Kthehu   Kreu > D1 > Lėnda > Arsim
Tituj tė ngjashėm

Pėrgjigju
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 13.7.2010, 22:36   1

Shkrim i cituar Z1: Shkolla tė larta tė akredituara private


Mbulim.


---


Pėr universitetet shtetėrore:

Citim:
Universitete nė Shqipėri (18)
https://vargmal.org/lg/dan7635
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.7.2010, 23:55   2
Citim:
Vetėm pesė universitete private tė akredituara

Nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės bėhet e ditur se njė numėr i lartė shkollash jopublike janė proces akreditimi, por ky ėshtė njė proces qė zgjat pasi duhen plotėsuar njė sėrė kushtesh dhe rregullash tė caktuara qė njė shkollė e lartė tė fitojė akreditimin.

Ministri i Arsimit dhe Shkencės, mbėshtetur nė rekomandimet e kėshillit tė akreditimit, jep vendimin pėrfundimtar pėr akreditimin institucional dhe tė programeve nė arsimin e lartė publik dhe privat. Ai shprehet brenda njė muaji, nė tė kundėrt kėshilli i akreditimit shpall vendimin e tij.

Procedura e akreditimit pėr institucionet e arsimit tė lartė kryhet nga ministri pėrgjegjės, mbėshtetur nė rekomandimet e kėshillit tė akreditimit. Vendimi pėr akreditimin mund tė jetė pozitiv, negativ ose me kusht. Vendimi negativ bėn qė njė institucion ose program tė mos njihet zyrtarisht nė Republikėn e Shqipėrisė.

Ēdo institucion i arsimit tė lartė apo program studimi nė arsimin e lartė publik dhe privat, pėrpara lėshimit tė diplomave tė para, i nėnshtrohet procesit tė akreditimit tė parė. Akreditimi i parė i jep tė drejtėn njė institucioni publik ose privat tė arsimit tė lartė tė lėshojė diploma tė njohura nė Republikėn e Shqipėrisė.

Ēdo institucion i akredituar i nėnshtrohet vlerėsimit dhe akreditimit periodik. Vlerėsimi dhe akreditimi periodik kryhet ēdo 6 vjet. Procedurat, kėrkesat, kriteret dhe standardet pėr vlerėsimin dhe akreditimin janė tė njėjta si pėr institucionet publike tė arsimit tė lartė, ashtu dhe pėr ato private.

Pėr institucionet e arsimit tė lartė, qė operojnė e ofrojnė diploma tė pėrbashkėta me institucione tė huaja tė arsimit tė lartė, si dhe pėr filiale tė institucioneve tė arsimit tė lartė tė huaja, qė ushtrojnė veprimtari nė Republikėn e Shqipėrisė, vlerėsimi dhe akreditimi kryhen duke marrė parasysh edhe vlerėsimin dhe akreditimin e tyre nė vendin e origjinės.


1. Shkolla e lartė “New York University - Tirana”
“I akredituar” (me kohė tė plotė)

· Gjuhė dhe letėrsi angleze;
· Administrim Biznesi;
· Kontabilitet
· Financė
· Marketing
· Ekonomi
· Menaxhim
· Shkenca kompjuterike;
· Shkenca politike dhe Marrėdhėnie ndėrkombėtare;
· Psikologji;
· Media komunikim gazetari

Master i nivelit 1
· Administrim biznes
· Administrim biznesi me profil bankar

2. Shkolla e lartė “Luarasi”
VKM nr. 611 datė 11.09.2003
“I akredituar” (MASH, Urdhėr nr.71, date 18.02.2008)

Cikli i parė nė: (me kohė tė plotė)
I. Fakulteti i Shkencave Shoqėrore - i akredituar
II. Fakulteti i Stomatologjisė

1. Programi i Studimit nė Stomatologji (DIND)

3. Shkolla e lartė “Universiteti Zonja e Kėshillit tė Mirė”
“I akredituar” (MASH, nr.8293, date 22.11.2006)

Cikli i parė (sistemi me kohė tė plotė ) nė :
· Mjekėsi (6 vite akademike)
· Odontoiatri dhe proteza dentare (5 vite akademike)
· Farmaci (5 vite akademike)
· Fizioterapi (3 vite akademike)
· Infermieristikė (3 vite akademike)
· Ekonomi dhe Administrim Ndėrmarrje (3 vite akademike)
· Shkenca Politike dhe Marrėdhėnie Ndėrkombėtare (3 vite akademike)

4. Shkolla e lartė "Universiteti Europian i Tiranės"
“I akredituar” (MASH, nr.246, date 24.07.2009)

· Cikli i parė nė: (me kohė tė plotė)
· komunikim-marrėdhėnie publike,
· shkenca politike,
· marrėdhėnie ndėrkombėtare,
· jurist i pėrgjithshėm
· Finance-Banke (3 vjet),
· Menaxhim Biznesi(3 vjet),

5. Akademia e Filmit & Multimedias “Marubi”
“I akredituar” (MASH, nr.227, date 26. 05.2008)

Cikli i parė nė: (sistem me kohė tė plotė)
• Regjizurė Filmi & TV ( 3 vite akademike)
• Skenar (3 vite akademike )
• Kamera (3 vite akademike )
• Montazh ( 3 vite akademike )

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=27822
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.10.2010, 21:43   3
Citim:
Universitetet shqiptare nė sitė

Tashmė pėr tė gjithė ata qė do tė duan tė ndjekin studimet e larta nė Shqipėri, do tė ketė njė mundėsi mė shumė pėr tė zgjedhur universitetet qė dėshirojnė. Qė nga korriku i vitit tė ardhshėm nė dispozicion do t’u vihet lista e renditjes sė universiteteve publike dhe atyre private. Njė program i posaēėm do tė pėrcaktojė cilėsinė akademike e nė pėrfundim do tė bėhet edhe klasifikimi i tyre.

'Ky projekt qė po shpallim sot, pėr renditjen e programeve dhe shkollave tė larta, i shėrben nė radhė tė parė studentėve, pra formimit tė saktė tė tyre, por rezultatet e kėtij projekti do tė jenė mėsime shumė tė rėndėsishme, bile bazė pėr politikbėrjen nė arsimin e lartė pėr vetė shkollat e larta', tha me kėtė ministri shqiptar i arsimit Myqerem Tafai.

Por pas optimizmit tė kuptueshėm tė zyrtarėve tė qeverisė, pėrfaqėsuesit e universiteteve shqiptare tregohen mjaftė tė matur. Dhori Kule, rektori i Universitetit tė Tiranės, mendon se pėrpara se tė fillojė klasifikimi i universiteteve duhet bėrė akreditimi i tyre. 'Akti i parė nuk ėshtė rankimi, por akreditimi. Kjo do tė thotė qė akreditimi vėrteton nėse i plotėsojnė universitetet kushtet minimale ligjore dhe tė renditen ato qė plotėsojnė kushtet e ligjshme', tha zoti Kule per BBC ne shqip.

Nga ana e saj Adriana Berberi e Universitetit Marin Barleti, mendon se ky hap ėshtė i vonuar. 'Sot flasim pėr universitet tė akredituar, sipas standarteve tė pėrcaktuara nga strukturat e arsimit tė lartė duke filluar nga legjislacioni, por brenda edhe kėtyre institucioneve tė akredituara diferecat janė tė mėdha', shton zonja Berberi.

Ēėshtja e cilėsisė sė arsimit tė lartė nė Shqipėri ka qenė vazhdimisht nė qendėr tė debatit jo vetėm politik, por edhe nė nivel specialistėsh. Nė vitet e tranzicionit postkomunist, arsimi i lartė ndryshoi mė shumė se nė formė, nė pėrmbajtjen e tij. Programet e universiteteve shqiptare, filluan t’u ngjajnė gjithnjė e mė shumė universiteteve europiane, duke tentuar drejt tyre. Politikat e njėpasnjėshme tė tė gjitha qeverive shqiptare gjatė kėsaj periudhe, synuan masivizimin e arsimit tė lartė duke bėrė qė nė vitin akademik 2010-2011, tė ulen pėr herė tė parė vetėm nė auditorėt e universiteteve publike 40 mijė studentė tė rinj.

Kryeministri shqiptar Sali Berisha tha se synimi do tė jetė arritja e mesatares europiane. 'Sot investojmė nė arsimin e lartė, nė arsimin nė tėrėsi, por fatlume do tė jetė dita kur 60% e shqiptarėve nė kėtė kurs do tė jetė mė shkollė tė lartė. Ne duhet tė kemi 50 studentė pėr 1000 banorė pėr grupmoshat e reja qė kemi', tha zoti Berisha.

