Kthehu   Kreu > D1 > 1912-2012: Shtetet Shqiptare II > 1939-1943: KPRII
Tituj tė ngjashėm

Pėrgjigju
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 7.4.2009, 10:48   1
mesdimr
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 8.2006

Punim 1939: Pushtimi italian i Shqipėrisė, 7 prill (zhvillim)


Mė poshtė po bėj njė pėrmbledhje tė shkurtėr pėr 7 prillin. Ēėshtja le tė zgjerohet mandej me dokumente.

Emri:  abaz-kupi.jpg
Shikimet: 7821
Madhėsia:  13,4 KB
Abaz Kupi
Nė 7 prill tė vitit 1939 Italia nisi pushtimin e Shqipėrisė ndėrsa ushtria shqiptare dhe armatosja e popullsisė u sabotua nga eksponentė tė saj tė blerė nga italianėt. Gjithsesi, para zbarkimit armik, forcat e mbetura shqiptare nėn urdhrat e majorit Abaz Kupi, kishin zėnė pozicione rreth portit tė Durrėsit dhe numėronin nė radhėt e tyre ushtarė, policė dhe vullnetarė civilė.

Pasi ushtarėt italianė shkelėn nė port forcat shqiptare hapėn zjarr me mitralozė duke shkaktuar panik pasi nuk pritej rezistencė. Italianėt u detyruan tė kthehen nė luftanije nė largėsi sigurie nga skela. Nga kodrat e Durrėsit forcat tona goditėn me topa me rreze tė gjatė mbi varkat nė kthim duke arritur tė dėmtojnė rėndė dhe njėrėn nga luftanijet italiane.

Pėrpjekja italiane pėr zbarkim u pėrsėrit katėr herė dhe u zmbraps megjithėse pala jonė luftonte me armatim dhe fuqi tė mangėt. Pas goditjeve me artileri tė rėndė nga luftanijet italiane u neutralizuan grykat e zjarrit dhe mbrojtja e portit u ēa. Lufta u zhvendos nga porti nė rrugėt e qytetit, duke u kthyer nė pėrleshje urbane me mbrojtėsit qė zinin pozicione nė rrugė, rrugica e shtėpitė e Durrėsit.

Luftime u shėnuan dhe nė Lezhė e Shėngjin nė pabarazi tė thellė numerike dhe armatimi.

Qyteti i Vlorės i lėnė pa armė nga sabotimi, i pa forcat shqiptare tė armatosen nė ēastet e fundit dhe tė zėnė pozicione nė kodrat e Bestrovės bri detit. Italianėt, duke mos hasur nė asnjė qėndresė nė qytet, vazhduan ecjen nė drejtim tė kodrave, ku me tė hyrė nė rreze zjarri u pėrshėndetėn nga mitralozėt. Nė largėsi sigurie nga luftanijet nisi goditja me artileri me rreze tė gjatė i kodrave deri nė neutralizim tė grykave tė zjarrit.

I njėjti reagim emergjence u ndoq dhe nė Sarandė ku trupat shqiptare kishin zėnė pozicion me pushkė dhe vetėm njė mitraloz pas kodre duke i lėnė italianėt tė zbarkonin tė qetė. Kur armiku hyri nė rreze zjarri u godit deri nė mbarimin e fishekėve.

Italia e organizoi ndėrhyrjen duke planifikuar mungesė rezistence pėr tė cilėn kishte punuar hollėsisht qė mė parė duke marrė dhe mbėshtetjen e politikanėve tė caktuar kundėrshtarė tė Ahmet Zogut dhe tė pakėnaqur tė ndryshėm qė kishin konflikt me qeverinė e Tiranės. Nė mėngjes herėt, madje sipas planit, agjencia italiane Stefani, kishte dhėnė botėrisht lajmin se "trupat italiane kishin zbarkuar dhe ishin pritur pa asnjė incident, pėr mė tepėr nė miqėsi e me brohorima nga populli shqiptar".

Pėrgėnjeshtrimi erdhi mė vonė nga Radio Tirana qė njoftonte botėn se luftime tė ashpra po zhvilloheshin mes trupave shqiptare dhe ushtrisė pushtuese italiane qė nga mėngjesi i 7 prillit 1939.

Thirrja e mbretit Ahmet Zogu, nė Radio Tirana, pėr qėndresė kundėr pushtuesit u pasua nga mesazhi-protestė i Mehdi Frashėrit pėr pushtimin italian.

Kėto thirrje, nė mos tjetėr, shėnuan zyrtarisht faktin se shteti shqiptar nuk kishte pranuar hyrjen e ushtrisė italiane nė trojet shqiptare dhe se vendi sipas ligjeve ndėrkombėtare ndodhej nėn pushtim.

Ahmet Zogu do tė largohet nga territori shtetėror dy ditė pas pushtimit, kur u pa se fuqitė ndėrkombėtare siē dhe kishin paralajmėruar nuk bėnė as mė tė voglin reagim ndaj pushtimit, ndonėse Shqipėria ishte anėtare e organizatės "Lidhja e Kombeve".
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.5.2009, 17:20   2
mesdimr
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Marrė nga "Historia e Shqipnis", Tajar Zavalani, fq.304-311:

Citim:
Komendatore Giro, nji gangster i fashizmit, u dėrgue nė Shqipni pėr tė pregatitė sheshin politik. Nė raportet q'i dėrgoi Ēianos, ai u mburr se kishte ndėn kontroll elemente tė randėsishėm tė popullit shqiptar, tė cilėt po ktheheshin "kundėr Mbretit dhe hajdutve qi e rrethonin". Qėllimi i Ēianos dhe i agjentit tė tij Giro, ishte me provokue trazime nė Shqipni pėr tė paralizue ēdo rezistencė kundėr agresionit fashist. "Mbretit Zog, shkruen Ēiano, - do t'i japim nji jot (anije luksi private) me nji ekipazh italian, nė mėnyrė qi tė mos ket se si me u arratisė." Parashikimet e Ēianos, i cili ishte fare i sigurtė pėrsa i pėrket suksesit tė "grushtit", shkonin aq larg sa me llogaritė fitimet ekonomike qi kishte me prue zaptimi i Shqipnis. Nji grup ekspertėsh qi kishte ba studime nė vėnd i kishte raportue se zbatimi i nji programi tė gjanė kanalizimi dhe irigacioni tė tokave bujqlsore do tė shtonte prodhimin e drithit pėr bukė me 200.000 ton nė vit, dhe kjo sasi do tė shėrbente pėr ushqimin e Italjanve.

Nji pikė tjetėr e komplotit sajue me kaq kujdes nga klika e Ēianos ishte se, ditėn qi tė debarkonte ushtėrija italiane nė brigjet e Shqipnis, Mbreti Zog do tė vritej nga bandat besnike t'Italis qi do tė zbrisnin nė Tiranės prej maleve tė veriut. Nė gjyqin qi u ba nė Romė mbas lufte, Jakomoni mohoi se ishin ba plane pėr tė vra mbretin Zog. Sidoqoftė pėr tė plotėsue legjendėn se e gjith kjo punė do tė kryhej me pėlqimin e viktimave tė agresionit fashist, Ēiano kishte caktue qi nji grup Shqiptarėsh "tė besueshėm" tė shkonte nė Romė pėr me i ofrue kunorėn e Shqipnis Viktor Emanuelit tė III.

Nė pranverėn e vitit 1939 divizionet panzer tė Hitlerit marshuen nė Ēekosllovaki pa gjetė asnji kundėrshtim. Mussolini vendosi se ishte radha e tij me gllabėrue Shqipnin pėr tė ruejtė terezin nė mes tė dy anėve tė boshtit Romė-Berlin. Duēja i dha urdhėn ministrit t'Italis nė Tiranė, Jakomonit, me hudhė parullėn e kryengritjes, pėr tė cilėn tė gjitha pregatitjet dukej se ishin ba; po nė at kohė, komanda e flotės muen urdhėn me pasė gati nji skuadėr luftanijesh nė Taranto. Ditėn qi lindi princi trashėgimtar Leka, Mbretit Zog iu dorzue ultimatumi i Mussolinit, i cili lypte tė drejtėn me shkarkue ushtėri nė tokė shqiptare, qoftė me pėlqimin e Mbretit ose tue pėrdorė forcėn. Tash pritej qi tė vėrtetohej parashikimi i Ēianos se Mbreti Zog do tė pranonte me u ba vasal i Italis pėr tė shpėtue vehten dhe familjen.

Ēiano e thotė troē se kėrkesat qi Mussolini i bani Mbretit Zog nė ultimatumin e prillit 1939 do tė pėrfundonin me aneksimin e Shqipnis nga Italija. Kto kėrkesa duheshin pranue pa asnji ndryshim, pėrndryshe do tė ndėrhynte ushtėrija pėr me zaptue Shqipnin. Tue pasė kėt mundėsi parasysh, qeverija italiane kishte pėrqėndrue katėr regjimente "bersaglieri" nė Pulie, nji divizion tė kambsoris, nji fuqi tė madhe bombarduesash, si dhe nji skuadėr luftanijesh. Simbas ditarit tė Ēianos, kto pregatitje ishin ba qysh me 23 mars 1939, domethanė dy javė para tė Premtes sė Zeze tė invazionit. Mbasi Jakomoni tė dorzonte ulmatumin, simbas Ditarit tė Ēianos, nė Shqipni do tė shpėrthenin trazimet pėr tė shėrbye si pretekst pėr ndėrhyrjen ushtarake t'Italis.

Nė ditėt e para tė prillit 1939 nė Shqipni qarkulluen pėrshpėritje shqetėsuese. Njerės qi ktheheshin prej Italije kallzuen se kishin pa ose ndigjue mbi pėrqėndrim ushtėrije nė Bari dhe nė Brindisi, me qėllim qi me invadue Shqipnin. Planet agresive t'Italis duelėn sheshit deri nė at shkallė sa me alarmue qeverit e Europės. Por Mussolini me hipokrizin dhe paturpėsin karakteristike tė fashizmit nuk ngurroi me i dhanė mbretit t'Italis nji deklaratė zyrtare, tė cilėn ai e lexoi solemnisht nga tribuna e Senatit nė Romė. Nė deklaratėn thuhej se marrėdhaniet miqėsore me Shqipnin do tė vazhdonin dhe Italija do t'i ndihmonte shtetit mik me u rimėkambė ekonomisht. Ēiano vet i forcoi kto sigurime tue i thanė ambasadorit tė Britanis sė Madhe nė Romė, i cili kishte shkue me i lypė skjarime, se lajmet e pėrhapuna mbi pregatitjet pėr invazionin e Shqipnis ishin tė pathemelta. Pėrkundrazi, Italija kishte qėllimin e premė me respektue situatėn e krijueme nė Mesdhe mbas luftės se parė botnore, tue kėqyre Adriatikun si nji pjesė po tė asaj zone.

