeverisė sė Shqipėrisė, Britania e Madhe iu kundėrpėrgjigj se, “nė tė ardhmen nėse do tė hapet pėrsėri zjarr ndaj ndonjė anije luftarake britanike, ato do tė kundėrpėrgjigjen me zjarr”.

Incidenti i datės 15 maj 1946 ngeli nė agjendėn diplomatike tė dy vendeve, pasi gjatė kėtij incidenti nuk pati tė dėmtuar dhe disa muaj mė pas do tė ndodhte incidenti “i vėrtetė” i Kanalit tė Korfuzit. Megjithatė, ngjarja e datės 15 maj 1946 zuri njė vend tė rėndėsishėm nė procesin gjyqėsor tė incidentit tė Kanalit tė Korfuzit, i pėrdorur si argument nga tė dyja palėt.

Kronologjia e incidentit tė datės 15 maj 1946 pėr tė dyja palėt ishte i ndryshėm.

Pėr palėn shqiptare “nė orėn 08:30 dy luftanije lundronin nė drejtimin nga Kepi i Qefalit drejt Gjiut tė Sarandės nė njė distancė njė kilometėr nga bregu dhe kur anijet u gjendėn pranė Kodrės sė Limionit nė distancė rreth 800 metra, kudėr tyre u hap zjarr me artileri, por zjarri u ndėrpre mbasi u identifikua kombėsia e tyre (britanike). Mė pas lundrimi i anijeve britanike vijoi duke lundruar nė njė distancė rreth 200 metra nga bregu pranė Manastirit tė San Xhiorxhios”.

Sipas palės britanike, “nė orėn 08:25 tė datės 15 maj 1946, ndėrsa po i afrohesha Korfuzit nėpėr Rrugėkalimin Medri 18/34 me H.M.S. Orion dhe H.M.S. Superb, u goditėm me artileri pa paralajmėrime nga Port Edda. Zjarri zgjati deri nė orėn 08:37, dhe goditjet ishin mosmbritėse dhe tejkaluese tė kalibrit 4 inē”.


INCIDENTI I DYTĖ: 22 tetor 1946

Nė 22 tetor 1946, nė mesditė, dy kryqėzorė dhe dy destrojerė britanikė (H.M.S. Mauritius, H.M.S. Saumarez, H.M.S. Volage dhe H.M.S. Leander), tė cilėt lundronin nė formacion kolonė sipas drejtimit jug-veri, dolėn nga Kanali i Korfuzit. Anijet britanike po lundronin nė pjesėn lindore tė hyrjes veriore tė Kanalit, nėpėr detin territorial tė Shqipėrisė, duke e konsideruar tė sigurt, pasi Kanali ishte pastruar nė vitin 1944 dhe 1945. Kur ndodhej pėrballė Sarandės, nė orėn 14 e 53,5 minuta, destrojeri H.M.S. Saumarez ra nė mine dhe u dėmtua rėndė.

Kryqėzori H.M.S. Mauritius (Vendkomande e Skuadriljes) vazhdoi lundrimin nė drejtim tė Kepit tė Qefalit, ndėrsa Kryqėzori H.M.S. Leander u urdhėrua tė kthehej nė drejtim tė jugut, sipas rrugės sė kundėrt me atė qė kishte ndjekur.

Gjatė kėsaj periudhe njė mjet i vogėl detar doli nga Porti i Sarandės pėr t’i dhėnė ndihmė H.M.S. Saumarez, ndihmė e cila u refuzua.

Destrojeri H.M.S. Volage u dėrgua pėr tė ndihmuar destrojerin H.M.S. Saumarez dhe tė dyja anijet morėn rrugėn e kthimit tė kundėrt me atė qė kishin ndjekur. Gjatė lundrimit (ndėrsa H.M.S. Volage rimorkionte H.M.S. Saumarez), nė orėn 16:25 ra nė minė edhe H.M.S. Volage. Megjithatė, H.M.S. Volage mund tė lundronte me shpejtėsi tė kufizuar, dhe nė mbrėmje tė dyja anijet mbėrritėn nė Portin e Korfuzit.

Pėr shkak tė rėnies nė minė tė dy destrojerėve, marina britanike humbi 45 oficerė dhe detarė, si dhe 42 tė tjerė u plagosėn.