Ndėrkohė rritja e numrit tė studentėve ėshtė shoqėruar edhe me shtimin e numrit tė universiteteve publike dhe atyre private. Pėr momentin nė Shqipėri ka 50 universitete shumica private. Nė kėta tė fundit pagesa mujore shkon deri nė 4000 euro nė vit, njė shumė e konsiderueshme pėr familjet shqiptare kur tė ardhurat mesatare vjetore pėr frymė shkojnė rreth 3000 euro.

Pas kėsaj specialistė tė arsimit tė lartė mendojnė se programi pėr kontrollin e cilėsisė akademike dhe klasifikimi i universiteteve do tė sjelli edhe njė konkurencė mė tė fortė midis universiteteve shqiptare.

Rektori i Universitetit tė Tiranės Dhori Kule thotė se numri i madh i universiteteve publike e private nė Shqipėri ėshtė i pajustifikueshėm. 'Numri prej 50 universitetesh tregon qė nuk jemi seriozė nė ofrimin e kėtij shėrbimi dhe ka nevojė qė tė risistemohet. Nuk mund tė shkohet me logjikėn qė tregu i seleksionon vetė, sepse ėshtė njė shėrbim qė lė produkt dhe kemi detyrimin ndaj publikut nė mėnyrė transparente t’i themi qė sa tė saktė e lėshojmė kėtė shėrbim i cili lėshon diploma, dhe diplomat nuk janė njė dokument pa influencė', shjegon zoti Kule.

Ndėrsa Adriana Berberi e UMB mendon se nėse do vazhdohet tė kėmbėngulet tek cilėsia e universiteteve dhe shkollave tė larta, shumė prej tyre nė tė ardhmen do tė mbyllin dyert. 'Nėse do t’i referohemi analizave tė bėra pėr vende tė tjera tė ish Europės Lindore tė cilat kanė patur njė histori pak tė ngjashme me Shqipėrinė, kuptohet qė ky numėr ėshtė jo llogjik. Mendoj se nėse sistemi i treguesve dhe respektimi i standarteve nė procesin e akreditimit dhe vleresimit do tė jetė objektiv, e ardhmja do tė jetė qė shumė universitete tregu do ti nxjerri jashtė pėr shumė arsye', vlerėson zonja Berberi.

Gjithnjė sipas specialistėve, nėse do tė respektoheshin standarte ndėrkombėtare pėr ngritjen e universiteteve, duke ju referuar veēanėrisht numurit tė popullsisė, nė Shqipėri nuk duhet tė kishte mė shumė se 6 universitete.

Zbatimi i programit pėr klasifikimin e universiteteve do tė ndihmojė edhe biznesin shqiptar i cili do tė jetė mė i informuar pėr cilėsinė e studentėve qė do tė hyjnė nė tregun e punės. Gjithēka ėshtė nė fazėn e pėrcaktimit tė kritereve tė programeve tė kontrollit qė do tė jenė mjaft tė larmishme. Operacionet pritet tė kryhen nga njė agjensi e njohur gjermane nė kėtė fushė.

http://www.bbc.co.uk/albanian/news/2...shqiptar.shtml
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2011, 07:45   4
Citim:
Universitetet, pėrfundon renditja sipas cilėsisė

Para plotėsimit tė formularit tė preferencave pėr degėt e universiteteve ku duan tė vijojnė studimet e larta, maturantėt do tė njihen edhe me raportin e cilėsisė qė ofrojnė strukturat e arsimit tė lartė qė janė pėrfshirė nė procesin e renditjes sė cilėsisė (rankimi).

Aktualisht agjencia gjermane ka pėrfunduar procesin e verifikimit tė standardeve tė cilėsisė pėr tė gjitha institucionet e arsimit tė lartė publik dhe privat qė i janė pėrgjigjur procesit tė renditjes nė katėr programet studimore tė caktuara.

Shpallja e rezultateve pėr tė gjitha kėto programe pritet tė bėhet publike gjatė javės sė ardhshme, kohė nė tė cilėn maturantėt (pas marrjes sė rezultateve pėr lėndėt me zgjedhje) do tė iniciojnė edhe procedurat zyrtare tė aplikimit pėr pranimet nė universitete.

Lidhur me kėtė proces burimet pranė Agjencisė Publike tė Akreditimit tė Arsimit tė Lartė konfirmojnė se raporti i detajuar pėr monitorimin dhe renditjen e universiteteve sipas cilėsisė sė diplomave qė ato ofrojnė pėr maturantėt ka pėrfunduar dhe do tė shpallet mė datėn 12 korrik.

Nxjerrja e rezultateve nė kėtė periudhė, sipas tyre, bėhet pėr shkak se ekspertėt gjermanė dhe drejtuesit e dikastereve tona qė janė marrė me kėtė proces kanė rėnė dakord qė ky raport tė bėhet publik pėrpara se maturantėt tė plotėsojnė formularin A-2 pėr degėt ku duan tė vijojnė studimet e larta pėr vitin e ardhshėm akademik. Nė kėto kushte, tė rinjtė kanė mė shumė mundėsi qė tė bėjnė zgjedhjen e duhur tė programeve qė ofrojnė diploma mė tė pranueshme nga tregu i punės.


Pėrplasjet mes publikut e privatit

Megjithatė, nė procesin e rankimit nuk janė pėrfshirė shumė struktura tė arsimit tė lartė, njė pjesė e tė cilave nuk ofrojnė studime nė katėr fushat e testuara, si dhe tė tjera qė kanė bojkotuar kėtė proces. Njė ndėr to ėshtė edhe Universiteti i Tiranės me tetė fakultete pėrbėrėse, qė rezultojnė tė jenė ndėr degėt mė tė preferuara nga maturantėt pėr tė vijuar shkollėn e lartė vit pas vitit. Kohė mė parė, kur nisi procesi, drejtuesit e kėtij institucioni deklaruan se nuk do tė pėrfshihen nė kėtė proces, nėse mė parė nuk bėhej akreditimi i tė gjitha universitete publike e private. Kjo me qėllim qė nė garėn e cilėsisė tė gjitha strukturat e arsimit tė lartė tė konkurrojnė nė kushte tė barabarta, pėr tė shmangur kėshtu favorizimet qė mund t’i bėhen sektorit privat.

Megjithatė, ekspertėt e arsimit kanė bėrė me dije se kundrejt kėtyre institucioneve nuk do tė ketė penalizime, duke qenė se renditja pėr kėtė vit ėshtė bėrė si projekt-pilot vetėm nė katėr programe studimi.

Megjithatė, pritet ende verdikti i Ministrisė sė arsimit se ēdo tė ndodhė me kėto institucione qė nuk janė pėrfshirė nė renditje. Sipas tyre, do tė jenė vetė maturantėt qė do tė bėjnė selektimet e tyre, duke lėnė tė nėnkuptohet se mė shumė nė kėtė proces pėrzgjedhjet do tė bėhen mbi strukturat e arsimit tė lartė privat, duke qenė se shumė struktura tė publikut nuk janė pėrfshirė nė rankim.

Pėr strukturat qė nuk kanė marrė pjesė nė kėtė proces bėhet me dije se s’do tė ketė penalizime, por seleksionimi do tė bėhet nga vetė maturantėt, qė do tė zgjedhin mė tė mirin dhe diplomėn mė tė sigurt qė ofrohet nė tregun e punės.

Nga 62 institucione tė arsimit tė lartė publik e privat vetėm 35 prej tyre i janė pėrgjigjur pozitivisht kėrkesės pėr t’u pėrfshirė nė procesin e rankimit (renditjes) nė katėr fushat e caktuara tashmė.

Procesi i renditjes sė universiteteve sipas cilėsisė qė ofrojnė i paraprin procesit tė akreditimit, pėr tė cilin deri tani nuk ka aplikuar asnjė pranė Agjencisė sė Akreditimit.

Sipas tė dhėnave tė bėra publike, aktualisht i vetmi universitet publik qė ka mbaruar kėtė proces ėshtė universiteti ushtarak “Skėnderbej”.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=71343
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.5.2012, 10:22   5
Citim:
Universitetet private punishte diplomash, nga 53 tė licensuar, vetėm 14 tė akredituar

Nga tė dhėnat e publikuara nė Agjencinė Kombėtare tė Akreditimeve rezulton se nė Shqipėri, tė akredituara janė vetėm 14 universitete private, ndėrsa 39 prej tyre vazhdojnė tė jenė tė paakredituara.

