Kthehu   Kreu > D1 > ZONA 2 > Lindor
Tituj tė ngjashėm

Pėrgjigju
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 2.11.2009, 15:36   41
mesdimr
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Ky artikulli sipėr, si tė jetė shkruar nga araboislamikė qė ankohen pėr "diskriminimin qė i bėn Evropa"... PPL nė shumės. Rėndėsi ka qė veē turbaneve e xhamive tani po ngrihen dhe medrese me paret e Turqisė. Kurse ministri shqipfolės i arsimit bėn takime tė pėrzemėrta me romėt nė Manastir...

Akoma s'e kuptoj se pse pėr shqiptarėt nė Lindje flasin gazetarė romė, drejtorė romė e ministra romė?! A ka shqiptarė nė IRJM?
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.11.2009, 20:54   42
Citim:
Shkolla “Bashkimi” nga Gostivari kundėrshton gjuhėn maqedonase

Vendimi i Qeverisė ku detyrohen nxėnėsit shqiptarė dhe tė tjerėt jo maqedonas qė tė mėsojnė gjuhėn maqedonase nga klasa e parė duke filluar nga semestri i dytė i vitit shkollor 2009/2010, ka nxitur prindėrit e tė Shkollės Fillore “Bashkimi” nga Gostivari pėr tė ngritur iniciativė pėr parandalimin e njė vendimi tė tillė.

“Jemi kėtu pėr tė shprehur pakėnaqėsinė, indinjatėn dhe kundėrshtimin pėr kėtė vendim qė e kanė miratuar, pra me njė fjalė implementimin e gjuhės maqedonase prej moshės 6 vjeēare dhe mendojmė se ligjdhėnėsi nuk i ka marrė parasysh konsultimet paraprake tė cilat duhej tė bėheshin me kohė dhe jemi tė mendimit se ligjdhėnėsi nuk ka vepruar ashtu siē duhet dhe mendojmė se ky ligj duhet tė tėrhiqet”, deklaroi Bekim Emruli, pėrfaqėsues i kėshillit tė prindėrve.

OJQ “Realiteti” dhe “Illyricum Libertas” pėrkrahin iniciativėn e kėshillit tė prindėrve nga Gostivari meqė realizimi i projektit pėr Arsimim tė Integruar, ėshtė vendim i cili nuk shpreh vullnetin e qytetarėve.

“Edhe pse paraqitet si njė vendim i cili duhet tė jetė i dobishėm, pėr tė shtuar kohezionin dhe stimulimin e marrėdhėnieve dhe komunikimit ndėr komunitetet qė ė pėrbėjnė Maqedoninė, ai nė parim ėshtė i njėanshėm dhe jo proporcional me nevojat e qytetarėve”, deklaroi Valon Bela, kryetar i OJQ “Realiteti”.

“Ne mendojmė se kjo shpie drejt asimilimit tė fėmijėve shqiptarė dhe jo drejt integrimit mė tė madh sepse nga kėta fėmijė qė nė moshė tė njomė krijohen specie dy gjuhėsore”, deklaroi pėrfaqėsuesi i OJQ-sė “Ilyricum Libertas”, Valon Kurtishi.

OJQ “Realiteti” dhe “Illyricum Libertas” ndėrkohė kanė paralajmėruar se do tė nisin nga nesėr mbledhjen e firmave. Stenda do tė ketė ne hyrjen e Ēarshisė sė Vjetėr afėr Bit Pazarit dhe pranė parkut tė Ēairit si dhe nė Tetovė duke filluar nga ora 12:00 deri ne ora 15:00.

Nga Ministria e Arsimit thonė se nga semestri i dytė i vitit shkollor 2009/2010 gjuha maqedonase do tė jetė e detyrueshme pėr tė gjithė nxėnėsit pa marrė parasysh kombėsinė e tyre.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/20197.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.11.2009, 10:18   43
Citim:
Protesta dhe bojkot, nėse nuk hiqet maqedonishtja

Shoqatat joqeveritar shqiptare kanė kėrcėnuar Qeverinė dhe Ministrinė e Arsimit dhe Shkencės se do tė pėrballen me bojkot tė procesit mėsimor dhe protesta masive, nė rast se nuk do tė hiqet gjuha maqedonase, e obliguar pėr filloristėt shqiptarė nga klasa e parė nė shkollat shqipe.

Nė reagimin e pėrbashkėt tė tyre theksohet se Qeveria urgjentisht duhet tė ndryshojė vendimin qė gjuha maqedonase tė jetė obligative nė tė gjitha shkollat ku mėsojnė filloristėt shqiptarė.

“Aplikimi i gjuhės maqedonase qė nga klasa e parė ėshtė e papranueshme nga aspekti pedagogjik, politik por edhe juridik. Fėmijėt e moshės gjashtėvjeēare do tė pėrballen me probleme pėr tė mėsuar njėkohėsisht dhe paralelisht tri gjuhė”, ka theksuar kryetari i shoqatės “Ilirikum Libertas”, Valon Kurtishi, duke shtuar se ky vendim nga aspekti politik mund tė nėnkuptohet edhe si tendencė pėr asimilimin e popullėsisė shqiptare.

“Siē e dini nga viti 2002, gjuha shqipe ėshtė shpallur si gjuhė shtetėrore, atėherė pėrse edhe filloristėt maqedonas nuk e mėsojnė gjuhėn shqipe”, ka theksuar Kurtishi.

Ai ka paralajmėruar se lidhur me kėtė problematikė, do tė grumbullohen nėnshkrime, do tė organizohen debate, por edhe do tė bėhet thirrje tek nxėnėsit qė tė bojkotojnė mėsimin nė lėndėn e gjuhės maqedonase.Nė mbėshtetje tė kėsaj nisme ėshtė deklaruar edhe OJQ “Realiteti”.

Kryetari i kėsaj organizate, Valon Bela ka paralajmėruar se si masė e fundit do tė jenė protestat masive pėr tė parandaluar kėtė vendim qeveritar.

“Lidhur me kėtė do tė hapim dy pika pėr grumbullimin e nėnshkrimeve nga qytetarėt shqiptarė pėr ndalimin e kėsaj dukurie”, ka theksuar Bela. Nė kėtė konferencė janė publikuar edhe katėr mijė nėnshkrimet e grumbulluara nga kėshilli i prindėrve tė shkollės fillore “Bashkimi” nė Gostivar, tė cilėt kanė theksuar se do tė vazhdojnė aksionin deri nė heqjen e kėtij vendimi tė sjellur pa konsultime dhe vlerėsime nga ekspertė tė arsimit, pedagogjisė dhe prindėrit shqiptarė. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...0d56b8eb4&ln=3

Citim:
Shqiptarėt, probleme me maqedonishten

Manastir, 5 nėntor - Krahas problemeve me tekstet shkollore pėr tė gjithė nxėnėsit pa marrė parasysh pėrkatėsinė etnike e gjuhėsore, nxėnėsit shqiptarė tė cilėt shkollėn fillore kanė kryer nė gjuhėn shqipe ballafaqohen edhe me njė problem plotėsues.

Ky problem ka tė bėjė me gjuhėn maqedonase. Prindėrit dhe vetė nxėnėsit, informojnė se njė problem i pakapėrcyeshėm paraqet mosnjohja adekuate e gjuhės maqedonase nga ana e nxėnėsve shqiptarė pėr tė vijuar mėsimin nė kėtė gjuhė.

Disa prej prindėrve kanė reaguar deri nė drejtoritė e shkollave ku nxėnėsit shqiptarė janė regjistruar, siē ėshtė rasti me shkollėn tė mesme tė ekonomisė, pastaj asaj tė mjekėsisė, nė tė cilat janė regjistruar nga shtatė nxėnės. Gjithashtu ankohen edhe nxėnėsit tė regjistruar nė shkollėn tė mesme teknike si dhe qendrat tjera tė arsimit tė orientuar.

Kjo vėshtirėsi nuk vėrehet vetėm nga lėnda e gjuhės maqedonishte, por edhe nga lėndėt tjera mėsimore. Nxėnėsit thonė se nuk e njohin terminologjinė dhe kuptimin tė disa fjalėve, qė rezulton pastaj edhe me moskuptimin tė tėrė fjalisė, e pse jo edhe tė tėrė leksionit.

Nga kėto dhe shkaqe tjera, nxėnėsit shqiptarė janė tė detyruar ta braktisin shkollimin. Ndoshta edhe profesorėt nuk e kanė tė lehtė qė tė punojnė me pėrsosjen e gjuhės maqedonishte, por qė nevojitet qė fjalėt mė pak tė qarta t'ua sqarojnė me fjalė mė tė thjeshta.

Sipas informatave, kėto ditė edhe njė nxėnės ka braktisur shkollėn tė mesme tė mjekėsisė, e shkaku ka qenė gjuha. Jo rrallė ndodh qė pėr shkaqet tė mosnjohjes sė gjuhės, nxėnėsit shqiptarė shkollėn pėrkatėse ta braktisin edhe nė vitin e dytė dhe tė tretė, e kėshtu pėr gjithmonė tė mbeten tė paarsimuar, pa perspektivė.

Pasojat e kėtilla, nė njė mėnyrė obligojnė tė inkuadruarit shqiptarė nė Ministrin e

Arsimit dhe Shkencės tė kėmbėngulin nė hapjen e paraleleve me mėsim nė gjuhėn shqipe, nė tė kundėrtėn edhe dekada me radhė shqiptarėt e Manastirit do tė ngelin tė bredhin rrugėve tė fshatrave dhe qytetit si tė papunė, rrugėdalje tė kėrkojnė nė martesat pėr pasaporta tė Australisė.