Protesta e parė e Britanisė sė Madhe, 26 tetor ‘46

Nė datėn 26 tetor 1946, Britania e Madhe i dėrgoi Qeverisė sė Shqipėrisė njė notė proteste nė tė cilėn theksonte se, “nė kuadrin e dy incidenteve serioze tė ndodhura nė pjesėn veriore tė Kanalit tė Korfuzit, ai do tė pastrohet sė shpejti nga minaheqėset britanike”.

Pėrgjigjja e Qeverisė sė Shqipėrisė u kthye nė datėn 31 tetor 1946, nė tė cilėn deklaronte se, “nuk kishte pretendime nėse pastrimi nga minat do tė bėhej jashtė detit tė saj territorial”, duke nėnkuptuar se ēdo veprim i kryer nė kėto ujėra (detin territorial) do tė konsiderohej dhunim i sovranitetit tė Shqipėrisė.

Tri ditė mė vonė, nė 3 tetor 1946, Qeveria e Shqipėrisė protestoi tek Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, Trygve Lie, ndaj asaj qė ajo e quante “dhunim tė detit tė saj territorial dhe inkursion provokativ tė anijeve ushtarake britanike”.

Sjellja e Qeverisė sė Shqipėrisė ishte plotėsisht e papranueshme pėr Qeverinė britanike, pėr faktin qė njė pjesė e Kanalit gjendej nė ujėrat territoriale shqiptare. Nė kėto rrethana Qeveria britanike interpretoi qėndrimin e Shqipėrisė si refuzim ndaj njė marrėveshje pėr tė kthyer sigurinė e lundrimit nė Kanalin e Korfuzit. Kėshtu, nė 10 nėntor 1946, Qeveria britanike informoi Qeverinė e Shqipėrisė se Kanali i Korfuzit do tė pastrohej dy ditė mė vonė, dhe se propozimi pėr pastrimin e tij ishte aprovuar nė mėnyrė tė njėanshme edhe nga Bordi Qendror i Pastrimit tė Minave nė 1 nėntor 1946.

Nota britanike pėrcaktonte saktėsisht hapėsirat ku do tė kryhej operacioni i pastrimit tė minave, duke theksuar se asnjė nga anijet e saj nuk do tė ndalonte nė detin territorial tė Shqipėrisė, dhe se operacioni do tė kryej nė tė njėjtėn mėnyrė si ato tė kryera nė vitin 1944 dhe 1945, pėr tė cilat Shqipėria nuk pati kundėrshti.

Nė prag tė fillimit tė operacionit tė pastrimit Qeveria e Shqipėrisė i dėrgoi njė notė tjetėr Qeverisė britanike, nė tė cilėn theksonte se, “nė parim Qeveria e Shqipėrisė nuk kundėrshton pastrimin e Kanalit tė Korfuzit nga marina britanike”, por se propozonte krijimin e njė “komisioni tė pėrbashkėt nga ana OKB-sė pėr tė pėrcaktuar zonėn e pastrimit”.

Ndėrkaq, Qeveria shqiptare i dėrgoi njė letėr tė dytė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, nė tė cilėn ankohej me terma tė fortė ndaj veprimeve tė Marinės Mbretėrore dhe paraqitjen e tyre si njė “fakt i kryer” Tirana zyrtare bėnte tė qartė se “ēdo operacion pėr pastrimin e minave nė Kanal, i ndėrmarrė nga anijet luftarake dhe pa miratimin e saj, do tė konsiderohej dhunim i tėrėsisė territoriale dhe sovranitetit tė saj”.

Nė datėn 12 dhe 13 nėntor 1946, Mbretėria e Bashkuar kreu operacione tė pastrimit tė minave nė Kanalin e Korfuzit, pa pėlqimin e Qeverisė shqiptare dhe nėn drejtimin e Komandantit tė Pėrgjithshėm tė Komandės Aleate tė Mesdheut. Pastrimi nga minat u krye edhe nė detin territorial tė Shqipėrisė nė kufijtė e mėparshėm, nėn mbulimin nga ajri tė njė aeroplanmbajtėse britanike.

Gjatė operacionit u nxorėn 22 mina kontakte me spirancė tė tipit GY. Minat u gjendėn nė pozicione qė nuk linin dyshim se ishin hedhur “me qėllim”. Fusha me mina shtrihej 3 milje pėrgjatė Kanalit. Dy nga minat u dėrguan nė Maltė pėr ekspertizė.