Lista e universiteteve tė akredituara

• Universiteti i New Yorkut
• Universiteti “Luarasi”
• “Ufo University”
• “Zoja e Kėshillit tė Mirė”
• Akademia “Marubi”
• Universiteti “Marin Barleti”
• Kolegji“ Medicom”
• Universiteti “Sevasti dhe Parashqevi Qiriazi”
• Universiteti Evropian i Tiranės
• Universiteti “Medikadent”
• “Wisdom University”
• Universiteti “Polis”
• Universiteti Amerikan i Tiranės
• Shkolla e Lartė Universitare “ISSAT”

Universitetet qė kanė tė akredituara vetėm disa fakultete

• Universiteti privat “Justicia”, vetėm Fakultetin e Drejtėsisė
• Universiteti “Aldent” vetėm Fakultetin e Shkencave Teknike
• “Iliria” vetėm Fakultetin e Shkencave Politike
• “Epoka” ka tė akredituar Fakultetin e Arkitekturės dhe Inxhinierisė dhe Fakultetin e Shkencave Ekonomike dhe Administrative
• “Justiniani I” ka tė akredituar vetėm Fakultetin e Drejtėsisė

Po nga kjo agjenci, bėhet e ditur se janė edhe 2 universitete private nė proces akreditimi, pėrkatėsisht Shkolla e Lartė Evropiane pėr Turizmin dhe Shkolla e Lartė Nėna Mbretėresha Geraldinė.

Por, ajo qė bie nė sy nga tė dhėnat e bordit tė akreditimit ėshtė se njė problem akoma mė i madh janė programet e “palicencuara dhe tė paakredituara”, pra programe qė nuk kanė marrė as lejen fillestare pėr fillimin e aktivitetit.

Kėshtu, sipas tė dhėnave tė bėra publike nga kjo agjenci, nga 469 programe Bachelor qė janė gjithsej, vetėm 62 janė tė akredituara, 15 janė tė paakredituara, ndėrsa 387 nuk kanė hyrė dot fare nė procesin e akreditimit.

E njėjta gjė vlen edhe pėr programet mėsimore Master Profesional apo Shkencor. Kėshtu, sipas Agjencisė Kombėtare tė Akreditimit, gjithsej nga 200 programe Master Profesional, janė akredituar vetėm 16 programe, 1 ėshtė nė proces dhe 256 nuk kanė hyrė fare nė proces.

“Nė programin Master Shkencor, nga 314 programe gjithsej, janė akredituar 43 prej tyre, 9 nuk janė akredituar dhe 256 nuk kanė hyrė dot fare nė proces akreditimi”, citohet nė faqen zyrtare tė AAK.

Nė faqen zyrtare tė Agjencisė sė Akreditimeve bėhet e ditur se janė edhe 14 universitete private tė reja , qė janė hapur me vendim tė Kėshillit tė Ministrave:

Shkolla e Lartė Private “Nehemia”,
Kolegji Profesional - Privat“ DENTARIUM – AL,
Kolegji “Ivoclar, Vivadent & Partners",
"Shkolla e Lartė Ndėrkombėtare e Tiranės,
”Pavarėsia”,
“Vitrina",
Kolegji "Neė Generation",
Shkolla e Lartė Private "Universiteti Planetar i Tiranės”,
Shkolla e Lartė Private "Logos",
“Gjon Buzuku",
Universiteti Metropolitan Tirana,
Shkolla e Lartė Private "Universiteti Elite",
Shkolla e Lartė Private "Tirana Business University"
Universiteti "BEDĖR".

Por, kėto universitete kanė ngelur thjesht nė kuadrin e vlerėsimit tė programeve tė tyre nga ana e Ministrisė sė Arsimit, pasi ngelet ende punė pėr t’u bėrė pėr kėto institucione, derisa ato tė arrijnė tė marrin akreditimin qė u duhet.

Studentėt shqiptarė duhet tė kenė kujdes emrat e mėsipėrm, kur tė bėjnė zgjedhjen e universitetit ku do tė vazhdojnė studimet e tyre.


Dokumentet qė duhen pėr akreditim

Pėr vlerėsimin e programeve tė studimit tė ciklit tė parė qė pėrfundojnė me Diplomė tė Nivelit tė Parė (DNP), Institucioni i Arsimit tė Lartė paraqet dosjen nė Ministrinė e Arsimit dhe Shkencės. Nga ana tjetėr MASH, dėrgon pėr vlerėsim nė Agjencinė Publike tė Arsimit tė Lartė dokumentacionin pėrkatės, i cili duhet tė pėrmbajė argumentimin pėr programin e ri tė studimit ku argumentohet qartė nevoja pėr hapjen e kėtij programi, kėrkesat e tregut tė punės pėr programin pėrkatės dhe kapacitetet mbėshtetėse tė institucionit qė garantojnė realizimin cilėsor tė kėtij programi.

Gjithashtu, dokumentacioni duhet tė pėrmbajė organizimin e programit tė studimit, ku pėrfshihen cikli i studimit, emėrtimi i diplomės, kohėzgjatja e programit tė studimit dhe forma e studimit, nėse do tė zhvillohet me kohė tė plotė apo tė pjesshme. Njė dokument tjetėr qė duhet tė dorėzohet ėshtė edhe pėrpilimi i rregullores sė programit tė studimit, e cila duhet tė mbėshtetet nė rregulloren e pėrgjithshme dhe atė tė programeve tė tė njėjtit nivel tė institucionit aplikues. Dhe sė fundmi, Institucionet e Arsimit tė Lartė, duhet qė tė detajojnė edhe stafin e personelit Akademik nė funksion tė programit tė studimeve.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ore&Itemid=482
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.5.2012, 17:54   6
Citim:
I pezullohet licenca Universitetit Kristal

Tiranė – Qeveria ka vendosur sot pezullimin e pėrkohshėm tė licencės pėr Universitetin privat Kristal.

Vendimi ėshtė marrė pas kėrkesė sė bėrė nga Ministria e Arsimit. Vendimi i pezullimit pėrfshin tė gjitha programet nė tė dyja ciklet e studimit, qė ofron ky institucion i arsimit tė lartė.

“Shkolla e lartė universitare jopublike, universiteti “Kristal”, gjatė periudhės sė pezullimit, nuk do tė pranojė studentė tė rinj nė asnjė nga programet e studimit qė ky universitet ofron. Periudha e pezullimit tė licencės sė kėtij institucioni tė arsimit tė lartė zgjat pėr 1 (njė) vit, nga hyrja nė fuqi e kėtij vendimi”, thuhet nė vendimin e qeverisė.

Ndėrkohė, pėr studentėt aktual studimet do tė mundet tė vazhdojnė sipas kohėzgjatjes normale.“Ministria e Arsimit dhe Shkencės, gjatė periudhės sė pezullimit, merr masat pėr ushtrimin e inspektimit periodik, ēdo 3 (tre) muaj, nė kėtė institucion, pėr pėrmirėsimet e bėra nė pėrmbushjen e standardeve shtetėrore tė cilėsisė. Nė pėrfundim tė periudhės sė pezullimit tė licencės, shkolla e lartė universitare jopublike, universiteti “Kristal”, i nėnshtrohet akreditimit institucional sipas pėrcaktimeve tė legjislacionit nė fuqi”, thuhet mė tej nė vendim.

Nė pėrfundim dhe nė varėsi tė rezultatit tė procesit tė akreditimit, Ministria e Arsimit dhe Shkencės propozon masat pėrkatėse pėr kėtė institucion tė arsimit tė lartė. Ky vendim hyn nė fuqi pas botimit nė “Fletoren zyrtare”.

Hetimet pėr Universitetin Kristal nisėn pas zbulimit nga prokuroria italiane qė djali i Umberto Bossi-it, ish-liderit tė Lega Nord, kishte njė diplomė shqiptare. Hetimet e mė pasme treguan se Renxo Bossi nuk kishte qenė asnjėherė nė Shqipėri dhe nuk dinte as gjuhėn shqipe. Prokuroria ka sekuestruar dokumente nė universitetin nė fjalė. /S.Ll/Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/54030/
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.5.2012, 20:29   7
Citim:
Studentėt, nga privati ne shtet

Pėr te marre diplomėn nga njė universitet publik mund t’ia arrini edhe nėpėrmjet shkollave private. Kėtė mėnyrė kane filluar te aplikojnė se fundmi studentėt e institucioneve private, te cilėt, pasi kane zgjedhur degėn e tyre te preferuar, ne vitin e fundit te studimeve transferohen qe diploma te mbaje stemėn e njė universiteti shtetėror.

Ky fakt pohohet edhe nga rektori i Universitetit Politeknik, Jorgaq Kacani. Sipas tij, 2 vitet e fundit, plot 100 studente te shkollave private synojnė diplomėn e degėve te arkitekturės, inxhinierisė dhe informatikės. Po kaq e lakmuar ėshtė edhe diploma e Fakultetit te Mjekėsisė dhe Drejtėsisė ne Universitetin e Tiranes.