Kjo do tė thotė se nuk ėshtė lehtė tė jesh dhe tė jetosh si
shqiptar nė Manastir, por edhe nė qendrat tjera ku shqiptarėt janė me pakicė.

http://www.koha.com.mk/a14.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2009, 13:19   44
Citim:
Autorė maqedonas nė vend tė shqiptarėve

Shkup, 9 nėntor - Skandalet me tekstet shkollore nė gjuhėn shqipe nuk kanė tė sosur. Nė secilin hap gjen imponimeve tė llojllojshme, qoftė pėrmes emrave dhe toponimisė sllave, shkrimit tė teksteve me alfabetin cirilik apo edhe formave tė ēoroditura sintaksore tė fjalive, tė cilat nuk korrespondojnė fare me natyrėn e gjuhės shqipe.

Mirėpo, qė skandali tė mos mbetet me kaq, Ministria e Arsimit ka nisur tė imponojė edhe autorėt e teksteve.

Kėshtu, MASH sė fundmi ka vendosur qė nxėnėsit e klasave tė shtata tė mėsojnė Informatikėn nga libri i Sime Arsenovskit, edhe pse paraprakisht i ėshtė kėrkuar Informatika e Qemaludin Eminit. "Kėta libra, tė cilat na i kanė dėrguar gabimisht, duhet tė vijnė e ti marrin pėrsėri nga ana e ministrisė, sepse shkollat nuk i duan.

Arsimtarėt insistojnė ti marrin librat qė i kanė kėrkuar", tregojnė nė Komisionin pėr shpėrndarjen e librave nė Komunėn e Ēairit. Tė gjitha shkollat e kėsaj komune kanė kėrkuar tė marrin Informatikėn e autorit Qemaludin Eminit, pasi kanė vlerėsuar se posedon cilėsi mė tė mira dhe standarde mė tė larta.

Nė Informatikėn pėr klasat VII (lėndė zgjedhore) tė Eminit, botuar nga "Logos-A", tė paktėn nuk i gjen dhjetė gabime nė njė faqe, sikurse ndodhė me Informatikėn e Arsenovskit, tė cilėn e ka botuar "Emega Communication", nė vitin 2002.

Nė kėtė tekst, tė pėrkthyer nė shqip nga L. Bekteshi, Shkupit i thonė "Shkupė" nė tė gjitha rastet, kurse edhe pėrpara emrit tė pėrkthyesit qėndrojnė iniciale tė pa deshifrueshme. Konkretisht ėshtė shėnuar me inicialin "L" jo vetėm emri i pėrkthyesit, por edhe titullari i tij "int. dip." qė s'merret vesh se ēfarė do tė thotė.

Libri le shumė pėr tu dėshiruar edhe nė anėn teknike, kurse nė anėn estetike shėnon rastin e vetėm kur mėsimi fillon nga faqja e dytė, duke u ndarė nga kopertina vetėm me njė anė flete.

Jo mė pak e diskutueshme ėshtė edhe tendenca pėr ta imponuar atė botim libri, me atė pėrkthim katastrofal, nė njė kohė kur pritet tė dalin nga shtypi botimet e reja pėr nxėnėsit e klasave tė shtata.

Pėr kėta nxėnės, sikurse ėshtė e njohur, mungojnė tė gjitha librat, ndėrsa arsimtarėt e informatikės thonė se ku kanė punuar gjithė kėto muaj pa libra, do tė presin sa tė dalin librat e rinj.

"S'kemi pse tė pastrojmė magazinat e shtėpive botuese, dhe aq mė tepėr me libra tė cilėsisė skajshmėrish tė dobėt", thotė njė arsimtare e lėndės sė Informatikės.

Mėnyra e pėrdorimit tė teksteve shkollore ėshtė e rregulluar nė atė formė, qė arsimtarėt e klasave pėrcaktohen vetė se me librin e cilit autor dhe Shtėpi Botuese do tė punojnė dhe nė bazė tė kėsaj, shkollat bėjnė kėrkesėn nė MASH.

Njė kopje e kėsaj kėrkese dėrgohet nė komunė, ku gjatė kohės sė pajisjes sė shkollave me libra, MASH dėrgon librat nė bazė tė kėrkesave qė ka marrė mė herėt.

E joshur nga tendenca pėr ta imponuar njė autor apo mbase njė Shtėpi Botuese maqedonase, MASH tani do tė jetė e detyruar tė bėjė dy herė punė: tė shkojė dhe tė tėrheqė libra qė i ka dėrguar gabimisht dhe pas saj, tė dėrgojė librat e kėrkuar.

Shpenzimet kuptohet se do tė mbulohen me paratė e taksapaguesve, ndėrsa humbjen e kohės e paguajnė nxėnėsit.

http://www.koha.com.mk/a02.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2009, 14:39   45
Citim:
Katėr vėllime dhe asnjė autor shqiptar

Shkup, 12 nėntor - Asnjė autor shqiptar nuk figuron nė kolanėn luksoze prej katėr vėllimesh kushtuar trashėgimisė kulturore nė vend. Botimi i promovuar tė enjten nė ambientet e Galerisė "Hamami i Daut Pashės", ėshtė cilėsuar si njė udhėrrėfyes i vyer nėpėr tė kaluarėn e afėrt dhe tė largėt tė vendit, me theks te prezantimi brenda dhe jashtė vendit i atraksioneve historiko dhe kulturore, monumenteve laikė e profanė, objekteve tė rėndėsishme sakralė e lokaliteteve arkeologjike tė Maqedonisė.

Mė shumė sesa tekstet qė janė lakonike, katėr vėllimet flasin me gjuhėn e fotografisė. I pari i kushtohet lokaliteteve arkeologjike, i dyti pėr monumentet kristiane, i treti pėr kulturėn osmane, ndėrsa vėllimi i katėrt i kushtohet trashėgimisė sė Ohrit. Nė Alamanakun e trashėgimisė, i publikuar vetėm nė maqedonisht dhe anglisht, pėrfshihen mbi pesė mijė lokalitete arkeologjike, mbi njė mijė kisha e manastire, mė shumė se 100 xhami, dhjetė Kulla sahati, dhe afro 900 objekte karakteristike tė arkitekturės qytetare.

Drejtori i Qendrės sė Konservimit, Behixhudin Shehapi, pohon se defekti i vetėm i projektit ėshtė mungesa e autorėve shqiptarė. Ai numėron njė sėrė prej tyre, tė cilėt mund tė ishin pjesė e kėsaj kolane.

"Ia kam bėrė kėtė vėrejtje realizuesve tė projektit, por arsyetimi ka qenė se koha pėr pėrgatitjen ka qenė shumė e limituar, por me publikimet qė do tė vazhdojnė, pėrkatėsisht monografitė pėr secilin objekt, konfirmohet se do tė pėrfshihen edhe autorėt e munguar shqiptarė", thotė Shehapi.

Kreu i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve, Gjorgji Stardellov, nga katėr vėllimet ka veēuar atė pjesė qė e ka impresionuar mė shumė, objektet e kulturės kristiane.

"Monumentet kristianė, pėrbėjnė faqet mė tė shndritshme tė historisė sė popujve qė jetojnė nė zemėr tė Ballkanit", ka thėnė Stardellov.

Projekti i realizuar nga Drejtoria e Mbrojtjes sė Monumenteve dhe financuar edhe nga zyra e UNESKO-s nė Venecia dhe Ministria e Jashtme italiane, ėshtė vlerėsuar maksimalisht edhe nga Engelberg Rous, drejtori Zyrės sė Venecias.

Ai ka theksuar se kėto publikime mbėshtesin dialogun interkulturor dhe mirėkuptimin e ndėrsjellė, por edhe shėrbejnė pėr tė zhvillimin e turizmit kulturor. Pėr kreun e Drejtorisė sė Trashėgimisė, Pasko Kuzman, njė mirėnjohje e veēantė i takon mbėshtetėsve tė projektit - Ministrisė sė Kulturės, "pėr durimin e treguar, duke pasur parasysh mentalitetin maqedonas - ballkanas, sa specifik, po aq edhe mistik pėr pjesėn tjetėr tė botės".

"Materialet e publikuara flasin pėr krijimet e thella shpirtėrore dhe kulturore tė cilat vendi ynė i posedon si njė trashėgimi kulturore prej shumė mileniumesh. Ky projekt ėshtė njė sfidė e vėrtetė pėr ato qė duan tė njihen me vendin, i cili pėrfaqėson djepin e civilizimit evropian", ėshtė shprehur ministrja Kanēevska.

http://www.koha.com.mk/a06.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2009, 14:42   46
Citim:
USHT rrezikon pėrjashtimin nga Bolonja pėr shkak tė ndėrhyrjeve sllave

Shkup, 12 nėntor - Universiteti Shtetėror i Tetovės ėshtė bėrė objekt interesi i Procesit tė Bolonjės, pas ndėrhyrjes nė kėtė institucion mė 2 korrik tė kėtij viti, kur ish-ministri i Arsimit Pero Stojanovski shkarkoi anėtarėt e Senatit si dhe rektorin Agim Vela.

Pėr kėtė shkak "Magna Karta Observatoria" e Bolonjės i ėshtė drejtuar me njė letėr ministrit aktual Nikolla Todorov pėr tė kėrkuar llogari rreth ndėrhyrjes nė USHT. Megjithatė, ministri i Arsimit Nikolla Todorov, nuk i ėshtė pėrgjigjur kėsaj letre.

