Kthehu   Kreu > D1 > Lėnda > Mjedis
Tituj tė ngjashėm

Pėrgjigju
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.2.2007, 21:15   1

Vė re! Prerja e paligjshme e pyjeve


Citim:
Sipas njė raporti tė Agjencisė Kombėtare tė Mjedisit

Pakėsimi i sipėrfaqeve pyjore dhe erozioni qė ka pėrfshirė prej kohėsh ekosistemin natyror tė vendit ėshtė kthyer nė njė problem emergjent pėr mjedisin shqiptar.

Sipas tė dhėnave tė Agjencisė Kombėtare tė Mjedisit (AKM), sipėrfaqja pyjore e vendit tone, qė llogaritet nė rreth 1 milion hektarė, po kėrcėnohet seriozisht nga erozioni, pasojė e shfrytėzimit pa kriter tė kėsaj pasurie.

Kėshtu, pėrdorimi pėr pėrfitime vetjake dhe ndėrtimet e shumta pa leje dhe pa asnjė studim mjedisor kane bėrė qė nga kurorat me pyje e drurė qė rrethonin dikur Tiranėn tė shkojnė vazhdimisht drejt zhdukjes.

Sipas studimeve tė AKM-sė, edhe nė vijėn bregdetare tė Durrėsit, rreth 40 kilometra, brezi pyjor po shkon drejt zhdukjes graduale, duke prerė qindra pisha. Dėmtime janė bėrė nė plazhin e Porto Romanos, atė tė Currilave, Kepit tė Lalzit etj, ku pothuaj po zhduken gjurmėt e gjelbėrimit pyjor.

Problematike, gjendja paraqitet edhe nė sipėrfaqen pyjore tė Beratit, ku zonat mė tė prekura paraqiten pyjet e Tomorit, Bogovės, Terpanit etj.

Sipas AKM-sė, reduktimi i sipėrfaqeve pyjore dhe degradimi i vazhdueshėm i tyre vjen jo vetėm si pasojė e shfrytėzimit pa kriter tė zonave pyjore, por edhe si pasojė e moskujdesit nė mbrojtjen e tyre, treguar nga ana e autoriteteve lokale dhe atyre mjedisore, qė operojnė nė vend.

17 shkurt / ATSH / Zamira Kurti
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2007, 11:22   2

Vė re! Prerja e paligjshme e pyjeve


Raportim pėr prerjen dhe shfrytėzimin e paligjshėm tė pyjeve nė troje.
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2007, 11:26   3
Citim:
Pylli rreth Borshit, rrezik zhdukjeje

Pothuaj tė gjitha faqet e maleve pėrgjatė vijės bregdetare Borsh-Sarandė u shkrumbua nga zjarret e disa javėve mė parė. Ajo qė dikur quhej me plot gojėn Riviera shqiptare, sot s’ėshtė gjė tjetėr veēse njė varg kodrash krejtėsisht tė zhveshura, ku vetėm shkurret i kanė shpėtuar djegies.

Nė komunėn e Lukovės mėson se pjesa mė e madhe e zjarreve vihen nė mėnyrė tė qėllimshme nga barinjtė, tė cilėt duan tė krijojne kullotė pėr bagėtitė.

Ndėrsa nė fshatin Ēorraj dhe Fterrė, banorėt tė thonė tė shqetėsuar se pemėt nuk digjen nga barinjtė, por priten prej vitesh nė mėnyrė masive. Madje dhe njė dru shekullor, siē ėshtė hilqja.

Pamja qė mbizotėron nė shpatet e maleve tė kėtyre anėve tė krijon idenė se sapo ka pėrfunduar njė “kasaphanė” e tmerrshme. Pemė tė shkrumbuara, hilqe tė prera, qė presin radhėn pėr t’u ngarkuar nėpėr kuaj, pėr t’u djegur pak mė poshtė, rrėzė shpatit tė malit. Banorėt tė thonė se drurėt qė priten, shėrbejnė pėr t’u djegur pėr qymyr.

Askush prej tyre nuk di tė thotė sesa metra kub dru priten nė ditė nė kėto dy fshatra, ndėrkohė qė prej dy vitesh, dy firma shfrytėzojnė pėr qymyr pyjet e kėsaj zone. Banorėt thonė se firmat jo vetėm qė nuk kanė marrė pėlqimin e komunitetit, por as kanė kontaktuar me banorėt.

“Madje, kėto dy firma nuk kanė kursyer as drurėt qė janė pronė e banorėve tė fshatit”, - thotė Jani Papadhimitri njė banor i zonės.

Megjithė ankesat e bėra, askush nuk e ka vėnė ujin nė zjarr. Mėsohet se banorėt e dy fshatrave kanė dėrguar njė sėrė peticionesh nė komunėn e Lukovės, ku kėrkojnė ndėrprerjen e aktivitetit tė dy firmave qė shfrytėzojnė pyjet nė kėto zona.

MJEDISI SOT NR. 105 | 4 | nėntor 2005
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2007, 16:33   4

Shkrim i cituar ShP: Ēdo shqiptar njė pemė


Citim:
Ēdo shqiptar tė mbjellė njė pemė
Ekolėvizja / 5 shkurt 2005

”Ēdo shqiptar njė pemė”, kjo ėshtė motoja e fushtės sė iniciuar nga Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujrave (MMPAU) nė 84 vjetorin e shėrbimit Pyjor Shqiptar.

Kjo mendohet tė jetė njė nismė qė do tė thellohet nė pėrmasa mbarėkombėtare gjatė viti 2007, me synim sensibilizimin e shoqėrisė shqiptare pėr mbjelljen e sa mė shumė pemėve. Dėmtimi i pyjeve, prerja dhe transporti kondrabandė i lėndės drusore, sipas Ministrisė sė Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujrave, janė ulur nė mėnyrė tė konsiderueshme, si rezultat i bashkėpunimit me prokuroritė nė rrethe, mė ndihmėn e tė cilave janė vėnė para pėrgjegjėsisė ligjore deri dhe me heqje lirie, rreth 90 persona nė tė gjithė vendin. Nė vitin 2006 janė mbajtur 3155 procesverbale pėr dėme nė pyje ose sa 95 pėrqind e proēes- verbaleve tė mbajtur njė vit mė parė, gjė qė shpjegohet me uljen e dėmeve nė krahasim me vitin 2005.