Drejtues te shkollave te larta publike pohojnė se kėrkesat vitet e fundit janė rritur ndjeshėm, kjo, sipas tyre, pėr dy arsye: cilėsia e diplomės dhe besueshmėria e saj ne tregun e punės.

Sipas ligjit te arsimit te larte, ēdo universiteti i akordohen kuota te veēanta pėr transferimin e studenteve. Vite me pare ato plotėsoheshin nga te rinjtė e trojeve ndėrsa sot dominojnė studentet e universiteteve private.

Duket se as procesi i rankimit, ku shume universitete private dolėn ne krye te listės, nuk i ka bindur studentet se diploma e tyre mijėra euro mund te jete e besueshme ne tregun e punės.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ale&Itemid=211
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.5.2012, 21:49   8
Citim:
Nga 47 universitete vetėm 3 kanė titullin “Universitet”

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	f0wz2g43.jpg
Shikimet:	2248
Madhėsia:	28,7 KB
NNJ:	3833Arsimi privat nė vendin tonė po merr njė goditje mė tė rėndė sesa nga skandali me Universitetin “Kristal”. Pas shumė akuzave pėr favorizime pėr privatėt ka dalė raporti i pėrgatitur nga Ministria e Arsimit.

Myqerem Tafaj ka paraqitur para Komisionit tė Medias raportin ku tregohet pėr skandalin e diplomės se Renco Bosit tė marrė nė “Kristal”, por gjithashtu ka bėrė njė paraqitje pėr tė gjithė privatėt.

Ajo qė ėshtė vėnė re pėrgjatė fjalės sė ministrit, ėshtė vlerėsimi qė u ka bėrė ai universiteteve private. Sipas tij, nė Shqipėri ka vetėm 3 universitete private, tė tjerat janė institucione tė arsimit.

“Nė vend ka vetėm tri shkolla tė larta private qė kanė titullin “Universitet”, ndėrsa 44 tė tjerat janė vetėm institucione tė arsimit tė lartė”, - tha Tafaj. Kjo do tė bėjė qė shumė studentė, por edhe maturantė tė mendohen mirė para se tė vendosin se nė cilin nga institucionet private do tė vazhdojnė studimet.

Tri universitetet private, tė cilat kanė titullin “Universitet”, nuk janė pėrmendur nga ministri, por mendohet qė janė “Zoja e Kėshillit tė Mirė”, Universiteti i Nju Jorkut dhe Universiteti Evropian i Tiranės.

Nga ky raport i fundit i Ministrisė sė Arsimit del se tė gjitha universitetet po gėnjejnė me reklamat e tyre dhe me mundėsitė qė u japin maturantėve pėr tė studiuar.

Jo vetėm njė, por tė gjitha universitetet private nė vend japin ēdo ditė reklama pėr programet e studimit qė ofrojnė dhe mė kryesorja theksojnė qė “ne jemi universitet” pa e pasur titullin qė reklamojnė.

Kjo ngre njė pėrgjegjėsi tė madhe edhe pėr MASH-in, qė nuk i ka kontrolluar tė gjitha kėto institucione.

Gjithashtu, ėshtė gėnjyer edhe pėr akreditimin. Si reklamat se “jemi universitet” tė gjitha kėto institucione reklamojnė se janė tė akredituar nga Ministria e Arsimit, kur nga 47 universitete vetėm 12 prej tyre janė tė akredituara dhe kėta 12 kanė vetėm disa prej degėve jo tė gjitha programet e studimit.

Kjo ėshtė njė gėnjeshtėr nė radhė tė parė ndaj atyre maturantėve qė paguajnė njė shumė tė majme dhe qė nuk janė tė sigurt pėr degėn qė mbarojnė, nėse ajo u njihet nė shtet apo.

Ka shumė kandidatė tė tė gjitha moshave qė u besojnė studimet e tyre universitare private, por nuk kanė informacionin e duhur nėse aty ku po studiohet ėshtė “Universitet” apo nėse ėshtė i akredituar.


Debatet nė Komisionin e Medias

Valentina Leskaj: Janė dhėnė 12 licenca vetėm nė vitin 2010 dhe shumė universitet shpėrndajnė diploma false, kjo tregon problem tė madh.

Myqerem Tafaj: Agjencia e Akreditimit akreditohet nga njė institucion ndėrkombėtar dhe nė kėtė agjenci pėr momentin ka dhe ekspertė tė huaj, tė cilėt do tė japin raportin e tyre pas disa muajsh.

Adriana Gjonaj: Ne e kemi ēuar nė polici njė deputetin tuaj pėr kėtė ēėshtje. Ashtu si e pėrmendi ministri nė Shqipėri ka probleme, madje ka edhe doktorata false. Fenomene tė tilla ka dhe duhet tė kenė vigjilencėn tonė dhe tė monitorohen qė tė mos i lejojmė tė pėrsėriten probleme tė tilla.

Ledi Shamku: Keni fuqizuar kėshillin brenda Agjencisė sė Akreditimit, pėr arsye se me vendim tė Kryeministrit Berisha, drejtohet qė nga 2009-ta nga kėshilltari kryesor i Kryeministrit, Bardh Musai.

Myqerem Tafaj: E nderuar zonjė, ai zotėri qė ju i pėrmendėt emrin, ėshtė kryetari i Kėshillit tė Akreditimit dhe nuk ka qenė nė atė kohė kėshilltar i Kryeministrit. Ai ėshtė pėrzgjedhur si profesor universiteti.

Ledi Shamku: Ē’rėndėsi ka se kur ka qenė?

Myqerem Tafaj: Sistemi nuk ėshtė imunizuar. Ajo qė ne kemi nė dorė, ėshtė dixhitalizimi i plotė i tij, fuqizimi i strukturave mbikėqyrėse deri nė auditorė dhe fuqizimi i Agjencisė sė Akreditimit. Ne kemi tė dhėnat pėr studentėt e huaj, qė institucionet e arsimit tė lartė e kanė detyrim qė pėr ēdo student dhe pėr ēdo mėsimdhėnės, pėr ēdo pedagog qė ftojnė nga jashtė, duhet tė informojnė dhe duhet tė marrin leje qėndrimi nė rastin e studentėve nė strukturat pėrkatėse tė Ministrisė sė Brendshme. A ka implikime tė stafit pedagogjik nė rastin e “Kristalit”? Sigurisht kjo ėshtė njė ēėshtje qė po hetohet edhe nga strukturat e tjera, stafi pedagogjik, pedagogėt janė njerėzit qė zhvillojnė leksionet, seminaret, provimet dhe evidentojnė dhe vlerėsojnė studentėt.

Velaentina Leskaj: Njė problem qė fillon qė me licencime, qė pėr hir tė sė vėrtetės, ka pasur licencime klienteliste dhe licencime qė nuk kanė plotėsuar standardet. Nė qoftė se nuk plotėsohen kriteret, le tė ndalohen licencat. Kėtu ėshtė bėrė kontroll, por nuk janė identifikuar edhe rastet e diplomave false dhe nuk kemi gjetur. Ēėshtja e akreditimit mbetet njė problem.

http://www.standard.al/index.php/soc...in-universitet
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.6.2012, 21:25   9
Citim:
46 universitete private drejt falimentimit, shkak kriza dhe kredibiliteti

(...)

Sipas tij [kreut tė Agjencisė sė Akreditimit pranė Ministrisė sė Arsimit, Avni Meshi] nė vendin tonė janė rreth 46 institucione private tė Arsimit tė Lartė, tė cilat po shkojnė drejt falimentimit, madje disa prej tyre edhe kanė falimentuar.

Nė aktivitetin e organizuar nga shoqata AESA, Meshi theksoi se pjesa mė e madhe e kėtyre institucioneve janė duke falimentuar pėr disa arsye, qė kanė lidhje me problemet ekonomike, kredibilitetin, dhe mėnyrėn se si kėto institucione arsimore pasqyrojnė veprimtarinė e tyre nė vend.

(...)