Sekretari i pėrgjithshėm i "Magna Karta Observatorit", (trupi mė i lartė i Procesit tė Bolonjės), Bastian Baumann, nė njė prononcim pėr gazetėn "Koha", thotė se ėshtė nė pritje tė pėrgjigjes zyrtare nga ana e Ministrisė sė Arsimit dhe Shkencės pėr tė marrė qėndrim rreth ndodhive tė 2 korrikut nė USHT. Ai ka theksuar se se pėr ndodhitė nė USHT ėshtė informuar edhe nga rektori i shkarkuar Agim Vela.

"Magna Karta Observatorisė" iu ofruan informata tė gjėra nga z. Vela pėr atė se ēka ka ndodhur dhe kėrkuan tė ndėrhyjmė. Politika e Observatorit Magna Karta ėshtė qė tė pyes edhe palėn 'tjetėr' pėr informacion dhe shpjegime, qė tė jemi nė gjendje tė formulojnė dhe tė shpallim mendimit tonė me informacion sa mė tė gjerė qė tė jetė e mundur. Unė i kam shkruar personalisht ministrit tė ri i cili e zėvendėsoi z. Stojanovski. Deri tani, ne nuk kemi marrė ndonjė pėrgjigje zyrtare apo jozyrtare nga Ministria ose ndonjė autoriteti tjetėr. Pėr kėtė arsye, ne ende nuk kemi patur rastin tė formojmė njė opinion tė konsiderueshme pėr rastin, pasi mungon informacioni", ka thėnė Baumann.

Ai thekson se nė qoftė se pretendimet e rektorit tė shkarkuar Vela janė tė sakta, atėherė ky ėshtė njė rast shumė i rėndė i ndėrhyrjes sė padrejtė tė autoriteteve publike nė ēėshtjet e universitetit dhe nė kėtė mėnyrė shkelet autonomia, e cila ėshtė e garantuar edhe me Kushtetutė dhe ligjet e tjera tė Maqedonisė.

"Ky akt do tė ishte i paarsyeshėm dhe shkelje e parimeve tė Magna Karta Universitatum, nėnshkruese e tė cilės ėshtė edhe Universiteti Shtetėror i Tetovės. Ai gjithashtu do tė jetė nė kundėrshtim me parimet e Procesit tė Bolonjės, qė nė mėnyrė tė qartė i referohet Universitatum Magna Kartės dhe autonomisė universitare", thotė sekretari i pėrgjithshėm i "Magna Kartės", Bastian Baumann.

Ai konsideron se reagimi do tė jetė i menjėhershėm nė qoftė se akuzat kundėr Ministrisė janė tė vėrteta.

"Megjithatė, ajo ēka na shqetėson ėshtė se Ministria ende nuk ėshtė pėrgjigjur, edhe pse kanė kaluar mė shumė se dy muaj qė kur i kam shkruar ministrit. Kjo gjithashtu pėrputhet me mospėrfilljen e ankesės sė z. Vela, i cili i ėshtė ankuar ministrisė. Kjo sigurisht i rrit dyshimet se akuzat janė korrekte dhe se ish-ministri pa arsye ka ndėrhyrė nė punėt e Universitetit dhe mė tepėr ka mbajtur qėndrimin e "politikės sė strucit". Ne i kėrkojmė Ministrisė tė ofrojė informacion tė konsiderueshėm mbi rastin, tė dyja palėve zyrtarisht edhe pėr z. Vela, por edhe pėr tė gjitha palėt tjera tė interesuara", thotė Baumann, duke theksuar se Procesi i Bolonjės nuk ka ligje tė detyrueshme dhe mekanizma pėr tė ndaluar ose pezulluar vendet qė i janė bashkangjitur.

"Megjithatė, Komuniteti Evropian pėr Arsimit tė Lartė, duke pėrfshirė ministritė e tjera, por edhe universitetet marrin parasysh kėto zhvillime dhe nė qoftė se situata ėshtė me tė vėrtetė ashtu siē ėshtė paraqitur, kjo mund tė ketė efekte praktike shumė tė dėmshme mbi Universitetin nė lidhje me njohjen e diplomave dhe marrėveshjet e bashkėpunimit", thotė ai.

Sekretari i pėrgjithshėm i "Magna Karta Observatorit", Bastian Baumann, i rekomandon Qeverisė qė tė jetė transparente rreth ndėrhyrjes nė Universitetin Shtetėror tė Tetovės.

"Rekomandimi ynė ndaj Qeverisė ėshtė se, dhėnia e informata tė kufizuara ashtu siē i kemi ne, ose thėnė mė mirė kur vijnė vetėm nga njėra anė, pasi ana tjetėr duket se nuk ėshtė e interesuar tė ofrojė pikėpamjet e veta, ėshtė qė tė sigurojė informata transparente pėr atė qė ka ndodhur nė Universitetin Shtetėror tė Tetovės dhe t'ia mundėsojė ēdo personi tė involvuar tė drejtat e tyre tė garantuara me ligj, autonominė universitare, si njė ēėshtje e rėndėsisė sė lartė pėr zhvillimin shoqėror, ekonomik, kulturor dhe shkencor tė Republikės sė Maqedonisė- njė e drejtė e garantuar me Kushtetutė", thotė sekretari i pėrgjithshėm i "Magna Karta Observatorit", Bastian Baumann.


Do tė reagojmė nėse MASH s'pėrgjigjet

I pyetur se edhe pėr sa kohė do tė pritet pėrgjigja zyrtare e Ministrisė sė Arsimit dhe Shkencės, pėrkundėr faktit se e njėjta nuk pėrgjigjet, Baumann thekson se ende nuk ėshtė marrė ndonjė vendim se si do tė veprohet nė tė ardhmen.

"Ky nuk ėshtė njė vendim tė cilin unė duhet ta sjell vetė, por do tė sillet nga Kėshilli i ynė. Natyrisht, ne do tė reagojmė me njė kumtesė edhe nė qoftė se ministria nuk do t'i pėrgjigjet kėrkesės sonė", ka thėnė pėr gazetėn KOHA, sekretari i pėrgjithshėm i "Magna Karta Observatorit", Bastian Baumann.


Qazimi: MASH s'ka pranuar letėr nga Bolonja

"Pėr aq sa kam njohuri unė, nė Ministrinė e Arsimit dhe Shkencės, nuk ėshtė bėrė ndonjė kėrkesė prej Bolonjės pėr tė dhėnė ndonjė informacion rreth USHT-sė. Tė paktėn tek unė, por as te ministri Nikolla Todorov, nuk ka arritur ndonjė kėrkesė e tillė. Megjithėse, do tė interesohem mė mirė pėr kėtė punė dhe nėse ka ndonjė kėrkesė do t'ju informojmė", ka deklaruar dje zėvendėsministrja e Arsimit, Lindita Qazimi.

Letra e Baumanit dėrguar ministrit Todorov

Unė ju shkruaj nė emėr tė "Observatorit Magna Karta", organizatė qė tubon bashkėrisht rreth 650 universitete nga mė shumė se 80 vendet qė kanė nėnshkruar "Kartėn Magna Universitatum" dhe qė nė kėtė mėnyrė angazhohet pėr respektimin e parimeve dhe vlerave tė paraqitura aty.

Magna Karta Universitatum paraqet formė bazė e tė kuptuarit tė parimeve themelore dhe vlerave universitare, lirisė akademike dhe autonomisė sė veēantė institucionale. Ajo gjithashtu vė nė dukje Deklaratėn e Bolonjės, si bazė mbi tė cilėn duhet tė ngrihet Zona Evropiane e Arsimit tė Lartė.

Nga Republika e Maqedonisė, universitetet nėnshkruese tė kėtij dokumenti janė tė Shėn Cirili dhe Metodi nė Shkup, Universiteti Shtetėror i Tetovės dhe Universiteti i Evropės Juglindore.

Ne kemi qenė tė informuar nė lidhje me incidentet e fundit nė Universitetin Shtetėror tė Tetovės rreth vendimit tė ish-ministrit Pero Stojanovski tė shkarkojė tė gjithė anėtarėt e Senatit dhe tė deklarojė tė pavlefshėm tė gjitha vendimet nga senati, duke pėrfshirė edhe shkarkimin e ish- rektorit Agim Vela (Vendimi 12-4847/1).

Shpėrbėrja e Senatit dhe shpallja e vendimeve tė tij si tė pavlefshme nga ish-ministri, janė me interes pėr ne, pasi kjo prek ēėshtjen e autonomisė universitare dhe nė kėtė mėnyrė shkel njė nga parimet themelore tė akademisė.

Autonomia institucionale ėshtė njė element i rėndėsishėm pėr organizimin e arsimit tė lartė, pasi ajo garanton qė universitetet tė pėrmbushin pėrgjegjėsitė e tyre ndaj shoqėrisė nė kushtet e mėsimdhėnies, kėrkimit shkencor dhe shėrbimeve pėr komunitetin.

Gjithashtu nė Republikėn e Maqedonisė, rėndėsia e autonomisė institucionale ėshtė e garantuar me nenin 46 tė Kushtetutės. Prandaj, unė do tė doja tė pyes se ēfarė kanė qenė arsyet pėr vendimin e ish-ministrit.

Unė do tė jem jashtėzakonisht mirėnjohės nėse ju mund tė ndaleni veēanėrisht me argumente, nga kėndvėshtrimi juaj qė sipas jush arsyetuan masat qė bien nė kundėrshtim me autonominė institucionale dhe a keni ndėrmend ta pėrkrahni kėtė vendim.
http://www.koha.com.mk/a01.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2009, 15:31   47
Citim:
MASH pret letrėn, Baumann pėrgjigjen

Shkup, 15 nėntor - Vėrejtja e Magna Karta Observatoria e Bolonjės dhe paralajmėrimi pėr pėrjashtimin e Universitetit Shtetėror tė Tetovės, ėshtė shoqėruar me njė heshtje totale, jo vetėm nga drejtuesit e institucionit, por edhe nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės.