Tė dhėnat e kėsaj ministrie tregojnė se numri i drurėve tė prerė gjatė vitit 2006 u ul me 28 pėrqind krahasuar me vitin 2005, kurse vėllimi i tyre ka qenė rreth 30 pėrqind mė i vogėl se sa njė vit mė parė. Gjatė vitit tė kaluar janė sekuestruar mbi 8000 m3 material drusor i prerė nė mėnyrė tė paligjshme ose 32 pėrqind me shumė se sa njė vit mė parė. Specialistėt e Ministrisė sė Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave konstatojnė se angazhimi dhe mbėshtetja mė e mirė e pushtetit nė nivel komune pėr rritjen e vjeljeve tė gjobave, do tė ndikonte ndjeshėm nė uljen e mėtejshme tė dėmeve nė pyje.

Sipas tyre, zjarret nė vitin 2006 ishin pothuaj po aq sa nė vitin 2005, 176 raste, por ajo qė ka mė shumė rėndėsi ėshtė fakti se sipėrfaqet e djegura kanė qėnė shumė mė tė vogla: gjatė vitit 2006 sipėrfaqja e djegur nė pyje ėshtė sa 34 pėrqind e sipėrfaqes sė djegur njė vit mė parė, kurse nė kullota ajo ėshtė sa 17.4 pėrqind e djegieve tė vitit 2005.

Synimi i Ministrisė sė Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave pėr vitin 2007 do tė fokusohet nė organizimin e sistemit tė vrojtim sinjalizimit, lėvizjen mė tė shpejtė dhe kualifikimin mė tė mirė tė personelit pyjor, si dhe me ndėrgjegjėsimin nė rritje tė komuniteteve lokale, dėmet nga zjarret nė pyje dhe kullota tė vijnė drejt uljes sė mėtejshme. Nėntė vjet mė pare, akademikė, specialistė e figura tė njohura tė fushės sė pyjeve vendosėn 27 Janarin, si ditėn e shėrbimit pyjor shqiptar. Kjo datė u caktua nė kujtim tė Ligjit tė parė shqiptar tė pyjeve dhe kullotave mė 27 Janar tė vitit 1923.

Historiku i pyjeve njeh organizime nga mė tė ndryshmet deri nė vitin 2006, por nga ky vit e deri sot pyjet kanė marrė njė rėndėsi mjaft tė madhe, jo vetėm si strukturė, por dhe si dimension nė menaxhimin e tyre.
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2007, 16:51   5
Citim:
Mėrgata e njė Parku Kombėtar
Ekolėzvizja / 5 shkurt 2007 / Argetina Tanushi

Shkatėrrimi i pyjeve rrezikon ekzistencėn e Lurės

Me njė sipėrfaqje prej 1.280 hektarė, parku ndodhet nė pjesėn lindore tė masivit malor tė “Kunorės sė Lurės”. Me liqenet e saj akullnajore, Lura ofronte dikur njė ambjent piktoresk dhe tėrheqės nė njė lartėsi nga 1.350-1.720 m, por qė tashmė ėshtė zbehur bukuria e asaj kohe. Ndėrkohė nė ditėt e sotme, i ashtuquajturi “Parku Kombėtar i Lurės” ėshtė mjerisht i rrėnuar. Nė vend tė cicėrimave tė zogjve, muzika qė shoqėron shushurimat tek-tuk tė gjetheve tė rėna, ėshtė ajo e sopatave dhe motorsharrave. Njė masakėr qė i ka ndryshuar pamjen Lurės. Askush nuk ka kthyer kokėn pėr tė parė Lurėn e adhuruar nga Lin Preht e shumė e shumė personalitete tė tjera ndėrkombėtare. Grupe tė ndryshme tė huajsh kanė vizituar Lurėn e shkatėrruar tė pas viteve ’90.

Emri:  shpyllezimi-ne-lure.jpg
Shikimet: 8289
Madhėsia:  19,3 KBI vetmi burim fitimi pėr banorėt e rrethinave tė Lurės janė drurėt e pyllit. Tė zhytur nė situatė tė vėshtirė ekonomike komuniteti ėshtė i detyruar tė presė pyjet pėr tė bėrė tė mundur fitimin e minimumit jetik. Nė njė situatė, ku pėr hir tė ekzistencės priten pyjet, kush mban pėrgjegjėsi pėr kėtė? Nga ana tjetėr kemi organet pėrgjegjėse, tė cilat kanė funksionin e ruajtjes sė pasurive kombėtare. Por, qė nė realitet prej vitesh kanė rėnė nė ‘gjumin liturgjik’, dhe qė pėr hir tė interesave tė ngrushta pėrfitimi ata lejojnė kėtė masakėr tė Parkut Kombėtar. Dikur liqenet unike, tani tė mbuluara nga drurėt e kalbur, apo degėt e pemėve disavjeqarė tė prera pa kriter. Makina tė ngarkuara me trupat e pemėve krijojnė ēdo natė karvanin pėr nė Tiranė e Durrės, ku shiten kundrejt njė shume qesharake.

Asnjėherė policia pyjore nuk ka kryer operacione pėr tė inspektuar dhe ndaluar kėtė trafik, qė pėr nga dėmet ekologjike, ecėn nė pothuajse tė njėjtin paralel me atė tė trafiqeve tė tjera tė paligjshme nė Shqipėri. Nė njė kohė kur kryeministri Berisha shprehet nė fushatėn elektorale se ‘do tė mbėshtesim ministrin e Mjedisit Lufter Xhuveli nė projektet e tij’, harron se ‘i dashuri’ ministėr nuk ka denjuar as tė shikojė ndonjėherė nė Parkun Kombėtar tė Lurės, pale mė tė hartojė ndonjė projekt pėr kėtė vend ‘mjerisht’ tė konturuar “Pasuri Kombėtare”.

Sė fundmi ka qėnė njė grup turistėsh tė ardhur nga shteti i largėt Amerikan qė kanė shėnuar vizitorėt e radhės nė kėtė vend. Panorama qė u ofron tani vendi dikur piktoresk, nuk i pėrngjan aspak asaj ēfarė kishin dėgjuar kohė mė parė. Kudo trungje tė prerė. Vrapin e erės nuk ka asgjė qė ta ndalojė. Pyjet e zonės janė zhveshur nga manteli jeshil, ndėrkohė qė e prekshme ėshtė vetėm lakuriqsia e tokės sė shkretė.