Nga ekzaminimi doli se minat ishin tė prodhimit gjerman, kontakte me spirancė, tė njohura nga britanikėt si Tipi GY, dhe nuk kishin zėnė as ndryshk, as myshqe. Minat ishin lyer pak kohė mė parė dhe grasua gjendej ende nė gadinėn (zinxhirin) e spirancės.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=26306
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2009, 20:54   2
Gjenden pjesė tė luftanijes britanike:

Citim:
Pieces of WWII-era UK warship apparently found

TIRANA, Albania — Pieces of a British destroyer that was badly damaged by Albanian mines in 1946, straining relations between the two countries for decades, appear to have been discovered in a waterway near Greece, U.S. and Albanian researchers said Monday.

The wreckage was found 50 yards (meters) under water in the Corfu Channel between the Albanian mainland and the Greek island of Corfu. It is believed to be a section of the bow of the British destroyer HMS Volage, the researchers said.

Forty-four sailors died in the mine explosions that damaged the Volage and another British Navy destroyer, the HMS Saumarez. Both ships suffered extensive damage but reached Corfu for repairs.

The incident halted talks between Communist Albania and Britain on restoring diplomatic ties that were broken earlier that year. The two countries only formally re-established ties in 1991.

"While largely obscured by mud, the remains show steel frames, electrical wiring, ammunition, stacks of ceramic plates, a British canteen and the remains of boots or shoes," said James Delgado, president of the Institute of Nautical Archaeology, who was part of the international team of experts. The institute is nonprofit research body affiliated with Texas A&M University.

The discovery was part of an effort to create an underwater cultural heritage map of the Albanian coastline and is being coordinated by the Key West, Florida-based RPM Nautical Foundation and aided by Albanian authorities.

The artifacts are to be raised and analyzed for confirmation, "but the nature of the finds strongly suggest ... this was where HMS Volage hit the mine that tore off its bow," Delgado said.

"The area of Volage blasted off by the mine was forward of the deck guns and included the forward mess, where some of the crew ate and slept, as well as storage compartments. The dishes, shoes and ammunition are evidence that fit."

The wreckage, which lies off the Albanian port of Saranda, 185 miles (300 kilometers) south of Tirana, the country's capital, was examined by a remote-controlled submarine carrying three cameras.

The British sailors' deaths started a dispute between Britain and Albania that lasted 45 years.

Albania refused to pay Britain damages awarded by the International Court of Justice at The Hague. Britain retaliated by blocking the release of Albanian gold seized by the Nazis during World War II. The claims were settled in 1992 and 1996 agreements, under which ownership of most of the gold was returned to Albania.

The researchers said a report on the ship's discovery and supporting footage had been sent to the Albanian and British governments.

http://www.google.com/hostednews/ap/...WP45QD9BNHV000
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.11.2009, 19:40   3
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.1.2012, 18:05   4

Incidenti i kanalit tė Korfuzit


Citim:
E vėrteta mbi “incidentin e kanalit tė Korfuzit”

Njė nga ēėshtjet mė problematike tė politikės sė jashtme tė shtetit shqiptar tė pas luftės u bė incidenti qė ndodhi nė kanalin e Korfuzit nė vjeshtė tė vitit 1946, ku nė afėrsi tė bregdetit shqiptar dy luftanije angleze ndeshėn nė mina, me pasojė humbjen nė njerėz dhe dėme materiale. Menjėherė pas kėsaj qeveria angleze akuzoi qeverinė shqiptare si pėrgjegjėse kryesore pėr incidentin, duke vendosur mina nė njė zonė e cila dy vjet mė parė ishte pastruar.

Nga ana e saj qeveria shqiptare e mohoi njė gjė tė tillė, me justifikimin se shteti dhe ushtria shqiptare nuk dispononte mjete lundrimi dhe e akuzoi qeverinė angleze se kishte cenuar rėndė sovranitetin territorial tė Republikės Popullore tė Shqipėrisė.