“Nga totali i gjithė institucioneve tė Arsimit tė Lartė, kemi gjithsej 4 universitete, 7 akademi dhe tė gjithė tė tjerat njihen si institucione tė Arsimit tė Lartė. Arsyeja se pse ndodh kjo ėshtė fakti, se tė gjithė kėto IAL u njihen vetėm programet e studimit Bachelor dhe Master, por jo ato tė programit tė doktoraturės. Ndėrsa, qė tė quhesh universitet duhet tė tė njihen edhe programet e doktoraturės”, pohoi Meshi.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ome&Itemid=482
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.7.2012, 21:01   10
Citim:
Jorgaq Kaēani: Asnjė universitet nė vend, i akredituar nė rang institucioni

Rektori i Universitetit Politeknik, Jorgaq Kaēani, nė njė intervistė pėr gazetėn “Sot”, sqaron tė gjithė problematikėn e procesit tė akreditimit pėr universitetet private dhe ato shtetėrore. Sipas Kaēanit, aktualisht asnjė institucion i arsimit tė lartė nuk ėshtė i akredituar , nė nivel institucioni, por vetėm nė rang programesh. Madje, sipas rektorit tė Universitetit Politeknik, Jorgaq Kaēani, procesi i akreditimit tė kėtyre universiteteve duhet tė kishte pėrfunduar brenda kėtij viti. Kaēani pohon se akreditimi i kėtyre universiteteve duhet tė bėhet nga njė Agjenci e Huaj Akreditimi, e cila do tė jetė e zhveshur nga ēdo lloj subjektivizmi. Nė kėtė intervistė, Kaēani tregon se cila ėshtė rruga qė duhet tė ndjekė ēdo universitet pėr t’u akredituar.


Cila ėshtė procedura qė duhet t’i nėnshtrohen universitetet pėr akreditim?

Akreditimi ėshtė njė kėrkesė ligjore e Ligjit pėr Arsimin e Lartė. Nė nenin 59, 60, 61 dhe 62 tė tij pėrcaktohen saktėsisht procedurat qė duhet tė ndiqen pėr akreditimin e universiteteve. Procedurat e akreditimit janė tė njėjta pėr tė gjitha universitetet, qofshin kėto private apo publike. Nė bazė tė ligjit pėr Arsimin e Lartė, ēdo njėsi duhet tė ngrejė njė njėsi qė bėn vlerėsimin e brendshėm tė institucionit nė bashkėpunim me tė gjitha hallkat e institucionit. Mė pas hartohet raporti pėrfundimtar i cilėsisė dhe ky i dėrgohet Ministrisė sė Arsimit dhe Agjencisė sė Akreditimit pėr Arsimin e Lartė. Institucionet pėrmes njė kėrkese i kėrkojnė kėsaj agjencie qė tė bėjė vlerėsimin e jashtėm, qė bėhet nga kjo agjenci ose nga agjenci tė tjera tė tjera akreditimi qė janė pjesė e rrjetit evropian pėr sigurimin e cilėsisė sė arsimit tė lartė. Kėshilli i Akreditimit, i cili funksionon pranė Agjencisė sė Akreditimit, ngre komisionin e ekspertėve sipas fushave pėrkatėse, tė cilėt bėjnė vlerėsimin e jashtėm tė cilėsisė dhe hartojnė raportin pėrfundimtar, ku jepen rekomandimet pėrkatėse pėr institucionet qė kanė kėrkuar kėtė proces vlerėsimi tė cilėsisė dhe tė akreditimit. Ky lloj vlerėsimi mbėshtetet nė standarde shtetėrore dhe nė standarde tė vetė institucionit tė lartė. Nė kėtė kuadėr detyrė e ēdo institucioni ėshtė qė tė pėrgatisė standardet e veta, qė janė specifike pėr ēdo institucion, ndėrsa standardet shtetėrore janė tė njėjta pėr tė gjitha institucionet. Raporti pėrfundimtar i vlerėsimit tė jashtėm i dėrgohet MASH, e cila mbi bazėn e rekomandimeve tė Kėshillit tė Akreditimit jep mendimin pėrfundimtar pėr akreditimin e institucionit nė tė gjithė veprimtarinė e tyre, qoftė nė atė tė programeve, tė veprimtarisė financiare, marrėdhėniet me tė tjerėt, punėt kėrkimore etj.

Ēfarė mund tė na thoni pėr procesin e akreditimit tė universitetit Politeknik?

Universiteti Politeknik nė pėrputhje me detyrat qė pėrcakton Ligji i Arsimit tė Lartė ka ngritur qendrėn e vlerėsimit tė brendshėm, ka bėrė kėtė vlerėsim, ka pėrgatitur raportin pėrfundimtar dhe nesėr(sot), ky raport i dėrgohet Agjencisė sė Akreditimit. Jemi institucioni i parė privat dhe publik tė arsimit tė lartė, qė e bėjmė kėtė dhe nga shtatori presim qė tė nisė procesi i vlerėsimit tė jashtėm.

Kjo do tė thotė qė nuk ka asnjė institucion tė arsimit tė lartė tė akredituar?

Nė nivel institucioni nuk ka asnjė universitet tė akredituar, as privat dhe as publik. Tė gjitha akreditimet janė bėrė nė nivel programesh studimi.

Sipas ligjit, kur duhej tė ishte mbyllur procesi i akreditimit tė kėtyre institucioneve?

Nė bazė tė ligjit tė Arsimit tė Lartė, deri nė vitin 2011-2012, kėto institucione duhej tė ishin akredituar. Vetė akreditimi i tyre do bėjė tė mundur klasifikimin e institucioneve, si dhe vlerėsimin e atyre qė plotėsojnė standardet dhe atyre qė nuk i plotėsojnė. Nė kėtė mėnyrė tė gjithė studentėt qė duan tė vazhdojnė studimet e tyre, do kenė mundėsi qė tė zgjedhin universitetet e akredituara. Nga ana tjetėr, edhe ato universitete qė nuk plotėsojnė kushtet mund t’u lihen detyra pėr tė plotėsuar standardet, madje me raste mund t’u hiqet dhe e drejta e tė qenit institucion i arsimit tė lartė.

Sipas jush, nga kush duhet tė bėhet akreditimi i universiteteve?

Unė mendoj qė akreditimin duhet ta bėjė njė agjenci e huaj akreditimi. Kjo, pasi vetėm nė kėtė mėnyrė ajo do tė jetė e njėjtė pėr tė gjitha institucionet e arsimit tė lartė dhe jashtė ndikimeve subjektive, qė edhe mund tė mos pėrjashtohen. Agjencia e Akreditimit do tė pėrcaktojė se sa tė besueshėm janė kėto institucione, sepse akreditim do tė thotė besueshmėri. Duhet theksuar se nė vendin tonė, kemi njė numėr tė madh universitetesh private, e krahasuar kjo me numrin e popullsisė. Por, cilėsinė e studentėve do e tregojė vetė tregu.

Sa ėshtė numri i kuotave pėr kėtė vit akademik pėr Universitetin e Politeknikut?

Pėr kėtė vit ėshtė menduar qė numri i studentėve tė rinj tė jetė rreth 10 pėr qind mė shumė se vitin e kaluar, pra rreth 2200 studentė mė shumė. Pėr kėtė vit, mendohet se numri i pėrgjithshėm i studentėve tė rinj do jetė rreth 13 mijė.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ore&Itemid=482
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.3.2013, 22:30   11
Citim:
Kosova nuk njeh diplomat e privatėve

Mbi 1 mijė studentė nga Kosova, tė cilėt kanė pėrfunduar studimet e larta nė universitete private shqiptare nuk u njihet diploma nga Ministria e Arsimit ne Kosove.

Njė pėrfaqesi studentesh kanė kėrkuar nė Ministrinė e Arsimit nė Shqipėri arsyet ligjore dhe pse nuk ėshtė respektuar marrėveshja mes dy vendeve, vetėm pėr studentėt tė cilėt kanė pėrfunduar studimet nė universitete publike shqiptare dhe jo nė ato private.

"Ne kemi njė problem me njohjen e diplomave qė merren kėtu nė Tiranė nga universitetet private. Ato nuk njihen nė Kosovė. Arsyeja zyrtare ėshtė se Shqipėria nuk ėshtė anėtare e ENKA-s dhe nuk mund tė bėhen njohje tė diplomave qė lėshohen nga universitetet private tė Tiranės. ENKA ėshtė njė agjenci europiane qė bėn akreditimin e kėtyre agjencive tė akredimit. Shqipėria ka njė agjenci akreditimi qė bėn akreditimit edhe te privati dhe te shtetit, ndėrsa tek ne diplomat e shtetit njihen, tė privatit jo", thotė studenti Agron Bytyēi.

Ministria e Arsimit ne Kosove eshte shprehur se universitetet private ne Shqiperi nuk jane te akredituara nga nje agjenci nderkombetare, perjashtim bejne vetem universitetet publike. Ky ngerē, i cili nuk po zgjidhet ligjerisht ka bere qe qindra mijra studente te mos munden te aplikojne per pune.