Si shumė e shumė probleme tė tjera mjedisore edhe problemi i Lurės do tė kalojė shumė kohė dhe do tė endet si i tillė nėpėr faqet e gazetave. Duke ditur se njė pjesė e mirė e komunitetit kanė braktisur krahinėn e Lurės, pas viteve ’90, duke u shpengulur nė vende si Durrėsi dhe Tirana, problemi i pyjeve tashmė ka humbur ekskluzivitetin pėr tė qėnė edhe pjesė e premtimeve boshe tė politikanėve tanė. Kjo, pasi politika nuk ka as interes votash nė atė zonė, sepse pjesa e mbetur e banorėve ėshtė e papėrfillshme. Tashmė ka humbur edhe emocioni i tė ndjerit tė aromės sė shumėllojshmėrisė sė bimėve dhe simfonisė sė zogjve, janė zhdukur nė mėrgatėn e gjatė.
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2007, 11:10   6

Shkrim i cituar Shkodėr: 12.7 mln lekė pėr pyllėzimet


Citim:
Pyllėzimi, qeveria e BB japin 12.7 milionė lekė
15/12/2007 - 09:59 / Brikena Shllaku

Pėr herė tė parė Prefektura e Shkodrės ka arritur tė sigurojė fonde mė shumė se ēdo vit tjetėr pėr pyllėzimin. Zjarret e shumta qė u shėnuan gjatė verės qė kaloi, kanė bėrė qė ky institucion i drejtuar nga Maxhid Cungu tė kishte nė qendėr tė vėmendjes minimizimin e kėtyre e dėmeve tė shkaktuara. Menjėherė pas situatės alarmante tė krijuar nė rrethet Shkodėr, Pukė dhe Malėsi e Madhe, janė ngritur grupet e punės, tė cilėt kanė pėrcaktuar qartė detyrat. Pikėrisht kjo gatishmėri dhe puna paraprake e bėrė ka qenė garancia pėr tė siguruar ondin prej 12.7 milion lekėsh, qė ėshtė fondi mė i madh i ardhur vitin e fundit pėr pyllėzimin.

Donatorė tė kėtij fondi janė qeveria shqiptare dhe Banka Botėrore. Fondi i dhėnė do tė pėrdoret pėr pėrmirėsimin e sipėrfaqeve pyjore dhe kullotave. Ndėrkohė, fushata sensibilizuese pėr muajin e pyllėzimit ka filluar dy ditė mė parė nė malin e Taraboshit, ku do tė mbillen 4 hektarė me pyje. Burime zyrtare nga Prefektura, bėjnė me dije se ėshtė parashikuar tė ndėrhyhet nė 1000 metėr katrorė prita malore dhe pyllėzimin e 10 hektarėve me pisha nė rrethin e Shkodrės. Nga ana tjetėr, grupet e punės tė Pukės dhe tė Malėsisė sė Madhe do tė planifikojnė investimet pėr sa i pėrket pyllėzimit nė zonat pėrkatėse.


FUSHATA PĖR PYLLĖZIMIN

Prefekti i Shkodrės, Maxhid Cungu dje ka deklaruar pėr “Gazeta Shqiptare” se, edhe kėtė vit organizimi i fushatės pėr pėrmirėsimin e pyjeve dhe kullotave nė shkallė qarku do tė ketė si qėllim kryesor sensibilizimin e opinionit publik. Kjo pėr sa i pėrket rėndėsisė qė kanė pyjet dhe kullotat nė mbrojtjen dhe pėrmirėsimin e mjedisit ekologjik si dhe tė rritjes sė nivelit ekonomiko-shoqėror tė komunitetit. Sipas Cungut, gjatė kėsaj fushate do tė synohet qė me veprime konkrete, tė krijohen mundėsitė e pėrfshirjes sa mė tė gjerė nė kėtė fushatė tė institucioneve shtetėrore, organeve tė qeverisjes vendore, organizatave jofitimprurėse mjedisore, shkollave, subjekteve private qė veprojnė nė fushėn e pyjeve dhe kullotave si dhe vetė komunitetit. Shtabi qendror qė do tė ndjekė nga afėr fushatėn e pyllėzimit kryesohet nga prefekti Maxhid Cungu dhe kreu i kėshillit tė Qarkut tė Shkodrės, Gjovalin Kolombi. Fillimisht puna ka nisur nė malin e Taraboshit nė Shkodėr, pėr tė vijuar mė pas dhe nė masivet malore tė dėmtuara nga zjarret nė Pukė dhe Malėsi tė Madhe. Mbjellja e pishave nė zonat e shkatėrruara nga zjarret do tė bėjė rikuperimin e dėmeve dhe kthimin nė identitet tė masiveve pyjore.


ZJARRET

Vera e nxehtė pasoi me rėnien e zjarreve tė fuqishme nė Qarkun e Shkodrės. Gjatė periudhės korrik-gusht tė kėtij viti, nė rrethin e Shkodrės u shėnuan 27 vatra zjarri, ku si pasojė e tyre u shkrumbuan 18 hektarė me pyje dhe 175 hektarė me kullota. Vlera e dėmit e vlerėsuar nga specialistėt e shėrbimit pyjor kap shifrėn e 1.5 milionė lekėve. Zona e Pukės ėshtė konsideruar si mė e dėmtuara nga zjarret nė shkallė qarku. Nė kėtė rreth janė shėnuar 94 vatra zjarri, ku si pasojė e tyre janė djegur plotėsisht 475 ha me pyje. Ndėrsa vlera e dėmit pohohet tė jetė 93 milionė lekė. Nė Malėsinė e Madhe janė shėnuar 45 vatra zjarri, ndėrsa janė djegur 159 ha me kullota dhe 45 ha me pyje.

http://balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=26820
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2008, 22:04   7

Shkrim i cituar Mat: Problem prerja e pyjeve pa kriter


Armik i pyjeve tona nuk ėshtė vetėm zjarri, por edhe vetė dora e njeriut. Problem janė prerjet nė pyjet e rrethit tė Matit, policia pyjore dhe e rendit jane duke marrė masa pėr parandalimin e shkatėrrimit tė pyjeve.

http://www.balkanweb.com/sitev4/index.php?id=22747
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.9.2008, 19:16   8