Nė Shqipni kurrkush nuk iu besoi kėtyne deklaratave dhe nji valė indinjatė shpėrtheu anembanė vėndit kundėr qėllimeve tė errėta t'atyne qi paraqiteshin si miq dhe dashamirės. U dha kushtrimi "Atdheu nė rrezik" dhe tė gjith Shqiptarėt, me pak pėrjashtime, u treguen gati me rrėmbye pushkėn pėr me e mbrojtė. Ēdo gja tjetėr u harrue; cmiret, nakaret, padrejtėsit, pėsimet e kaq vjetve u pėrlanė nga dishiri i flaktė mos me lanė Shqipnin tė bjeri pėrsėri ndėn zgjedhėn e huej. Nė ankthin e ditve tė para tė prillit u farkue bashkimi i shenjtė dhe spontan i kombit shqiptar pėr tė mbrojtė lirin e tij.

Nė Tiranė dhe nė qytetet e tjerė u banė demonstrata pėr tė protestue kundėr agresionit fashist qi po avitej dhe pėr tė lypė armatosjen e popullit. Mjerisht, ata qi e kishin sundue popullin pėr kaq vjet kishin frikė me pa me mija njerės tue marshue nėpėr rrugė, megjithqi zemrimi i turmės ishte drejtue kundėr anmikut tė jashtėm. Prandaj maqina e regjimit policor u vue menjiherė nė veprim dhe disa vet u arrestuen nė Tiranė si "shkaktarė tė trazimeve". Kjo ishte nji akuzė e randė dhe e padrejtė, mbasi demonstruesit kishin mbajtė nji disiplinė shėmbullore pėr mos me i dhanė shkak Italis tė ndėrhynte. Sikur tė kishte vazhdue kjo gjendje, ishte rrezik qi tė shpėrthente nji konflikt i hapėt nė mes tė popullit dhe tė qeveris. Situatėn e shpėtoi providencialisht lindja e princit trashėgimtar. Efekti i mahnitėshėm i kėsaj ngjarjes gazmore ishte shembja e gardhit qi ndante popullin nga krenėt e shtetit.

Menjiherė demonstratat u legalizuen, mbasi populli fitoi tė drejtėn me ēfaqė gėzimin qi dinastija Zog u pėrjetėsue. Nė agimin e ditės sė 5 prillit 1939 populli i Tiranės u zgjue prej gjumit nga oshėtima e topave qi kasnecuen lindjen e princit trashėgimtar. Nė fillim njerzija u tmerruen tue kujtue se kishte fillue invazioni. Kur u muer vesht shkaku i vėrtetė, turmat u derdhėn nėpėr rrugėt e kryeqytetit dhe u mblodhėn pėrpara sheshit tė Bashkis. Zyrtarėt e naltė kishin dalė nė ballkonin e ndėrtesės dhe u mbajtėn fjalime pėr tė shėnue randėsin e asaj dite. Tue dijtė se Mussolini ishte gati me i ba vorrin Shqipnis, kishte njifarė ironije me ndigjue oratorėt zyrtar qi shpallnin se "dinastija Zog ishte pėrjetėsue". Pėr me e ba tė mundun qi kjo dinasti tė mbretnonte brez mbas brezi duhej me i rezistue deri nė pikėn e fundit tė gjakut agresionit tė jashtėm. Fare logjikisht demonstrata pėr lindjen e Princit mbretnuer u kthyen nė demonstrata kundėr Italis fashiste.

Ndoshta kurr deri mė atė ditė nji ceremoni zyrtare nuk kishte ngjallė enthuziasėm aq tė sinqertė. Mbasi muer fund celebrimi pėrpara Bashkis, turma u radhitė si pėr nji proēesion dhe muer rrugėn e 28 nandorit pėr kah Pallati mbretnuer. Pėr herė tė parė nė historin e Monarkis kangjellat e hekurta u ēelėn dhe populli eci pėrmes kopshtit deri ke shkallėt e mermerta qi ēonin nė pallat. Gjith ajo mori njerzish kishte vetėm nji dishir: me e pa Mbretin, me ndigjue nji fjalė inkurajuese prej gojės sė tij, me i tregue besnikin ma tė bindun dhe me kėrkue qi t'iu printe nė luftėn kundėr agresorit. Ma nė fund, Mbreti duel nė nji dritare tė pallatit, bani salutimin kombėtar dhe buzėqeshi. Njerzija pritshin nji fjalim, por Madhnija e Tij preferoi mos me thanė kurrgja. Pėr disa orė rresht, turma shkoi posht e pėrpjetė ndėn dritaret e pallatit tue lypė armė pėr me mbrojtė atdheun nė rrezik. Demonstrata si kjo u banė nė Korēė dhe nė qytetet e tjerė tė Shqipnis.

Tė nesėrmen mė 6 prill mitingjet publike filluen pėrsėri.

Populli lypte nji shpallje zyrtare tė qeveris ku tė shpjegohej se si po shvilloheshin negociatat me Italin dhe ēfarė masash ushtarake ishin marrė nė rast se fillonte nji luftė. Pa dijtė hollėsinat e bisedimeve nd mes tė qeverive shqiptare dhe italiane, populli shqiptar e kishte kuptue me instinkt se kėt herė puna nuk do tė mbaronte me nji kompromiz. Prandaj, pleq dhe tė rinj ulurinin pėr me u regjistrue si vullnetarė. Por qeverija ngurronte me armatosė popullin, megjithqi rreziku ishte te dera. Kabineti bisedonte dhe ministrat nuk shifeshin kurrkund.

Turma u grumbullue pėrpara ministrive dhe nji delegacion i improvizuem ēau kordonin e policis dhe u futė nė ndėrtesėn e kryeministris. Kryeministri Koēo Kota i siguroi pėrfaqėsuesit e popullit se qeverija po bante detyrėn dhe se gjendja nuk ishte fort e pashpresė.

Por nė ishte se qeverija kishte vendosė me rezistue, atehere pėrse mbaheshin nė burg ata qi ngritėn zanin tė parėt kundėr agresionit qi po pregatitej nė Romė dhe nė Bari. Mbas fjalėvė tė kryeministrit, ky ishte nji gabim i autoritetit lokal dhe ai premtoi me dhanė urdhėn qi patriotėt e burgosun tė lirohen. Ndėrkaq, ministri i mbrendėshėm do tė ngarkohej me rekrutimin e vullnetarve nė rast nevoje. Nji shpallje zyrtare do t'i kallzonte tė vėrtetėn popullit shqiptar mbi negociatat qi po shvilloheshin me qeverin italiane. Po tė vinte puna pėr me luftue, tri vija defensive ishin parashikue pėr mbrojtjen e kryeqytetit.

Turma, e qetėsueme nga kto sigurime, marshoi drejt qendrės sė gjindarmėris nė rrugėn e Durrėsit ku mbaheshin patriotėt e burgosun. Kta u liruen aty pėr aty dhe banė nji kthim triumfal nė sheshin e Bashkis, ose te Skėnderbeut si quhet tash.

Emri:  mehdi-frasheri.jpg
Shikimet: 7408
Madhėsia:  19,7 KB
Mehdi Frashėri
Atė mbasdreke proēesioni u formue pėrsėri dhe shkoi para Pallatit. Alje duel Mehdi Frashėri dhe deklaroi se disa dit ma parė Italija i kishte dėrgue qeveris shqiptare nji notė ku ishin formulue disa kėrkesa tė papajtueshme me pamvarėsin e shtetit shqiptar, domethanė bashkim monetar dhe doganor nė mes tė dy shteteve, instalim i pėrhershėm i nji divizioni tė ushtėris italjane nė tokė shqiptare, me detyrė qi tė okuponte skelat dhe disa pikė strategjike gjatė kufinit toksuer. Kėrkesa ma e damshme pėr ardhmėnin e kombit ishte qi nėnshtetasit italian tė kishin tė drejtė me ble toka bujqėsore dhe me u instalue pėrgjithmonė nė Shqipni. Me fjalė tė tjera, Italija fashiste donte me e pėrdorė Shqipnin si nji vendbanim pėr tepricėn e popullsis qi nuk kishte ku me emigrue. Kurse, nė parashikim tė nji mundėsije tė tillė, shteti shqiptar e kishte ndalue me ligjė blemjen e tokave bujqėsore nga tė huejt.

Mehdi Frashėri theksoi se pranimi i kėtyne kėrkesave do tė thonte mbarimin e shtetit shqiptar tė pamvarun, prandaj kur ishte pyetė nga Mbreti me dhanė mendimin, ai kishte kėshillue refuzim kategorik.

Pėr me fitue kohė qeverija kishte parashtrue kundėrpropozime. Por Roma kishte ngulė kambė qi tė 17 pikat e notės sė saj tė pranoheshin pa asnji ndryshim. Me 5 prill, porsa u muer vesht lindja e princit mbretnuer, ministri i Italis Jakomoni kishte kėrkue pėrgjegjjen e notės italiane mbrenda 24 orėve, domethanė se qeverija shqiptare ishte vue pėrballė nji ultimatumi. Ēdo shpresė kompromizi ishte ēdukė dhe lufta dukej si e paevitueshme. Mbrenda asaj dite qeverija shqiptare do tė lėshonte nji shpallje zyrtare pėr me i shpjegue popullit qėndrimin e saj pėrballė kėsaj krize kombėtare.