Dy ditė pas publikimit nė "KOHA" tė lajmit pėr rrezikun qė i kanoset institucionit, si edhe tė letrės sė sekretarit tė pėrgjithshėm tė "Magna Karta Observatorit", Bastian Baumann, drejtuar ministrit tė MASH-it, Nikolla Todorov, reagimet zyrtare janė tejet tė rezervuara.

Rektori i USHT-sė, Agron Reka, jo vetėm qė pohon se nuk ka dijeni lidhur me letrėn e Baumann, por edhe ėshtė i habitur me paralajmėrimin.

"Nuk e kuptoj pse USHT tė rrezikon tė pėrjashtohet nga karta e Bolonjės. Lidhur me kėtė shkresė unė nuk jam njoftuar si ushtrues detyre rektorit I USHT-sė", thotė Reka.

Edhe nga MASH nuk janė nė dijeni tė letrės. Nga kabineti i ministrit Todorov, pohojnė se nuk ka mbėrritur asnjė lloj shkrese. Lajmin e konfirmon Goran Galev, i cili siguron se nuk disponojnė me njė dokument tė tillė, pėr tė cilin janė informuar pėrmes mediave. Tė njėjtėn pėrgjigje e dha edhe zėvendėsministrja Lindita Qazimi, dy ditė mė parė.

"Pėr aq sa kam njohuri unė, nė Ministrinė e Arsimit dhe Shkencės, nuk ėshtė bėrė ndonjė kėrkesė prej Bolonjės pėr tė dhėnė ndonjė informacion rreth USHT-sė. Tė paktėn tek unė, por as te ministri Nikolla Todorov, nuk ka arritur ndonjė kėrkesė e tillė", ka deklaruar Qazimi.

Rreziku qė i kanoset USHT-sė me pėrjashtimin nga Karta e Bolonjės, lidhet sa me mosnjohjen e diplomave, por edhe me stangimet e tjera dhe marrėveshjet e bashkėpunimit.

Duke theksuar se pasojat do tė ishin tė rėnda ish rektori i shkarkuar Agim Vela, pohon se reagimi i Observatorit ėshtė shumė me vend. Kjo pasi me vendimin e disa muajve mė parė tė MASH, ėshtė cenuar njė prej tė drejtave mė themelore tė funksionimit tė universitetit, liritė akademike dhe autonomia e tij, tė garantuara jo vetėm me Ligjin pėr arsimin e Lartė, por edhe nga Karta Magna e Universiteteve tė Evropės.

Pasojat e pėrjashtimit tė institucionit nga Karta e Bolonjės, do tė ishin shumė tė rėnda, thekson Vela. Sipas tij, pėrgjegjėsia ėshtė e MASH-it , e cila duhet tė rishikojė vendimin e saj.

"Nėse MASH ėshtė e gatshme qė kjo ēėshtje tė zgjidhet, atėherė pėrmes komisionit tė shkallės sė dytė tė institucionit, do tė mund tė anulohej ky vendim automatikisht. Kjo do tė ishte rruga mė e shkurtėr dhe mė efikase", sugjeron ish rektori.

Seria e shkarkimeve dhe emėrimeve tė krerėve tė USHT-sė, nisi nė muajin korrik, pas njė vendimi tė MASH, shkaktoi reagime tė ashpra nga qarqet akademike brenda dhe jashtė vendit. Duke e klasifikuar si njė veprim arbitrar dhe tė motivuar politikisht, i apeluan aktorėve ekzekutivė dhe akademikė qė tė gjejnė sa mė shpejt njė zgjidhje pėr situatėn e cila dita-ditės po dėmton rėndė imazhin e institucionit.

Konstatimet negative erdhėn edhe nga "Magna Karta Observatorit", por ende nuk kanė marrė pėrgjigje nga MASH. Sekretari i pėrgjithshėm, Bastian Baumann, pohon se pėr incidentet e ndodhura nė USHT ėshtė informuar edhe nga rektori i shkarkuar Agim Vela, nė njė prononcim pėr "Koha", thotė se ėshtė nė pritje tė pėrgjigjes zyrtare nga ana e ministrisė pėr tė marrė qėndrim rreth ndodhive tė 2 korrikut nė USHT.

Nė letrėn drejtuar MASH, ndėr tė tjera, shkruhet se shpėrbėrja e "Senatit dhe shpallja e vendimeve tė tij si tė pavlefshme nga ish-ministri, janė me interes pėr ne, pasi kjo prek ēėshtjen e autonomisė universitare dhe nė kėtė mėnyrė shkel njė nga parimet themelore tė akademisė".

http://www.koha.com.mk/a03.html

Citim:
USHT: Nuk pėrjashtohemi nga Karta e Bolonjės

Universiteti Shtetėror i Tetovės ka hedhur poshtė njoftimet nė media pėr pėrjashtimin eventual nga sistemi i Bolonjės. Zėdhėnėsi i USHT-sė tha se Universiteti ėshtė nė kontakte tė vazhdueshme me pėrfaqėsues tė sistemit arsimor tė Bolonjės dhe se deri mė tani nga ta nuk ka pasur vėrejtje.

Edhe nga kabineti i Ministrit tė Arsimit mohojnė tė ketė arritur njė gjė e tillė diēka e tillė ndaj USHT-sė. Prej atje thonė se kanė kontrolluar arkivin dhe ndonjė shkresė me vėrejtje sa i pėrket USHT-sė, por nuk ka pasur njė gjė tė tillė.

“Dezinformatat se gjoja USHT-ja rrezikon tė pėrjashtohet nga Karta e Bolonjės aspak nuk janė tė vėrteta. Kėtė e themi pasi nė USHT nuk ka arritur asnjė lloj njoftimi, asnjė lloj shkrese me tė cilėn do tė njoftoheshim me kėtė problematikė. USHT-ja ėshtė institucion i cili nė vazhdimėsi komunikon me drejtuesit e Bolonjės dhe ne respektojmė parimet, ne respektojmė sistemin e Bolonjės dhe kėtu aspak nuk ka tė vėrtetė”, deklaroi zėdhėnėsi i USHT-sė, Selam Sulejmani.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/20502.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2009, 09:49   48
Citim:
Shqiptarėt vetėfinancojnė arsimin shtetėror!

Shkup, 16 nėntor - Nė shkollat publike tė Maqedoni, ka ende raste kur shqiptarėt po trajtohen sikur tė ishin popull privat nė shtetin multietnik, i cili mbahet nga paratė e taksapaguesve ku bėjnė pjesė edhe shqiptarėt.

Ēmimin e privatėsisė, pra po e paguajnė shqiptarėt nė shkollėn fillore "Panajot Ginovski" tė Komunės sė Butelit nė Shkup, ku pėrveē pagesave prej xhepave tė veta pėr meremetimin e klasave, tani do tė paguajnė edhe rrogat e arsimtarėve.

Para katėr javėve, nė "Panajot Ginovski" u mundėsua formimi i paraleleve tė dyta shqiptare pėr nxėnėsit e klasave tė para, pesta dhe tė shtata, pasi nė fillim ishin formuara paralele me nga 38, 40 dhe 41 nxėnės nė njė klasė. Mirėpo, pas nėnshkrimit tė kryetarit tė Komunės Pero Llatinovskit, pėr tė lejuar shpėrndarjen e nxėnėsve nėpėr dy klasė, qėndronte garancia e prindėrve se ata do tė rregullojnė vetė klasėn dhe do tė paguajnė vetė arsimtarėt.

"Meqė kryetari i komunės na ishte arsyetuar se pėr lejimin e paraleleve tė reja, komuna nuk ka mundėsi tė pėrballojė financiarisht shpenzimet, atėherė vendosėm qė tė organizohemi vetė ne prindėrit, tė gjejmė donatorė dhe tė meremetojmė klasėn", tregon prindi Gėzim Ahmeti.

Pėr tė rregulluar klasėn, prindėrit u bėnė vetė donatorė dhe financuan investimin prej 3 mijė euro, sa ka kushtuar vendosja e dritareve tė reja dhe pajisjeve e klasės me mjetet e nevojshme.

Ahmeti, gjithashtu tregon se prindėrit do tė organizohen edhe pėr tė paguar rrogat e arsimtarėve qė do tė angazhohen me nxėnėsit e paraleleve tė reja, pasi Komuna e Butelit ka deklaruar se kėta shpenzime nuk janė paraparė nė bllok-dotacionet qė Ministra e Arsimit dhe Shkencės i ka lėshuar komunės pėr shkollėn "Panajot Ginovki".

"Kėrkesa pėr tė mbuluar shpenzimet pėr angazhimin e atyre arsimtarėve ėshtė dėrguar nė MASH dhe presim qė ato tė paguhen nga buxheti i rrogave tė vitit tė ardhshėm", thonė nė komunė, kurse nė MASH pohojnė se nuk kanė pasur si ti planifikonin arsimtarėt e ri nė rrogat e tre mujorit tė parė tė vitit shkollor, kur nė listat e dėrguara paraprakisht nuk kanė figuruar ato kėrkesa.

Aktualisht, nė "Panajot Ginovski" vullnetarisht punon njė arsimtar i gjuhės shqipe dhe kėtė do tė duhet ta bėjė deri nė fund tė dhjetorit edhe njė arsimtar i historisė, qė pėr momentin nuk ėshtė gjetur ende. "Gratis" pėr shtetin i punon 10 orė mėsimi edhe arsimtari i Matematikės, kurse gjithė tė tjetėr punojnė nga tri-katėr orė pa pagesė.