Shkrim i cituar Prisnin drurėt e pyllit, nė pranga pronari i firmės


TIRANE Policia e Rendit dhe ajo Pyjore reagojnė pėr prerjen dhe shfrytėzimin e paligjshėm tė pyjeve. Tre persona, pėrfaqėsues tė firmės "Alcani" nė Tiranė, kanė pėrfunduar nė pranga, ndėrsa policia ka sekuestruar 2 kamionė me 40 metėr/kub lėndė drusore tė prera. Sipas policisė, kjo firmė prej njė viti shfrytėzon pyjet duke prerė lėndėn drusore pa pasur leje dhe pa iu nėnshtruar normave dhe kritereve pėr shfrytėzimin e pyjeve.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=42695
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.9.2008, 13:44   9

Shkrim i cituar Tropojė: Priten drurėt e rrallė nė Parkun e Valbonės


Parku Kombėtar i Valbonės ėshtė prej 10 vitesh nėn rrezikun e vazhdueshėm tė dėmtimit pėr shkak tė prerjeve tė drurėve tė rrallė duke sjellė ndėr tė tjera njė dėm ekonomik kolosal. Hapja e rrugės sė Ceremit ėshtė shoqėruar me prerjet e shumta tė pyllit mė tė bukur e mė tė pasur tė Parkut Kombėtar tė Valbonės. Motosharrat nuk kanė kursyer as bredhat e pishat e larta, tė rralla pėr nga lloji i tyre.

Buzė rrugės Cerem-Markovsh janė me qindra metra kub bredha e pisha e ah tė prerė. Ēdo kalimtar pėrveē keqardhjes qė ndjen pėrpara njė situate tė tillė, natyrshėm habitet me moskokėēarjen e policisė pyjore tė Tropojės, e cila nė kėtė rast nuk ka vepruar. Makina tė shumta e me tonazhe tė mėdha kalojnė para zyrave tė kėsaj policie ku askush nuk i ndalon duke lejuar kėshtu dėmtimin e rėndė tė Parkut Kombėtar tė Valbonės.

http://www.mjedisisot.info/index.asp...=191&lloji=dok
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.9.2008, 00:43   10

Shkrim i cituar Abuzimi me pyjet, shtyhet seanca ndaj 18 tė akuzuarve


Vlorė- Mungesa e avokatėve dhe dy tė akuzuarve ka detyruar trupin gjykues tė shtyjė seancėn pėr ēėshtjen “Ilqet”, tė abuzimeve nė zonat pyjore tė lumit tė Vlorės, ku implikohen plot 18 persona.

Ēėshtja nė fjalė u bė publike njė vit mė parė me operacionin e koduar “ILQE 804? qė fillimisht vuri nė pranga 7 persona, administratorė firmash private dhe punonjės tė ndėrmarrjes pyjore. Akuza ishte “shkatėrrim tė pronės me pasoja tė rėnda” pėr administratorėt e firmave, tė cilat operonin nė zonat e Lumit tė Vlorės dhe kishin leje pėrdorimi pėr tė ushtruar aktivitet nė pyjet e zonave. Kurse punonjėsit e pyjores akuzohen pėr shpėrdorim tė detyrės, sepse ata kanė lejuar tė ndodhė shkatėrrimi.

Nė atė kohė akuza bėri tė ditur se skandali me pyjet nė zonėn e fshatrave Kuē, Bolenė, Tėrbaē dhe Vranisht ka nisur disa vjet mė parė, ndėrsa shifra e abuzimit me pyjet ėshtė tepėr e madhe.

Nė bashkėpunim, kėta persona llogaritet tė kenė shkatėrruar rreth 146 011 m3 dru pyjorė, i cili ėshtė pėrpunuar nė qymyr dhe ėshtė tregtuar pėr llogari tė firmave, kryesisht nė Greqi. Dėmi llogaritet nė shumėn 50 milionė dollarė.

http://www.shekulli.com.al/news/101/...008-09-10.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2008, 02:34   11

Shkrim i cituar Banorėt e Tropojės: "Mos shkatėrroni pyjet!"


Rrugėt e reja qė po ndėrtohen nė zonėn veriore tė vendit, duket se kanė krijuar edhe njė situatė jo fort tė kėnaqshme, ku qytetarė presin ahet shekullore tė zonės. Ky veprim ka sjellė edhe reagimin e banorėve tė rrethit tė Tropojės qė kanė kėrkuar ndėrhyrje sa mė tė shpejtė nga qeveria dhe autoritetet lokale pėr tė parandaluar shfrytėzimin pa kriter tė pyjeve nė zonė.

Nė njė denoncim pėr gazetėn “Standard”, Skėnder Hoxhaj shprehet se rruga Ēerem-Vranicė-Markofēe po shkatėrron bredhat dhe ahet e zonės, duke krijuar njė dėm tė pallogaritshėm ekonomik dhe mjedisor.

“Shfrytėzimi i pyjeve nė mėnyrė tė pakontrolluar prish bukurinė, shkatėrron ekuilibrin natyror, pra, dhe eliminon mundėsinė e zhvillimit tė turizmit nė pėrgjithėsi. Mė mirė pa rrugė se me pyje tė rrafshuara.

Pėr ndalimin e kėsaj masakre duhet penguar menjėherė prerja e pyjeve nga individė tė cilėt tė prirur nga interesi i tyre personal, po shkatėrrojnė kėtė perlė tė natyrės shqiptare” – shprehet ai.

Banorėt e zonės kėrkojnė ndėrhyrje tė shpejtė dhe efikase nga autoritetet shtetėrore.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=10753
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.11.2008, 16:07   12

Shkrim i cituar Bulqizė: Vazhdon masakra e prerjes sė paligjshme tė pyjeve


Edhe nė kėtė vit, ka vazhduar masakra e prerjes sė paligjshme, nė pyjet e Rrethit tė Bulqizės. Kėshtu, burime nga Drejtoria e Shėrbimit Pyjor Bulqizė, pohojnė se deri mė tani janė regjistruar pėr prerje tė paligjshme nė pyjet e kėtij rrethi 113 raste, prej tė cilave 17 janė dėrguar pėr ndjekje penale dhe 96 procedime administrative.