Nė janar tė vitit 1947, qeveria angleze, e shtroi ēėshtjen nė Kėshillin e Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara duke e paraqitur atė si njė ēėshtje qė pėrbėnte gjoja rrezik pėr paqen dhe sigurimin ndėrkombėtar. Pėr ta kundėrshtuar njė akuzė tė tillė, qeveria shqiptare dėrgoi nė New York nė shkurt tė atij viti njė delegacion qė kryesohej nga Hysni Kapo. Nė Kėshillin e Sigurimit rezoluta angleze qė e ngarkonte me pėrgjegjėsi palėn shqiptare nuk kaloi sepse hasi veton e Bashkimit Sovjetik. Ē`ka e detyroi Anglinė qė ēėshtjen nė fjalė t`ia shtronte Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės.

Pas afėrsisht dy vjet e gjysėm nga fillimi i proēesit nė fjalė, me prova tė tėrthorta Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė, mė 15 dhjetor 1949, me 12 vota pro dhe 2 kundėr, vendosi qė Shqipėria tė shpallej fajtore dhe tė dėmshpėrblente Mbretėrinė e Bashkuar me 843.947 sterlina.

Qeveria shqiptare nuk e njohu ligjshmėrinė e vendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare dhe e hodhi poshtė kėrkesėn pėr dėmshpėrblime. Si kundėrmasė, qeveria angleze, vuri dorė mbi arin shqiptar, historia e tė cilit nis mė 16 shtator 1943. Kur ambasada gjermane nė Romė njoftonte se njė aksion i SS-ve kishte bėrė tė mundur qė nga Banka e Romės tė konfiskoheshin afėrsisht 3 tonė ar dhe 12 tonė kartmonedha nė llogari tė Bankės Kombėtare tė Shqipėrisė. Nė njoftim thuhej se ari do tė pėrcillej tė nesėrmen nė Berlin me dy avionė specialė, ndėrsa kartmonedhat, bashkė me klishetė pėr shtypjen e monedhave, pjesė-pjesė do tė vinin nė Tiranė1. Ari qė u mor nga Banka e Romės u ambalazhua nė 55 arkėza, tė mbyllura me rryp ēeliku…dhe u vendos nė depot nėntokėsore tė Reichbank, si ar qė i pėrkiste Drejtorisė Qendrore tė Bankės Kombėtare tė Shqipėrisė. Nė prill 1945, nė Kaiseroda, njė kripore nė Gjermani, forcat aleate gjetėn njė pjesė tė thesarit gjigand, grabitur nė 11 vende tė Evropės, pėr tė mbajtur makinerinė naziste tė luftės. Nė kėto depo u indentifikuan edhe 55 arkėzat me arin shqiptar2. Megjithėse diskutimet pėr rikthimin e arit nisėn qė nė vitin 1985, ai u bė i mundur vetėm me 29 tetor 1996 kur Shqipėrisė ju dorėzuan pas 50 vjetėsh 1.574.35 kg ar, pasi kishte pranuar qė t`i shlyente si dėmshpėrblim Anglisė pėr incidentin e kanalit tė Korfuzit rreth 2 milion dollarė.

Pavarėsisht faktit se nė literaturėn historiografike3, deri vonė4 lidhur me incidentin nė fjalė ėshtė mbajtur njė qėndrim justifikues se pala shqiptare nuk ishte nė dijeni dhe s`kishte asnjė pėrgjegjėsi mbi vendosjen e minave nė kanalin e Korfuzit, e vėrteta qėndron krejt ndryshe. Minat ishin vendosur nga jugosllavėt me dijeni tė plotė tė lidershipit komunist shqiptar. Me qėllim pėr tė siguruar kufirin jugor nga njė ndėrhyrje e mundshme e ushtrisė greke, e cila, ishte nė luftė me komunistėt grekė tė cilėt shpesh-herė tėrhiqeshin pėr tė kėrkuar strehim apo pėr t`u furnizuar nė brendėsi tė territorit shqiptar. Kjo tregon miopinė e drejtuesve kryesor tė asaj kohe tė cilėt duke u ruajtur nga ndėrhyrja greke, ranė nė grackėn e ngritur nga jugosllavėt, qė po pėrgatiteshin qė Shqipėrinė ta gllabėronin nė kuadėr tė “integrimit” tė saj si republikė e shtatė nė Federatėn Jugosllave. Pavarėsisht rrethanave qė u krijuan mė vonė dhe mos realizimit tė kėtij plani, jugosllavėt arritėn qė shtetin shqiptar ta fusnin nė rrugėn e izolimit dhe tė acarimit tė marrėdhėnieve me njė nga fuqitė mė tė mėdha tė asaj kohe, siē ishte atėherė Anglia.