"Arsimtarėt janė treguar tė gatshėm tė punojnė edhe pa pagesė, derisa fondi i tyre i orėve tė rregullohet me buxhetin e vitit tė ardhshėm, mirėpo prindėrit kanė premtuar se do tė gjejnė mėnyrė pėr t'jua kompensuar punėn", tregon arsimtari Salaudin Hamiti. Kur para katėr javėve, kryetari i Butelit, Llatinovski, lejoi formimi e paraleleve tė reja, kėshilltarėt shqiptarė nė kėtė komunė, ata tė DR-sė nė njėrėn anė dhe ata tė BDI-sė nė anėn tjetėr, bėnin gara se kush tė marr i pari meritėn e kėtij suksesi, edhe pse numri i paraleleve ishte mbi normėn e lejuar me Ligj dhe pėr kėtė problem u alarmuan tė gjitha mediat.

Vendimi vėrtet u nėnshkrua, por po tė mos ishin donacionet e siguruara nga prindėrit, nxėnėsit pėr mungesė tė klasave pėrsėri do tė mėsonin nga 41 nė klasė, kurse orėt e mesmit nuk do tė mund ti zhvillonin nėse nė mesin e shqiptarėve, nuk do tė kishte ende arsimtarė solidarė, tė gatshėm tė jetojnė kohėn e ilimunizmit edhe nė shekullin XXI.

Pėr paralelen e klasės sė parė, mbulimi i shpenzime u zgjidh mes MASH-it dhe Komunės, kurse pėr klasat V dhe VII nga prindėrit.

Problem mbetet edhe mungesa e kuadrit shqiptar nė shėrbimin pedagogjik dhe teknik. Nga drejtori deri te pastruesi mė i fundit i "Panajot Ginovskit" janė maqedonas.

Nė shtator shkolla numėronte 367 nxėnės maqedonas, tė shpėrndarė nė 20 paralele dhe 341 nxėnės shqiptarė tė shpėrndarė nė 13 paralele.

http://www.koha.com.mk/a06.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2009, 23:12   49
Citim:
Diskriminimi qė ditėn e parė tė shkollės

Shkup, 17 nėntor - Me qindra shqiptarė, pėr ēdo vit bėhen viktimė e diskriminimit institucional, qė nė ditėn e parė tė shkollės.

Nėpėr shumė shkolla tė Maqedonisė, veēanėrisht nė Shkup, ata pėrballen me vėshtirėsitė e komunikimit nė njė gjuhė tė huaj pėr ta, pasi shkollat me nga qindra nxėnės shqiptarė, nuk kanė as psikolog dhe as pedagog shqiptar.

Nė mungesė tė kėtij personeli, nxėnėsit duhet tė komunikojnė nė maqedonisht me pedagogun ose psikologun, pasi kėta tė fundit nuk e njohin gjuhėn e nxėnėsit.

Shpeshherė, prindėrit bėhen pėrkthyes dhe sado formalet tė jetė biseda e pedagogut me nxėnėsit (gjatė pranimit tė tyre nė shkollė), njė situatė e kėtillė vė para pozitave tė palakmueshme, sikurse vėrejnė psikologėt.

"Testimi dhe vlerėsimi i personalitetit tė fėmijėve ėshtė njė proces delikat, tė cilin duhet ta bėjnė ekipe, nė pėrbėrje jo vetėm tė pedagogėve, por edhe tė psikologėve dhe punėtorėve social. Kėshtu veprohet nė tė gjitha ato shtetet qė e kanė kuptuar drejt dhe e ēmojnė sa duhet rėndėsinė e kėtij procesi", thotė profesori universitar Lulėzim Murtezani.

Gjuha, padyshim se ėshtė premisa e kėtij procesi mjaft delikat, nėnvizon mė tej ai, prandaj "ėshtė e padrejtė dhe neglizhencė institucionale qė fėmijėt tė testohen dhe tė vlerėsohen nga pedagogė qė nuk e njohin gjuhėn e tyre".

Psikologu Murtezani thotė se nuk mund tė priten pasoja tė rėnda nė zhvillimin e mėtutjeshėm psikik tė fėmijėve dhe nuk mund tė behėt fjalė pėr ndonjė pasojė me trauma eventuale, mirėpo gjithsesi pėr situata tė palakmueshme.

Shkolla qė asfiksojnė nxėnėsit qė nė kontaktin e parė janė tė shumta, kurse jo mė pak i theksuar ėshtė ky problem nė Komunėn e Butelit dhe Kaposhit. Prindėrit e shkollave fillore "Panajot Ginovski" dhe "Zhivko Brajkovski", nė Butel, disa herė kanė ngritur shqetėsimin e mungesės sė pedagogėve dhe psikologėve shqiptarė.

"Imagjinoni se ēfarė situate e rėndė ėshtė kur njė fėmijė i klasės sė parė duhet tė pranohet nė shkollė nga njė pedagog maqedonas. Ėshtė paradoksale, por ja qė kėshtu po ndodh nė tė vėrtetė", thotė Arbėresha Zeqiri, vajza e tė cilės ėshtė nxėnėse e shkollės "Zhivko Brajkovski".

Ankesa tė ngjashme kanė edhe prindėrit e shkollės "Panajot Ginovki".

"Nga drejtori i shkollės deri te pastruesi mė i fundit, tė gjithė janė maqedonas. Tė paktėn le tė punėsojnė njė pedagog a psikolog shqiptarė, qė fėmijėt tė mund tė pėrgjigjen nė shqip gjatė pranimit nė shkollė. Sepse, tė gjithė ndjehemi keq, jo vetėm fėmijėt, por edhe ne prindėrit, madje edhe vetė autoritete e shkollės", thotė njė prind tjetėr nga shkolla "Panajot Ginovski".

Nė kėtė shkollė, gjysma e nxėnėsve janė shqiptarė, ndėrsa nuk ka shqiptarė nė asnjėrin prej shėrbimeve pedagogjike dhe administrative tė shkollės.

Edhe pse me ligj, nė tė gjitha shkollat ku mėsimi zhvillohet me nxėnės tė nacionaliteteve tė ndryshme, pėrbėrja administrative e shkollave duhet ti pėrgjigjet asaj pėrbėrje. Institucionet e shtetit nuk janė mėrzitur afėr pėr tė ndrequr kėtė defekt.

Raste tė njėjta me ato tė "Panajot Ginovskit" dhe nė "Zhivko Brajkovski", ka edhe nė shkollat fillore "Petar Petroviē Njegosh" nė Komunėn e Gazi Babės, nė "Vėllazėrimi" tė Karposhit, si dhe nė disa shkolla tė tjera.

"Ka tri-katėr vjet qė kėrkojė tė punėsohet nė shkollė edhe njė psikolog shqiptar, i cili do tė plotėsonte mungesėn e kėtij kuadri, sepse shkolla ka nevojė pėr psikolog, ndėrsa do tė zbut edhe mungesėn e shqiptarėve nė shėrbimin pedagogjik-psikologjik tė shkollės", thotė Mustafa Spahiu, drejtori i SHF "Vėllazėrimi" tė Karposhit.

Problem, sipas tij, bėn Ministria e Arsimit. "Nga komuna nuk kemi asnjė problem, mirėpo MASH nuk lejon qė tė punėsojmė tė paktėn edhe njė psikolog. Shkolla ėshtė e madhe dhe nuk mjafton vetėm pedagogu", shprehet Fetahu.

Nė kėtė shkollė mėsojnė numėron 561 nxėnės, prej tė cilėve 437 shqiptarė dhe 124 maqedonas. Pranimin e nxėnėsve shqiptarė e bėn pedagogu maqedonas, sepse nuk ka asnjė shqiptar nė shėrbimet pėrkatėse.

Nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės, nuk arritėm tė marrim njė prononcim edhe pse na u premtua se gjatė ditės do tė na kthenin pėrgjigje.


http://www.koha.com.mk/a01.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2009, 19:43   50
Citim:
Nxėnėsit shqiptarė shpėtojnė profesorėt maqedonas

Shkup, 19 nėntor - Vite tė tėra nxėnėsit shqiptarė po viktimizohen pėr t'i "mbajtur gjallė" paralelet maqedonase dhe askush deri tani nuk ėshtė kujdesur qė tė shmangė kėtė defekt tė sistemit arsimor, nga i cili pėsojnė vetėm shqiptarėt.

Vetėm pėr tė ruajtur nė mėnyrė artificiale numrin e paralele maqedonase dhe pėr tė mbajtur gjithashtu artificialisht aktive vendet e punės pėr profesorėt maqedonas, disa qindra nxėnės shqiptarė tė shkollave tė mesme tė Shkupit, mėsimin e zhvillojnė nė gjuhėn maqedonase.

Raste tė kėtilla ka edhe nė Tetovės, sidomos nė drejtimet e mjekėsisė, ku nėpėr paralelet maqedonase, gjen mė tepėr nxėnės shqiptarė se sa maqedonas. Ajo qė duket se pėrfitojnė shqiptarėt, por qė nė fakt ėshtė humbje, ka tė bėjė me mėnyrėn mė tė lehtė tė pranimit tė tyre nė shkollė dhe marrjen e notave.

Pasojat, pra, tė kėtij sistemi i cili po vegjeton nėpėr shkollat e Maqedonisė, janė shumėdimensionale dhe asnjėherė nuk janė bėrė objekt i intervenimit tė inspektorėve arsimor, pėr tė parė se sa shkollat respektojnė Ligjet dhe Kushtetutėn, nė pjesėn pėr tė drejtėn e shkollimit nė gjuhėn amtare.

Nė Ministrinė e Arsimit arsyetohen me atė se regjistrimi nė shkollė tė mesme, ėshtė zgjedhje e lirė e nxėnėsve edhe pse ka dy vite qė nė Maqedoni, arsimi i mesėm ėshtė i obligueshėm.