Fjalėt e Mehdi Frashėrit e banė popullin me marrė frymė ēkujdesun, mbasi ishte ēdukė frika e nji kapitulimi tė turpėshėm. Ai hyni nė Pallat me premtimin se do tė kujdesej qi shpallja zyrtare pėr tė konfirmue ato qi na kishte thanė me gojė tė botohej sa ma shpejt. Ndėrsa vargu i demonstratorve kalonte nėpėr rrugėn e 28 nandorit, veturat e legatės italjane, mbushė me njerės dhe me plaēka, kaluen nė drejtim tė Durrėsit, gjoja pėr arėsye se nėshtetasit italian ishin nė rrezik me u vra nga turma. Kėt provokim tė fundit populli i kryeqytetit e priti me dinjitet dhe gjak tė ftofėt, tue qenė i vendosun mos me i dhanė shkak Italis pėr ndėrhyrje ushtarake, kinse pėr tė mbrojtė nėnshtetasit e saj tė kėrcėnuem.

Ma nė fund, atė mbramje u botue shpallja e Zyrės sė Shtypit qė pritej me aq padurim. Pa pritė e pa kujtue, thoshte komunikata, qeverija italjane parashtroi' kėrkesa tė papajtueshme me dinjitetin dhe tė drejtat e nji shteti tė pamvarun. "Mbreti dhe qeverija shqiptare nuk do tė pranojne me asnji mėnyre, - vijonte shpallja, - me i ba ndonji fuqije tė huej koncesione qi mund tė vejnė nė nrezik pamvarėsin politike ose tansin toksore tė atdheut."

Kuptimi i kėsaj deklarate ishte se Italija do ta zaptonte Shqipnin, por sė paku jo me pėlqimin e qeveris shqiptare. Pėrkundrazi do tė bahej luftė nė skelat e Shqipnis, sado qi pėrfundimi nuk mund tė ishte nė dyshim, tue marrė parasysh pregatitjet nė shkallė kolosale qi Mussolini kishte ba nė Italin e jugut.

Natyrisht, rezistenca do tė kishte qenė shum ma e vazhdueshme dhe ma e kushtueshme pėr invaduesin sikur qeverija tė kishte armatosė popullin, i cili u ngjir tue bėrtitė pėr me lypė armė. Veteranėt e Vlonės dėrguen nė Tiranė nji delegacion po me at qėllim dhe qeverija e pėrcuell me duerbosh.

Le kjo qi nuk u ba, por duel nė shesh se edhe ushtėrija nuk ishte armatosė si duhej pėr me ba nji luftė nė rregull. Kaq vjet me radhė gati gjysma e buxhetit ishte shpenxue dhe, nė ditėn e rrezikut, ushtėrija kombėtare tansisht nuk hyni nė asnji punė.

Nė agimin e 7 prillit, qi ishte e Premte e Zezė e Kristianve, banorėt e kryeqytetit u zgjuen prej gjumit nga gjėmimi i artileris. Kėt herė topat nuk kasnecojshin nji ngjarje tė hareshme si dy dit ma parė. Ishin baterit e luftanijeve italjane qi po bombardojshin Durrėsin nė pregatitje tė debarkimit tė ushtėris. Mussolini kishte vendosė me vue nė zbatim "grushtin" pikėrisht nė at dite zije dhe lutjesh. Asnji shkrupull moral, asnji respekt pėr nji grue lehonė, pėr fjalėn e dhanun, pėr traktatet e nėnshkrueme, nuk e trazuen shpirtin e diktatorit.

Oshėtimi i topave ishte si nji sihariq, mbasi provonte se invazioni ndeshi nė rezistencė tė armatosun. Bombarduesat Caproni fluturuen nė qiellin e kaltėrt tė Tiranės pėr me i dhanė popullit me kuptue se mjeti ma i fundit dhe ma mizuer do tė pėrdorej pėr zaptimin e Shqipnis.

Nė zyrat e Bashkis ku ishin vendosė studiot e Radio-Tiranės, Mehdi Frashėri kishte fillue punėn, i rrethuem nga intelektualė tė rinj qi shėrbenin si sekretarė dhe si pėrkthyes. Nė kėt ēast historik dhe pėr hir tė sė vėrtetės, ishte e domosdoshme me i shpallė botės sė lirė se nji komb i vogėl po martirizohej nė emėn tė politikės imperialiste tė fashizmit. Kjo ishte aq ma tepėr e nevojshme tue dijtė se propaganda e Romės do tė mbushte botėn me rrena e fallsifitete mbi "enthuziasmin me tė cilin ushtėrija italjane qi zbriti nė Durrės e gjetkė u brohoritė nga populli shqiptar".

Gjithashtu, pėr hir tė sė vėrtetės, vlen tė merret nė shėnim se nė kėt ēast historik pėr fatin e kombit, ishte kryetari i kėshillit tė shtetit Mehdi Frashėri dhe jo kryeministri Koēo Kota, qi muer pėrsipėr detyrėn e ndriēimit tė opinionit botnuer mbi dhunėn qi po i bahej Shqipnis nė mes tė Europės. Prijėsi i improvizuem i popullit shqiptar e kreu detyrėn historike qi i kishte ngarkue vedit, me zotėsi dhe guxim tė pashoq.

Mesazhi i tij drejtue Mussolinit, pėr me i hudhė nė fytyrė krimin qi ishte tue krye, kumboi nė radiot e botės. Mehdi Farshėri i pėrmendte diktatorit fashist fjalėt qi kishte thanė nė nji rast tjetėr: Nuk meriton lirin nji popull qi nuk asht gati me vdekė pėr tė.

Pra, ai nuk mund tė priste qi Shqiptarėt, tė cilėt kanė luftue kundėr invazioneve tė hueja gjatė historis sė tyne mijvjeēare, tė pritshin trupat fashiste me tufa lule dhe banda muzike. Mesazhi guximtar i Mehdi Frashėrit u pėrkthye nė gjuhėt kryesore tė Europės dhe u transmetue vazhdimisht me radio nga folės tė imporvizuem. Lajmet nga balli i luftės ishin inkurajues nė fillim.

Italjanėt, tue pasė besim se gjatė dy javėve tė fundit kishin paralizue vullnetin dhe aftėsin e Shqiptarve me rezistue, kujtuen se po dabarkojnė sikur me shkue nė nji paradė ushtarake. Forcat shqiptare, ndėn komandėn e majorit tė gjindarmėris Abas Kupi, pritėn sa zbriti nė tokė nji numur i madh nga invaduesit dhe mandej ēelėn zjarrin dhe banė kėrdin nė mes tė ushtarve qi nuk pritshin me u sulmue. Motoskafėt u mbushen me njerės dhe morėn drejtimin e luftanijeve. Baterit shqitare filluen barazhin, nji gjyle ra mbi guvertėn e nji luftanije dhe nji tjetėr pėrmbysi nji nga motoskafet nė det. Orvatjet u pėrsėritėn gjashte herė pa sukses. Atėhere komanda italjane urdhnoi bornbardimin nga baterit e flotės dhe mitralozėt e mbrojtėsve shqiptar u nxuerėn jashtė veprimit njimbasnji.

Por edhe mbasi invaduesit kishin zanė kambė nė skelė, lufta vazhdoi nė rrugėt e Durrėsit. Luftėtarėt e pėrbamė nga gjindarmė, ushtarė dhe civila vullnetarė, kishin zanė pozita nė shtėpijat gjatė rrugės kryesore dhe shtinė papremas mbi ushtarėt italjan qi marshonin si nė paradė. Po kjo gja, nė nji shkallė ma tė vogėl u vėrtetue nė vise tė tjerė tė bregdetit: Shingjin, Vlonė, Sarandė.

Mussolini kishte kujtue se, tue mobilizue 100.000 ushtarė, 180 luftanije dhe 400 ajroplanė do ta zaptonte Shqipnin pa shkrefė asnji pushkė. Prandaj qysh nė mėngjezin e 7 prillit agjencija telegrafike Stefani kishte pėrhapė lajmin se trupat italjane debarkuen nė portet e Shqipnis dhe u pritėn me enthuziasmė nga populli shqiptar.

Kurse Radio Tirana, mbas protestės direkte tė Mehdi Frashėrit drejtue Mussolinit, filloi me dhanė mesazhin e mbretit Zog drejtue popullit shqiptar. Mbasi shpjegonte me pak fjalė thelbin e kėrkesave italjane, tė papranueshme pėr nji shtet tė pamvarun, mesazhi mbretnor ftonte Shqiptarėt me i rezistue invazionit.

Nė mbasdreken e 7 prillit gjendja u ndryshue kryekėput. U pėrhap lajmi se Mbreti me gjith familjen ishte largue nga pallati dhe kishte shkue nė shtėpin e kryeministrit nė Tiranėn e re. Mbretnesha lehonė ishte nise me nji ambulancė tė improvizueme drejt kufinit tė Greqis. Pritej qi edhe mbreti me gjith qeverin tė nisej po atė dit. Ndėrkaq, ajroplanat italjan fluturonin mbi kryeqytet dhe me nji shpejtėsi tė rrufeshme u pėrhap lajmi se do tė fillonin me lėshue bombat, pa marrė parasysh se nuk kishte asnji mjet pėr me u mbrojtė.

Policėt me biēikleta patrulluen rrugėt e Tiranės dhe, kudo qi panė grupe njerzish, i nxitėn tė shpėrndahen dhe tė kėrkojnė strehė. Nji atmosferė paniku shpėrtheu anekand dhe nuk mbet gati asnjeri nėpėr rrugė. Mbasi u pa se shtėpijat nuk mund tė ishin nji mbrojtje kundėr bombave prej qiellit, Tiranasit vendosėn me dalė nė fushė tė gjanė, tue marre me vehte ēdo plaēkė qi iu binte nė dorė. Kush kishte nji kalė e ngarkoi me tesha dhe, tue zvarrisė fėmijė e plaka, vrapoi drejt katundit ma tė afėrm. Ata qi nuk e pėrfillėn kėt fushatė frikėsimi dhe qėndruen nėpėr rrugėt, panė kah muzgu nji varg veturash zyrtare qi morėn drejtimin e rrugės sė Elbasanit...

Trupat italjane, tė primuna nga njisi tė motorizueme, hynė nė Tiranė, nji qytet i vdekun, me 8 prill 1939. Kaluen sė paku dyzet dit para se tė plotėsohej okupacioni i tanė Shqipnis, por edhe atėhere trupat italjane nuk e ndienė kurr vehten tė sigurtė, sidomos jashtė qyteteve.