"Pėr hir tė sė vėrtetės, bashkėpunimi i Ndėrmarrjes Pyjore me pushtetin vendor ka qenė tejet i dobėt, pėr tė mos thėnė se nuk ka funksionuar fare", thotė kryeinxhinieri i Ndėrmarrjes Pyjore, Shkėlqim Hasa, nė lidhje me gjobitjen dhe dėnimet.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=52957
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.1.2009, 19:43   13

Shkrim i cituar Mjedis: Tė ndėrpritet shfrytėzimi pa kriter i pyjeve


Ndotja e mjedisit, dhe e ajrit nė veēanti, vijon tė jetė nė situata alarmante nė Shqipėrinė Perėndimore. Pėrfaqėsues tė 51 OJF-ve mjedisore nė vend kanė paraqitur rezultatet mė tė fundit tė ndotjes, ndėrsa kanė kėrkuar dhe marrjen e masave tė nevojshme.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=56889
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.3.2009, 20:46   14

Shkrim i cituar Deēan: Prerja e paligjshme e pyjeve problem shtetėror


Anėtarėt e komisionit kuvendor pėr Bujqėsi, Pylltari, Zhvillim Rural, Mjedis dhe Planifikim Hapėsinor tė shtetit tė Veriut vizituan sot Ministrinė e Bujqėsisė nė njė takim ku u fol pėr prerjen e paligjshme tė pyjeve, veēanėrisht nė komunėn e Deēanit. Ministria nuk ka kryer tendera pėr prerje tė rregullta tė pyjeve, por vetėm pastrim tė tyre, ndėrkaq qė ka probleme me buxhetin pėr tė kryer mirėmbajtjen e planifikuar tė territorit pyjor.

Mes zgjidhjeve tė mundshme qė u pėrmendėn nė takim pėr pėrballimin e gjendjes, ishin hartimi i njė plani pėr mbarėshtimin e pyjeve, krijimi i lehtėsive tė ndryshme doganore pėr importuesit e mundshėm tė drurit, legalizimi i plotė i furnizuesve tė drurit me kontrollin pėrkatės dhe pėrshpejtimi i gjykimit tė ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me dėmtimin e pyjeve dhe qė kanė shkuar nė gjykatė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=9034
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.3.2009, 12:08   15

Punim Mbarėshtimi dhe keqtrajtimi i pyjeve - nga Anesti Postoli


Citim:
Pyjet gjithmonė kanė paguar
Prof. dr. Anesti Postoli, Universiteti Bujqėsor i Tiranės

Shumėkush qė ka njohur sadopak jetėn shoqėrore nė vendet e zhvilluara, ka ndjerė respektin e madh qė njerėzit kanė atje pėr kėtė entitet tė mrekullueshėm tė natyrės, qė, nė gjuhėn tonė quhet pyll. Efektet e tij mbi shoqėrinė njerėzore, nė kushtet e tė kuptuarit aktual tė fenomeneve, mund tė pėrmblidhen shkurtimisht nė tri pika:
1. Pylli ėshtė rregullatori i pazėvendėsueshėm i parametrave ekologjikė tė planetit tonė. Si njė ekosistem kompleks dhe vetėrregullues, ai ėshtė mbartėsi mė i sigurt i biodiversitetit, duke krijuar kushte e duke ruajtur nė gjirin e vet mijėra gjallesa tė tė gjitha natyrave, tė cilave ua bėn tė jetueshme tė sotmen dhe tė mundshme tė ardhmen mbi kėtė planet.

2. Pylli ėshtė prodhuesi i lėndės sė drurit pėr djegie dhe ndėrtim, e cila gjatė shekujve tė shkuar, ka qenė faktor esencial i zhvillimit tė tė gjitha vendeve tė botės, kurse nga shekulli i 20-tė e kėtej, e domosdoshme pėr mbijetesėn e shoqėrive tė vendeve tė pazhvilluara ose nė zhvillim.

3. Ai ėshtė burimi kryesor ushqimor i blegtorisė ekstensive tė bazuar mbi tė imtat, karakteristikė aktuale e shoqėrive rurale tė pazhvilluara ose nė zhvillim, siē ėshtė vendi ynė dhe shumica dėrmuese e vendeve tė botės sė tretė.
Nė kėtė kuadėr, ndėrsa efekti i parė ėshtė i domosdoshėm, i pėrhershėm, i intereson ēdo qenieje tė gjallė dhe nuk mund tė zėvendėsohet nga asgjė, dy tė tjerėt, nė kohėt moderne, me shtimin numerik, zhvillimin dhe modernizimin e shoqėrisė, vijnė duke e ngushtuar rėndėsinė dhe sferėn e veprimit tė tyre, sepse:
1. Pėrdorimi i drurit si burim energjie, duke u bėrė gjithnjė e mė tepėr i pamjaftueshėm, zėvendėsohet me alternativa tė tjera, e, nė radhė tė parė, pėrdorimi i lėndėve djegėse fosile dhe energjisė bėrthamore, kurse nė sferėn e ndėrtimit dhe prodhimit tė orendive, ai zėvendėsohet me materiale sintetike, gjė qė bėhet e mundur, pėr arsye tė koncentrimit tė pjesės mė tė madhe tė popullsisė nė qendrat e mėdha urbane.

2. Duke mos qenė e zonja tė plotėsojė nevojat e njė shoqėrie nė ekspansion numerik, zooteknia ekstensive zėvendėsohet nga ajo intensive, e cila merr karakterin e industrisė, duke pėrdorur tė gjitha arritjet e shkencės nė fushėn e biologjisė, por edhe nė fusha tė tjera.
Po nė Shqipėri, ē'ėshtė bėrė me pyllin gjatė tetėmbėdhjetė viteve tė fundit? Pėr tė thėnė tė vėrtetėn, nė gjysmėn e parė tė kėsaj periudhe, ēdo gjė nė pyje, thuajse u pezullua dhe sektori mė tepėr vegjetoi, se sa u zhvillua. Nė vazhdim, gjatė pjesės sė dytė tė periudhės, pėrkundrazi, u bėnė ndryshime qė konsistuan nė hartim strategjish dhe marrje vendimesh pėr "ndėrprerje totale tė shfrytėzimeve", ndėrprerje tė tė gjitha punimeve tė kujdesimit, mbarėshtimit dhe investimit nė pyje dhe zėvendėsimin e tyre vetėm me veprime simbolike tė kėsaj natyre, tė kryera nė kuadrin e projekteve me Bankėn Botėrore, dhe, mė nė fund, decentralizim dhe ndryshim radikal strukture tė administrimit tė pyjeve, duke ua kaluar, praktikisht, tė gjitha pyjet komunave dhe nxjerrjen pothuajse jashtė loje tė DSHP-ve, me gjithė aparatet e plota teknike qė ato kanė, etj., si kėto, tė cilat, realisht, jo vetėm nuk patėn ndonjė rezultat pozitiv, por po i ēojnė pyjet nė situatėn mė tė keqe tė imagjinuar ndonjėherė.