"Nė shumė shkolla tė mesme tė Shkupit, nė fund tė regjistrimeve mbesin shumė vende tė lira nė paralelet shqiptare, kurse pėr regjistrimin eventual tė nxėnėsve nė paralelet maqedonase, nuk kemi ndonjė informatė se mund tė jetė bėrė pa dėshirėn e nxėnėsve", thonė nė MASH, kurse drejtorėt e shkollave nuk hezitojnė tė pranojnė se i mbajnė kėto paralele qė tė ruajnė vendet e punės sė profesorėve maqedonas.

"Nėse i mbyllim ato paralele, do tė duhet ti nxjerrim nė rrugė profesorėt", pati deklaruar pėr njė rast tė kėtillė, Mile Bllazheski, drejtori i shkollės sė mesme "Cvetan Dimov" nė Shkup.

Nė kėtė shkollė, e cila njihet si ish-tregtia, nė afatin e parė tė regjistrimit pėr vitin 2009/2010, vetėm njė nxėnės maqedonas i plotėsonte kushtet pėr regjistrim.

Nė shtator, kėtu u hapėn 5 paralele maqedonase, tė cilat janė tė mbushura kryesisht me nxėnės shqiptarė. Ka edhe nxėnės romė, turq, apo boshnjakė, mirėpo, sikurse pohon edhe ndihmėsdrejtori, Abil Baush, 90 pėr qind e nxėnėsve nė paralelet maqedonase janė shqiptarė.

"Rregullimi i kėsaj ēėshtje, nuk varet nga ne kėtu nė shkollė, sepse kjo ėshtė punė e inspektorėve dhe Ministrisė sė Arsimit", thotė Baush, duke nėnvizuar se ajo qė ka qenė nė mundėsinė e shkollės - ėshtė bėrė.

"Sivjet, ritėm nė 10 numrin e paraleleve me mėsim nė gjuhėn shqipe, pesė gjimnaz dhe pesė ekonomi, edhe pse kėrkesat ishin mė tė mėdha", shpjegon ndihmėsdrejtori Baush.

Nė "Cevtan Dimov", numri i nxėnėsve nė paralelet shqipe shkon deri nė 45, kurse nė paralelet me mėsim nė gjuhėn maqedonase, numri ėshtė mė i vogėl, kurse kėrkesat e profesorėve janė shumė modeste.

"Mjafton tė rrish i qetė gjatė orės sė mėsimit dhe notėn dysh e kė tė garantuar. Po mėsove pak, e merr pa problem 3-shin dhe 4-ėn. Pėr 5-ėn, as nuk mundohemi", tregojnė nxėnėsit e shkollės "Cvetan Dimov".

http://www.koha.com.mk/a05.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2009, 21:07   51
Citim:
PDSH kundėr maqedonishtes nga klasa e parė

Partia Demokratike Shqiptare dorėzoi nė Gjykatėn Kushtetuese nismėn pėr rrėzimin e ligjit, i cili parashikon qė fėmijėt shqiptarė nga klasa e parė ta mėsojnė gjuhėn maqedonase.

Sipas PDSH-sė me kėtė vendim diskriminohen nxėnėsit shqiptarė, pasi detyrohen t’i mėsojnė dy gjuhė tė huaja, atė maqedonase dhe angleze.

“Ky vendim ėshtė nė kundėrshtim edhe me dispozitat e Ligjit pėr arsim fillor nė nenin 2, nė tė cilin thuhet se ndalohet ēfarėdo diskriminimi nė baza nacionale dhe racore. Gjithashtu vlerėsojmė se ky vendim ėshtė nė kundėrshtim edhe me konventat ndėrkombėtare pėrkatėsisht me Deklaratėn universale pėr tė drejtat e njeriut dhe Konventėn evropiane pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut”, deklaroi pėrfaqėsuesja e PDSH-sė, Rudina Shaqiri.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/20640.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2009, 21:44   52
Citim:
PDSH dėrgon nė Kushtetuese vendimin pėr arsimin

"PDSH-ja vlerėson se me kėtė vendim nxėnėsit shqiptarė vendosen nė pozitė diskriminuese nė raport me moshatarėt e tyre maqedonas, pasi qė gjatė ndjekjes sė procesit edukativo-arsimor ata detyrohen tė mėsojnė dy gjuhė joamtare (gjuhėn maqedonase dhe gjuhėn angleze) nga mosha 6-vjeēare, kurse e njėjta nuk vlen pėr nxėnėsit maqedonas, pasi ata duhet tė mėsojnė vetėm njė gjuhė joamtare (gjuhėn angleze). Me imponimin e obligimit pėr mėsim tė gjuhės maqedonase nga klasa e parė, BDI dhe VMRO proklamojnė ekskluzivitet tė vetėm njėrės nga dy gjuhėt zyrtare qė, sipas nenit 7 tė Kushtetutės janė gjuhė zyrtare nė Republikėn e Maqedonisė", ka theksuar zėdhėnėsja e kėsaj partie, Rudina Shaqiri.

Sipas saj, ky vendim ėshtė nė kundėrshtim edhe me dispozitat e ligjit pėr arsimin fillor, neni 2, ku thuhet se ndalohet ēfarėdo lloj diskriminimi nė baza nacionale dhe racore.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=76122
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2009, 16:21   53
Citim:
Qeveria lejon por nuk financon arsimin shqip

Ministria e arsimit dhe shkencės ka dhėnė dritė jeshile pėr formimin e paraleles me numėr mė tė vogėl tė nxėnėsve nė shkollėn fillore “Goce Dellēev” nė fshatin Podgorcė, por me kushtin qė tė mos financoj kėtė paralele nė gjuhen shqipe.

Siē njofton korrespodenti i agjencisė sė lajmeve INA, kjo leje ėshtė dhėnė pas kėrkesės sė banorėve tė fshatit Podgorcė drejtuar institucioneve pėrkatėse nė nivel qendror, gjegjėsisht Ministrisė sė arsimit dhe shkencės sė RM-sė.

Nė shkresėn e Ministrisė sė arsimit shkruan: “Lidhur me kėrkesėn tuaj nr.03-1341, datė 28.10.2009,pėr tė dhėnė mendim pozitiv pėr formimin e paraleles me numėr mė tė vogėl tė nxėnėsve nė shkollėn fillore “Goce Dellēev” nė fshatin Podgorcė, Ministria e arsimit dhe shkencės ju informon se sipas kėrkesės sė Kėshillit tė komunės, do tė jap mendim pozitiv nėse: nuk nevojiten mjete plotėsuese financiare, ose, nėse komuna kėto mjete plotėsuese finansiare do ti sigurojė nga buxheti komunal”.

Kjo rrjedhimisht, sipas autoriteteve komunale nėnkupton se lejohet hapja e paraleles me mėsim nė gjuhėn shqipe nė shkollėn fillore tė fshatit Podgorcė, duke autorizuar komunėn qė nga buxheti komunal tė sigurojė mjete financiare pėr kuadrin arsimor, gjė pėr tė cilėn autoritetet komunale u shprehėn tė gatshme pėr ta realizuar kėtė kėrkesė tė kahmotshme tė banorėve shqiptar tė Podgorcės.

Podgorca do tė jetė fshati i dytė, krahas Labunishtės, nė tė cilin mėsimi do tė zhvillohet krahas maqedonishtes edhe nė gjuhėn shqipe.

http://www.ina-online.net/Default.as...ce4453d77&ln=3
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2009, 18:24   54
Citim:
Qeveria maqedonase vendime tė dėmshme pėr arsimin shqip

Kumanovė - Lidhja e Arsimtarėve Shqiptar “ Naim Frashėri” Kumanovė-Likovė ka reaguar ashpėr ndaj vendimeve tė fundit tė Qeverisė sė Maqedonisė nė dėm tė arsimit shqip nė kėtė shtet.

“Gjuha shqipe nė institucionet shtetėrore dhe shkollat me mėsim nė gjuhėn shqipe nė gjitha instancat e shkollimit nė Maqedoni tė gjejė hapėsirė mė tė madhe sesa para tetė vite pas nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Ohrit, ėshtė obligim ligjor i fituar me gjak, e jo qė na i fali dikush, e kur tė donė ta ndalon”, thuhet nė reagimin e LASH-it, njofton agjencia INA.

Kreu i kėtij institucioni Etem Xheladini theksoi se vendimit i fundit qeveritarė pėr evidencėn pedagogjike nė gjuhėn maqedonase dhe shqipe ėshtė jo i pranueshėm pėr shqiptarėt, ėshtė vendim diskriminues racist e shovenist.

“Kjo vėrteton se shqiptarėt tani duhet shfrytėzuar vetėm gjuhėn amtare-shqipe dhe jo edhe atė maqedonase nė gjitha instancat e shkollimit dhe ministrin e arsimit. Kjo shihet mė qartė se qeveria dhe ministria e arsimit i kthehet viteve tetėdhjeta duke aprovaur vendime nėnēmuese, degraduese pėr evidencėn pedagogjike nė gjuhėn maqedonase dhe shqipe edhe pse shabllonet e dėftesave janė nė dy gjuhė, maqedonisht dhe shqip, ku sipas gjitha standardeve ndėrkombėtare tė dhėnat duhet plotėsuar vetėm nė gjuhėn shqipe. Me kėto vendime kthehemi edhe mbrapa viteve para 1980 kur evidencėn pedagogjike, dėftesa, libri amzės dhe gjitha dokumentacionet nė institucionet e arsimit dhe institucionet tjera janė shkruar vetėm nė gjuhėn shqipe”, theksoi Xheladini.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...iptare&nr=8281
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.12.2009, 14:54   55
Citim:
Vendimet e shqiptarėve i marrin sllavėt

Shkup, 3 dhjetor - Ministria e Arsimit dhe Shkencės (MASH) po pėrdorė tė gjitha metodat pėr tė bėrė tė pėrjetshme vendet e punės pėr mėsimdhėnėsit maqedonas dhe pėr tė diskriminuar nė mėnyrė mė tė paskrupullt mėsimdhėnėsit shqiptarė.