Opinioni publik i botės sė qytetnueme e dėnoi grabitjen e Shqipnis si nji krim kundėr njerzimit. Shkrimtari dhe gazetari anglez Sir Harold Nicolson shfreu zemrimin kundėr oportunistėve profesional qi pretenduen se kurrgja nuk kishte ndryshue, mbasi Shqipnija kishte qenė ndėn protektoratin e Italis para 7 prillit.

"Kėtyne njėrėsve qi kanė frikė me kėqyrė realitetin nė sy - shkruente Sir Harold Nicolson nė revisten angleze Spectator, - mund t'iu pėrmend se Signor Mussolini, tue invadue Shqipnin, ka shkelė 7 traktate dhe marrėveshtje ndėrkombėtare, dhe Britanija e Madhe ka pasė nėnshkrue katėr prej tyne. Ata qi e kanė ba zanat me ēfajėsue agresorin, tronditen nga ky fakt, mbasi duen qi tė respektohen format juridike. Kur zihen fare ngushtė, ata pėrdorin argumentin ma tė pėrbuzėshėm, tue shpallė se, sidoqoftė, Shqipnija asht nji vend i mrapambetun dhe Mbreti Zog nuk ishte demokrat. Ktu asht rasti me pėrmendė se ata qi duen me i ikė sė vėrtetės pėrdorėn pak a shum argumente tė njiilojtė kur na tradhėtuem Prezidentin Benes." 1

Fletorja Times, nė kryeartikulhn e 8 prillit, hudhte poshtė tezėn e propagandės fashisto-naziste dhe mandej bante pyetjen:

"Duem me dijtė, mbas gjith fjalėve qi u folėn, se si diplomacija naziste dhe fashiste do tė pajtoje invazionin (e Shqipnis) me traktatin e 1927-es. Nė tė vėrtetė, agresioni i urrejtun i Mussolinit, jo vetėm qi nuk mund tė pajtohet me kushtet e traktatit tė 1927, ku Mussolini zotohej me e mbrojtė Shqipnin kundėr agresionit tė nji shteti tė tretė, por pėrban nji shkelje brutale tė shum detyrimeve tė tjera qijanė shkruejtė nė vendimin e Konferencės sė Ambasadorve me datė 9 nanduer 1921, nė statutin e Lidhjes sė Kombeve, dhe sidomos nė traktatin anglo-italjan tė nandorit 1938. Mbas krahasimit tė goditun qi bani Z. Attleei, grabitja e Shqipnis asht nji dhunim aq i madh i marrėveshtjes anglo-italjane, sa okupimi i Ēekosllovakis ishte pėr marrėveshtjen e Mynihut."

Z. Xavier de Courville (Zavije de Kurvile), ish-drejtori i Liceut tė Korēės, mbasi u kthye nė Paris mbajti nji konferencė mbi invadimin e Shqipnis. "Nė skelėn e Durrėsit, - tha profesori francez, - puna e parė qi banė "ngadhnjyesit" ishte me nxjerrė me pahir banorėt e qytetit qi kishin gjetė strehė nė bodrumet e shtėpijave pėr tė shpėtue nga bombardimi, me i radhitė gjatė molos dhe me i detyrue tė bajnė salutimin fashist. Fotografit e kėsaj sqene tė trillueme u botuen mandej nė shtypin italjan pėr tė bindė botėn se populli i Durrėsit kishte brohoritė debarkimin e ushtėris sė Mussolinit. Nė mbramjen e 7 prillit Shqipnija nuk kishte ma nji za tė lirė pėr tė denonsue kto mashtrime dhe pėr tė shpallė vullnetin e saj me jetue e pamvarun."

"Pėr tė justifikue tė drejtėn e Shqiptarve me jetue si komb i lirė mjafton qi Mbreti dhe qeverija i thanė "jo" kėrkesave tė Mussolinit, - vijon Z. de Courville, - Po nė at kohė, Shqiptarėt luftuen mjaft sa me i tregue botės se refuzojshin me iu nėnshtrue sundimit tė huej. A nuk janė Shqiptarėt tė parėt qi guxuen me i thanė "jo" nji ruqije imperialiste nė Europė qi donte me iu rėmbye lirin dhe me i skllavėrue nė vendin e tyne?"

Mjerisht kriteret morale tė qeverive europiane kishin ra aq poshtė saqi asnji za nuk u ngritė pėr tė protestue kundėr martirizimit tė nji kombi tė vogėl nė skajin e kontinentit. Tė ashtuquejtunat fuqi tė medha ishin gati me marrė agresorėt mė tė mirė, tue sakrifikue lirin dhe begatin e tė tjerėve.

Ministri i jashtėm britanik, Z. Z. Chamberlain deklaroi nė Dhomėn e Komuneve se Shqipnija ishte pėrtej zonės sė interesave tė Britanis sė Madhe. Sa pėr denonsimin e zaptimit tė Shqipnis nė emėn tė statutit tė Lidhjes sė Kombeve Z. Chamberlain nuk e gjeti kohėn tė pėrshtatun. Pėrkundrazi, Mussolini gjeti nji aprovim tė tėrthortė pėr krimin e tij kundėr njerzimit, kur ministrija e jashtme britanike pranoi qi tė mbyllej legata shqiptare nė Londėr, dhe Shqipnija tė pėrfaqėsohej prej ambasadės italjane.

Qeverit e Turkis dhe tė Egjyptit nuk e njoftėn aneksimin e Shqipnis dhe legatat shqiptare nė Stamboll dhe nė Kajro mbetėn ēelė deri mbas luftės sė dytė botnore. Po kjo ndodhi edhe nė Paris, ku i Ngarkuemi me Punė Milto Noēka nguli kambė qi ministrija e jashtme franceze t'i dėrgonte nji notė zyrtare pėr tė kėrkue mbylljen e Legatės dhe ta merte vetė nė dorėzim. Franca nuk e kishte aq mirė me Italin fashiste prandaj nuk deshi me marrė nji masė tė tillė dhe Legata e Parizit nuk u mbyll deri ditėn qi Franca u shkel nga Gjermanėt.

Pėrsa i pėrket fqinjve toksuer tė Shqipnis qėndrimi i tyne ishte me u pėrulė pėrpara faktit tė kryem. Qeverija jugosllave ndoshta priste me marrė hisen e saj nė Shqipnin e Veriut mbas pazarllėkeve qė Ēiano kishte ba nė Belgrad. Qeverija greke u tregue edhe ma e pėrvujtun kur kryeministri Metaksas, katėr dit mbas invazionit, ngarkoi ministrin e Greqis nė Romė t'i transmetonte ministris sė jashtme italiane kėt mesazh: "Jam fare i bindun se tash e tutje kurrgja nuk do tė ndodhi pėr tė prishė miqėsin tradicionale nė mes tė Greqis dhe Italis. Nji fazė e re marrėdhaniesh tė pėrzemėrta dhe paqėsore nė mes tė dy shteteve ka pėr tė fillue prej ditės sė sotme."

Sikur nuk mjaftoi kjo, disa muej ma vonė, kryeministri Metaksas siguroi Ēianon, prapė me anėn e ministrit tė Greqis nė Romė, se qeverija greke i njifte Italis nji rol tė dorės sė parė nė pellgun e Detit Mesdhe, prandaj qeverija greke e kishte si parim me i vue marrėdhaniet me Italin mbi themele tė shėndoshta. Kjo ishte aq ma e vėrtetė dhe e nevojshme tash qi Italija u ba fqinje e Greqis, jo vetėm nė det, por edhe nė tokė." 2


____________
1. The Spectator, 14 prill 1939 
2. Libri i Bardhė i qeveris greke, Londėr 1942
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2009, 10:28   3
allianz
 
Flasin pėr emisionin "Opinion" historianėt Murat Basha (PLL), Valentina Duka (UT).

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2009, 23:35   4
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Pjesa qė po sjell ėshtė shkėputur nga njė punim (shkollor) i gjatė i imi rreth historisė sė Shqipėrisė nga viti 1912-1969, e parė nėn dritėn e marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Si referim kam pėrdorur “Historia e Popullit Shqiptar, Vell III”, Tiranė 2007, A Puto, “Historia Diplomatike e ēėshtjes shqiptare”, Tirane, 2003 dhe ''Historia e shtetit dhe e sė Drejtės nė Shqipėri”, Tiranė 2007.

Citim:
Pas marrėveshjeve italo-shqiptare tė marsit 1936, Shqipėria u vendos plotėsisht nėn ombrellėn italiane. Shqipėria nuk arriti dot tė integrohet nė Antantėn Ballkanike, ndėrsa synimet e qeverisė fashiste tė Musolinit ndaj Shqipėrisė po bėheshin gjithnjė e mė tė agresive. Shqipėria kishte rėndėsi strategjike jo vetėm pėr mbrojtjen e Italisė, por edhe pėr ekspansionin e saj. Ajo ishte porta pėr tė hyrė nė Ballkan.

Ky synim u bė edhe mė i fuqishėm sidomos me ardhjen nė postin e Ministrit tė Jashtėm nė qeverinė e Romės, Galeazzo Ciano nė vitin 1936 dhe pas ndryshimeve qė ndodhėn nė hartėn politike tė Evropės: me aneksimin (Anshlusin) e Austrisė nga Gjermania mė 13 mars 1938 dhe mė copėtimin e Ēekosllovakisė nė shtator 1938. Pėr mė tepėr Lidhja e Kombeve dhe Fuqitė e Mėdha (politika e “Appeacement”) nuk po ndėrmerrnin asnjė hap pėr tė frenuar kėto ndryshime dhe revanshin qė po ndėrmerrte Gjermania.