Qeveria ka bere licensimin masiv te institucioneve te larta arsimore private, te cilat vetequhen universitete, por shumica prej tyre nuk jane akredituar duke prodhuar edhe ngercin e madh te njohjes se diplomave te tyre.

http://www.top-channel.tv/artikull.php?id=253633
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2013, 22:40   12
Citim:
Mijėra diploma tė pavlefshme

Mbi 1200 studentė, tė cilėt prej vitit 2010 e deri me tani kanė pėrfunduar studimet nė disa universitete private nė Shqipėri kanė kėrkuar motivet e mosnjohjes sė diplomave tė tyre pranė Ministrisė sė Arsimit nė Shqipėri.

Drejtoresha e Arsimit tė Lartė Edlira Late sqaron se procedurat e njohjes se diplomave ne shtetin kosovar mund te zgjatet per ēeshtje proceduriale, gjithnje nese studentet kosovare kane mbaruar studimet ne institucione dhe programe tė akredituara nė Shqipėri.

"Tė gjitha programet e akredituara, tė gjitha diplomat qė plotėsojne autencitetin dhe janė insitucione tė akredituara tė njohur nė vendin respektiv, pėr sa kohė ka njė marrėveshje bashkėpunimi, ka edhe njė Konventė tė Lisbonės tė nėnshkruar nė vitin 2007

Arsimi

dhe vlerėn qė ka mobiliteti i studentit dhe stafit akademik ėshtė pjesė e kėrkesės sė integrimit tė sektorit tė arsimit nė integrimin europian. Unė nuk e quaj ngėrē, por e quaj bashkėpunim dhe pjesė e procedurave teknike pėr tė saktėsuar dhe lehtėsuar numrin nė rritje tė studentėve qė studiojnė nė vendet respektive", tha Late.

Por ēėshtja me problematike, mbetet per studentet te cilet mund te kene mbaruar studimet ne nje institucion, programi i te cilit ka qene ne proces akreditimi. Nese studenti kosovar ka perfunduar studimet, ne nje kohe qe programi nuk eshte akredituar nga Ministria e Arsimit ne Shqiperi, kjo diplome nuk njihet nga Ministria e Arsimit ne Kosove.

Ne Shqiperi jane me dhjetra institucione, programet e te cilave jane ne proces akreditimi, ēka ben qe shume studente te cilet kane perfunduar studimet ne keto institucione ne nje kohe qe nuk eshte kryer akreditimi, te kene diploma te pavlefshme.

http://www.top-channel.tv/artikull.php?id=253685
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.4.2013, 22:40   13
Citim:
Vėzhgimi Vetėm 3% e tė rinjėve qė studjojnė nė unversitet private arrijnė tė punėsohen
Driēim Ēaka

Sistemi mė i rregullt dhe kėrkesa mė e lartė ka bėrė qė njė student qė mbaron pėr ekonomik nė shtet tė jetė mė i favorizuar pėr tė gjetur njė vend pune se sa njė studentė qė mbaron pėr ekonomik nė privatė

Numėri i tė rinjėve qė kanė njė diplomė nė Shqipėri ėshtė gjithmonė nė rritje. Dikush nė unversitet publike dikush nė privatė por tė gjithė kanė njė diplomė. Rritja e kutave nė degėt publike si dhe shtimi i unversiteteve private ka bėrė qė askush tė mos ngelet pa patur nė dorėn e tijė njė diplomė “Bachelor” ose Master. Por a vlejnė diplomat nė Shqipėri? Kush janė studentėt qė arrijnė tė gjejnė punė dhe mė e rėndėsishmja nga cilat unversitete vijnė studentėt qė punėsohen? Sipas njė vėzhgimi tė bėrė me tė dhėnat e unversiteteve private si dhe nga tė dhėnat e Minsitrisė sė Arsimit del se bizneset dhe kompanitė janė tė orjentuara pėr tė punėsuar tė diplomuar qė vijnė nga shteti. Sistemi mė i rregullt dhe kėrkesa mė e lartė ka bėrė qė njė student qė mbaron pėr ekonomik nė shtet tė jetė mė i favorizuar pėr tė gjetur njė vend pune se sa njė studentė qė mbaron pėr ekonomik nė privatė.

Diferenca e kėrkesės

Njė pedagog i ekonomikut qė ėshtė i punėsuar nė 2 unversitete, privatė dhe publik na tregon se kėrkesa ėshtė shumė e ulėt nė unversitet private. “Nuk mund tė krahasosh njė degė tė ekonomikut nė Unversitetin e Tiranės me tė njėjtėn degė nė njė unversitet privat. Unė personalisht kam dhėnė mėsim nė tė dyja dhe shpesh herė jam detyruar tė dalė nga natyra ime pėr nivelin e kėrkesės qė duhet tė zbatoj nė privat. Madje ka raste kur vet drejtuesit tė bėjnė tė qartė qė nė fillim pėr nivelin qė duhet tė ndjekėsh nė tė kundėrt nuk mund ta fitosh atė vend pune”-pėrmend njė nga pedagogėt nė Tiranė qė ėshtė i punėsuar si nė privatė dhe publik. “Po mė shqetėsuesja nė kėtė profesjon mbete ndėrhyrja. Shpesh ne si pedagogė detyrohemi tė kalojmė student nė njė lėndė tė caktuar, pavarsisht se personi nuk ja ka idenė fare nga lėnda. Ose i bėjėm provimet shumė tė lethta ose u japim mundėsi tė kopjojnė duke e mbyllur njėrin sy”-thekson pedagogu.

Punėsimi nėpėrmjet diplomave

Punėsimi i tė rinjėve ėhstė kthyer nė njė telenovelė. Shumė unversitete private luajnė me kartėn e punėsimit duke e vendosur nė plan tė parė nė reklamat e tyre. Por realiteti ėshtė krejt ndryshe. Duke pyetur nė disa nga unversitet private lidhur me numėrin e tė rinjve qė kanė studjuar dhe janė punėsuar me diplomėn qė kanė marrė, na pėrmendin se ka shume dhe nuk kanė njė numėr tė saktė. Por burime jozyrtare nė thekėsojnė nėn zė se ka njė detabese lidhur me mundėsitė qė kanė tė rinjtė pėr tu punėsuar pas marrjes sė diplomės dhe nė kėto tė dhėna del se numėri i tė rinjėve qė u ka vlejtur diploma ėshtė vetėm 3% e numėrit tė pėrgjithshėm tė studentėve.

Tė dhėnat e MASH

Ministria e Arsimit nuk ka tė dhėna tė sakta lidhur me numėrin e studentėve qė mbarojnė nė njė vit akademik dhe arrijnė tė punėsohen. Spas burimeve pranė MASH, punėsimet janė tė larta duke parė qė shumė prej tė rinjėve gjejnė njė vend pune nė kompanitė e huaja siē janė “Call Center”. Por pyetjes se sa prej tė rinjėve punėsohen nė degėn qė mbarojnė burimet bėjėn me dije se ky numėr ėshtė shumė i ulėt, por lidhur me ēėshtjen se studentėt e privatit apo tė publikut, burimet i japin shumė rėndėsi publikut.


Punėsimi i studentėve degėt qė tė japin njė vend pune

Degėt profesjonale

Sot shumė prej tė rinjve preferojnė mė mirė njė degė nė profilet shkencore ose shoqėrore se sa njė profesjon. Tė dhėnat tregojnėse nė Tiranė por dhe nė qytetet e tjera profesjonet janė zhdukur. Njė profesjon si hidraulik apo mekanik mund ti japė ē’dokujt shuma parash tė cilat nuk do tė mund ti fitojė nėse punon nė njė zyrė shtetėore. Tė njė rėndėsi tė lartė janė dhe profesjonet e tjera si Elektroaut (fusha pėr tė cilat kėrkohen shumė kandidatė).

Financė dhe Administrim Biznesi

Janė 2 nga degėt mė tė kėrkuara nė Fakultetin Ekonomik tė Tiranės. Kėrkesa lidhet me mundėsitė pėr tė gjetur njė vend pune. Sipas tė dhėnave mė shumė se 70% e studentėve qė mbarojnė nė kėto dy degė arrijnė tė gjejėn njė vend pune brėnda 3 vjeēarit tė parė pas mbarimit tė studimeve. Edhe vet pedagogėt e ekonomik thekėsojn rėndėsinė qė kanė kėto degė si dhe pėrkushtimin e lartė qė duhet tė bėjėn studentėt pėr tė marrė diplomėn.