Nė kėtė situatė, askush nuk ėshtė nė gjendje tė thotė pėrse ndodh kėshtu.

Pėrse nuk kuptohet qė, pėrmirėsimi i gjendjes nė pyje kėrkon vlerėsim tė rezultateve tė punės tė deritanishme tė armatės sė pylltarėve, shfrytėzim tė arritjeve bashkėkohore tė shkencės pyjore dhe eksperimentim dhe kėrkim tė thelluar pėr tė pėrcaktuar objektivat e kėtij sektori. Ēdo ndryshim nė strukturėn e organizimit, qeverisjes, mbarėshtimit dhe trajtimit tė pyjeve, duhet bėrė pikėrisht mbi kėtė bazė.

Tek ne, nė vend tė kėsaj, konstatohet njė kthim nė empirizėm, kur mendohet dhe besohet se komunat dhe bajraqet do t'i qeverisin dhe trajtojnė mė mirė pyjet nga ē'mund t'i trajtojė njė ndėrmarrje e specializuar, kur kėrkimi shkencor nė pyje ėshtė inekzistent, ndėrsa termi "menaxhim", i injektuar nga ata qė as e njohin dhe as e duan pyllin, ka zėvendėsuar gjithēka, kur silvikultura konsiderohet njė koncept thuajse i panevojshėm, ndėrsa mbarėshtimi, njė herezi!

Nė kėto kushte, edhe pse sot nė nivel planeti, sidomos nė vendet nė zhvillim (por jo nė vendet e zhvilluara), shpyllėzimet shtohen me ritme eksponenciale, ndėrsa pylli trajtohet, gabimisht, jo si njė burim i rinovueshėm, por si njė minierė, nga e cila mund tė marrėsh prodhim sa tė duash, deri sa ai tė mbarojė, kurrė si sot nuk ėshtė tėrhequr vėmendja e eksponentėve kryesorė tė politikės botėrore ndaj problemeve ambientale e tė shpėtimit tė pyjeve.

Jo rastėsisht, sot, konceptit tė qeverisjes (por jo menaxhimit) tė pyjeve, i shtohet mbiemri "e qėndrueshme", tė cilit mė vonė (mbas konferencės sė Rios-1992 dhe asaj tė Helsinkit-1993) i shtohet edhe koncepti i biodiversitetit. Megjithėkėtė, pylli gjithmonė ka paguar, edhe sot pėrsėri paguan.

Nė vendin tonė, qeverisja e pyjeve ėshtė sot nė njė udhėkryq: nga njėra anė inkopetenca e komunave, qė as mundin dhe as s'dinė ē'tė bėjnė me pyjet, qė u thonė se kanė marrė nė pėrdorim (pronėsi), kurse nga ana tjetėr, kėrkesat e ekonomisė ndaj pyllit, tė cilat edhe pse s'duam t'i shohim rriten, sepse nuk mund tė mohohet qė gjysma e popullsisė jeton akoma nė fshat, pra, e ka tė bazuar jetėn e saj, sidomos nė zonat malore, mbi pyllin, i cili ėshtė i vetmi burim pėr ushqimin e kafshėve, prodhimin e lėndės sė ndėrtimit dhe druve tė zjarrit, ndėrsa nė qytet, konsumi i lėndės sė drurit pėr ndėrtim, djegie dhe pėrdorime tė tjera, me gjithė ndryshimet e ndodhura nė dy dhjetėvjeēarėt e fundit, vjen gjithashtu duke u rritur.

Nė mėnyrė tė natyrshme lindin pyetjet: me ē'mjete dhe si do t'i realizojė kėto kėrkesa ekonomia pyjore, si do tė realizohet pėrjetėsimi i pyllit, si kusht i patjetėrsueshėm i jetės, si kudo, edhe nė vendin tonė, kush dhe si do tė tentojė tė futė nė pylltarinė shqiptare idetė e silvikulturės bashkėkohore, ē'duhet tė bėjnė komunat, si duhet strukturuar ekonomia pyjore nė kushtet e reja, cilėt do tė jenė objektivėt dhe kėrkesat ndaj saj, etj?

Mos vallė mendohet qė problemet e pyjeve mund tė zgjidhen duke mbjellė disa fidanė, nė tė ashtuquajturin muaji i pyjeve si dikur, apo duke importuar lėndė druri nga jashtė?

Kėtyre pyetjeve, tė cilat preokupojnė tė gjithė botėn nė zhvillim, por qė duhet tė na preokupojnė edhe ne, nuk ėshtė e lehtė t'u pėrgjigjesh. Pėr mė tepėr, diskutimi i tyre i vazhdueshėm dhe i gjerė, ėshtė njė nevojė, pa tė cilėn nuk mund tė gjenden zgjidhje.

Prandaj, ato duhet tė bėhen njė argument i pėrbashkėt pėr tė gjithė politikanėt, punonjėsit e pyjeve, studiuesit, teknikėt, por edhe drejtuesit e komunave, tė cilėt duhet tė kuptojnė se loja ėshtė e hapur, problemi i pazgjidhur e mjegulla e pashpėrndarė.

Ėshtė e nevojshme tė bėhen llogaritė me njė epokė tė re tė planifikimit dhe tė qeverisjes sė pyjeve, idetė orientuese tė tė sė cilės mbeten pėr t'u formuluar gjithmonė nė pėrputhje me:
1. Arritjet e shkencės nė plan botėror,
2. Qėllimet qė ekonomia jonė pyjore do t'i verė vetes dhe,
3. Pėrvojėn e nivelin shkencor tė pylltarisė (silvikulturės) shqiptare.
http://www.shekulli.com.al/2009/03/p...ne-paguar.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.3.2009, 16:59   16

Shkrim i cituar Ferizaj: Sulmohet mė armė zjarri roja pyjore


Ngjarja ndodhi nė orėt e para tė mėngjesit tė sė mėrkurės, nė fshatin Burrnik, ndėrsa njė person qė ėshtė pikasur nga roja pyjore duke prerė dru, nė vend qė tė tregonte identitetin duke marrė pėrsipėr shkeljen penale, ka shtėnė mė armė zjarri nė drejtim tė rojės. Policia ka kapur tė dyshimtin, F.P., 32 vjeē, i cili me urdhėr tė prokurorisė ėshtė vendosur nė arrest.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=24&id=9899
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.8.2009, 11:38   17
Citim:
Subjektet pirate, masakėr nė pyjet e Steblevės

Njė nga masivet mė tė pasura pyjore tė Gollobordės (shtrirė nė kufijtė administrativė tė rretheve Bulqizė e Librazhd), pėrkatėsisht zona e "Pėrroit tė Govatave", po i nėnshtrohet ditėt e fundit njė masakre masive nga firma pirate tė shfrytėzimit tė lėndės drusore.