Ishte pikėrisht konti Ēiano ai qė u bė arkitekti i planit pėr pushtimin e Shqipėrisė. Pas informacionit tė shumtė qė ai kishte marrė nga diplomatėt, kėshilltarėt dhe agjentėt italianė nė Shqipėri, Ciano erdhi dhe vetė dy herė nė Shqipėri pėr t’u njohur nga afėr me situatėn politike dhe sociale nė vend, nė prill 1937 dhe prill 1938 (me rastin e martesės sė mbretit Zog). Ai u bind se kishte ardhur koha qė problemit shqiptar t’i jepej njė zgjidhje radikale. Prandaj pas kthimit nga Shqipėria, Ciano hartoi njė plan tė fshehtė, ku pasi bėnte fjalė pėr fantazmėn gjermane qė po shtrihej drejt jugut tė Evropės, parashtronte tre opsione:
  • Afrimi dhe lidhja e ngushtė ekonomike e Italisė me Shqipėrinė, e pėrfunduar kjo me afrim politik;
  • Rėnia dakord me Jugosllavinė dhe Greqinė pėr copėrimin e Shqipėrisė;
  • Pushtimi i Shqipėrisė nga Italia. Kjo mund tė realizohej duke shfrytėzuar pėrēarjet e brendshme midis mbretit dhe popullit, duke nxitur njė revoltė tė brendshme dhe pastaj duke ndėrhyrė pėr tė vendosur rendin.

Pėr zbatimin e kėtij plani, Ciano kėrkonte qė tė bindej Shqipėria qė tė dilte nga Lidhja e Kombeve; tė sabotohej ndihma pėr ushtrinė shqiptare, tė shtoheshin italianėt qė punonin nė Shqipėri, tė shtoheshin simpatizantėt e fashizmit etj.

Ky plan iu paraqit Musolinit nė maj 1938. Nė parim Musolini ishte dakord pėr opsionin e tretė, por ende nguronte pėr ta vėnė atė nė praktikė.

Ndėrsa Musolini hezitonte, Ciano iu pėrvesh punės pėr realizimin e Planit. Nė qershor 1938, Ciano ndėrmori njė takim me Stojadinoviēin, kryeministrin jugosllav, nė Beograd. Stojadinoviēi deklaroi se njihte pozitėn e veēantė tė Italisė ndaj Shqipėrisė, ndėrsa Ciano u shpreh se Shqipėria nuk kishte atė rėndėsi pėr Italinė, sa tė prishte marrėdhėniet e mira tė saj me Jugosllavinė. Nė atė takim nuk u fol me detaje por gjithsesi u pranua se ēėsshtja shqiptare ėshtė njė lloj preokupimi pėr tė dy palėt.

Nė janar 1939, Konti Ciano vajti pėrsėri nė Beograd ku takoi Stojadinoviēin. Ky i fundit qėndronte nė mendimin se zgjidhja mė e mirė do tė ishte copėtimi i Shqipėrisė. Nė kėtė rast Stojadionoviēi kėrkonte Shkodrėn dhe viset nė veriun e saj. Italia i premtonte daljen e Jugosllavisė nė Selanik, si dhe dorė tė lirė nė shkombėtarizimin e shqiptarėve tė Kosovės. Por Stojadinoviēi nuk u bind, pasi nuk besonte nė kėtė “premtim”, sado qė ishte njė ėndėrr shumėvjeēare e Jugosllavisė. Veē kėsaj kėto bisedime bėheshin pa lejen e Princit Pavel, i cili nuk donte qė Jugosllavia tė pėrzihej me vendet e Boshtit.

Por mė 4 shkurt 1939, me ardhjen e qeverisė sė re, tė gjeneralit Cvetkoviē, Italianėt ndryshuan qėndrim, ata vendosėn ta realizojnė pushtimin pa mbėshtetjen jugosllave, madje edhe kundėr vullnetit tė saj.Por jugosllavėt e dinin planin e pushtimit, prandaj italianėt duhej tė shpejtonin. Ata caktuan datėn 1-9 prill 1939.

Ndėrkohė Ciano vepronte edhe nė njė drejtim tjetėr, duke bėrė pėrpjekje edhe pėr destabilizimin e qeverisė shqiptare dhe pėr eliminimin fizik tė Mbretit. Kėshtu nė dhjetor 1938, Ciano i rekomandonte Jakomonit se duhej organizuar njė kryengritje nė Shqipėrinė veriore, nė mėnyrė qė tė pėrligjej ndėrhyrja e Italisė nė bazė tė vendimit tė Konferencės sė Ambasadorėve tė Parisit, mė 9 nėntor 1921.

Pėr vrasjen e A Zogut janė bėrė disa tentativa. Bashkėshortja e mbretit, Geraldina ka pėrmendur disa raste. Ndėr ta mė kryesori ėshtė rasti i Jak Koēit, njeriu i rrethit tė ngushtė tė Zogut, i cili e pati marrė pėrsipėr vrasjen e Zogut.. Koēi njihej si njė "mik i vjetėr" i Zogut, por ishte i pakėnaqur nga qė nuk pėrfillej prej tij. Nė fillim tė dhjetorit Jakomoni e mori me vete Koēin nė takim me Ēianon. Me atė rast ai i dha "besėn" Ēianos se do ta kryente misionin. Pėr kėtė do tė merrte 10 milion lira. Ēiano i besoi aq mė tepėr kur u mėsua se e kishte sjellė familjen nė Itali. Por vrasja nuk u bė, sepse Ēiano nuk ishte i sigurtė se do ta aprovonte atė Mussolini.

U vunė nė lėvizje agjentėt italianė nė Shqipėri qė tė organizonin sa mė shumė shqiptarė pėr tė mbėshtetur pushtimin italian, tė sabotonin ēdo kryengritje popullore kundėr Italisė, dhe pėr t’i dėrguar telegrame Musolinit qė ta ēlironte vendin e tyre nga regjimi i A Zogut. Pėr tė gjitha kėto u dėrgua nė Shqipėri agjenti i Cianos, Giovani Giro. U bėnė pėrpjekje qė tė tilla telegrame tė vinin dhe nga emigracioni politik shqiptar jashtė, me qėllim qė tė mbusheshin gazetat dhe t’i jepej pėrshtypja botės se italianėt vinin nė Shqipėri jo si pushtues por si “ēlirimtarė”.

U bėnė pėrpjekje edhe pėr tė vėnė nė lėvizje kundėrshtarėt e A Zogut nė emigracion, grupin “Bashkimi Kombėtar”, qė qėndronte nė Paris e paguhej nga Jugosllavia dhe “Grupin e Zarės” me nė krye Mustafa Krujėn dhe Ernest Koliqin, qė paguhej nga italianėt. M. Kruja u dėrgua nė Paris pėr tė bindur emigracionin qė tė miratonin planin pėr pushtimin e Shqipėrisė nga Italia. Emigrantėt shqiptarė, kundėrshtarė tė A Zogut nėnshkruan dhe njė deklaratė, ku i kėrkohej Musolinit ēlirimi i Shqipėrisė nga regjimi i Zogut dhe ai tė zėvendėsohej nga njė Princ nga familja e Savojės.

Sipas planit tė Cianos, ishte caktuar dhe data e sulmit ndaj Shqipėrisė, njė moment personalisht i ndjeshėm pėr A Zogut, kur bashkėshortja e tij do tė lindte dhe ai i nuk mund tė arratisej me tė shoqėn shtazėnė ose lehonė dhe do tė dorėzohej.

Nė 6 dhjetor 1938, Musolini pas shumė hezitimesh e miratoi planin pėr pushtimin e Shqipėrisė. Por VENDIM tė prerė pėr sulmin ndaj Shqipėrisė e mori mė 23 mars 1939. Pėr kėtė ndikuan:
  • Pushtimi i plotė i Ēekosllovakisė nga Gjermania mė 15 mars 1939 (qė shikohej me lakmi nga Italia),
  • njė letėr e Kryeministrit britanik, Ēambėrlen, dėrguar Duēes mė 23 shkurt 1939, ku pothuajse i lutej diktatorit italian pėr ta ndihmuar pėr tė krijuar mirėbesim ndėrmjet fuqive tė mėdha dhe pėr tė ruajtur paqen, si dhe
  • sigurimi qė i dha Gjermania se Mesdheu dhe Adriatiku i mbeteshin Italisė.
  • Musolini e kuptoi se Evropa do tė ishte e pandjeshme, se ajo ishte mbėrthyer nga ekspansioni gjerman. Pėr ēėshtjen shqiptare ajo nuk kishte asnjė lloj ndjeshmėrie.

Mė 23 mars 1939, Italia nisi pėrgatitjet ushtarake pėr realizimin e planit “Ciano”. Nė veri tė Italisė, nė Pulia, nėn komandėn e gjeneral Alfredo Guxonit u grumbulluan forca tė shumta ushtarake detare dhe ajrore. Por Musolini qė akoma shpresonte pėr njė pushtim paqėsor tė Shqipėrisė, vendosi tė ndėrmarrė dhe njė hap tjetėr shtėrngues.

Mė 25 mars 1939, qeveria italiane dėrgoi nė Tiranė sekretarin e Cianos, Carlo de Ferraris, i cili sėbashku me Jakomonin i paraqitėn njė projekt-marrėveshje A. Zogut pėr ta firmosur. Marrėveshja pėrmbante disa kėrkesa tė papranueshme pėr njė kryetar shteti tė pavarur:
  • Shkarkim trupash italiane nė Shqipėri pėr tė pushtuar 4 skelat kryesore, pikat strategjike kufitare dhe pėr tė vendosur kontrollin mbi rrugėt dhe fushat e aviacionit;
  • Bashkim doganor dhe monetar ndėrmjet dy shteteve.
  • Vendosje familjesh italiane nė tokat bujqėsore tė Shqipėrisė me tė drejtė blerje tokash;
  • Sekretarėt e Pėrgjithshėm tė ministrave tė ishin italianė.

A Zogu nuk i pranoi kėto kėrkesa dhe nuk e firmosi marrėveshjen. Baroni Ferraris u kthye nė Romė me pėrgjigjen negative. Duke mos dashur tė ngjallte panik, A Zogu nuk informoi pėr P/marrėveshjen as Qeverinė dhe as Parlamentin. Ndėrkohė, duke shpresuar tė fitonte kohė, zhvilloi njė varg takimesh dhe intervistash me personalitete dhe gazetarė tė njohur evropianė pėr tė gjetur tek ata njė mbėshtetje ndėrkombėtare. Por nuk pati rezultat.

Mė 30 mars 1939, me shpresėn pėr tė normalizuar sadopak marrėdhėniet, A Zogu dėrgoi si ministėr shqiptar nė Romė agjytantin e tij, Zef Sereqin, i cili kishte marrėdhėnie miqėsore me italianėt. Por Sereqi nė vend qė tė mbronte interesat e Shqipėrisė sė pavarur, u rreshtua kundra Mbretit dhe nė krah tė Projektit italian pėr pushtimin e Shqipėrisė.