Mjekėsi dhe fizioterapi

Mjekėsia mbahet njė nga degėt tė cilat tė garantojnė njė vend pune. Rritja e spitaleve tė huaja nė Shqipėri si dhe mungesa e mjekėve nė spitalet shtetėrore ka bėrė qė tė rinjtė qė arrijnė tė mbarojnė me sukses degėn e mjeksisė tė gjejėnė njė vend pune. Shumica prej mjekėve tė rinj punėsohen direkt nė njė nga spitalet e rrethev ndėrsa me fitimin e eksperjencės kanė mundėsi pėr njė vend pune dhe nė kryeqytet. Fiziterapia ėshtė njė degė qw j’u ka rritur shumė vlera nė vitet e fundit. Sipas tė dhėnave nė vendin tonė nuk ka fiziterapistė profesjonl dhe kjo do ti japė mundėsinė brezit tė ri pėr tė futur mė lethtė nė tregun e punės.

Teknologji Informacjoni dhe Komunkimi

Ėshtė njė nga degėt nė Fakultetin e Shkencave tė Natyrės qė vetėm 40% e studentėve qė futen arrijnė tė marrin diplomėn brėnda tre vjeēarit tė parė. Vėshtirėsia e kėsaj dege lidhet me mundėsitė qė te jepen mė pas. Ēdo i ri mund tė punėsohet nė fushat kompjuterike, nė biznese tė ndryshme si dhe nė fushat e komunikimit. Njė degė qė tė jep shumė mundėsi.

Turizmi

Zhvillimi i turizmit nė vitet e fundit i ka dhėnw mundėsi shumė tė rinjve pėr tu punėsuar, sidomos gjatė muajve tė verės. Ky trend do tė vazhdojė pėr sa kohė Shqipėria do tė ketė njė pozitė tė favorshme pėr zhvillimin e turizmit veror si dhe dimėror (Alpet Shqiptare).

Komunikimi

Ėshtė fusha e cila vlen nė ēdo aspekt tė jetės. Si nė fushat e ekonomisė por dhe nė fushat shoqėrore, komunikimi mbetet i njė rėndėsie tė lartė sidomos pėr ata tė rinj qė janė tė aftė ta kapin artin e komunikimit.

http://www.standard.al/vezhgimi-vete...-te-punesohen/
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2013, 22:10   14
Citim:
Asnjė kolegj s’bėhet universitet

Prishtinė, 22 maj - Asnjė nga Bartėsit Privat tė Arsimit tė Lartė as kėtė vit nuk i plotėsojnė kushtet tė akreditohen si universitet. Ferdije Zhushi-Etemi, drejtoreshė e Kėshillit Kombėtar tė Cilėsisė, ka thėnė se asnjė nga kolegjet qė veprojnė nė Kosovė nuk i kanė arritur kriteret e parapara me Ligj pėr Arsimin e Lartė qė tė akreditohen universitet.

“Sipas Ligjit tė Arsimit tė Lartė nė fuqi, asnjė kolegj pas kėtij procesi nuk mund tė arrijė tė akreditohet si universitet. Pėr ta arritur kėtė nivel kolegjet duhet tė akreditohen nė pesė fusha tė ndryshme tė programeve tė doktoratės qė, sipas kapaciteteve ekzistuese pėr hulumtime shkencore, kėto institucione tani pėr tani nuk mund ta arrijnė kėtė kriter”, ka thėnė pėr “Epokėn e re”, Zhushi-Etemi.

Ajo ka treguar se vizitat e ekipeve tė ekspertėve tė akreditimit nė institucione kanė filluar nė muajin shkurt 2013 dhe se deri tani janė kryer nė njė numėr tė konsiderueshėm. “Kanė mbetur edhe disa institucione pėr t’u vizituar nė dy javėt nė vazhdim. Planifikojmė qė tė gjitha vizitat tė pėrfundojnė deri mė 10 qershor”, ka treguar Zhushi-Etemi.

http://www.koha.net/?page=1,13,146560
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.7.2013, 07:54   15
Citim:
"Universitetet" private mbesin kolegje

Edhe kėtė vit, asnjė nga Bartėsit Privat tė Arsimit tė Lartė, nuk i kanė plotėsuar kushtet tė akreditohen si universitete. Madje, janė shumė larg kėtij epiteti.

Pas publikimit tė rezultateve tė procesit tė akreditimit nga Agjencia e Akreditimit e Kosovės, qė kanė pėrfshirė 26 institucione private dhe publike, vendim pozitiv pėr zgjatjen e akreditimit, madje edhe pėr disa programe, ka marrė vetėm Universiteti Publik “Hasan Prishtina", Universiteti Publik i Pejės dhe ai i Prizrenit pėr njė periudhė tre vjeēare, ndėrsa institucionet private tė arsimit tė lartė vazhdojnė tė mbesin, siē edhe kanė qenė - kolegje.

Ferdije Zhushi-Etemi, drejtoreshė e Kėshillit Kombėtar tė Cilėsisė, ka thėnė pėr Radio Evropa e Lirė se asnjė nga kolegjet private qė veprojnė nė Kosovė nuk i kanė arritur kriteret e parapara me Ligjin pėr Arsimin e Lartė qė tė akreditohen universitete.

“Pėr momentin, asnjėri prej tyre nuk ofron tri ciklet, qė ėshtė kusht pėr tė qenė universitet. Dhe, sipas ligjit parashihet qė institucionet tė kenė tė akredituara doktorata sė paku nė tri fusha, pėr tė mbėrritur nivelin e kolegjit universitar, ndėrsa mė tutje duhet t'i akreditojnė pesė fusha tė doktoratės pėr tė qenė universitet. Edhe kėtu pėr momentin janė shumė larg”, shprehet Zhushi.

Ri-akreditimi i institucioneve private si kolegje tregon se mė se miri cilėsinė e ulėt tė arsimit nė kėto institucione, thonė ekspertė tė kėsaj fushe.

Eksperti Jonuz Salihu, konsideron se kėto institucione si qėllim kanė pėrfitimet materiale dhe jo ngritjen e cilėsisė se arsimit. Ndėrkaq, Halim Hyseni, nga Qendra pėr Arsim e Kosovės, thotė se mė nivelin aktual tė cilėsisė, kolegjet vėshtirė se do tė mund tė avancohen nė universitete.

Ferdije Zhushi-Etemi thekson sė nė disa institucione ka pėrmirėsime tė cilėsisė, por ka tė atilla qė nuk kanė arritur pėrmirėsim nė kėtė fushė, dhe pėr kėtė arsye janė akredituar pėr njė periudhė mė tė shkurtėr kohore.

Shumica e kolegjeve janė akredituar pėr njė periudhė pesėvjeēare, ndėrsa disa edhe pėr njė periudhė trevjeēare, kurse institucioni privat “Unimedica” nuk ka arritur tė akreditohet.

Pavarėsisht akreditimit tė tyre si kolegje, nė ueb-faqet e tyre zyrtare, disa nga to emėrohen mė “universitet”. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=33821
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2013, 17:53   16
Citim:
MASH: Kujdes! Universitetet private, ja 396 degėt e akredituara

Zgjedhja e shkollės sė lartė nga tė rinjtė qė duan tė kenė njė diplomė nė xhep, duket se nuk ėshtė njė sfidė e lehtė. Madje, me saduket, kjo edhe pėr vetė ministrinė e Arsimit dhe Shkencės, e cila ka publikuar njė udhėzues pėr tė rinjtė se si ta zgjedhin me kujdes shkollėn e lartė ku do tė nisin studimet.

Habia qėndron nė paragrafėt qė i kushtohen universiteteve private, ku Ministria, qė ėshtė dikasteri qė edhe jep lejet dhe monitoron aktivitetin e tyre, u thotė studentėve qė t'u kėrkojnė universiteteve private t'u tregojnė licencėn e ushtrimit tė aktivitetet.

Ja ēfarė thotė konkretisht ky udhėzues i tė rinjve, pėr shkollat e larta private. "Shkollat e larta dhe programet e studimit duhet tė jenė tė licencuara me vendim tė Kėshillit tė Ministrave tė Republikės sė Shqipėrisė. Pas licencimit, shkollat e larta dhe programet akreditohen nga Kėshilli i Akreditimit, me urdhėr tė Ministrit tė Arsimit dhe Shkencės. Prandaj, pėrpara zgjedhjes kėrkoni nga shkolla e lartė: Vendimin pėr licencimin e programit tė studimit, si dhe Urdhrin e Ministrit pėr akreditimin e programit; sigurohuni qė programi i studimit tė jetė i akredituar pėrpara lėshimit tė diplomės; Klikoni gjithmonė faqen e internetit tė APAAL www.aaal.edu.al dhe/ose (www.mash.gov.al), pėr tė parė statusin ligjor tė institucionit; pyesni nėse kreditet (ECTS) qė fitoni aty, janė tė transferueshme brenda ose jashtė vendit; pyesni nėse programi bėn pjesė nė profesionet e rregulluara", - thuhet nė kėtė udhėzues. Rekomandimet e plota mund t'i gjeni nė linkun e MASH.