Kėto akuza tė rėnda, pėr politikė tė dyfishtė kadrovike, vijnė nga shkolla e mesme "Cvetan Dimov" nė Shkup. Ndihmėsdrejtori Abil Baush thotė se, "nė kėtė politikė tė pistė ėshtė i pėrzier edhe Dojēin Cvetanovski, kryetari i Sindikatės sė Arsimit dhe Shkencės".

Nė marrėveshjen pėr rregullimin e statusit tė punės sė mėsimdhėnėsve, qė vjet u nėnshkrua mes MASH-it dhe SASHK-ut, kohėzgjatja e punės sė pandėrprerė - si kusht pėr marrjen e vendimit, ėshtė rritur nė pesė vjet, nga katėr sa kishte qene mė parė.

"Nuk ka dyshim se Cvetanovski i SASHK-ut mbron vetėm interesat e maqedonasve dhe asnjėherė deri tani, nuk i ka marrė nė dorė problemet e shqiptarėve", thotė ndihmėsdrejtori i SHF "Cvetan Dimov". Baush pretendon se MASH-i dhe SASHK-u nė mėnyrė tė koordinuar, po punojnė pėr tė diskriminuar shqiptarėt.


Diskriminimi me marifet

"Ku ėshtė tani SASHK-u tė ngrejė zėrin pėr gjithė ata profesorė shqiptarė qė punojnė nga pesė, shtatė dhe dhjetė vjet nė kėtė shkollė e, tė cilėve MASH-i nuk u jep vendime tė punės", pyet Baush, ndėrsa nėnvizon se tendenca e diskriminimit tė shqiptarėve, nga MASH dhe SASHK, u vėrejt qė nė fillim, kur kohėzgjatja si kriter pėr punė tė pandėrprerė u rrit nga katėr nė pesė vjet.

Me Cvetanovskin, kryetarin e SASHK-ut, nuk arritėm tė kontaktojmė nė numrin e tij celular, kurse nė MASH i hedhin poshtė pretendimet pėr diskriminim nacional. "Vendimet ndahen vetėm nė bazė tė plotėsimit tė kritereve tė punės dhe kėtu nuk ka asnjė lloj dallim etnik", thotė Goran Galev, nga kabineti i ministrit Nikolla Todorov.

Sipas tij, nuk duhet tė jenė tė vėrteta pohimet e zėvendėsdrejtorit Baush, se kanė mbetur pa vendime profesorė shqiptarė qė kanė punuar nė mėnyrė tė pandėrprerė pesė vite dhe qė plotėsojnė kriteret pėr punėsim.

Mirėpo, Baush tregon se janė shume raste tė kėtilla nė "Cevatn Dimov". Njė prej tyre ėshtė edhe ai i profesoreshės sė Informatikės, e cila nė vitin shkollor 2009/2010, shėnoi vitin e shtatė tė punės sė pandėrprerė nė kėtė shkollė.

"Vendime, u janė dhėnė pesė mėsimdhėnėsve shqiptarė dhe 15 maqedonasve", pohon Baush.

Ai gjithashtu sqaron se, profesorėt shqiptarė, nė pėrjashtim tė njėrit, gjithė tė tjerėt kanė nga 10-11 vjet stazh pune nė kėtė shkollė, pasi bėhet fjalė pėr profesorė tė Shqipes, Matematikės dhe Historisė, pra qė kanė punuar kėtu qė nė kohėn kur "Cvetan Dimov" ishte shkollė e mesme e tregtisė.

Nė mesin e profesorėve maqedonas, qė nė kėtė shkollė kanė marrė vendime, janė mėsimdhėnės tė cilėt jo vetėm se nuk kanė fond tė plotė tė orėve tė mėsimit, por qė pesė vitet e stazhit i kanė bėrė nėpėr shkolla tė tjera.

"Kanė ardhur dje tė punojnė tek ne dhe u bėnė me vendime para nesh", thotė Baush. Edhe Galev i MASH-it, pohon se pėr tė marrė vendim pune, nevojitet pesė vjet punė e pandėrprere nė tė njėjtėn shkollė.


Financimi me tė vjetrėn

Pėr rastet, tė cilat i denoncon Baush, Galev thotė se mund tė kenė marrė vendime sipas "financimit tė vjetėr".

"Mund tė ndodhė qė nė njė shkollė, njė profesor me mė pak pėrvojė pune, tė merr vendim, nėse ai e ka trashėguar vendin e vjetėr tė punės, pra tė ndonjė profesori qė ka dalė nė pension, ka vdekur apo e ka lėshuar vendin e punės pėr ndonjė arsye tjetėr. Me profesorėt maqedonas nė 'Cvetan Dimov", mund tė ketė raste tė kėtilla, tė cilat ka mundėsi tė marrin vendime nė bazė tė financimit tė vjetėr", sqaron shefi i kabinetit tė ministrit Todorov.

Nė "Cvetan Dimov", 35 profesorė shqiptarė kanė mbetur pa vendime pune. Gjysma e tyre nuk kanė pesė vjet punė tė pa ndėrprerė nė "Cvetan Dimov".

Dihet se formimi nė masė tė madhe i paraleleve me mėsim nė gjuhėn shqipe ka nisur viteve tė fundit. "Kur erdha nė 'Cvetan Dimov', para pesė viteve, kishte vetėm njė paralele shqiptare tė drejtimit tė ekonomisė, kurse tani janė bėrė 10 paralele", tregon ndihmėsdrejtori.

Ndėrkohė, plotėson mė tej Baush, numri i paraleleve maqedonase nė kėtė shkollė, por edhe nė shumė tė tjera, po bie nė mėnyrė rapide.

"Paradoksi qėndron pikėrisht nė faktin se, maqedonasve vazhdohet t'ju jepen me shumicė vendime pune, kurse shqiptarėve jo". Pa vendime kane mbetur jo vetėm profesorė qė pas disa muajve do ta kapėrcejnė pragun e pesė viteve, por edhe ata qė punojnė nga shtatė dhe dhjetė vjet.

http://www.koha.com.mk/a01.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.12.2009, 12:48   56
Citim:
Protesta masive nėse nuk tėrhiqet maqedonishtja

Shkup, 12 dhjetor - Shoqatat joqeveritare Realiteti dhe Illyricum Libertas, si dhe Kėshilli i Prindėrve nga SH.F. "Bashkimi" ne Gostivar tė hėnėn do tė dorėzojnė nė Ministrinė e Arsimit 15'000 nėnshkrimet e grumbulluara nė kuadėr tė peticionit kundėr vendimit qeveritar pėr mėsimin e gjuhės maqedonase qė nga klasa e parė fillore.

Altin Kaja nga OJQ “Realiteti” tha pėr Zhurnalin se nė rast se Ministria nuk e pėrfillė kėtė peticion, atėherė do tė ftojnė shqiptarėt nė protesta masive.

“Nėse nuk tėrhiqet vendimi qeveritar, do te vijojė iniciativa nė Gjykatėn Kushtetuese pėr vlerėsimin e kėtij vendimi si antikushtetues, ngaqė nuk pėrdoret termi ‘gjuhė zyrtare’ si nė Kushtetutė, por pėrdoret termi ‘gjuha e shumicės’. Pas iniciativės ne Gjykatėn Kushtetuese do tė nisim protestat, deklaroi Kaja.

Ai tha se masiviteti i nėnshkrimeve nuk ka qene prioritet, por ėshtė insistuar qė minimumi tė jetė 10 mijė. Nėnshkrimet janė mbledhur nė Shkup, Tetovė, Gostivar, Dibėr dhe Strugė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,5443
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.12.2009, 14:25   57
Citim:
MASH: Vogėlushėt shqiptarė tė pėrgatiten pėr maqedonishten

Shprehja e kėtij qėndrimi vjen edhe pas dorėzimit tė 13 mijė nėnshkrimeve pranė kėsaj ministrie nga kėshilli nismėtar i pėrbėrė nga kėshillat prindore dhe shoqatat joqeveritare “Illyricum Libertas” dhe “Realiteti”.

“Dorėzuam 13 mijė nėnshkrime dhe mendojmė se ky do tė jetė njė sinjal i qartė qė ata tė tėrheqin vendimin qė nxėnėsit shqiptarė nga klasa e parė tė mėsojnė gjuhėn maqedonase, si lėndė obligative. Nuk ka kushte dhe nuk janė bėrė analizat e duhura qė tė imponohet mėsimi i kėsaj gjuhe dhe paraqet ngarkesė pėr nxėnėsit”, ka theksuar Valon Bela nga OJQ “Realiteti”.

Ai ka shtuar se nė rast se nuk tėrhiqet vendimi atėherė do tė pasojnė masa mė radikale kundėr kėtij vendimi, tė cilat do tė jenė protestat dhe bojkotimi i procesit mėsimor.


Edhe pėrkundėr kėtyre paralajmėrimeve, nga Ministria e Arsimit dje kanė kumtuar se nuk do tė heqin dorė nga vendimi i miratuar qė gjuha maqedonase tė mėsohet nga nxėnėsit shqiptarė.