Mė 2 prill 1939, Sereqi dhe Jakomoni u kthyen nga Italia nė Tiranė dhe i dorėzuan pėrsėri Mbretit Projektin e marrėveshjes sė refuzuar, duke bėrė me dije dhe dėshirėn e Musolinit qė t’i jepej pėrgjigje deri mė 6 prill orė 1200.

Qė nė atė takim Mbreti u pėrgjigj se klauzolat e marrėveshjes ishin tė papranueshme pasi ato preknin pavarėsinė dhe integritetin e Shqipėrisė. Shqipėria ishte gati tė pranonte njė forcim tė Aleancės Mbrojtėse tė 1927, ose tė diskutonte pėr probleme ekonomike, por kursesi njė Protektorat. Pėr kėto probleme A Zogu ishte i gatshėm tė diskutonte me Qeverinė italiane. Por qeveria italiane i injoroi kėrkesat e A Zogut.

Mė 3 prill 1939, skuadrilje aeroplanėsh italianė fluturuan mbi Tiranė dhe hidhnin fletushka propagandistike kundėr A Zogut, se italianėt qė ndodheshin nė Shqipėri ishin nė rrezik etj. Populli i revoltuar doli nė rrugė. Nga 1 prilli deri mė 6 prill u organizuan demonstrata antiitaliane, u kėrkuan armė pėr t’i rezistuar agresionit. Mehdi Frashėri i foli popullit i mbledhur pėrpara Pallatit Mbretėror duke treguar hapur se ē’kėrkonte Italia dhe se Mbreti nuk i ka pranuar. Demonstratat ishin njė shenjė se do tė mund tė organizohej njė rezistencė mbarėkombėtare kundėr pushtuesve. Qeveria nuk iu pėrgjigj kėrkesave pėr armė. Madje, pati raste qė pjestarėt e demonstratave antiitaliane u arrestuan si “shkaktarė tė trazirave”, si “komunistė”, madje, si agjentė tė nxitur nga Italia. Regjimi nuk ishte mėsuar me grumbullime, edhe kur turmat ngrinin zėrin kundėr agresorėve

Ndėrkohė A Zogu iu drejtua pėr mbėshtetje Lidhjes sė Kombeve, SHBA, Anglisė dhe Francės.

Mė 4 prill 1939, Eqrem Libohova, ministėr i jashtėm shqiptar i njoftoi min Britanik nė Shqipėri, Andreu Ryan, synimet e Italisė. Por ai u shpreh se Italia nuk kishte synime pushtimi ndaj Shqipėrisė, kurse nė ndėrkohė njoftonte Foregn Office se pushtimi ishte i sigurt.

Neville Ēambėrlen, kryeministri, mė 6 prill 1939 u pėrgjigj nė Dhomėn e Komunave se Britania nė Shqipėri “...s’kishte interesa tė drejtpėrdrejta, veēse tė pėrgjithshme pėr paqen botėrore”. Madje po atė ditė ai u nis pėr 10 ditė pushime. Sipas tij aneksimi i Shqipėrisė do tė thoshte njė dhunim i marrėveshjes “Xhentelmene” anglo-italiane, e lidhur me Anglinė nė prill 1938, ku tė dyja palėt angazhoheshin tė respektonin “statukuonė nė pellgun e Mesdheut”. Kjo marrėveshje kishte tė bėnte me pėrpjekjet Angleze dhe Franceze pėr tė krijuar njė “Front tė Paqes” nė Juglindje tė Evropės pėr:

A) njė pengesė ndaj zgjerimit tė pushtimeve gjermane,
B) njė front antisovjetik .

Mė 5 prill 1939, diplomacia shqiptare kėrkoi ndihmė te Franca. Por pėrgjigja e Min Jashtėm francez Pierre Bonet ishte se “Franca s’ėshtė e detyruar ta mbrojė Shqipėrinė me armė nė dorė”.

Nė Berlin, Ministri shqiptar Rauf Fico kėrkoi tė dinte zyrtarisht nga Min Jashtme gjermane se cili do tė ishte qėndrimi i GJermanisė nė rast se Italia pushtonte Shqipėrinė. Pėrgjigja ishte: “...Gjermania nuk kishte asnjė interes nė Adriatik dhe se nuk mund tė bėhej fjalė pėr ndėrhyrje tė saj kundėr Italisė”.

Kurse 2 ditė mė vonė A Hitler i tha R Ficos qė t’i transmetonte Mbretit tė pranonte Ultimatumin italian, sepse brenda 6 muajve Gjermania do ta ēlironte Shqipėrinė.

Mė 6 prill 1939, Min Jashtėm shq Eqrem libohova njoftoi ministrin grek nė Shqipėri pėr kėrkesat italiane, por ai u pėrgjigje se nuk kishte dijeni pėr njė sulm tė tillė dhe sipas tij vendet ballkanike nuk mund tė pranonin njė agresion tė tillė, por nuk mori asnjė angazhim.

Po kėshtu dhe pėrfaqėsuesi jugosllav nė tiranė nuk mori pėrsipėr asnjė lloj angazhimi nė rast tė sulmimit tė Shqipėrisė.

Mė 5 prill 1939 lindi princi, djali i Mbretit. E gjithė Shqipėria e festoi. Po atė ditė, Mbreti kryesoi njė mbledhje tė kabinetit. Aty u hartuan kundėrpropozimet e marrėveshjes, qė hapnin rrugėn pėr njė depėrtim tė thellė tė interesave italiane,
  • parashikohej edhe mundėsia e vendosjes sė ushtrisė italiane nė territor shqiptar nė disa rrethana,
  • pranohej edhe kėrkesa pėr akordimin e statusit tė qytetarit shqiptar atyre shtetasve italianė qė ishin me banim nė Shqipėri prej mė shumė se 5 vjetėsh,
  • pranė institucioneve shtetėrore do tė thirreshin vetėm organizatorė e kėshilltarė italianė. Me kėto propozime shkoi Mehdi Frashėri te Jakomoni. Por ato nuk u morėn fare nė konsideratė. Duēe urdhėroi fillimin e operacionit tė pushtimit.

Tė nesėrmen mė 6 prill 1939 pasdite, A. Zogu kryesoi mbledhjen e Kabinetit tė Ministrave dhe tė njė pėrfaqėsie deputetėsh. Deputetėt propozuan 3 opcione:
  • Tė luftohej me tė gjithė popullin, sikur edhe me dyfeqe me gjalmė, pjesa mė konservatore por antiitaliane.
  • Njė nėnshtrim tė plotė tė asaj fuqie ushtarake aq tė madhe, kundėrshtimi me armė i sė cilės do tė kishte viktima tė shumta, pjesa proitaliane.
  • Rezistencė simbolike nė ēdo skelė ku do tė zbarkonin italianėt, shumica e deputetėve.

Mė 7 prill 1939, ora 5.00, 35-40 mijė trupa tė ushtrisė italiane, tė mbėshtetura me avionė, tanke dhe anije luftarake zbarkuan nė Durrės, Shėngjin, Vlorė dhe Sarandė. Luftimet mė tė ashpra u bėnė nė Durrės, ku italianėt u detyruan tė zbrapsen disa herė nė sajė tė rezistencės qė i bėnė disa ushtarakė dhe vullnetarė tė drejtuar nga Komandanti i xhandarmėrisė sė Durrėsit Abaz Kupi dhe kapteri i marinės shqiptare Mujo Ulqinaku.

A. Zogu bėri njė tentativė pėr armėpushim dhe dėrgoi Rrok Gerėn min i financave dhe kolonel Sami Kokėn, qė t’i kėrkonte shtyrjen e Ultimatumit dhe ēeljen e bisedimeve italo-shqiptare, por Jakomoni i ishte pėrgjigjur se bisedimet le t’i bėjė me Gjeneral Guxonin, pra komandantin e pushtimit. Megjithėse forcat e ushtrisė shqiptare ishin tė pamjaftueshme pėr tė pėrballuar sulmin e ushtrisė italiane, A. Zogu u dha urdhėr ushtarakėve tė lartė tė organizonin mbrojtjen e vendit. Por vetė A. Zogu, nė mbrėmjen e asaj dite, u largua nga Shqipėria. Fillimisht ai shkoi nė Korēė, ku njė ditė mė parė ishte larguar Mbretėresha. Pastaj nė Greqi e mė pas nė Stamboll. Bashkė me A Zogun u larguan dhe njė pjesė e deputetėve, zyrtarėve tė lartė.

A. Zogu as nuk dha dorėheqjen si mbret i Shqipėrisė dhe as nuk e njohu pushtimin italian tė vendit. Largimi i A. Zogut ndikoi negativisht nė qėndresėn kundėritaliane tė ushtrisė shqiptare dhe populli qė kėrkonte armė u hidhėrua sė tepėrmi. Pushtimi i Shqipėrisė u bė i pashmangshėm.

Trupat italiane zbarkuan gjatė natės 7 dhe 8 prill 1939. Mė 8 prill 1939 trupat italiane hynė nė Tiranė pa qėndresė. Brenda 2 ditėsh ushtria italiane pushtoi qytetet kryesore tė vendit.

Pushtimi i Shqipėrisė nga Italia fashiste u prit me indinjatė nga opinioni publik. Pati disa gazeta qė shkruan pėr kėtė ngjarje, ndėrsa opinioni zyrtar heshti. As LK, as Anglia, as Franca, as BS nuk u ndjenė pėr kėtė ngjarje. Vetėm SHBA, sekretari i Shtetit Cordell Hull, deklaroi mė 8 prill 1939 se pushtimi i Shqipėrisė “njė kėrcėnim pėr paqen dhe do tė ishte verbėri tė mos merrej parasysh kjo ndodhi”.

Nga shtetet ballkanike vetėm Turqia nuk e njohu pushtimin e Shqipėrisė dhe, pėr tė theksuar qėndrimin e saj tė prerė, vazhdonte tė njihte Legatėn shqiptare dhe personelin e saj diplomatik nė Ankara.

Ndryshuar sė fundmi nga Aleksandėr : 16.6.2009 nė 23:39.