Bėhet fjalė pėr 700 hektarė me pyje ahu qė ndodhen nė territorin administrativ tė komunės sė Steblevės (rrethi i Librazhdit), por qė si pasuri pyjore ėshtė nė administrim tė Drejtorisė sė Shėrbimit Pyjor tė Bulqizės.

Banorėt thonė se ēdo ditė nga ky masiv ngarkohen 6-7 automjete tė rėnda me targa tė Bulqizės dhe Dibrės. Ndėrkohė, drejtues tė Shėrbimit Pyjor tė Bulqizės konfirmojnė se nė kėtė "sipėrfaqe janė shkaktuar dėme, por duhet verifikuar ēdo gjė nė vend, pasi nė zonat pranė ka dhe firma qė ushtrojnė aktivitet tė licencuar pėr shfrytėzimin pyjor".

Masakra pyjore e ditėve tė fundit nė kėtė masiv ndodh nė njė kohė kur kjo sipėrfaqe, ashtu si rreth 34 mijė hektarė tė masivit pyjor tė Gollobordės janė pjesė e "Parkut tė Mbrojtur Kombėtar. "Ky status, si masiv pyjor Shebenik-Jabllanicė, i ėshtė dhėnė para 9 muajsh me vendim tė posaēėm tė qeverisė shqiptare", - pohon Trifon Cfarku, inxhinieri i njohur nė Shėrbimin Pyjor.

Banorėt na thonė se objekt i piratėve ėshtė lėnda drusore e ahut. Ajo merret nė dy forma, nė dru zjarri apo dhe lėndė (shtylla) pėr ndėrtim. Fshatarėt e zonės, qė janė tė pakėt pėr shkak tė migrimit nė thellėsi tė vendit pėr mbijetesė, shprehen se janė tė pafuqishėm pėr tė frenuar kėtė masakėr ekologjike nė pyje, qė brezat i kanė ruajtur e janė pėrkujdesur ndėr dekada.

http://balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=63451
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.8.2009, 11:42   18
Citim:
Kontrabanda e drurėve, kapet 38-vjeēari

Policia Pyjore, nė bashkėpunim me Policinė e Elbasanit, kanė ndaluar Fatos Shkirėn, me banim nė Lenije tė Gramshit, pasi rreth orės 23:30, nė aksin rrugor Gramsh-Elbasan, nė afėrsi tė Cėrrikut, u kap me njė kamion duke transportuar lėndė drusore nė mėnyre tė paligjshme.

Gjatė kontrollit tė ushtruar nė dokumentacion, ka rezultuar se 38-vjeēari nuk ishte i licencuar pėr kėtė veprimtari.

Burime tė policisė thanė se lėnda drusore ishte marrė nė zonat e thella tė rrethit tė Gramshit, duke i shpėtuar ndjekjes sė parė tė Pyjores, por mė pas ėshtė bėrė ndjekja nga efektivėt deri nė momentin e sekuestrimit dhe ndjekjes penale tė drejtuesit.

Ndaj Shkirės ėshtė ngritur akuza e "prerjes se paligjshme tė pyjeve".

http://www.kohajone.com/html/artikull_45254.html
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.8.2009, 10:07   19
Citim:
Pukė: Sekuestrohen 140 m2 lėndė drusore kontrabandė

Shėrbimi pyjor i Pukės ka sekuestruar brenda disa ditėve 140 metėr kub lėndė drusore kontrabandė. Pėrmes patrullimeve dhe operacioneve rutinė tė kėtij shėrbimi kontrollohen tė gjitha hyrje daljet nė sipėrfaqe tė pyllėzuara, duke ndihmuar nė parandalimin dhe minimizimin e vatrave tė zjarrit gjatė kėtij viti, si dhe nė identifikimin e dėmit tė pyjeve dhe kontrabandės sė lėndės drusore.

Kreu i policisė pyjore nė rrethin e Pukės bėn tė ditur se gjatė kėtyre ditėve janė bllokuar dhe sekuestruar mė shumė se 140 metėr kub lėndė drusore.

Por edhe pėrkundėr punės qė bėjnė drejtuesit e shėrbimit pyjor nė kėtė rreth, shpesh janė vetė inspektorėt pyjorė dhe vrojtuesit, ata qė edhe kur konstatojnė mjete me lėndė drusore kontrabandė, nuk i bllokojnė ato.

Madje nuk sinjalizojnė as sallėn operative tė policisė pyjore pėr rastet e mundshme tė kontrabandės.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=1901
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.8.2009, 16:28   20
Citim:
Dhjetėra sulme mbi mbrojtėsit e pyjeve

Keqbėrėsit janė bėrė akoma mė agresivė dhe brutalė, kur ndaj tyre nuk ka masa ndėshkimore adekuate. Para disa ditėsh, njė rojė pylli nė Drenas ėshtė gjuajtur me armė zjarri, por fatmirėsisht nuk ka pasur pasoja, pėrderisa edhe njė rojė tjetėr ėshtė rrahur nė tregun e Besianės

Pyjet nė Kosovė me vite tė tėra kanė qenė dhe janė tė atakuar nga keqbėrės tė ndryshėm. Muzafer Luma, kryeshef ekzekutiv i Agjencisė Pyjore tė Kosovės nė MBPZHR, tha se pyjet gjithmonė kanė qenė tė atakuar, por varėsisht nga periudhat dhe forcimi i institucioneve intensiteti i dėmtimeve ka qenė i ndryshėm.

“Mund t’ju themi se dėmtimi mė i madh i pyjeve ėshtė bėrė nga regjimi serb, i cili nė mėnyrė tė planifikuar dhe me urdhėr nga “lart” ka zbrazur depozitimin e masės drusore tė akumuluar me shekuj nė pyje, duke ndryshuar kėshtu edhe strukturėn e tyre.