Mė poshtė po vendosim njė radiogram qė Ministri i Brendshėm Koēi Xoxe i dėrgonte me 24 tetor 1946 kolegut tė tij jugosllav A.Rankoviēit, ku del qartazi se pala shqiptare kishte dijeni tė plotė mbi minat e vendosura prej “nesh” (jugosllavėve dhe shqiptarėve) nė kanalin e Korfuzit. Ndėrsa dokumenti i dytė i pėrket bisedės qė kryeministri Mehmet Shehu ka zhvilluar me njė zyrtar tė lartė kinez nė vitin 1957. Nė tė cilin gjithashtu s`ka nevojė pėr asnjė koment pėr implikimin e palės shqiptare nė incidentin nė fjalė.

“Shpendit, Tepėr urgjent. Nė vijim tonit nr.ekstra, tė datės 23.10.1946. Pėr gjeneral Rankoviē. Nė lidhje me 4 vaporėt britanikė japim kėtė hollėsi: 4 vaporėt ishin anije lufte angleze, udhėtonin nga Korfuzi nėpėr ujrat e Sarandės, afėr bregdetit shqiptar. Luftanija qė u pėrpoq me njė minė brenda nė zonėn e minuar prej nesh mbante numrin RE 62, pėrpjekja u bė rrotull 2000 m nga bregdeti ynė…”5.

“Nė realitet, nė ujrat territoriale tonat, ishin vendosur mina nga ana jonė. Kjo u bė nė kėto kondita. Unė nė vitin 1946 shkova nė Beograd. Atėherė unė isha shef i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė sonė. Tito na propozoi tė minohej kanali i Korfuzit. Kėshtu minat ne i vendosėm me anėn e marinarėve jugosllavė. Pasi mora pėlqimin e shokut Enver, unė rashė dakord me propozimet e Titos pėr tė minuar Kanalin. Nga pala jonė kėtė ēėshtje e dinte shoku Enver, unė dhe vetėm njė marinar shqiptar, kurse nga pala jugosllave kishte dijeni Tito, shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė ushtrisė jugosllave dhe marinarėt e tyre e askush tjetėr, as shokėt e Byrosė Politike tė Partisė sonė”6.

__________________________________________

[1] Hakif Bajrami, Dokumente tė institucioneve gjermane pėr historinė shqiptare 1941-1944, Prishtinė: “Vatra”, 1998, f.76.

[2] Ksenofon Krisafi, Nė kėrkim tė arit, Tiranė: “Dita 2000”, 2010, f.68.

[3] Shih: Historia e Shqipėrisė IV, Tiranė: “8 Nėntori”, 1983, f.102-105.

[4] Shih: Historia e Popullit Shqiptar 4, tekst pėr shkollat e mesme, Tiranė: “shblsh”, 2003, f.293.

[5] AQSh, Radiogram i Koēi Xoxes pėr A.Rankoviēin 24.10.1946.

[6] AQPPSh, viti 1957, dos.1, Marrėdhėniet e PPSh me Partinė Komuniste Kineze.

http://www.gazetastart.com/lajme/Dossier/47928/
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
Pėrgjigju



Veēoritė e botimit
Ēėshtjet e reja nuk lejohen
Pėrgjigjet nuk lejohen
Bashkėngjitjet nuk lejohen
Ndryshimi i shkrimeve nuk lejohet

vB code ėshtė hapur
Ndijėzat janė hapur
Kodi [IMG] ėshtė hapur
Kodi HTML ėshtė mbyllur


Ora nė Shqipėri ėshtė 17:51.


vBulletin, Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Vargmal © 2006 - 2013 L

Drejtbotimi: Respekto punėn e tjetrit. Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet krijuesi dhe nyja pėrkatėse e faqes (ose vetėm kahu vargmal.org) ku gjendet lėnda e kopjuar. Nėse lėnda e hasur kėtu dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme nga mbajtėsi i tė drejtave tė lėndės.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, ky log pėrmban dhe lėndė me tė drejta lentori, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht nga mbajtėsi i tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė ndaj lėnde me tė drejta lentori, siē ky parashikohet nė Ligjin nr.9380, dt.28.4.2005, Nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes tė mėparshėm pėr marrje dijenish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.