Aleksandėr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2009, 12:58   5
allianz
 
Nga emisioni "Zonė e ndaluar".





  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2009, 20:00   6
Ujk
Antropofag
 
Ujk
 
Anėtarėsuar: 11.2006
Citim:
Thėnė nga Aleksandėr

Kurse 2 ditė mė vonė A Hitler i tha R Ficos qė t’i transmetonte Mbretit tė pranonte Ultimatumin italian, sepse brenda 6 muajve Gjermania do ta ēlironte Shqipėrinė.
Ku e ke gjet kėtė?! Ti kėshtu ndryshon historinė e LIIB.
Ujk nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.6.2009, 02:26   7
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Nga njė libėr i Uran Asllanit, ''Mbi Diplomacinė Shqiptare'' ose diēka e ngjashme. Ėshtė njė libėr me kapak tė kuq por tė mė falni disi pėr pasaktėsinė pasi kam mbi 3 vjet qė e kam lexuar dhe harresa bėn tė veten.
Aleksandėr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.4.2010, 10:42   8
mesdimr
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Libri ėshtė "Diplomacia dhe diplomatėt shqiptarė: 1912-1944" nga Uran Asllani, Bot. Ilar, 2006. Kalesa nė fjalė:

Citim:
Kap.VI, Diplomacia e Mbretėrisė Shqiptare 1928-1939, Fq.115

Mbreti Zog kishte besimin deri nė ēastet e fundit, se Lidhja e Kombeve, Shtetet Ballkanike e sidomos Britania e Madhe e Franca nuk do tė lejonin njė pushtim tė Shqipėrisė, prandaj pėrhapi kudo lajmin se Italia i kish imponuar me dhunė njė marrėveshje protektorati Shqipėrisė. Mė 4 prill Eqerem Libohova, ministėr i jashtėm shqiptar, i njoftoi ministrit britanik sir Andrew Ryan synimet e Italisė, por ky i fundit i dha disa sigurime tė vagėta, duke u shprehur se Italia nuk kishte qėllime pushtimi. Ndėrkohė qė nė Foreign Office ky diplomat raportonte shumė ndryshe.

Dy ditė mė vonė kryeministri Neville Chamberlain deklaroi nė parlament se pėrsa i pėrket Shqipėrisė qeveria britanike "...s'kishte interesa tė drejtpėrdrejta, veēse tė pėrgjithshme pėr paqen botėrore..." madje ai nuk e quajti me vend tė tėrhiqte vėmendjen e Italisė se aneksimi i Shqipėrisė do tė ishte njė dhunim i marrėveshjes "xhentėllmene" anglo-italiane tė vitit 1938. Ky ishte njė qėndrim anglo-francez qė kėrkonte formimin e njė "Fronti tė Paqes" nė juglindje tė Evropės pėr njė pengesė tė zgjerimit tė pushtimeve gjermane, tė krijimit tė njė fronti antisovjetik. (32,317)

Diplomacia shqiptare nė datėn 5 prill kėrkoi mbėshtetje tek diplomacia dhe qeveria frėnge, por ajo refuzimin e saj e pėrcaktoi me shprehjen e ministrit tė jashtėm Pierre Bonet "Franca s'ėshtė e detyruar ta mbrojė Shqipėrinė me armė nė dorė..."

Nė Berlin ministri fuqiplotė shqiptar, Rauf Fico, kėrkoi tė dinte zyrtarisht nga Ministria e Jashtme e Rajhut, se cili do tė ishte qėndrimi i Gjermanisė nė rast se trupat italiane do tė zbarkonin nė Shqipėri. Drejtori politik i MPJ gjermane, Von Verman, iu pėrgjigj se "...Gjermania nuk kishte asnjė interes nė Adriatik dhe se s'mund tė bėhej fjalė pėr ndėrhyrje tė saj kundėr Italisė".

Dy ditė mė vonė R.Fico pati njė takim me Kancelarin gjerman A.Hitler dhe i kėrkoi atij tė mos e linte fatin e popullit shqiptar nė duart e pushtuesit italian. Hitleri e porositi t'i transmetonte Mbretit Zog tė pranonte ultimatumin italian, sepse brenda 6 muajve Gjermania do ta ēlironte Shqipėrinė.
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.4.2010, 11:25   9
mesdimr
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Ka dhe pararendėse:

Citim:
Po aty, fq.110-111

Mbreti Zog nė muajin prill [1938 - mesdimr] pėr tė treguar preferencėn e Shqipėrisė pėr Gjermaninė deklaroi se ajo dhe populli gjerman gėzonte respektin dhe simpatinė e shqiptarėve.

"...Ne kemi vėnė re me gėzim rilindjen kombėtare tė Gjermanisė nėn udhėheqjen e Fyhrerit tė saj", duke bėrė iluzion tė hapur se marrja nga Gjermania e tokave me popullsi gjermane ish po aq e drejtė sa edhe kėrkesa e Shqipėrisė pėr t'i bashkuar vendit trojet tona qė ishin shkėputur padrejtėsisht nga Fuqitė e Mėdha nė vitin 1913. Mė tej pėrfundonte deklaratėn me fjalėt: "Gjermania s'ka bėrė asnjėherė ndonjė propagandė apo veprim kundra vendit tonė dhe as ka ndėrmend t'i bėjė ndonjėherė. Ne admirojmė pėrparimet e mėdha tė Gjermanisė nė tė gjitha fushat e veprimtarisė njerėzore..." (33,294)

Ndonėse Legata Shqiptare nė Berlin kishte muaj e hapur me njė Tė ngarkuar me punė, Thoma Luarasin, nė shtator 1938 Qeveria Shqiptare dekretoi si ministėr fuqiplotė nė Berlin, njė nga diplomatėt mė tė shquar, Rauf Ficon (12,D58). Ai ishte akredituar dhe pranė regjentit Horthy nė Budapest.

Rauf Fico paraqiti letrat kredenciale mė 21 nėntor Kancelarit gjerman, A.Hitlerit, tė cilit personaliteti i diplomatit shqiptar dhe pėrgatitja profesionale e njohja linguistike e tij i lanė mbresa tė jashtėzakonshme, tė cilat i shfaqi publikisht. Pikėrisht nė atė ditė nė Tiranė u shkėmbyen nota ndėrqeveritare, nė fakt ato ishin traktate qė u njihnin palėve reciprokisht tė drejtėn e kombit tė favorizuar nė fushėn e tregtisė sė jashtme, megjithėse, si Shqipėria ashtu dhe Gjermania ishin tė bindura se nuk do tė kishte mundėsi realizimi tė tyre (33,295).
Citim:
Po aty, fq.112

Gjatė kohės qė G.Ciano-ja ishte nė Shqipėri pėr tė marrė pjesė nė ceremoninė e martesės sė Zogut, arriti nė pėrfundimin se ēėshtja shqiptare kishte nevojė pėr njė zgjidhje radikale. Me kėtė vendim tė pakthyeshėm G.Ciano-ja me njė shtab tė madh kėshilltarėsh dhe ekspertėsh pėrgatitėn njė plan tė hollėsishėm, qė do t'i paraqitej Mussolini-t pėr miratim.

Nė atė raport pėrveē argumenteve tė tjera, ministri i jashtėm italian pėrmendte fantazmėn e hegjemonisė gjermane nė Ballkan, qė pėrbėnte njė prej shqetėsimeve tė mėdha pėr politikėn italiane nė Ballkan. Duke pėrmendur ndikimin hungarez si dhe gjurmėt e forta tė ndikimit tė vjetėr austro-hungar, Ciano-ja nėnvizonte rrezikun qė paraqiste Gjermania, e forcuar veēanėrisht shumė mbas "Anschluss-it" me Austrinė. Plani paraqiste tre opsione tė ndryshme duke filluar nga protektorati deri nė pushtimin e plotė tė Shqipėrisė. Mussolini e miratoi planin e pushtimit tė Shqipėrisė nė parim, por mė pas kur erdhi puna pėr marrjen e njė vendimi pėrfundimtar e tė pakthyeshėm lidhur me vėnien nė jetė tė tij, ishte i lėkundur.

Ndėrkohė qė Duēja ishte nė dilemė, konti Galeazzo Ciano vazhdonte planin e tij pėr destabilizimin e qeverisė shqiptare dhe eliminimin fizik tė mbretit. Zogu ishte i alarmuar nga pėrkeqėsimi i vazhdueshėm e nė rritje i marrėdhėnieve me Italinė, thirri nė takim Francesco Jacomon-in, ministrin fuqiplotė, i cili u akreditua pas Mario Indelli-t dhe i bėri tė njohur dėshirėn e tij pėr marrėdhėnie mė tė mira me Italinė.

Mbas kėtij takimi ministri italian i raportoi Ciano-s se pėr mendimin e tij kjo nuk ishte gjė tjetėr veēse njė manovėr pėr tė fituar kohė dhe pėr t'i dhėnė mbretit mundėsinė tė arrinte nė ndonjė farė marrėveshje me njė fuqi tė tretė. Natyrisht, ky ishte dhe qėllimi i Mbretit Zog. Ai i deklaroi sir Andrew Ryan-it, ministrit fuqiplotė anglez, nė konfidencė, se kishte ndėrmend tė kthente sytė nga gjermanėt.

Madje, sipas mbretėreshės Geraldinė, Zogu dėrgoi dy emisarė tek Hitleri dhe nė tė dyja rastet pėrgjigja kishte qenė e njėllojtė, se Shqipėria duhet tė ruante pavarėsinė e saj nėpėrmes Mussolini-t.

Kėtė e kemi pėrmendur dhe nė njė temė tjetėr nga tjetėr burim, por meqėnėse pėrmendet nė libėr dhe ka lidhje dhe kėtu:

Citim:
Fq.203

Mė pas Rauf Fico u dekretua ministėr fuqiplotė nė Berlin, duke plotėsuar vendin e titullarit tė asaj legate tė hapur qysh nė vitin 1936, por tė mbetur, nga 3 marsi 1937, vetėm me sekretarin Thoma Luarasi. Atje ai qėndroi deri nė fund tė qershorit 1939, kur shėrbimi diplomatik shqiptar ishte suprimuar. Duke qenė ministėr fuqiplotė nė Berlin, ai ishte akredituar edhe nė Pragė mė 12 dhjetor 1938 dhe mė 13 janar 1939 dhe nė Budapest.