Ai shtoi se me veprime tė paligjshme kurrė nuk iu ka ndarė “gazepi” pyjeve. Luma tha se nėse marrim parasysh situatėn nė Kosovė me tė gjitha parametrat e saj atėherė konstatojmė se kemi pyje tė mira, tė qėndrueshme dhe premtuese.


Gati gjysma e sipėrfaqes pyjore

Mbi 43 % e tėrė territorit tė Kosovės tė mbuluar me pyje, me kushte pedoklimatike tė shkėlqyeshme me njė progresion pozitiv tė shtimit vjetor tė pyjeve nė krahasim me shfrytėzimin dhe prerjet ilegale nė njėrėn anė dhe me projektet pėr pyllėzimin e sipėrfaqeve tė zhveshura, konstatohet se Kosova do tė ketė menaxhim tė qėndrueshėm me pyje.

“Rajonet mė tė dėmtuara janė ato rajone ku masa drunore ėshtė mė kualitative, qė do tė thotė se profiti i keqbėrėsit ėshtė mė i madh. Mosndėshkimi adekuat nė pajtim me veprėn e bėrė, funksionimi legal i tregjeve pėr shitjen e masės drunore tė prerė ilegalisht, funksioni legal i pėrpunuesve tė masės drusore tė prerė ilegalisht, mosalternativat e tjera tė ngrohjes pėr popullatėn e vendbanimeve rurale, por edhe urbane etj. Janė disa faktorė qė pėrcjellin kėtė dukuri”, nėnvizoi Luma.

Sipas tij, qindra e mijėra metra kub tė masės drunore janė konfiskuar. Mirėpo, shton ai se sikur tė kishim infrastrukturėn pėrcjellėse nė kėtė drejtim si kamionė, punėtorė fizikė etj. do tė kishim pasur tre-katėrfish masė drunore tė konfiskuar mė shumė.

Luma theksoi bashkėpunimi me Policinė e Kosovės ėshtė jashtėzakonisht i mirė dhe po tė mos ishte ky bashkėpunim, sfidat e agjencisė nė kėtė drejtim do tė ishin shumė mė tė mėdha.


Dhuna mbi rojet e pyllit

Luma theksoi se dhuna verbale, fizike, por edhe sulmet me armė ndaj rojeve tė pyjeve dhe stafit tė Agjencisė janė bėrė pėrditshmėri. Madje, keqbėrėsit i demolojnė edhe automjetet zyrtare nė shenjė nervozizmi dhe moslėnie “rehat” nė zejen e tyre.

Keqbėrėsit janė bėrė akoma mė agresivė dhe brutalė, kur ndaj tyre nuk ka masa ndėshkimore adekuate. Vetėm vitin e kaluar dhe kėtė vit janė mbi 200 sulme tė natyrave tė ndryshme ndaj rojeve she stafit tė APK-sė.

Para disa ditėsh njė rojė pylli nė Drenas ėshtė gjuajtur me armė zjarri, por fatmirėsisht nuk ka pasur pasoja, pėrderisa edhe njė rojė tjetėr ėshtė rrahur nė tregun e Besianės. Mirėpo, tregoi ai, me aktivitetet qė ėshtė duke zhvilluar Agjencia Pyjore e Kosovės, fatkeqėsisht, mbi 80% tė mobilizimit kanė nė funksion tė ndjekjes sė “hajnave” nėpėr mal, pėrderisa shumė pak kohė dhe hapėsirė ngelet pėr aktivitetet silvikulturore dhe tė gjitha atyre masave pėrmirėsuese nė pyje.

Nga viti nė vit shihen pėrmirėsimet, por mbrojtja e pyjeve ėshtė njė zinxhir mes Agjencisė, gjykatave, policisė, inspeksioneve tė ndryshme etj. qė vetėm njė hallkė e kėtij zinxhiri nėse nuk funksionon, atėherė gjenerohen problemet nė terren.

Si pikė mė tė dobėt e gjithė kėtij zinxhiri dalin gjykatat (jo tė gjitha gjykatat nėpėr komuna), ngase kur mungojnė masat adekuate ndėshkuese, atėherė jo vetėm qė nuk do tė kemi ndalje tė kėtyre dukurive, por edhe recidivistėt e shumtė nė kėtė drejtim, degradojnė institucionin e rojės sė pyllit.

Ai pėrmendi se ēfarė autoriteti do tė ketė roja i pyllit nė Kaēanik, tė njėjtit keqbėrės vitin e kaluar dhe kėtė vit kanė mbi 150 fletėparaqitje tė ngritura, pėrkatėsisht mbi 60 sosh pėr vepra penale.

“Si do tė ndihet roja i pyllit kur e sheh tė njėjtin pėr tė 151-tėn herė nė pyll. Fatkeqėsisht, dukuri tė tilla kemi shumė”, tha ai.


Luma tregoi se mė tėrė territorin e Kosovės me 280.000 ha pyje nė sektorin shtetėror dhe 186.000 ha nė sektorin privat janė tė angazhuar 230 roje tė pyllit.

Nėse funksionojnė tė gjitha “ingranazhet” e sistemit qė i potencuam mė lart, ky numėr i rojeve ėshtė i mjaftueshėm, nė tė kundėrtėn edhe nėse kemi me mijėra roje nuk do tė kryejnė punė.

http://www.kosova-sot.info/?p=45442
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
Pėrgjigju



Veēoritė e botimit
Ēėshtjet e reja nuk lejohen
Pėrgjigjet nuk lejohen
Bashkėngjitjet nuk lejohen
Ndryshimi i shkrimeve nuk lejohet

vB code ėshtė hapur
Ndijėzat janė hapur
Kodi [IMG] ėshtė hapur
Kodi HTML ėshtė mbyllur


Ora nė Shqipėri ėshtė 18:02.


vBulletin, Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Vargmal © 2006 - 2013 L

Drejtbotimi: Respekto punėn e tjetrit. Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet krijuesi dhe nyja pėrkatėse e faqes (ose vetėm kahu vargmal.org) ku gjendet lėnda e kopjuar. Nėse lėnda e hasur kėtu dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme nga mbajtėsi i tė drejtave tė lėndės.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, ky log pėrmban dhe lėndė me tė drejta lentori, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht nga mbajtėsi i tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė ndaj lėnde me tė drejta lentori, siē ky parashikohet nė Ligjin nr.9380, dt.28.4.2005, Nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes tė mėparshėm pėr marrje dijenish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.