Ndėrkohė qė po nė faqen e ministrisė sė Arsimit janė tė publikuara 396 degėt e universiteteve private tė akredituara deri me datė 8 korrik 2013. Tė gjitha degėt gazeta po i publikon tė plota si njė mundėsi orientimi pėr tė rinjtė qė kėtė shtator duan tė zgjedhin njė universitet privat ku tė nisin studimet e larta.

http://www.botasot.info/shqiperia/23...e-akredituara/
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.9.2013, 21:45   17
Citim:
“Akreditimi i universiteteve do tė bėhet nga fillimi”

Pjesa mė e madhe e privatėve kanė pėrfunduar tashmė procesin.
MASH: Shumė shpejt nis auditi nė shkollat e larta.

Akreditimi i universiteteve publike dhe private ka qenė njė premtim ndaj studentėve nė tė dy mandatet e qeverisė “Berisha”. Vazhdimisht drejtuesit mė tė lartė tė arsimit kanė dalė me deklarata publike, se brenda njė date tė caktuar kandidatėt pėr studentė do tė kishin nė duar listėn me rankimin e shkollave tė larta, e cila do tė ishte njėsia matėse pėr cilėsinė e diplomave qė ofronin, pas akreditimit. Por ende sot, mijėra maturantė nuk e kanė njė tė tillė e priren t’i besojnė apo tė ndikohen nga ato qė dėgjojnė e marketohen. Ndonėse pjesa mė e madhe e universiteteve private kanė aplikuar pranė MASH dhe kanė pėrfunduar procesin e akreditimit, nė asnjė rast nuk ka pasur nga ky dikaster as ndonjė heqje licence pėr ata qė ofrojnė diploma jo cilėsore, as penalizime pėr tė tjerė ku mund tė nisėsh studimet edhe me klering. Kandidatėt pėr nė universitet vijojnė tė jenė edhe sot konfuzė se cilat janė ato universitete ku ia vlen tė investojnė pėr tė marrė dije. Duket se njė nga reformat prioritare tė Ministrisė sė Arsimit, pas ndryshimit tė pushteteve, do tė jetė pikėrisht cilėsia e arsimit tė lartė. Burime tė sigurta nga MASH bėjnė me dije se procesi i akreditimit tė universiteteve do tė nisė nga fillimi. Tė njėjtat burime pohojnė pėr gazetėn se MASH ka vendosur tė rikthejė procesin nga e para edhe ndaj universiteteve tė cilat pretendojnė se kanė kaluar me sukses tė gjitha vlerėsimet. “Brenda njė kohe shumė tė shkurtėr pritet tė nisė kontrolli nė institucionet publike e private tė arsimit tė lartė, pėr tė parė nga afėr nėse plotėsojnė standardet”, thonė burime pranė MASH. Nuk ėshtė vendosur ende nėse do tė jenė ekspertė tė huaj tė cilėt do tė kryejnė kėtė proces apo do tė jetė Agjencia Publike e Akreditimit. “Synimi ėshtė t’u jepet fund diplomave pa asnjė vlerė tė lėshuara nga shumė institucione tė arsimit tė lartė, tė cilat e kanė kthyer dijen nė biznes tė mirėfilltė”, sqarojnė burime pranė MASH. Sipas tyre, ministrja e re Lindita Nikolla ka marrė angazhim ta shohė me prioritet kėtė problem. Universitetet private janė mė shumė tė interesuara tė kėrkojnė akreditim pėr institucionet dhe programet e tyre, nė krahasim me ato publike. Deri tani, shumica e privatėve janė akredituar pėr programe tė caktuara, ndėrkohė qė nga publikėt rezulton ta ketė pėrfunduar kėtė proces vetėm Akademia e Mbrojtjes “Spiro Moisiu”, e njohur ndryshe si Universiteti Ushtarak “Skėnderbej”. Nė proces ėshtė Universiteti Politeknik.

Universitetet e akredituara

Pėr universitetet, kjo reformė e re qė pritet tė zbatohet nė muajt nė vazhdim, pritet tė sjellė humbje tė mėdha financiare. Ato institucione qė kanė mbaruar akreditimin dhe e konsideronin njė proces tė pėrfunduar, do t’u duhet tė paguajnė sėrish njė kosto prej disa mijėra eurosh, pėr tė siguruar vlerėsimin. Nė bazė tė tė dhėnave mė tė fundit tė Agjencisė Publike tė Akreditimit tė institucioneve tė arsimit tė lartė, raportohet se universitetet private, pjesa mė e madhe e tyre e kanė pėrfunduar akreditimin e programeve qė vėnė nė dispozicion tė studentėve, ndėrkohė qė nga universitetet publike interesi ka qenė i ulėt.

http://www.panorama.com.al/2013/09/2...t-nga-fillimi/
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2013, 13:37   18
Citim:
“Akreditimi i Universiteteve” Kule: Mungojnė ekspertėt shqiptarė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	dhori-kule.jpg
Shikimet:	1
Madhėsia:	50,2 KB
NNJ:	6099“Akreditimi i Universiteteve publike dhe private duhet tė bėhet nga ekspertė ndėrkombėtare. Ky proces ėshtė i domosdoshėm dhe duhet tė bėhet sa mė parė.”-kjo ka qenė kryefjala e kryetarit tė konferencės sė rektorėve Dhori Kule, njėkohėsisht edhe rektor i UT-sė i cili pėrshėndet nismėn e Ministrisė sė Arsimit, pėr nisjen e akreditimeve nga e para, por propozon se vlerėsimi duhet tė bėhet nga ekspertė tė huaj, pėrfaqėsues tė agjencive qė kanė eksperiencė nė kėtė fushė.

“Nevoja pėr tė bėrė akreditimin tė institucioneve tė arsimit tė lartė publike dhe jo publike me agjenci tė specializuara ndėrkombėtare tashmė ėshtė bėrė akute. Universiteti i Tiranės vazhdimisht e ka kėrkuar njė gjė tė tillė dhe do tė ishte e vetmja mėnyrė qė standardet cilėsorė tė promovuar nga subjekte inviduale tė testohen tė vlerėsohen nga agjenci nga ato tė cilat janė tė specializuara nė botė.”-u shpreh Dhori Kule, rektor i UT-sė.

Rektori Kule thotė se Agjencia Publike e Akreditimit tė Institucioneve tė Arsimit tė Lartė nuk mund ta bėjė kėtė vlerėsim, pasi nė Shqipėri nuk ka ekspertė tė kėsaj fushe tė specializuar pėr akreditimet.

“Pa i bėrė komente agjencisė tonė publike qė ka parashikuar ligji, unė kam bindje dhe ata vet e ndjejnė nevojėn pėr tė pasur njė organizėm mė tė specializuar. Nuk ka agjenci dhe institucione struktura tė specializuara nė kėtė fushė nė Shqipėri. Me kėtė rast mėsojmė edhe ekspertėt tanė.” tha Dhori Kule.

Njė ditė mė parė, burime nė Ministrinė e Arsimit konfirmuan se akreditimi do tė nisė si proces nga e para pėr tė gjitha universitetet publike dhe private, pavarėsisht se shumė prej tyre e kanė marrė akreditimin. Pas akreditimit pritet dhe renditja e universiteteve nga mė i miri tek ai me njė nivel tė dobėt .

http://www.gazetarepublika.al/2013/0...tet-shqiptare/
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
Pėrgjigju



Veēoritė e botimit
Ēėshtjet e reja nuk lejohen
Pėrgjigjet nuk lejohen
Bashkėngjitjet nuk lejohen
Ndryshimi i shkrimeve nuk lejohet

vB code ėshtė hapur
Ndijėzat janė hapur
Kodi [IMG] ėshtė hapur
Kodi HTML ėshtė mbyllur


Ora nė Shqipėri ėshtė 02:38.


vBulletin, Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Vargmal © 2006 - 2013 L

Drejtbotimi: Respekto punėn e tjetrit. Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet krijuesi dhe nyja pėrkatėse e faqes (ose vetėm kahu vargmal.org) ku gjendet lėnda e kopjuar. Nėse lėnda e hasur kėtu dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme nga mbajtėsi i tė drejtave tė lėndės.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, ky log pėrmban dhe lėndė me tė drejta lentori, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht nga mbajtėsi i tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė ndaj lėnde me tė drejta lentori, siē ky parashikohet nė Ligjin nr.9380, dt.28.4.2005, Nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes tė mėparshėm pėr marrje dijenish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.