Prezantimi shumė dinjitoz i kėtij diplomati tė shkėlqyer e detyruan A.Hitlerin tė shprehej asokohe nė kėtė mėnyrė: "Sot kam takuar dy diplomatė, njėri ishte njė diplomat i madh i njė shteti tė vogėl dhe tjetri njė diplomat i vogėl i njė shteti tė madh". Bėhej fjalė pėr takimin e Rauf Ficos dhe tė ambasadorit japonez me kancelarin e Rajhut Gjerman.

Me pushtimin fashist tė vendit Rauf Ficoja i ndodhur nė Belgjikė dhe Faik Konica nė Washington protestuan publikisht nė opinionin ndėrkombėtar.
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.4.2010, 14:57   10
sub674843
 
Dok. nr. 1. Nuk po bėj nėnvizime se i gjith dokumenti bėn fjalė pėr ēėshtjen:

Citim:
REGIA LEGAZIONE D'ITALIA
IN ALBANIA
Tirana, il 22 gennaio 1939 Anno XVII
UFFICIO DELL'ADDETTO MILITARE
Prot. N. 132


AL COMANDO DEL CORPO DI STATO MAGGIORE S.I.M

e, per conoscenza:
A S. E. IL R° MINISTRO D'ITALIA
TIRANA


OGGETO: Attivitį tedesca in favore del'Albania.

Pare che questo Ministro di Germania si stia di nuovo muovendo in favore degli albanesi.

-Ha donato molti libri di propaganda tedesca alle biblioteche.

-Ripete con soddisfazione che il 90 % degli albanesi guarda con maggiore simpatia e fiducia alla Germania che all'Italia

-Avrebe detto a qualche albanese che la Germania farį di tutto il possibile per rendere l'Albania piś grande e piś prospera, facendole l'avere le terre rimaste in territorio jugoslavo e greco.

So che il Ministro d'Albania a Berlino, sig. Rauf Fico, ha fatto passi preso il Fuhrer per interessarlo alle rivendicazioni albanesi.

Il Fico, chiamato telegraficamente a Tirana ai primi del corrente mese, ha conferito col Re Zog ed é ripartito dicendo ai suoi amici che era atteso dal Maresciallo Goering, per un interesante colloquo.

Il I° Aiutante di Campo del Re, Generale Sereggi, recentemente recatosi a Roma, per conferire con S. E. Ciano, ed a Gratz, per ragioni di famigliari, mi ha detto che il Fuhrer guarda con molta simpatia all'Albania.

IL R° ADDETTO MILITARE
(Colonnello Manlio Gabrielli)


Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.

Citim:
Prot. N. 132
Kjo do tė thotė se prej dokumentit me nr. protokolli 1 e deri tani, 132, ēėshtja ėshtė serioze dhe qenka trajtuar gjatė.

Sepse ndryshe nuk kishte pse legati italian tė shprehej kėshtu pėr gjermanin:

Citim:
...si stia di nuovo muovendo...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2010, 08:36   11
mesdimr
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Po e pėrkthej nė shqip dok. e mėsipėrm:

Citim:
DREJTORIA E LEGATĖS SĖ ITALISĖ
SHQIPĖRI
Tiranė, mė 22 janar 1939, viti XVII
ZYRA E ATASHEUT USHTARAK
Nr. prot. 132


KOMANDĖS SĖ SHTABIT TĖ PĖRGJITHSHĖM TĖ SHIU-T

dhe pėr dijeni tė:
SH.T. MINISTRIT TĖ ITALISĖ
TIRANĖ


LĖNDA: Veprimtaria gjermane nė favor tė Shqipėrisė

Duket se ky ministėr i Gjermanisė po lėviz sėrish nė favor tė shqiptarėve.

- U ka dhuruar bibliotekave shumė libra propagande gjermane.

- Pėrsėrit me kėnaqėsi se 90% e shqiptarėve shohin me mė tepėr simpati e besim Gjermaninė sesa Italinė.

- Duket t'i ketė thėnė njė shqiptari se Gjermania do tė bėjė gjithēka qė ka nė dorė pėr ta bėrė Shqipėrinė mė tė madhe e mė tė begatė duke i dhėnė tokat e mbetura nė territor jugosllav dhe grek.

Jam nė dijeni tė faktit se ministri i Shqipėrisė nė Berlin, z. Rauf Fico, ka bėrė hapje ndaj Fyhrerit pėr t'i ngjallur interes pėr rivendikimet shqiptare.

Ficoja, i thirrur me telegraf nė Tiranė nė fillim tė kėtij muaji, u takua me mbretin Zogu dhe u rinis duke u thėnė miqve tė tij se ishte pritur nga marshalli Gėring pėr njė bisedim interesant.

Adjutanti I i oborrit mbretėror, gjeneral Serreqi, qė u ndodh sė fundmi nė Romė pėr takim me sh.t. Cianon, dhe nė Grac pėr arsye familjare, mė ka thėnė se Fyhreri e shikon Shqipėrinė me shumė simpati.


ATASHEU USHTARAK
(Kolonel Manlio Gabrieli)
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2010, 20:49   12
mesdimr
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Njė reagim i Zogut para se tė lidheshin marrėdhėniet tregtare, tė pėrmendura mė lart, me Gjermaninė:

Citim:
"Mbreti Zog dhe pėrpjekja pėr stabilitet nė Shqipėri", Bernd Fisher, fq.284-285

Nė kėtė kohė, njė bashkėpunėtor i Giro-s me emrin Koēi (me shumė tė ngjarė personi i ngarkuar pėr helmatisjen e Zogut) u largua nga Shqipėria me lejen e Mbretit. U arrestuan katėr shqiptarė italofilė, ndėrkohė qė njė numėr xhandarėsh u dėrguan nė zona tė ndryshme tė vendit, pėrfshi kėtu edhe Tepelenėn dhe Shkodrėn. Nė njė lėvizje tė fundit Mbreti shpalli mobilizimin e rezervistėve tė ushtrisė dhe fiseve tė tij besnike.

Natyrisht, gjatė kėsaj periudhe Mbreti ishte alarmuar dhe tronditur deri diku, pasi ai po vinte re se marrėdhėniet e tij me Italinė po keqėsoheshin. Tė dy vendet nuk kishin qenė nė marrėdhėnie miqėsore qysh prej vitit 1936. Menjėherė pas marrėveshjes sė re, niveli normal i tensionit nė marrėdhėniet shqiptaro-italiane ishte rikthyer pėrsėri. Roma vazhdonte tė sabotonte ose tė kontrollonte nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė tė gjitha kreditė qė u ishin akorduar shqiptarėve, ndėrkohė qė Zogu i pengonte italianėt nė ēdo rast qė i jepej mundėsia. Deri nė fund tė vitit 1938 shumė pak progres ishte bėrė nė ēėshtjen e monopolit tė duhanit si edhe nė punimet e mėtejshme tė portit tė Durrėsit. Zogu po i pėrdorte tė hollat e italianėve pėr blerjen e mallrave japoneze dhe, si pėr tė vėrtetuar frikėn e Mussolini-t, mbreti kishte pyetur gjermanėt pėrse e kishin lėnė mėnjanė Shqipėrinė gjatė shpėrthimit tė tyre ekonomik. 23


_____
23. FO 371/23711 (R2065/725/90): Durazzo, 16 mars 1939 dhe Mack Smith Mussolini's Roman Empire, f.149

Kėtu kemi konfirmimin e kontakteve:

Citim:
Po aty, fq.285

Ai (Zogu - mesdimr) i deklaroi Ryan-it, nė konfidencė, se kishte ndėrmend tė kthente shikimin nga gjermanėt.24 Geraldina pohon se menjėherė pas kėtij momenti, nė dy raste ai dėrgoi dy emisarė tė veēantė te Hitler-i dhe nė tė dyja kėto raste ai mori si pėrgjigje se Zogu mund tė shpresonte tė ruante pavarėsinė e Shqipėrisė vetėm nėpėrmjet Mussolini-t. I vetėdijshėm se nuk i mbeteshin zgjidhje tė tjera, mbreti, nė njė moment zemėrimi, e akuzoi Hitler-in se ai nuk ishte patriot "pasi asnjė patriot nuk mund t'i thotė njė patrioti tjetėr tė pranojė ta shesė vendin e vet".25


_____
24.Galeazzo Ciano, The Ciano Diaries, 1939-1943 (New York: Doubleday, 1945), f.31 dhe FO 371/23711 (R2065/725/90): Durazzo, 16 mars 1939.
25. Bashkėbisedime me mbretėreshėn Geraldinė, korrik 1981, Costa del Sol, Spanjė.

Fisheri luan ca me fjalėt dhe harron tė pėrmendė sende nė njė pėrpjekje tė dukshme "tė mbrojė" figurėn e Zogut nga aura negative e Hitlerit... Ka tė bėjė dhe koha kur e ka shkruar, por veprimi duket edhe tek prerjet e befta tė Asllanit mė lart. Vetėm se kėshtu s'bėhet histori, por politikė.
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
Pėrgjigju



Veēoritė e botimit
Ēėshtjet e reja nuk lejohen
Pėrgjigjet nuk lejohen
Bashkėngjitjet nuk lejohen
Ndryshimi i shkrimeve nuk lejohet

vB code ėshtė hapur
Ndijėzat janė hapur
Kodi [IMG] ėshtė hapur
Kodi HTML ėshtė mbyllur


Ora nė Shqipėri ėshtė 02:37.


vBulletin, Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Vargmal © 2006 - 2013 L

Drejtbotimi: Respekto punėn e tjetrit. Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet krijuesi dhe nyja pėrkatėse e faqes (ose vetėm kahu vargmal.org) ku gjendet lėnda e kopjuar. Nėse lėnda e hasur kėtu dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme nga mbajtėsi i tė drejtave tė lėndės.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, ky log pėrmban dhe lėndė me tė drejta lentori, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht nga mbajtėsi i tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė ndaj lėnde me tė drejta lentori, siē ky parashikohet nė Ligjin nr.9380, dt.28.4.2005, Nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes tė mėparshėm pėr marrje dijenish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.