“Kjo ėshtė ēėshtje e vendosur dhe e prerė. S`kemi ēka ta tėrheqim. Rregulli do tė hyjė nė fuqi nga gjysėmvjetori i dytė dhe nxėnėsit shqiptarė me planprogramet e reja do ta mėsojnė maqedonishten si gjuhė tė tretė”, kanė theksuar pranė Ministrisė sė Arsimit. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...18f503bc4&ln=3
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2009, 23:53   58
Citim:
Shkollat shqipe nė Kumanovė- Jo maqedonishtes

Edhe shkollat shqipe tė Kumanovės pėr herė tė parė kanė dalė me reagimin se nuk do tė respektojnė vendimin e Ministrisė sė Arsimit dhe Shkencės pėr mėsimin e gjuhės maqedonase pėr nxėnėsit shqiptarė qė nga klasa e parė, edhe ate nga fillimi i gjysėmvjetorit tė dytė tė kėtij viti shkollor.

Kėshilli i prindėrve pranė shkollės fillore "Naim Frashėri" Kumanovė nė mbledhjen e fundit i ka bėrė thirrje kėsaj ministrie qė tė tėrheq vendimin, duke shpalosur shumė arsye se pėrse nuk mund tė aplikohet gjuha maqedonase.

“Derisa nė shkollat fillore gjuha maqedonase ka tė njejtin fond tė orėve (nė mos edhe mė tepėr) se sa gjuha shqipe, atėherė duket i tepėrt kujdesi i maqedonasve pėr nxėnėsit shqiptarė, aq mė tepėr qe ngarkimimi i filloristėve me mėsimin e maqedonishtes qė nė klasėn e parė ėshtė jashtė standardeve pedagogjike pėr moshėn e tyre. Ky ligj pėr mėsimin e maqedonishtes ne shkollat fillore qė nga klasa e parė, mė shumė ka si motiv punėsimin e kuadrove maqedonas dhe asgjė tjetėr”, theksohet nė vendimin e kėshillit tė shkollės, ku ndėr tė tjera vlerėsohet se fėmijėt shqiptarė tė moshės gjashtėvjeēare si mund tė mėsojnė gjuhėn maqedonase, kur ata sapo fillojnė tė mėsojnė gjuhėn e tyre amtare.

Kėshilli i prindėrve ka drejtuar akuza edhe ndaj pėrfaqėsuesve politik shqiptar lidhur me heshtjen e tyre pėrballė kėtyre vendimeve.

“Shpresojmė se ky vendim absurd i Qeverisė dhe MASH-it do tė tėrhiqet, pėrndryshe do tė jemi tė detyruar tė reagojmė me tė gjithė mjetet demokratike qė tė mos e pranojmė kėtė ligj diskriminues pėr nxėnėsit shqiptarė dhe qė te e refuzojmė me ēdo kusht zbatimin e tij nė kėtė shkollė me qėllim qė mos tė lejojmė qė fėmijėt tonė tė bėhen objekt eksperimentimesh”, ka theksuar Kėshilli i Prindėrve tė SHF “Naim Frashėri, ndėrsa pas tyre pritet edhe reagimi i shkollave tė tjera. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...5daf1c691&ln=3
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.12.2009, 22:48   59
Citim:
BDI nuk voton ligjet e VMRO-DPMNE-sė pėr arsim

Evidenca pedagogjike - shkak pėr mosmiratimin e ndryshimeve tė ligjeve pėr arsim fillor dhe atij tė mesėm nga ana e parlamentit. BDI-ja ishte kundėr ndryshimeve pėr shkak se nuk janė marrė parasysh amendamentet e saj.

Nga partia e Ahmetit kėtė e cilėsojnė si mesazh deri te partneri i koalicionit se nuk janė vetėm makineri votimi ndėrsa nga partia e Gruevskit nuk deshėn tė komentojnė. Edhe pse dy ligjet e lartpėrmendura u mbėshtetėt nga shumica e deputetėve, njė gjė e tillė nuk u mundėsua me votimin e dyfishtė.

“Grupi parlamentar i BDI-sė nuk votoi propozim ndryshimet pėr arsim tė mesėm dhe propozim ndryshimin dhe plotėsimin e ligjit pėr arsim fillor pėr faktin se pėrfaqėsuesi i qeveris ministri i arsimit nuk pranoi amendamentet e paraqitura nga grupi ynė sa i pėrket evidencės pedagogjike nė arsimin fillor. Me kėtė veprim ne deshėm tė pėrcjellim sinjal tė qartė te gjithė ata qė din ta marrin mesazhin dhe ta lexojnė se ne nuk jemi makineri e thjeshtė votuese aty ku nuk pėrfillen interesat e shqiptarėve nė Maqedoni votėn tonė nuk do tė kenė edhe me ēmimin e bllokimit tė procesit tė reformave nė arsim”, deklaroi Xhevat Ademi, deputet i BDI-sė.

Nga ana tjetėr, LSDM opozitare pyeti nėse ligjet nė parlamentin e Maqedonisė votohen nė bazė tė cilėsisė apo marrėveshjeve tė partnerėve tė koalicionit.

“Mendoj se ministri ka detyrim tė shpallė pėr ēfarė arsye ligji pėr arsim tė mesėm dhe ai fillor nuk kanė mbėshtetjen e koalicionit qeveritar dhe cilat ishin argumentet qė mbisunduan jashtė argumenteve tė opozitės qė ky ligj tė mos miratohet nė parlamentin e Maqedonisė. Nė parlament deputetėt votojnė nė bazė tė zgjidhjeve cilėsore qė ofrohen apo nė bazė tė ndonjė marrėveshje tė fshehtė mes VMRO-DPMNE dhe BDI, atė kemi tė drejtė ta dimė edhe ne edhe qytetarėt e Maqedonisė”, tha Sllavica G. Lloshkova deputete e LSDM-sė.

BDI pėrmes amendamentit kėrkoi qė evidenca pedagogjike nė shkollat fillore shqiptare tė realizohet nė gjuhėn shqipe. Pėr shkak tė mosmarrėveshjeve mes partnerėve tė koalicionit seancat e komisioneve u anuluan disa herė.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/21741.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2010, 17:19   60
Citim:
Maqedoni, shqiptarėt do tė bojkotojnė maqedonishten

Shkup - Kryetarėt e komunave shqiptare nė Maqedoni do tė mbėshtesin vendimin qė pritet tė marrin drejtorėt e shkollave si dhe kėshilli i prindėrve, nė lidhje me mėsimin e maqedonishtes qė nė klasėn e parė.

“Pėr sa i pėrket mėsimit tė maqedonishtes qė nga klasa e parė, ėshtė vendim qė ėshtė marrė nga ana e Ministrisė sė Arsimit dhe Qeverisė, por nėse kėshilli i prindėrve dhe drejtorėt e shkollave kundėrshtojnė kėtė vendim, atėherė ne si komunė e kemi pėr detyrė qė tu japim pėrkrahjen tonė”, deklaroi Fatih Iseni, kryetar i komunės sė Studeniēanit.

Tė njėjtėn gjė thonė edhe pėrfaqėsuesit e komunės sė Gostivarit. “Vendimin pėr bojkotimin e gjuhės maqedonase qė nga klasa e parė duhet ta marrin shkollat, e mė pas ne do ti mbėshtesim ato nė vendimet qė do marrin”, deklaron Qeramedin Selimi, nga sektori i arsimit nė Komunėn e Gostivarit.

Ndėrsa nė Tetovė deri tani janė ndėrmarrė masa sa i pėrket kėsaj ēėshtjeje. “Para pak kohėsh nė Tetovė u mblodhėn nėnshkrime kundėr kėtij vendimi, gjithashtu edhe kemi mbajtur disa mbledhje me drejtorėt e shkollave fillore tė Tetovės dhe me pėrfaqėsuesit e kėshillit tė prindėrve, me ē’rast u vendos qė mos tė pėrfillet ky vendim, dhe kanė pėrkrahje tė plotė nga ana jonė si komunė”, deklaron Iljaz Halimi, kėshilltar i komunės sė Tetovės pėr ēėshtje arsimore.

Ai gjithashtu shtoi se do tė ishte e tepėrt qė nė moshėn gjashtė vjeēare tė mėsohen gjuhė tė reja, dhe nė kėtė rast prindėrit kanė tė drejtė tė ankohen dhe ta kundėrshtojnė kėtė vendim. Ndėrsa, kohė mė parė shkollat fillore shqipe shprehėn pakėnaqėsitė e tyre nė lidhje me kėtė vendim, duke thėnė qė do tė bojkotojnė mėsimin nėse nuk tėrhiqet ky ligj absurd. Po ashtu, edhe Gjykata Kushtetuese duhet tė vėrtetojė nėse ky ligj ėshtė antikushtetues.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...iptare&nr=9686
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
Pėrgjigju



Veēoritė e botimit
Ēėshtjet e reja nuk lejohen
Pėrgjigjet nuk lejohen
Bashkėngjitjet nuk lejohen
Ndryshimi i shkrimeve nuk lejohet

vB code ėshtė hapur
Ndijėzat janė hapur
Kodi [IMG] ėshtė hapur
Kodi HTML ėshtė mbyllur


Ora nė Shqipėri ėshtė 23:35.


vBulletin, Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Vargmal © 2006 - 2013 L

Drejtbotimi: Respekto punėn e tjetrit. Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet krijuesi dhe nyja pėrkatėse e faqes (ose vetėm kahu vargmal.org) ku gjendet lėnda e kopjuar. Nėse lėnda e hasur kėtu dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme nga mbajtėsi i tė drejtave tė lėndės.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, ky log pėrmban dhe lėndė me tė drejta lentori, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht nga mbajtėsi i tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė ndaj lėnde me tė drejta lentori, siē ky parashikohet nė Ligjin nr.9380, dt.28.4.2005, Nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes tė mėparshėm pėr marrje dijenish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.