Vargmal

Vargmal (https://vargmal.org)
-   Absurditete fetare (https://vargmal.org/dan415n)
-   -   Mospėrputhja mes epiteteve dhe bėmave tė "zotit" nė fetė abrahamike (https://vargmal.org/dan8678)

fronti polar 14.12.2007 20:29

Mospėrputhja mes epiteteve dhe bėmave tė "zotit" nė fetė abrahamike
 
Nė librat e ranishtes "zoti" pėrshkruhet me (dhe i pėrshkruhen) veti, veprime e bėma.

Fetarėt kur e shohin veten ngushtė me njė ballafaqim tė shkurtėr logjik nxjerrin si mburojė atė tezėn e famshme se s'dinė gjė rreth "zotit", apo se "zoti" ėshtė i pakonceptueshėm (tjetėr store kjo), po fakti ėshtė se nė librat e ranishtes "zoti" pėrshkruhet edhe fizikisht edhe virtualisht.

Deri kėtu nė rregull, po ku ėshtė problemi? Problemi ėshtė se ndėrkohė qė "zoti" pėrshkruhet, ai pėrshkruhet si "i drejtė, i mėshirshėm, i dhembshur, plot dashuri, vetė dashuria, etj", po nė tėrė pjesėn tjetėr tė librit shohim nga veprimet e bėmat se kjo gjėja e drejtė dhe e mėshirshme plot dashuri, vret e pret e masakron popuj e kombe, deri dhe foshnje nė djep, zbaton dhe lejon pedofili dhe inēest, etj. pra padrejtėsi, shkatėrrim, mungesė totale mėshire, shkelje e rregullave tė veta, etj.

Kėtu fetarėt pohojnė se ajo qė quhet "e drejtė, e mėshirshme, e dhembshur, plot dashuri, vetė dashuri etj." mund tė jetė ndryshe pėr "zotin" nga ajo qė kuptojmė ne kur dėgjojmė kėto fjalė.

Po n.q.s. qenka kėshtu, atėherė pse u lodh qė nė fillim "zoti" qė tė vetėpėrshkruhej me fjalė qė ne do i kuptonim ndryshe nga ajo qė ai/ajo/asnjanėse/asgjė donte tė thoshte?

Ajo qė mė bėn akoma pėrshtypje ėshtė prirja qė kanė fetarėt tė pjellin kaq shumė absurditete pėr tė justifikuar besimin e tyre nga frika...

art 1.5.2008 19:33

Pėrvojė tė ngjajshme kam edhe me musliman. Zakonisht ata e mbrojn i fjalėt e tilla qė e pėrcaktojnė "zotin" si mėshirues e dashamirė me diskutime pėr varfėrinė e gjuhės arabe. Meqė shumė fjalė nė arabisht mund tė interpretohen nė disa kuptime.

A thua cfarė zoti i mbifuqishėm kish me zgjedhė njė gjuhė tė tillė pėr me e pėrhap fjalėn e tij? A mos fjalėt tmerr, shkatėrim, djegje nė Xhehnem, luftė, vrasje... a mos kan kėto kuptim mirėsie e paqe?

Apo ju dukėt shumė e arsyeshme me u djeg pėr gjithmonė me dhimbje tė parrėfyeshme njė qė nuk besoi nė zot; pavarėsisht sa bamirės qė ishte?

Nuk e logjikojnė kurrė mėsimin fetar (Isamik) qė "zoti" gjykon dhe godet ēmendurisht ashpėr e plot mizori pasojat qė vet i shkaktoi. Dhe rrallė pėrmendet dėnimi pėr ata qė ban dėm dikujt nė krahasim me ata qė thjesht nuk besuan. Allahu do me i dėbu nė Ferr familarėt, shoqėnin, e tė dashurėn tem e edhe mua ...gjithė ata qė thjesht nuk e falėn namazin? Sa mė neveritėse deshte?

Qysh ndryshe mundėm me i interpretu tan ato fjalė kuranore qė pėrshkruajn tėrė at dhunė e mizori? Eh po shumė edhe tepėr. Me pėrjashtimin e fjalėve tė tilla Kurani do pėrmbante vetėm 4-5 faqe tė formatit a4.


Ora nė Shqipėri ėshtė 13:55.

Vargmal © 2001